Civilinė byla Nr. 2-1173/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2; 126.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės,
Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“, atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, trečiojo asmens
uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“, uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“, uždarosios
akcinės bendrovės „Lokys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kelda“ atskiruosius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria
atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
statyba“ iškelta bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskirta
uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius
skundus,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“
kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto
administratoriumi paskirti UAB „Divingas“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas
ieškovui 1 512 705,35 Lt, iki šiol neatsiskaitė, dėl ko atsakovui keltina
bankroto byla.
Ieškovas UAB „Irec Lt“ kreipėsi į teismą su
ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB
„Admivita“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 8 009,55 Lt, iki šiol
neatsiskaitė, dėl ko jam keltina bankroto byla.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas kreipėsi į
teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.
Nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 5 172 479,63 Lt, dėl ko jam keltina
bankroto byla.
Tretysis asmuo UAB „Kelda“ kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba “
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad
atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 945 111,82 Lt, dėl ko jam keltina
bankroto byla.
Tretieji asmenys A. T. , D. B. ir G. L. kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos
administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas tretiesiems
asmenims kaip savo buvusiems darbuotojams 96 349,65 Lt nesumokėto darbo
užmokesčio, ir geruoju minėtos sumos nemoka, dėl ko jam keltina bankroto byla.
Tretysis asmuo AB „Aluflam“ kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir
restruktūrizacijos centras“. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės
teismo 2009 m. lapkričio 18 d. preliminariuoju sprendimu iš atsakovo trečiojo
asmens naudai priteista 40 249,57 Lt skolos, 5 957 Lt delspinigių, 12,70 proc.
dydžio procesinių palūkanų bei 2 193 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi minėto sprendimo
atsakovas nėra įvykdęs iki šiol, jam keltina bankroto byla.
Tretysis asmuo UAB „Lokys“ kreipėsi į teismą su
prašymu įmonės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto
administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“ tuo atveju, jei atsakovui UAB
„Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bus iškelta bankroto byla.
Nurodė, kad atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 1 350 337,90 Lt.
Tretysis asmuo UAB „Izobara“ kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Divingas“. Nurodė, kad
atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 580 433,33 Lt, savo įsipareigojimo
sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.
Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Nurodė, kad
atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 4 531,61 Lt, savo įsipareigojimo
sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.
Tretysis asmuo UAB „Inkaso“ kreipėsi į teismą su
prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas
LT“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 83 744,53 Lt, savo
įsipareigojimo sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.
Tretieji asmenys K. J. , R. S. , L. L. , V. M. ,
P. K. , E. A. , K.
J. , A. K. , L. R. , N. G. , J. G. , V. S. ir
J. N. pateikė teismui vienarūšius prašymus iškelti
atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą,
bankroto administratoriumi skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Savo
prašymuose nurodė, kad atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims kaip savo
buvusiems darbuotojams tam tikras sumas nesumokėto darbo užmokesčio, ir geruoju
jų nemoka, dėl ko atsakovui keltina bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d.
nutartimi nutarė iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
statyba“ bankroto bylą ir bankroto
administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Teismas nustatė, kad byloje
dalyvaujantys asmenys prašo iškelti atsakovui bankroto bylą remdamiesi dviem
savarankiškais bankroto bylos iškėlimo pagrindais: įmonės nemokumu ir vėlavimu
išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Teismas, vertindamas bankroto
bylos iškėlimo dėl atsakovo nemokumo galimybę, nustatė, kad atsakovo turtas
balanso parengimo dienai sudarė 43 029 418 Lt, o jo pradelsti įsipareigojimai
sudarė 17 940 118,78 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas
susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jis nėra nemokus, nes pradelsti
atsakovo įsipareigojimai neviršija daugiau nei pusę į jo balansą įrašyto turto
vertės. Todėl atsakovui bankroto byla negali būti keliama dėl jo nemokumo. Teismas,
spręsdamas dėl atsakovo vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą
kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo sąlygą, nustatė, kad atsakovas
vėluoja sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas
buvusiems darbuotojams, kurie nagrinėjamoje byloje yra įtraukti trečiaisiais
asmenimis. Atsakovo įsiskolinimą buvusiems darbuotojams patvirtina paties atsakovo
įsiskolinimo pripažinimas ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistos šios
rūšies įsiskolinimo sumos. Teismas
atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog dėl šioje civilinėje byloje
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo siūlyti darbuotojams
įvairių atsiskaitymo variantų ir siekti visiškai patenkinti jų interesus,
kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytomis
laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos,
leidžiant jas naudoti darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms
išmokėti. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pastarasis
bandė derėtis tik su trimis savo buvusiais darbuotojais dėl įsiskolinimo
grąžinimo išdėstymo ir tai pradėjo daryti tik po to, kai teismas pratęsė
pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą, siekiant išsiaiškinti, ar
atsakovas su šiais darbuotojais sudarė taikos sutartis dėl atsiskaitymo už
pavėluotą išmokėti darbo užmokestį. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina,
kad atsakovas buvo žymiai didesniam skaičiui savo darbuotojų skolingas
neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau su jais dėl atsiskaitymo terminų nesiderėjo
ir faktiškai net nebandė eliminuoti savarankiško bankroto bylos iškėlimo
pagrindo visa apimtimi. Teismas konstatavo, jog atsakovo vėlavimas atsiskaityti
su savo darbuotojais nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą iškelti jam bankroto
bylą. Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, nustatė,
kad visi pasiūlyti bankroto administratoriai atitinka ĮBĮ bankroto
administratoriui keliamus reikalavimus. Teismas, patikrinęs Įmonių
bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos oficialioje internetinėje
svetainėje www.bankrotodep.lt
skelbiamus duomenis nustatė, kad UAB „Admivita“, UAB „Valeksa“, UAB „Klaipėdos
administratorių biuras“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“
dirba apytiksliai nuo 2 iki 6 kartų daugiau fizinių asmenų – bankroto
administratorių nei kituose siūlomuose bankroto administratoriuose UAB
„Divingas“, UAB „Stinkoma“ ir UAB „Bankroto departamentas LT“. Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra išskirtinai didelė įmonė tiek vykdomos
ūkinės-komercinės veiklos mastu, tiek turimo turto dydžiu, sprendė, jog jos
administravimui bus reikalinga skirti išskirtinai daug laiko kaštų ir
intelektualinių išteklių, dėl ko, tikėtina, kad efektyvesnį ir greitesnį tokios
įmonės (atsakovo) bankroto procesą užtikrins didesnį kiekį
administratorių-fizinių asmenų vienijantis bankroto administratorius. Todėl
teismas atmetė siūlomų bankroto administratorių UAB „Divingas“, UAB „Stinkoma“
ir UAB „Bankroto departamentas LT“ kandidatūras kaip mažiau tinkamas palyginti
su kitų administratorių. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos administratorių
biuras“ dirbantys fiziniai asmenys – bankroto administratoriai turi esmingai
didesnį darbo krūvį nei UAB „Admivita“, UAB „Valeksa“ ir UAB „Verslo valdymo ir
restruktūrizacijos centras“. Tuo tarpu UAB „Verslo valdymo ir
restruktūrizacijos centras“ vardu veikiančių fizinių asmenų – bankroto administratorių
realus krūvis yra didesnis nei UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“. Teismas sprendė,
kad labiau tikėtina, jog bankroto procedūras operatyviau ir efektyviau vykdys
tas bankroto administratorius, kurio fizinių bankroto administratorių realus
darbo krūvis yra mažesnis palyginus su kitų administratorių. Todėl teismas
siūlomų bankroto administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir UAB
„Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kandidatūras atmetė kaip mažiau
tinkamas palyginti su kitų administratorių UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“.
Teismas, lygindamas UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“ tarpusavio kandidatūras,
nustatė, kad jų realūs darbo krūviai beveik vienodi. Darbo patirtis šių administratorių
skiriasi nežymiai. Tačiau palyginus www.bankrotodep.lt skelbiamus duomenis apie
UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“ šiuo metu administruojamas įmones, nustatyta,
kad UAB „Admivita“ administruoja šiek tiek daugiau bankrutuojančių
(bankrutavusių) įmonių nei UAB „Valeksa“, kurių turimo turto mastas ir veiklos
apimtys yra panašaus dydžio kaip atsakovo bei kurių vykdomos (vykdytos)
ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios ar bent iš dalies sutampa su atsakovo
vykdoma ūkinės-komercinės veiklos sritimi. Įvertinęs nustatytus duomenis,
teismas sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog kokybiškesnį ir
ekonomiškesnį atsakovo bankroto procedūrų vykdymą užtikrins didesnę patirtį
vykdant panašių įmonių bankrotų procedūras turinti UAB „Admivita“.
Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruoju
skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį
panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
statyba“ yra moki, šiuo metu laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė, dėl ko
nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo iškelti jai bankroto bylą.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus
kandidatūros, neanalizavo visų kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, skiriant
įmonės bankroto administratorių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas,
spręsdamas šį klausimą, turi atsižvelgti į tai, kuris administratorius galėtų
geriausiai atstovauti tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesus, o taip pat
į tai, kuris administratorius, įvertinus patirtį, galėtų geriau užtikrinti sklandžią
bankroto proceso eigą. Teismo paskirtas administratorius UAB „Admivita“,
lyginant jį su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ siūlyta bankroto administratoriaus
UAB „Divingas“ kandidatūra, turi žymiai mažesnę patirtį administruojant bankrutuojančias
įmones. Be to, būtent UAB „Divingas“ turi patirties administruojant įmones,
kurių vykdomos (vykdytos) ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios arba
bent iš dalies sutampa su atsakovo vykdomos veiklos sritimi.
Atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės statyba“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
balandžio 30 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui panaikinti ir
klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Atskirąjį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. ĮBĮ bankroto bylos iškėlimą sieja su įmonės
nemokumu, o nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog atsakovas yra mokus.
Teismas, iškeldamas bankroto bylą, neatsižvelgė, kad bankroto procese prioritetas
teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama,
kai nebelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Teismas nepaisė pirmą kartą
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 21
d. nutartyje išdėstytų argumentų, jog bankroto proceso tikslas – pašalinti iš
apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuo rinkos dalyvius, kurie
turėjo laikinų finansinių sunkumų.
2. Teismas, konstatuodamas bankroto bylos iškėlimo
sąlygos, kai vėluojama išmokėti darbuotojams atlyginimus, buvimą, nevertino
atsakovo pateiktų įrodymų dėl negalėjimo atsiskaityti su buvusiais darbuotojais,
kuris yra nulemtas objektyvių aplinkybių ir pačių darbuotojų piktnaudžiavimo.
3. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad susitartų su
buvusiais darbuotojais A. T. , D. B. ir
G. L. . Jiems buvo siūloma perleisti atsakovo reikalavimo
teisę, teikti pasiūlymai atsiskaityti už neišmokėtą darbo užmokestį dalimis,
išdėstant mokėjimus laike. Tačiau minėti darbuotojai visus tuos pasiūlymus
atmetė. Tai vertintina kaip darbuotojų piktnaudžiavimas.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės nekliudė atsakovui mokėti darbo užmokestį savo
darbuotojams. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebegalėjo vykdyti
jokios veiklos ir gauti pajamų, kiti ūkio subjektai atsisako skolinti pinigus
atsakovui. Be to, kaip matyti iš 2010 m. vasario 28 d. balanso, atsakovas
piniginių lėšų turėjo 96 880 Lt, kurios ir buvo naudojamos darbo užmokesčiui
darbuotojams išmokėti ir privalomiems mokėjimams atlikti, tačiau jų nepakako,
kad būtų atsiskaityta su visais bendrovės darbuotojais. Atsižvelgiant į atsakovo
balanse esančio turto vertę, pardavęs bent dalį turimo turto, atsakovas būtų
gavęs piniginių lėšų atsiskaitymui, tačiau to objektyviai negalėjo padaryti dėl
pritaikyto arešto. Vilniaus apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė praėjus
daugiau kaip trims mėnesiams nuo bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo,
vilkino bylos nagrinėjimą, o tuo metu galiojantis pritaikytas areštas atsakovo
turtui didino jo patiriamą žalą.
5. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas faktiškai
nebandė eliminuoti savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo visa apimtimi,
atsiskaitant ar susitariant dėl atsiskaitymo išdėstymo su visais darbuotojais,
kuriems vėlavo išmokėti darbo užmokestį, neatsižvelgė, jog atsakovas pirmiausia
siekė susitarti su trimis darbuotojais, kuriems neišmokėto darbo užmokesčio sumos
yra vienos iš didžiausių ir kurie įstojo į bylą trečiaisiais asmenimis. Su
kitais darbuotojais buvo deramasi žodžiu, prašoma palaukti dėl atsiskaitymo,
kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Kiti teismo įvardijami buvę
darbuotojai į bankroto bylą buvo įtraukti tik šių metų balandžio mėnesio pabaigoje
ir atsakovas objektyviai negalėjo pateikti teismui rašytinių įrodymų apie su
jais vykdomas derybas.
Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ atskiruoju skundu prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria
atsakovo administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“ ir klausimą išspręsti iš
esmės – atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Atskirąjį skundą
grindžia šiais argumentais:
1. Teismas atmetė bankroto byloje siūlomų
administratorių kandidatūras kaip mažiau tinkamas dėl mažo darbuotojų skaičiaus
ir nė kiek neatsižvelgė į jų kompetenciją, patirtį, darbuotojų darbo krūvį ir
kt.
2. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto
procedūrų ir turi 3 darbuotojus, kurie neperkrauti administravimo bylomis. UAB
„Admivita“ šiuo metu vykdo 40 bankroto procedūrų ir turi 8 darbuotojus, iš
kurių baigusių nors vieną bankroto procedūrą darbuotojų yra tik du darbuotojai,
tačiau jie šiuo metu yra perkrauti darbais.
3. Teismo paskirtas administratorius UAB
„Admivita“ turi tik 4 baigtas bankroto procedūras, o UAB „Stinkoma“ – 16, tarp
kurių yra baigta administruoti stambi įmonė Staklių gamybos akcinė bendrovė
„Žalgiris“. Todėl UAB „Stinkoma“ gali užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį bankroto
procesą.
Tretysis asmuo UAB „Izobara“ atskiruoju skundu
prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir
perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį
skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas yra moki įmonė, dėl ko nėra pagrindo
jai kelti bankroto bylą. Iš įstatymų ir teismų praktikos seka, jog bankroto
bylos įmonei iškėlimas pirmiausiai siejamas su įmonės nemokumu. Atsakovas yra moki,
šiuo metu laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė. Įmonės finansiniai sunkumai
dar labiau padidėjo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas netinkamai įvertino oficialią
informaciją apie bankroto administratorių UAB „Divingas“ ir jo kandidatūrą
atmetė dėl mažo kiekio darbuotojų, nesiaiškino jų patirties, kvalifikacijos. Kaip
taisyklė, tokio masto įmones administruoja vienas įgaliotas administratorius ir
administratorių kiekis įmonėje neturi jokios reikšmės. Trečiojo asmens UAB
„Izobara“ pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Divingas“ darbuotojai turi
žymiai didesnę patirtį ir kvalifikaciją nei teismo paskirto bankroto
administratoriaus darbuotojai ir sugebėtų geriau užtikrinti sklandžią,
nuoseklesnę ir greitesnę bankroto proceso eigą.
3. Teismas, vertindamas proceso dalyvių pasiūlytas
bankroto administratorių kandidatūras, neveikė aktyviai, paskirto administratoriaus
kandidatūra buvo analizuota formaliai. Teismo paskirtas administratorius negalės
maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnio ir operatyvesnio bankroto procedūrų
atlikimo.
Tretysis asmuo UAB „Lokys“ atskiruoju skundu prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį,
kuria atsakovo administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ ir administratoriumi paskirti
UAB „Stinkoma“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai bankroto byloje siūlomų kitų
administratorių kandidatūrų atmetimą motyvavo mažu darbuotojų skaičiumi ir nė
kiek neatsižvelgė į jų kompetenciją, patirtį, darbuotojų darbo krūvį ir kt. Administratorių
– fizinių asmenų – kiekis įmonėje neturi jokios reikšmės administruojant
bankrutuojančią įmonę, kadangi bankrutuojančią įmonę administruoja vienas
įgaliotas administratorius, tuo labiau, kad atsakovas nėra priskirtas stambiai
įmonei.
2. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto
procedūrų ir turi 3 pakankamą patirtį turinčius darbuotojus, kurie neperkrauti
administravimo bylomis. UAB „Admivita“ šiuo metu vykdo 40 bankroto procedūrų.
Be to, UAB „Stinkoma“ turi patirtį administruojant žymiai stambesnes įmones. Todėl
būtent UAB „Stinkoma“ gali užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį atsakovo
bankroto procesą.
Tretysis asmuo UAB „Kelda“ atskiruoju skundu prašo
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį dalyje, kurioje
atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ ir jo
administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Atskirąjį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“
turi daugiau patirties negu UAB „Valeksa“ vykdant išskirtinai didelių įmonių bankroto
procedūras. Du fiziniai asmenys (A. G. ir I.
S. ) dirba tiek UAB „Admivita“, tiek UAB „Valeksa“. Nevertinant šių asmenų,
UAB „Admivita“ dirba tik vienas bankroto administratorius, o UAB „Valeksa“ – net
keturi. Todėl UAB „Valeksa“ bankroto administratoriai turi žymiai daugiau
patirties, yra pabaigę 51 bankroto procesą, kai tuo tarpu UAB „Admivita“
dirbantis V. M. yra pabaigęs tik 8 bankroto procedūras.
2. UAB „Valeksa“ kaip bankroto administratorius
per visą savo veiklos laikotarpį nuo 1996 m. yra užbaigusi net 189 bankroto
procedūras, o UAB „Admivita“, kuri veiklą vykdo nuo 2002 m. – tik 4.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“
administruoja šiek tiek daugiau bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių nei UAB
„Valeksa“, kurio turimo turto mastas ir veiklos apimtys yra panašaus dydžio
kaip atsakovo, o vykdomos ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios ar bent
iš dalies sutampa su atsakovo vykdomos veiklos sritimi. Teismas visiškai neatsižvelgė,
kad UAB „Valeksa“ buvo didelių ir visuomenėje plačiai aptartų bankroto procesų bankroto
administratoriumi, tarp kurių yra įmonių, vykdžiusių panašią į atsakovo veiklą.
4. UAB „Valeksa“ šiuo metu yra Kaišiadorių rajone,
t.y. atsakovo buvimo vietoje, administruoja UAB „Kaišiadorių komunalininkas“.
Todėl UAB „Valeksa“ darbuotojams būtų žymiai palankiau operatyviai spręsti atsakovo
buveinės vietoje kylančius klausimus.
Tretieji asmenys D. B. , A. T. ir G. L. atsiliepimu į ieškovo UAB
„Tarptautinė statybos korporacija“, trečiojo asmens UAB „Izobara“ ir atsakovo atskiruosius
skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
balandžio 30 d. nutartį. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo
iškelta ne dėl atsakovo nemokumo, bet dėl to, kad jis neatsiskaito su
darbuotojais ir tai yra savarankiška bankroto bylos iškėlimo sąlyga. Panaikinus
teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, liktų neapginta darbuotojų teisė į uždirbtą
darbo užmokestį. Atsakovo vienašališkai pateiktos atsiskaitymo galimybės buvo
tik siekis išvengti bankroto bylos iškėlimo, o ne atsiskaityti su darbuotojais.
Dar prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovas neatsiskaitydavo su darbuotojais,
nevykdė su buvusiais darbuotojais sudarytų atsiskaitymo grafikų, nereagavo į
Valstybinės darbo inspekcijos raginimus nors iš dalies atsiskaityti su
darbuotojais, nepasinaudojo laikinųjų apsaugos priemonių suteikta galimybe daryti
pavedimus darbuotojams iš areštuotų sąskaitų.
Atskirieji skundai atmestini.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsakovui UAB
„Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ iškelta bankroto byla, o bankroto
administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi bankroto
bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“
klausimą sprendė, remdamasis dviem savarankiškais ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1
punkte įtvirtintais bankroto bylos iškėlimo pagrindais. Teismas konstatavo, jog
atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ yra moki įmonė,
tačiau bankroto bylos iškėlimo pagrindą sudaro įmonės vėlavimas išmokėti buvusiems
darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Kadangi
dalyvaujantys byloje asmenys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl
atsakovo mokumo, teisėjų kolegija, laikydama
šią aplinkybę nustatyta, iš naujo nevertina byloje esančių įrodymų, susijusių
su įmonės mokumu, o dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties,
kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo sprendžia,
vertindama, ar atsakovui vėluojant išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimus,
nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iškelti jam bankroto bylą.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies
1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti
bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio
ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją
darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią
piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo
užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų
bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų
iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi,
bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų
sąlygų, tame tarpe ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams)
atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos
teisės į darbo užmokestį gynybos būdas,
kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t.y. jam
neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio
fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios
įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti.
Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9
straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu,
vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška
sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą,
nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo
sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje
dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais
darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių
kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su
darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.).
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik
formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas
negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus
pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos
iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką
bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į
visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo
atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos
darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo
perspektyvą ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d.
nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009,
2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d.
nutartis, bylos Nr. 2-467/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama
nutartimi neapsiribojo vėlavimo išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimą konstatavimu,
tačiau įvertino įmonės finansinę būklę, atsakovo įsiskolinimo darbuotojams dydį,
teisinės taikos atkūrimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčijo
savo įsiskolinimo buvusiems darbuotojams dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su
darbo santykiais susijusių išmokų, kurie šiuo pagrindu grindė bankroto bylos
atsakovui iškėlimą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas su byla
susijusias aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą, nepriklausomai nuo atsakovo mokumo,
iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto
bylą, remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kai įmonė
vėluoja atsiskaityti su buvusiais darbuotojais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti
apeliantų argumentai, jog įmonės nemokumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo
sąlyga.
Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimas įmonei,
jeigu teismas nustato, kad ji vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams)
atlyginimą, nepažeidžia bankroto bylos iškėlimo stadijoje keliamų įmonės reabilitacijos
tikslų, kadangi ĮBĮ numatytos priemonės, suteikiančios galimybę atsakovui atkurti
teisinę taiką, patenkinant kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) ketina
kreiptis ar kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, tokiu
būdu įrodant, kad įmonė yra pajėgi tęsti savo veiklą, kurios neatsiejama dalis yra
tinkamas įsipareigojimų vykdymas.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytus privalomus
ikiteisminės tvarkos laikymosi reikalavimus, susijusius su kreditoriaus
pranešimu įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir
ne trumpesnio kaip 30 dienų laikotarpio nustatymu įmonės įsipareigojimams šio
kreditoriaus atžvilgiu įvykdyti, įmonei dar iki pareiškimo teismui dėl bankroto
bylos iškėlimo pateikimo suteikiama galimybė atsiskaityti su tokiu kreditoriumi.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju trečiaisiais asmenimis,
pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, į bylą įtraukti buvę atsakovo
darbuotojai A. T. , D. B. ir G. L. , prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo atsakovui savarankišku pagrindu dėl to, kad atsakovas vėluoja išmokėti
buvusiems darbuotojams atlyginimus, laikėti ikiteisminės tvarkos reikalavimų (2
t., b.l. 121-122). Nors atsakovas neginčijo savo įsiskolinimo šiems buvusiems
darbuotojams fakto ir jo dydžio, tačiau per pranešime nustatytą laikotarpį su šiais
kreditoriais neatsiskaitė.
Įstatymas taip pat suteikia galimybę atsakovui išvengti
bankroto bylos iškėlimo ir po to, kai teisme buvo gautas pareiškimas dėl
bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas patenkina tokį pareiškimą teismui pateikusio
kreditoriaus (kreditorių) reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu
atveju atsakovas nurodo, jog jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti šia įstatyme
nustatyta galimybe dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotas atsakovo kilnojamasis
ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos (1 t., b.l. 34-35). Kaip teisingai
nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta nutartimi areštavus atsakovo
pinigines lėšas, jam buvo leista jas naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui bei
su juo susijusioms išmokoms išmokėti. Iš atsakovo UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2010 m. vasario 28 d. balanso matyti,
jog atsakovas 2009 finansiniais metais turėjo 96 873 Lt pinigų ir pinigų
ekvivalentų, o 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. vasario 28 d. ataskaitiniu
laikotarpiu jo turimų piniginių lėšų kiekis išliko nepakitęs (4 t., b.l.
70-71). Tai rodo, jog atsakovas nepasinaudojo galimybe atsiskaityti su
savarankiškus reikalavimus dėl bankroto
bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo nagrinėjamoje byloje
pareiškusiais buvusiais darbuotojais. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis ĮBĮ
10 straipsnio 1 dalimi, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta
ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kadangi pagal ĮBĮ
9 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas turi įstatymo nustatytą teisę, bet ne
pareigą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų galiojimo, keitimo ir
panaikinimo klausimai sprendžiami laikantis bendrųjų CPK įtvirtintų reikalavimų.
Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas pasinaudojo procesine galimybe kreiptis į
teimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinant areštą konkrečiam
jam priklausančiam turtui, kurį pardavus jis būtų galėjęs iš gautų pajamų atsiskaityti
su buvusiais darbuotojais, atsakovas negali remtis aplinkybe dėl jo turtui
pritaikyto arešto, įrodinėdamas, jog išnaudojo visas darbuotojų reikalavimų
patenkinimo galimybes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turėjo
pakankamai laiko ir galimybių atsiskaityti su į bylą trečiaisiais asmenimis,
pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, įtrauktais darbuotojais A. T. , D. B. ir G. L. po
to, kai 2009 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas jų pareiškimas dėl bankroto
bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjęs teismas taip pat ėmėsi priemonių tam, kad būtų sudarytos taikos
atkūrimo nagrinėjamoje byloje galimybės, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010
m. kovo 26 d. nutartimi buvo pratęstas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą
teisme terminas, įpareigojant atsakovą pateikti nuomonę bei įrodymus, iš kurių matytųsi,
jog jis eliminavo savarankiško pagrindo (vėlavimo išmokėti darbuotojams darbo
užmokestį) bankroto bylai iškelti egzistavimą. Pažymėtina, jog buvusių atsakovo
darbuotojų, turinčių reikalavimo teisę į nesumokėtą darbo užmokestį ir su darbo
teisiniais santykiais susijusias išmokas, piktnaudžiavimu negali būti
pripažintas jų nesutikimas su kitokiu atsakovo prievolės įvykdymo būdu (CK 6.39
str.) ar jų nesutikimas su prievolės įvykdymo termino atidėjimu ar išdėstymu,
kadangi šie klausimai yra susiję su skolininko įsipareigojimų kreditoriui ir jų
įvykdymo modifikavimu, kam bet kokiu atveju yra reikalinga abiejų prievolės
šalių valia ir sutikimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iki teismo nutarties
dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo atsakovas neatsiskaitė nė su vienu iš
ankstesnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusių įmonės buvusių
darbuotojų (A. T. , D. B. ir G. L. ), ta aplinkybė, jog prieš pat skundžiamos nutarties
dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą į bylą trečiaisiais asmenimis,
nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, 2010 m. balandžio 29 d. buvo
įtraukti ir kiti atsakovo kreditoriai, kildinantys savo reikalavimus iš darbo
teisinių santykių (J. G. , L. R. , N. G. , A. K. , K. J. ,
E. A. , P. K. , V.
M. , L. L. , R. S. , J. N. , V. S. , K. J. ),
neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovui sudarytas atsiskaitymo su
pastaraisiais kreditoriais galimybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog šių buvusių
atsakovo darbuotojų reikalavimo teisė yra patvirtinta teismų procesiniais
sprendimais dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
iš kurių absoliuti dauguma yra teismo
sprendimai už akių, priimti 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Šiuose
teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina,
jog atsakovas su dauguma iš šių darbuotojų pradėjo neatsiskaitinėti nuo 2009 m.
vasario mėnesio, o 2009 m. rugsėjo mėnesį nutraukė su dauguma iš jų sudarytas
darbo sutartis, su jais neatsiskaitydamas jų atleidimo dieną (4 t., b.l. 168-227).
Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nuo 2009 m. vasario mėnesio pradėjęs
neatsiskaityti su buvusiais darbuotojais, t.y. dar iki pareiškimo dėl bankroto
bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, su jais iki šiol
neatsiskaito ir nepateikė jokių įrodymų, kokių efektyvių priemonių ketina imtis
šiems savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina
išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo nuspręsta iškelti bankroto bylą, remiantis
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kai įmonė vėluoja
išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimus, yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina,
jog iš atsakovo pateikto 2010 m. vasario
28 d. kreditorių sąrašo matyti, kad jo pradelsti įsipareigojimai sudarė 17 940
118,78 Lt, tame tarpe skola darbuotojams sudarė 1 755 240,57 Lt (4 t., b.l. 73-75).
Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nors iš dalies atsiskaitęs su esamais
ar buvusiais darbuotojais. Be to, nors atsakovas yra moki įmonė ir jo į 2010 m.
vasario 28 d. balansą įrašyto turto vertė sudaro 43 029 418 Lt, tačiau jo ilgalaikis
turtas tesudaro 17 085 852 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 21 770 676 Lt (4 t., b.l. 70-71).
Nagrinėjamoje byloje pateiktais atskiraisiais
skundais Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumas
ir pagrįstumas ginčijamas ir toje dalyje, kuria atsakovo administratoriumi
paskirtas UAB „Admivita“, atmetant kitas dalyvaujančių byloje asmenų pateiktas
administratorių kandidatūras.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
pareiga paskirti įmonės administratorių po to, kai priimama nutartis iškelti
įmonei bankroto bylą, tenka teismui. Spręsdamas administratoriaus paskyrimo
klausimą, teismas yra ribojamas ĮBĮ 11 straipsnyje administratoriui (fiziniam
ar juridiniam asmeniui) keliamų reikalavimų. Įmonės bankroto administratoriumi
paskirtas asmuo turi turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,
tokią teisę taip pat turi turėti juridinio asmens vadovas, kai bankroto
administratoriumi skiriamas juridinis asmuo (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Skiriamo
administratoriaus kandidatūra privalo būti suderinta su Vyriausybės įgaliota
institucija – Įmonių bankroto valdymo departamentu (ĮBĮ 11 str. 2 d., 10 d.).
Be to, teismas turi patikrinti, ar nėra ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytų
aplinkybių, kurioms esant fizinis ar juridinis asmuo negalėtų būti paskirtas
konkrečios įmonės administratoriumi. Vilniaus apygardos teismas, paskirdamas
įmonės administratoriumi UAB „Admivita“, nepažeidė minėtų įstatymo reikalavimų.
Byloje nustatyta ir apeliantai neginčija tos aplinkybės, kad tiek UAB „Admivita“,
tiek apeliantų siūlytos administratorių
kandidatūros UAB „Divingas“, UAB „Stinkoma“ ar UAB „Valeksa“ atitiko ĮBĮ
numatytus privalomuosius administratorių kandidatūroms keliamus reikalavimus.
Esant šioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, pagrįstai
vadovavosi papildomais kriterijais ir atsižvelgė į tai, kuris juridinis
bankroto administratorius turi didesnį fizinių bankroto administratorių skaičių,
realų fizinių bankroto administratorių darbo krūvį, darbo patirtį, administruojamų
įmonių skaičių, siekiant bankroto proceso tikslų – sklandaus, greito ir
efektyvaus bankroto administravimo paslaugų teikimo.
Teisėjų kolegija neturi objektyvių įrodymų, kurie
leistų teigti, kad UAB „Admivita“ ir jos darbuotojų – fizinių bankroto
administratorių darbo krūvis ir kvalifikacija arba kitokios su jų veikla
susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti šį juridinį asmenį atsakovo
bankroto administratoriumi arba būtų esminiu kriterijumi, leidžiančiu daryti
pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas
funkcijas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta
aplinkybė, kad teismas paskyrė ne apeliantų pasiūlytus administratorius,
neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės svarstyti bei vertinti
paskirto administratoriaus veiklą ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus
pakeitimo, jeigu atsirastų pagrįstų abejonių jo tinkamumu vykdyti pavestas
funkcijas ar nešališkumu UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto
procese (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Artūras Driukas
Danutė Milašienė