Civilinė byla Nr. 2S-859-618/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00664-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.8.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3610-588/2022 pagal pareiškėjos E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iki ieškinio teismui pateikimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti dukros A. G. ir sūnaus M. G. (M. G.) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje kartu su pareiškėja; 2) laikinai uždrausti dukrai A. G. ir sūnui M. G. be rašytinio vaikų mamos E. D. sutikimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir bet kurią Europos Sąjungos ar bet kurią kitą užsienio valstybę su lydinčiu asmeniu – vaikų tėvu S. G. (S. G.).

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau jai reikia laiko tam pasiruošti ir surinkti visus reikiamus įrodymus. Su vaikų tėvu S. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką Maskvoje, santuokos faktas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Santuokos metu jiems gimė du vaikai – A. G. ir M. G., kurie šiuo metu yra su ja Lietuvoje (Palangoje). Santuoka su S. G. buvo nutraukta Maskvoje (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo faktas įregistruotas Lietuvos Respublikoje). Pagal Rusijos Federacijos teisinį reglamentavimą po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina, jeigu nėra sudaryta kitokia sutartis, tačiau kitokia sutartis sudaryta nebuvo, todėl šiuo metu ji su savo nepilnamečiais vaikais gyvena Palangoje. Šiuo metu vaikų tėvas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, 2022 m. liepos 15 d. atvyko į Lietuvą ir reikalauja leisti vaikams išvykti į Rusijos Federaciją. Dėl šio S. G. reikalavimo tarp jų kilo konfliktas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kadangi vaikų tėvas be jos sutikimo ketina išvežti bendrus nepilnamečius vaikus į Rusiją. Mano, kad išvežus vaikus būtų šiurkščiai pažeistos vaikų teisės gyventi kartu su mama Lietuvos Respublikoje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1.                      Teismas nustatė, kad analogiškas pareiškėjos prašymas teismui buvo pateiktas 2022 m. liepos 18 d., dėl jo priimta Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas ištaisyti prašymo trūkumams. Trūkumų ištaisymo terminas nėra suėjęs, duomenų apie trūkumų ištaisymą nėra. Pakartotinai paduotame prašyme pareiškėja nurodo, kad su teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.2.                      Teismas, nustatęs, kad analogiškas pareiškėjos prašymas yra nagrinėjamas teisme, o prašymo trūkumai iki šiol neištaisyti, padarė išvadą, kad šis teismui pakartotinai pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

3.3.                      Teismas pažymėjo, kad su pakartotinai pateiktu analogišku prašymu pareiškėja nėra ištaisiusi teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, o pateikti nesutikimo su minėta teismo nutartimi argumentai negali būti vertinami kaip trūkumų ištaisymas ar veiksmas, suteikiantis teisę pateikti analogišką prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėja E. D. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos 2022 m. liepos 25 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnyje nėra reglamentuota teismo teisė atsisakyti priimti asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ši teisės norma reglamentuoja tik ieškinio priėmimo taisykles. Asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos nėra ieškinys ir negali būti prilyginamas ieškiniui, kadangi tokių prašymų turinį ir prašymų nagrinėjimo taisykles reglamentuoja atskiros teisės normos, t. y. CPK 144 straipsnis, 145 straipsnis ir 147 straipsnis, kurių turinys nėra saistomas CPK 137 straipsnyje reglamentuotais pagrindais ieškiniui priimti. Prašymų skaičius ir kitos aplinkybės įstatymu nėra ribojamos, todėl teismas privalo nagrinėti kiekvieną prašymą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.2.                      Teismas neanalizavo teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų, todėl pareiškėja mano, kad teismui nebuvo jokių kliūčių priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi teismas nebuvo saistomas teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, kuri buvo priimta kitoje byloje ir kitos sudėties teismo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstytos užuominos apie teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartyje išdėstytus pareiškėjos prašymo trūkumus buvo nekvalifikuotos ir nereikšmingos procesinio sprendimo priėmimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo

6.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7.       Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymui negalėjo taikyti CPK 137 straipsnio taisyklių, nes šiomis įstatymo nuostatomis reglamentuojamos tik ieškinio priėmimo taisykles ir jos negali būti taikomos pareiškėjos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Be to, pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ankstesne teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų, todėl pareiškėja mano, kad teismui nebuvo jokių kliūčių priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Ši asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, siekiant įgyvendinti teisingumą, yra derinamas su poreikiu apsaugoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių) priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, kreipdamasis į teismą su atitinkamu ieškiniu, prašymu ar pareiškimu, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti tokį asmens procesinį dokumentą CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

9.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo.

10.       Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėja identišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo jau yra pateikusi kitoje Plungės apylinkės teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-3449-973/2022, kurioje Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti. Nors pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais prašymo trūkumais, tačiau pareiškėjos nesutikimo su minėta nutartimi argumentai jau yra išnagrinėti kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-835-618/2022, kurioje apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

11.       Pareiškėja taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš esmės, nes prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skaičius nėra ribojamas, o Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartis teismo nesaistė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

12.       Nors CPK 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, o tokių prašymų pateikimo skaičius nėra ribojamas, tačiau pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Ieškovas (šiuo atveju pareiškėja), kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2013).

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja ne tik pateikė tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, bet ir jos ankstesnis prašymas dar nėra išspręstas iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Dėl bylos procesinės baigties

14.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių prašymų priėmimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Larisa Šimanskienė