Civilinė byla Nr.2S-147-467/2012
Teisminio proceso Nr.2-52-3-01527-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos 113.6.1.3.; 122.3.; 129.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys – M. K., M. K., antstolis Dainius Šidlauskas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. T. 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad M. K. sutuoktinio M. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei M. K., t.y. iš šios dalies galimas skolos išieškojimas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų M. K., M. K. ir S. K. turtą 315801,63 Lt sumai, šio turto neužtenkant, ar esant nepakankamai – areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-4939-511/2011). Pareiškėjas šią nutartį pateikė vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui, iš kurio 2011 m. gegužės 25 d. gavo patvarkymą su pasiūlymu kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkė M. K. turto neturi, nedirba, 1975 m. sudarė santuoką su M. K., kuris gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, pareiškėjas prašo teismo nustatyti suinteresuoto asmens M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotieji asmenys M. K. ir M. K. atsiliepime į pareiškimą prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-4939-511/2011, kuriame suinteresuotieji asmenys pareiškė priešieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išspręsta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje M. K., M. K. ir S. K. pareiškė priešieškinį ieškovui R. T. bei antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-4939-577/2011. Teismas konstatavo, jog šalys savo poziciją pageidauja grįsti kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos rezultatais ir toje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. T. prašo nutartį panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog pareiškėjas jau daugiau nei du metus bando susisiekti su suinteresuotu asmeniu M. K., tačiau ji slapstosi ir kartu su savo vyru į kreditoriaus pastangas nereaguoja. Suinteresuotieji asmenys nepagrįstai pakartotinai pareiškė reikalavimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje apeliantas siekia nuginčyti eilę suinteresuotųjų asmenų su savo giminaičiais sudarytų fiktyvių sandorių, siekiant išvengti savo prievolių įvykdymo apeliantui. Varžytynėse parduoto turto vertei nustatyti jau du kartus buvo skirta ekspertizė ir priimtas sprendimas turtą parduoti iš varžytynių. Tiek sustabdytoji, tiek ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusios. Suinteresuotas asmuo M. K. vis tiek nebeturi registruoto turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl net, jei varžytynių aktas bus pripažintas negaliojančiu, tai reikš, kad skolininkės skola yra dar didesnė nei šiandien ir tos skolos grąžinimas bus nukeltas neapibrėžtam terminui, taip pažeidžiant kreditoriaus teises. Todėl ypač svarbu nustatyti, ar iš suinteresuoto asmens M. K. sutuoktinio darbo užmokesčio dalies yra galimas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pasidomėti šiomis aplinkybėmis, tačiau to nepadarė, o sudarė situaciją, kai visą įrodinėjimo naštą perkėlė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr.2-4939-511/2011.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti teismo nutartį. Nurodo, jog apeliantas teisingai teigia, kad sustabdytoji ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusios.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. K. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog su savo sutuoktine jau seniai nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko santykių, todėl negali prisiimti įsipareigojimų už M. K.. Skolininkė, imdama kreditą pas apeliantą, įkeitė žemės sklypą, kuris jai priklausė asmenine nuosavybe, todėl sutuoktinis apie imamus kreditus nieko nežinojo, o ir kreditas neaišku kokioms reikmėms buvo panaudotas. Skolos išieškojimas iš suinteresuoto asmens pensijos ir darbo užmokesčio labai pažeis M. K. teises. Be to M. K. ir M. K. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią visos sutuoktinio pajamos gaunamos iš darbo veiklos ar pensijos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis)).
CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia stabdyti bylą.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą: kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-334/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-413/2008 ir kt.); kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, t.y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).
Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 str.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. T., vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, prašo teismo nustatyti skolininkės M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – konkrečiai skolininkės sutuoktinio M. K. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Tuo atveju, jei išnagrinėjus šią bylą, pareiškimas būtų patenkintas ir teismas nustatytų, jog 50 procentų M. K. su darbo santykiais susijusių gaunamų pajamų priklauso skolininkei M. K., išieškojimas pareiškėjo naudai būtų nukreiptas į skolininkės turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011) pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams M. K., M. K. ir S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys - antstolis Dainius Šidlauskas ir S. Š., bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovas actio Pauliana ieškiniu prašo teismo pripažinti 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisti iš atsakovų 308235 Lt, o atsakovai priešieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tuo atveju, jei teismas patenkintų atsakovų priešieškinį (kuo remiantis atsakovai prašė stabdyti nagrinėjamą bylą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo) ir pripažintų varžytynių aktą negaliojančiu bei taikytų restituciją, pasikeistų skolininkės turtinė padėtis – varžytynėse parduotas turtas grįžtų į skolininkės nuosavybę.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjama civilinė byla ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011), nors ir vyksta iš esmės tarp tų pačių šalių, tačiau nėra susijusios, jose reiškiami visiškai skirtingos teisinės prigimties reikalavimai. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011) nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nustatytinos aplinkybės ir bylos baigtis neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
CPK 667 straipsnio tikslas - teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas - pareiškėjas R. T., prašo teismo individualizuoti skolininkei M. K. priklausančią turto dalį konkrečiame turte – skolininkės sutuoktinio M. K. darbo užmokestyje. Aplinkybė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo to, ar bus nuginčytas varžytynių aktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (arba kad ieškovas šioje byloje nuginčys 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį) ar nebus, nepasikeis, kadangi šios aplinkybės viena nuo kitos nepriklauso ir nėra niekaip susijusios. Taigi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtis ir teisinis rezultatas joje, kaip jau minėta, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, tarp jų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, neesant CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomojo bylos stabdymo iki bus išspręsta kita byla pagrindo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, tuo pažeisdamas civilinio proceso įstatymą. Apeliacinės instancijos vertinimu, šis procesinės teisės pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotųjų asmenų prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotų asmenų M. K. ir M. K. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
Teisėja Alma Urbanavičienė