Civilinė byla Nr. e2A-416-796/2017              (Proceso Nr. 2-06-3-09646-2016-5)

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.1.5.1.2.3; 3.1.7.1.1; 3.2.4.11;             

              3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo E. K. 425,66 Eur negražinto kredito, 116,52 Eur palūkanų, 99,76 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014-05-03 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas E. K., naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį SP131114. Pagal sutartį ieškovė suteikė atsakovui 579,24 Eur kreditą 270 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti 84,54 proc. metines palūkanas. Atsakovas viso kredito negrąžino, palūkanas mokėjo iš dalies, todėl ieškovė remdamasi susiklosčiusiais sutartiniais santykiais ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo.
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Sutinka sumokėti 425,66 Eur negrąžinto kredito sumą, likusią ieškinio dalį prašo atmesti. Nurodė, kad kreditą iš ieškovės ėmė siekdamas padengti kreditinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Kreditą ėmė neįvertinęs savo mokumo ir galimybės laiku jį grąžinti, be to, sutartį su ieškove sudarė internetu, todėl neturėjo realios galimybės atidžiai susipažinti su sutarties sąlygomis iki sutarties sudarymo.
4. Taip pat nurodo, jog ieškovė suteikdama jam kreditą nesilaikė Lietuvos banko valdybos                         2013-03-1 nutarimo Nr. 03-62 „Dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“. Paskolos davėjas suteikė jam paskolą neįvertinęs, jog jis jau turi įsiskolinimų ir suteikiant šitą paskolą jo grąžinama bendra mėnesinė paskolos suma viršijo 40 procentų minimumo (MMA).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojo atsakovą E. K. mokėti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį 51,4 Eur. Nurodė, kad atsakovas, su ieškove sudarydamas vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Atsakovui 579,24 Eur (2000 Lt) kreditas buvo suteiktas trumpam laikui (270 dienų), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovo argumentas, jog sudarant sutartį jis neturėjo realios galimybės susipažinti su kredito sutarties sąlygomis, inter alia, ir su palūkanų dydžiu, vertintinas kritiškai, kadangi iš atsakovo pateiktos asmeninės kredito istorijos matyti, jog jis tokio pobūdžio kredito sutartis yra sudaręs daug kartų, taigi turi vartojimo kredito sutarčių sudarymo patirties.
7. Nurodė, kad atsakovo tvirtinimas, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai suteikdama kreditą, kadangi neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes jį grąžinti, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teigė, kad atsakovas su ieškove sutartį pasirašė laisva valia, todėl ir turi priimti neigiamus sutarties neįvykdymo padarinius.
8. Taip pat konstatavo, kad sutarties bendrosiose sąlygose (8.3 p.) šalys susitarė dėl 0,05 procento delspinigių dydžio nuo uždelstos sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju vartojimo kredito gavėjui – atsakovui taikomos netesybos nėra didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovės reikalavimas dėl 99,76 Eur delspinigių priteisimo yra tenkintinas.
9. Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo dalį dėl 116,52 Eur sutartinių palūkanų, 99,76 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas sutinka sumokėti 425,66 Eur negrąžinto kredito lygiomis dalimis po 35,47 Eur, įmokas pradėdamas mokėti susiradęs darbą. Taip pat prašo panaikinti nesąžiningai sudarytą vartojimo kredito sutartį. 
11. Nurodė, kad teismo argumentas, jog atsakovas daug kartų ėmė kreditą, todėl turi patirties imti kreditus, yra nepagrįstas, niekinis. Teigia, kad kreditorius yra patyrusi pusė, o skolininkas, šiuo atveju apeliantas, negali būti traktuojamas kaip patyrusi pusė, kadangi iš pateiktos kredito istorijos matosi, jog šiuo atveju jis kreditą ėmė tik trečią kartą. Be to, nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad sutartis buvo sudaryta laikantis sutarties sudarymo laisvės principo.
12. Taip pat apeliaciniame skunde pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos banko valdybos nutarimu „Dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo“, gali teigti, kad specializuotas kreditorius, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovavo atsakingojo skolinimosi principais ir neįvertinęs jo mokumo nesąžiningai suteikė jam paskolą.
13. Nurodė, jog sutinka su negražinto kredito 425,66 Eur suma, tačiau kadangi jis yra nedirbantis asmuo, prašė skolos mokėjimą atidėti iki tol, kol pradės dirbti, nes neturi galimybės dabar sumokėti skolos, atsiradusios iš nesąžiningai sudarytos sutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
16. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų matyti, jog atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies, kadangi pripažįsta pagrindinės skolos dalį, kurią sudaro 425,66 Eur suma. Kadangi dėl pagrindinės skolos priteisimo ginčas nekyla, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
17. Byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteistos sutartinės palūkanos – 116,52 Eur, delspinigiai – 99,76 Eur, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 641,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalyje pateiktą vartojimo kredito sutarties sampratą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas.
19. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai iš atsakovo priteista 116,52 Eur sutartinių palūkanų. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 str. ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (Vartojimo kredito įstatyme). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad prašomos priteisti 116,52 Eur dydžio palūkanos yra pelno palūkanos, kadangi apskaičiuotos iki sutartyje numatytos kredito grąžinimo dienos (2015-01-28). Be to, pabrėžtina, kad pelno palūkanos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šalių nustatytos 84,54 proc. (vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos) (b. l. 11) palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.
20. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad 2014-05-03 sudaryta vartojimo kredito sutartimi nustatyta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 135,10 proc., todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo šį dydį mažinti.
21. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad šalys pačios renkasi, kokias sutartis ir kokiomis sąlygomis sudaryti, todėl joms tenka ir rizika dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovas, su ieškove sudarydamas vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinių palūkanų skaičiavimo metodiką, ir dėl šios dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
22. Atsakovas taip pat nesutinka su 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymų normas ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Apeliantas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 99,76 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo atsakingo skolinimosi principais, neįvertino atsakovo mokumo, todėl nesąžiningai suteikė atsakovui paskolą. Finansų įstaigų įstatymo VII skirsnyje numatyta, kad finansų įstaigos prisiima verslo riziką, todėl privalo turėti vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad finansų įstaiga galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti (31 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimo „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo“ nuostatų pirmo skyriaus 5 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito davėjai, vadovaudamiesi nuostatais, turi patvirtinti taisykles, skirtas užtikrinti, kad bus tinkamai įvertintas vartojimo kredito gavėjų mokumas ir laikomasi atsakingojo skolinimo principo, kuriomis privalo vadovautis versdamiesi vartojimo kreditų teikimo veikla (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01 iki 2016-02-01). Vadovaujantis šiais nuostatais atsakinguoju skolinimu laikoma tokia vartojimo kredito davėjų vykdoma skolinimo veikla, kai teikiant vartojimo kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir užkertančių vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą. Šių nuostatų 16 p. numato, jog prieš sudarydamas sutartį, vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo visapusiškai vertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamomis duomenų bazėmis. Laikoma, kad vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu (Nuostatų 9 p.). Vartojimo kredito davėjui, nesilaikančiam Nuostatuose nustatytų reikalavimų, gali būti taikoma atsakomybė Vartojimo kredito įstatyme nustatyta tvarka (Nuostatų 23 p.).
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino, kokius veiksmus atliko ieškovė, kaip kredito davėja, siekdama patikrinti atsakovo mokumą. Apeliacinės instancijos teismas tam, kad būtų nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės ir atskleista bylos esmė, 2017-03-02 nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus. Ieškovei pasiūlė pateikti rašytinius įrodymus, kokius duomenis apie savo finansinę padėtį atsakovas E. K. pateikė ieškovei prašydamas jam suteikti vartojimo kreditą, kokie atsakovo duomenys buvo tikrinti prieš priimant sprendimą suteikti jam vartojimo kreditą. Atsakovui pasiūlė pateikti rašytinius įrodymus apie kredito paėmimo dieną jo gaunamas pajamas, jo turimus skolinius įsipareigojimais ir per mėnesį mokamą sumą šiems įsipareigojimams padengti. Ieškovė jokių įrodymų, leidžiančių teismui vertinti, kaip ieškovė atliko savo pareigą patikrinti kredito gavėjo mokumą ir kaip ieškovė laikėsi Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų, nepateikė.
25. Iš bylos medžiagos (atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių) nustatyta, kad atsakovas dėl paskolos gavimo kreipėsi į ieškovę, kadangi turėjo įsiskolinimų kitose įstaigose, tačiau neturėdamas pajamų, iš kurių būtų galima juos padengti, nusprendė pasiskolinti pinigų ir padengti senus įsiskolinimus. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas teismui pateikė ir savo asmeninę „Creditinfo“ kredito istoriją (b. l. 23–27), kurioje nurodyta, kad atsakovo E. K. kredito reitingas yra 99,99 proc. (E klasė), tai reiškia įsipareigojimų nevykdymą. Kreditoriams nerekomenduojama suteikti kredito ar prekių / paslaugų išsimokėtinai. Iš šios „Creditino“ asmeninės E. K. kredito istorijos matyti, jog kredito paėmimo laiku jis turėjo keturis kreditus, iš jo pateiktos mokesčių deklaracijos nustatyta, jog tuo metu jis gavo apie 1009 Lt algą neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog paskolos gavimo metu jo atlyginimas buvo minimalus ir visos įmokos už turimus kreditus buvo didesnės negu 40 procentų jo gaunamų pajamų. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, jog suteikdama kreditą būtų tikrinusi atsakovo finansinę padėtį, jo išlaidas pagal grupes, susijusias su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims, jo kredito istoriją, kitas reikšmingas aplinkybes, atsakovui nurodžius, kad suteikiant šį kreditą jo mokama bendra mėnesinė paskolų įmoka viršijo 40 proc. jo algos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentai, jog ieškovė nesivadovavo atsakingojo skolinimosi principais ir neįvertino atsakovo mokumo, yra pagrįsti, todėl ieškovė turi prisiimti riziką dėl galimų nuostolių.
26. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 d. (redakcija, galiojusi nuo                 2012-01-01 iki 2015-01-01) numatė, jog netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą. Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad kilusiam kredito sutarties pažeidimui įtakos turėjo ne tik atsakovo veiksmai, bet ir ieškovės netinkamai atliktas atsakovo mokumo vertinimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas delspinigių priteisimo klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl dėl šios dalies priėmė negrįstą sprendimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas.
27. Atsakovas taip pat prašo panaikinti nesąžiningai sudarytą vartojimo kredito sutartį. CPK 306 str. 2 d. numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nekėlė klausimo dėl nesąžiningai sudarytos vartojimo kredito sutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Nepaisant to, kad sprendimas pakeistas ir ieškovei iš atsakovo yra priteistas tik negrąžintas kreditas ir palūkanos, už tokį reikalavimą pagal CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p. turėtų būti taip pat mokamas 15 Eur žyminis mokestis, todėl šita pirmosios instancijos teismo dalis nekeistina.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo E. K. prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio buvo tenkintas iš dalies. Atsakovui E. K. žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas už apeliacinio skundo padavimą turėjo sumokėti 20 Eur žyminį mokestį. Kadangi tenkinta 46 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 11 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės 9 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p., 93 str. 2 d.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

30. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog sutinka sumokėti 425,66 Eur negrąžinto kredito lygiomis dalimis po 35,47 Eur, įmokas pradėdamas mokėti susiradęs darbą. Nurodo, jog šiuo metu nedirba, jo vienintelės pajamos yra 102 Eur socialinė pašalpa, todėl kredito grąžinimas turėtų būti atidedamas iki tol, kol jis pradės dirbti. CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, jog atsakovas nurodo, kad šiuo metu nedirba, gauna tik 102 Eur socialinę pašalpą, tačiau jis yra jaunas darbingo amžiaus žmogus, todėl turi galimybę dirbti papildomus darbus ir iš jų gauti pajamų, todėl daryti išvados, jog atsakovo finansinė padėtis ateityje nepagerės, negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas įmokas leisti pradėti mokėti susiradus darbą yra neapibrėžtas laiko požiūriu, neatitiktų teismo sprendimo išdėstymo tikslų ir pažeistų ieškovės teises. CPK 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pirmosios instancijos teismas išdėstė iš atsakovo ieškovei priteistos sumos kartu su bylinėjimosi išlaidomis išmokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
31. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinio dalies dėl delspinigių priteisimo netenkino, keistina ir kas mėnesį mokėtina suma. Atsakovas įpareigotinas kas mėnesį mokėti po 47,00 Eur, o paskutinį mėnesį 40,18 Eur (425,66 + 116,52 + 15 = 557,18 Eur /12 mėn.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

              Priteisti iš atsakovo E. K. 425,66 Eur negrąžinto kredito, 116,52 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 542,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme                                (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

              Priteisti iš atsakovo E. K. 11 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

              Priteisti iš ieškovės UAB „Nordecum“ 9 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą E. K. mokėti ieškovei UAB „Nordecum“ kas mėnesį po 47,00 Eur, paskutinį mėnesį – 40,18 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo 542,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

              Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kolegijos teisėjai               Marius Dobrovolskis

              Kristina Domarkienė

                                                                                                                         Alona Romanovienė