Kopija
Pranešėja Klavdija
Kruminienė Baudž.
bylos Nr. 1A-236-64/2010
Teisėja Vitalija Liauzginienė Proceso
Nr. 1-86-1-00719-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.8.;
1.1.8.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.
(S)

ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teisėjų Virginijos
Žindulienės, Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjui advokatui Ričardui Raliui,
nuteistajam V. V.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.
V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 12
d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a
t ė:
V. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 22 val. (duomenys
neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu,
tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį metaliniu strypu - žarstekliu
nukentėjusiajam A. P. į kairiąją veido pusę, padarė jam
šiuos sužalojimus: muštinę-plėštinę kairės akies viršutinio voko kiaurinę
žaizdą, lydimą ašarų takų nuplėšimo, kraujosruvos junginėje, kraujo išsiliejimo
į akies obuolį bei stiklakūnį, lęšiuko panirimo, regėjimo aštrumo akimi
sumažėjimo iki rankų judesių jutimo - pirštų skyrimo iš dviejų metrų atstumo
(0,04 - 0,06), nosies sumušimą, lydimą nosies kaulo lūžio, kas atitinka sunkų
sveikatos sutrikdymą, nes dėl regėjimo aštrumo sumažėjimo iki 0,04 -0,06
buvusia iki traumos sveika akimi A. P. neteko 35 procentų
bendro pastovaus darbingumo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis
V. V. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo
2010-04-12 nuosprendį ir pritaikius BK 62 str. skirti jam bausmę, nesusijusią
su laisvės atėmimu. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu
jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi dėl atsiradusių
pasekmių, nenorėjo, kad atsirastų tokios pasekmės, kad A. P. patirtų
tokį sunkų sveikatos sutrikdymą. Prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis,
būdamas neblaivus, pats išprovokavo konfliktą Taip pat nurodo, kad anksčiau
teismo nebuvo teistas, nuteistas yra pirmą kartą, jo sugyventinė E.
K. yra nėščia, greitai gimdys ir teigia, kad jį nuteisus realia laisvės
atėmimo bausme, nebus galimybės rūpintis vaikeliu ir jo motina, priteistą žalą
stengsis kaip galima greičiau atlyginti. Mano, kad atsižvelgus į šias
aplinkybes, jam galėtų būti skirta švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė.
Teismo posėdyje nuteistasis
ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį
skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos
teismas išsamiai ir nešališkai
ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant
apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų
nepadarė, teisingai kvalifikavo V. V. veiką, be to,
nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama
apeliacinio skundo ribų.
Dėl bausmės
Pirmosios instancijos
teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytą nusikalstamą veiką,
nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai,
kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nusikalstama veika nenutrūko
pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko
asmenybę: nevedęs, gyvena kartu su sugyventine, augina vaiką, šiuo metu jo
sugyventinė E. K. yra pagimdžiusi, pastovaus darbo neturi (b.l.
97), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą,
anksčiau neteistas. Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę nuteistajam,
nustatė ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai
gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 61 str. 2 d. numato,
kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias
aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK
54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos
vidurkio. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė –
laisvės atėmimas iki 10 metų, tai sutinkamai su BK 61 str. 3 d., laisvės
atėmimo bausmės vidurkis būtų 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Iš skundžiamo
nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei BK
135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis,
todėl nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo skundo
argumentas, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą, yra
nepagrįstas, nes pagal bylos medžiagą matyti, kad prasidėjęs konfliktas būtų
pasibaigęs nuteistojo ir nukentėjusiojo apsistumdymu ir kelių smūgių sudavimu,
jei nuteistasis nebūtų grįžęs į namą pasiimti žarsteklio, po to nešinas žarstekliu, pasivijo nukentėjusįjį,
kuris buvo nuėjęs jau iki gatvės ir sudavė
jam smūgį į kairiąją veido pusę.
Nuteistasis prašo jo
atžvilgiu pritaikius BK 62 str., skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta
įstatymo, nes jo sugyventinė yra nėščia, turi greitai gimdyti ir dėl jam
paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nebus galimybės rūpintis vaikeliu ir
jo motina.
BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką
padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją
padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei
teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino
padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,
atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo
numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios
aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo
padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra
neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius
vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti,
arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo
antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant
daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties
ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens
sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos
institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio
eksperimento teisėtumo sąlygas.
Taigi Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas
galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių
aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent
iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta.
Iš apelianto skundo argumentų matyti, kad V. V. prašo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta
bausmę, BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y., kad jis išlaiko
mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam
prižiūrėti. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad V. V. (duomenys
neskelbtini), gyvena su sugyventine, augina vaiką (b.l. 97), o iš 2010-05-12
išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys
neskelbtini) matyti, kad 2010-05-01 E. K. yra pagimdžiusi sūnų L. V.. Lietuvos Respublikos CK 3.163 str. numato,
jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina),
kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadinasi, vaikais
privalo rūpintis tiek vaikų tėvas, tiek ir motina. Teismas neturi jokių duomenų
apie tai, kad vaikų motinos E. K. teisės dėl vaikų
auklėjimo bei priežiūros būtų apribotos. Tokiu būdu jai išlieka pareiga
rūpintis savo vaikais. Taigi, teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti,
jog V. V. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos
bausmės nebus kam prižiūrėti.
Taip pat iš bylos matyti, jog nustatyta tik viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino
padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų BK 62 str. 1-2 dalyse
numatytų būtinų sąlygų - asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą
nusikalstamą veiką ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti
nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą
turtinę žalą arba egzistuotų dar viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti
aplinkybė – nenustatyta. Be to, pats nuteistasis teisme patvirtino, kad žalos
nukentėjusiajam bei Valstybinei ligonių kasai neatlygino, nes neturi pajamų.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro
išvadą, kad švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, negalimas
nesant nė vienos konkrečius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. punktus
tenkinančios sąlygos, t.y. nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62
str. nuostatų ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.
Kita galimybė skirti švelnesnę už įstatymo
numatytą bausmę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų
paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str., tačiau straipsnio, nustatančio
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės
paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu
straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, teismai, remdamiesi BK 54 str. 3 d., turi
nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos
bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo
atveju kolegija nemato nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų
galima švelninti bausmę. Aukštesnės instancijos teismo manymu, nuteistajam V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per
griežta bausmė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų,
numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą V. V. buvo paskirta bausmė, savo dydžiu žymiai mažesnė nei
sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Taip pat nėra galimybių atidėti V.
V. paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.,
reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, numato, kad
asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius
tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali
atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti,
taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas,
t.y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams
nusikaltimams. Tuo tarpu V. V. yra nuteistas už vieną sunkų
nusikaltimą ir ši aplinkybė rodo, jog nėra net formalaus pagrindo taikyti
bausmės vykdymo atidėjimą.
Remiantis
išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei
pagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo
nuosprendžio keisti – skirti V. V. bausmę, nesusijusią su
laisvės atėmimu.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r
i a:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo
2010 m. kovo 12 d. nuosprendžio atmesti.
Kolegijos pirmininkė Klavdija
Kruminienė
Teisėjai Virginija
Žindulienė
Vaclovas Iždonas
Kopija tikra
Teisėja
Klavdija Kruminienė