Civilinė byla Nr. 3K-3-129-421/2015
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10714-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui T. N. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, dalyvaujant tretiesiems asmenims – „Danske bank A/S“, P. S. , M. S. , institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų taisymą sprendime (CPK 267 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos; palikti jai santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 1000 Lt per mėnesį; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 1000 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; papildyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; 2/3 žemės sklypo (0,0627 ha) bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei, o 1/3 – atsakovui; ieškovei priteisti 0,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o santuokoje įgytus 32 324,28 Lt – atsakovui; likusį skolinį įsipareigojimą „Danske bank A/S“ Lietuvos filialui padalyti taip: 1/3 – ieškovei, 2/3 – atsakovui; įpareigoti atsakovą padengti likusius skolinį 19 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui P. S. bei 10 000 Lt įsipareigojimą kreditoriui M. S.
Priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet nepriteisiant išlaikymo skolos; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą (0,0627 ha) bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), padalyti lygiomis dalimis (po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui), atsakovui priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant pusės šio žemės sklypo rinkos vertės 3900 Lt kompensaciją; nustatyti, kad likusią mokėti kredito sumą „Danske bank A/S“ Lietuvos filialui šalys grąžintų lygiomis dalimis, o įsipareigojimų nevykdymo atveju šalių atsakomybė liktų solidarioji.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo vaikams išlaikyti po 1 000 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatė, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisė ieškovei 1/2 žemės sklypo (0,0627 ha) (duomenys neskelbtini), bei 1/2 gyvenamojo namo, tuo pačiu adresu, su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais; atsakovui priteisė 1/2 žemės sklypo (0,0627 ha) bei 1/2 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 32 324,28 Lt; iš atsakovo ieškovei priteisė 3900 Lt kompensaciją; nustatė, kad kreditorinis įsipareigojimas „Danske bank A/S“ Lietuvos filialui pagal 2004 m. balandžio 5 d. kreditavimo sutartį lieka solidaria šalių prievole, ir ieškovė lieka laiduotoja; kreditorinį įsipareigojimą pagal 2012 m. sausio 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole; kreditorinius įsipareigojimus P. S. ir M. S. pripažino ieškovės asmenine prievole. Teismas, įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus ir jų nurodytus motyvus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į kreditoriaus banko „Danske“ poziciją dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tolimesnio vykdymo, konstatavo, kad nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančių lygių dalių principo. Atsakovo turėtas lėšas banko „Danske“ sąskaitoje (32 324,28 Lt) teismas pripažino jo asmenine nuosavybe pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. kovo 4 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dalytino turto ir priteisė ieškovei 1/2dalį 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo tuo pačiu adresu su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, 16 162,14 Lt; priteisė atsakovui 1/2 dalį 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo tuo pačiu adresu, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 16 162,14 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo 3900 Lt kompensaciją; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prie dalytino turto nepagrįstai priskyrė kilnojamuosius daiktus, esančius šalių gyvenamajame name, nes atsakovas atsisakė reikalavimo dėl šių daiktų padalijimo. Be to, šalys nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio turto realią vertę. Dėl to šį turtą – kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus, esančius šalims priklausančiame name – (duomenys neskelbtini), kolegija iš dalytino turto pašalino. Kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo atliktą šalių santuokoje įgyto bendro turto padalijimą tik dėl 32 324,28 Lt padalijimo – šias lėšas padalijo tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po 16 162,14 Lt kiekvienai.
Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2013 m. kovo 4 d. nutarties išaiškinimo.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymo dėl nutarties išaiškinimo netenkino. Nutartyje nurodė, kad 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nustatytas bylos šalių teisių ir pareigų turinys: teismas yra aiškiai ir suprantamai nurodęs dalytino turto dalis, tenkančias kiekvienam iš sutuoktinių, todėl teismas nutarė netenkinti prašymo dėl nutarties išaiškinimo. 2013 m. balandžio 30 d. atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta priteisti atsakovui 16 162,14 Lt, skolininke nurodant ieškovę. Antstolė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2013 m. kovo 4 d. nutarties išaiškinimo.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi antstolio prašymo netenkino. Nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nustatytas bylos šalių teisių ir pareigų turinys: teismas yra aiškiai ir suprantamai nurodęs dalytino turto dalis, tenkančias kiekvienam iš sutuoktinių, taip pat 16162,14 Lt priteisimą tiek ieškovei, tiek atsakovui ir procesinis teismo sprendimas yra aiškus ir įvykdomas.
Ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame buvo nurodyta priteisti atsakovui 16 162,14 Lt.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 24 d nutartį ir nurodė, kad CPK 276 straipsnis nurodė galimybę teismui savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, todėl pareiškėja gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, prašydama ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodyti, jog atsakovui 16 162,14 Lt yra ne priteisiama, o pripažįstama jo asmenine nuosavybe, esančiajam priklausančioje banko sąskaitoje.
2014 m. gegužės 27 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl dalintino turto ir jį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei D. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, 16 162,14 Lt piniginių lėšų.
Priteisti atsakovui T. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį 0,0627 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad atsakovui T. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) 16 162,14 Lt piniginių lėšų, esančių jam nuosavybės teise priklausančioje banko sąskaitoje, suma yra atsakovo T. N. asmeninė nuosavybė.
Priteisti ieškovei D. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T.N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3900 Lt kompensaciją.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.“.
Kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamąją dalį, sprendė, kad šalims lygiomis dalimis buvo padalyti atsakovo sąskaitoje buvę 32 324,28 Lt, t. y. atsakovui 16 162,14 Lt ne priteista, o pripažinta jo asmenine nuosavybe, esančia jam priklausančioje „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale banko sąskaitoje, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atsakovui priteista 16 162,14 Lt. Kolegija tai pripažino rašytiniu apsirikimu, ir jį, vadovaudamasi CPK 276 straipsniu, ištaisė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CPK 276 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartyje buvo iš esmės pakeista sprendimo esmė: 16 16214 Lt, užuot priteisti atsakovui, šie pinigai buvo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Taigi iš esmės pakeistas šalių materialinių teisių ir pareigų turinys, kuris neatitiko nei nurodyto straipsnio turinio, nei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo visiškai naujai suformuota visa Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinė dalis, t. y. penkios rezoliucinės dalies pastraipos, t. y. nutartyje atsirado nauja teksto pastraipa, susijusi su lėšų pripažinimu asmenine atsakovo nuosavybe. Kasatorius pažymi, kad klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties aiškumo buvo sprendžiamas net du kartus ir abu kartus teisėjų kolegijoms nekilo abejonių dėl nutarties rezoliucinės dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisomi išimtinai tik labai smulkūs rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2012 m. spalio 29 d nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2012 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2012); rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012); ištaisyti akivaizdžias klaidas, susijusias su priteistos sumos dydžiu, galima tik tuo atveju, jeigu klaidą teismo sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus, rašant (spausdinant) sprendimo tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-134/2010). Taigi pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. G. ir kt. v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-645/2005).
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 16 162,14 Lt priteisimo kiekvienai iš bylos šalių, 2013 m. kovo 4 d. nutartyje nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų. Taip pat Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nepateikė visiškai jokių motyvų, koks rašymo apsirikimas buvo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartyje ir kodėl jis nebuvo pastebėtas priimant 2013 m. gegužės 22 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis dėl atsisakymo išaiškinti sprendimą. Tai pripažintina absoliučiu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo trūkumų ištaisymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-507/2004).
CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių buvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinio pareigos išlaikyti kitą sutuoktinį, neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad atsakovo banko sąskaitoje esantys pinigai – 32 324,28 Lt – yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl šios sumos tarp sutuoktinių nedalijo, o apeliacinės instancijos teismas atsakovo banko sąskaitoje esančius 32 324,28 Lt pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos padalijo tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, po 16 162,14 Lt kiekvienai, rezoliucinėje dalyje nurodydamas priteisti ieškovei D. N. 16 162,14 Lt bei atsakovui T. N. 16 162,14 Lt.
Pareiškėjai pateikus teismui prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, kad ieškovei D. N. priteisiama 16 162,14 Lt, o atsakovo T. N. nuosavybės teise priklausančioje banko sąskaitoje esantys 16 162,14 Lt pripažįstami atsakovo asmenine nuosavybe.
Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada, argumentuodamas, kad skundžiama nutartimi buvo iš esmės pakeista teismo sprendimo esmė bei šalių materialinių teisių ir pareigų turinys.
Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais.
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, kad bylą nagrinėję teismai analizavo ir sprendė santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei tokios nuosavybės padalijimo klausimus; abiejų minėtų procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse nustatyta, kad 32 324,28 Lt buvo atsakovo banko sąskaitoje. Taigi, teismams pripažinus šias lėšas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo būti išspręstas jų padalijimo tarp sutuoktinių klausimas. Pirmosios instancijos teismas šias lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje banke, nusprendė pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi šias lėšas padalijo tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po 16 162,14 Lt kiekvienai, apie tai nurodydamas nutarties motyvuojamojoje dalyje, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė 16 162,14 Lt priteisti ieškovei ir 16 162,14 Lt atsakovui. Akivaizdu, kad tokia faktinė ir teisinė situacija negalėjo likti neištaisyta, nes nustačius, kad dalijamos lėšos buvo valdomos atsakovo jo vardu atidarytoje sąskaitoje banke, padalijus jas šalims, dalies šių lėšų priteisimas atsakovui iš esmės neatitiko sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytos aplinkybės, pagal kurias šios lėšos buvo valdomos atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje susiklosčiusią situaciją buvo pagrindas ištaisyti netiksliai suformuluotą rezoliucinę teismo nutarties dalį, nes Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje palikus nurodymą priteisti atsakovui 16 162,14 Lt, būtų likęs neaiškus tokios teismo nutarties vykdymas, antstoliui išieškant nurodytas sumas iš abiejų ginčo šalių, nors iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad 16 162,14 Lt liko atsakovo asmenine nuosavybe, o kita padalytų lėšų (32 324,28 Lt) dalis – 16 162,14 Lt – priteista ieškovei. Dėl to Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartimi atliktas rašymo apsirikimo ištaisymas, kai rezoliucinėje dalyje buvo tik patikslinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentai, vertintinas kaip klaidos ištaisymas, kuris sprendimo dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo esmės niekaip nekeičia, nes Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepateikta naujų išaiškinimų dėl byloje nenagrinėto turto sudėties, nepriteista papildomų ar naujų sumų, dėl kurių nebuvo pasisakyta teismų procesiniuose dokumentuose nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo tik patikslinta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinė dalis, atsižvelgiant į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus T. T. , nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Kita vertus, Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61).
Nors kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 16 162,14 Lt priteisimo kiekvienai iš bylos šalių, 2013 m. kovo 4 d. nutartyje nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, tačiau proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pakartotinis nepasisakymas dėl visų tirtų įrodymų, dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties kaip nemotyvuotos. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus bei CPK 276 straipsnio 2 dalies turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti rašymo apsirikimo ištaisymo institutą bei priimti rašymo apsirikimą ištaisančią teismo nutartį, nes tai atitiko CPK 18 ir 270 straipsnių prigimtį ir tikslus, klaidos ištaisymas nepakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties esmės, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 9,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,04 Eur (devynis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Antanas Simniškis
Donatas Šernas