Civilinė byla Nr. e2A-1583-430/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18026-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Filmų Kopa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Filmų Kopa“ ieškinius atsakovei viešajai įstaigai „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ dėl 2019 m. spalio 24 d. susitarimo ir vienašalio 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B., ir atsakovės viešosios įstaigos „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ priešieškinį viešajai įstaigai „Filmų Kopa“ ir S. B. dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga „Filmų Kopa“ (toliau – VšĮ „Filmų Kopa“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės viešosios įstaigos „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ (toliau – VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“) 2020 m. birželio 8 d. gautą vienašalį 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutarties nutraukimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. vasario 12 d. ieškovė su atsakove sudarė filmo sukūrimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal autoriaus S. K. parengtą scenarijų sukurti 52 minučių trukmės filmą ir perduoti atsakovei turtines teises į jį. Dėl nufilmuotos medžiagos apimties ir filmo trukmės jo kūrimo terminas buvo pratęstas kelis kartus. 2019 m. spalio 24 d. susitarimu šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 28 d. Dėl didelės įtampos ir darbo krūvio pablogėjo filmo autoriaus S. B. sveikata, jis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. sausio 19 d. gydėsi ligoninėje ir negalėjo dalyvauti filmo kūrime, o nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, todėl filmas nebuvo baigtas. Jo baigtumas siekia 60 proc. 2020 m. gegužės 19 d. raštu atsakovė pranešė, kad neperdavus filmo iki 2020 m. birželio 18 d., atsakovė sutartį nuo 2020 m. birželio 19 d. nutrauks. Ieškovės vertinimu, toks nutraukimas neteisėtas, nes vykdant sutartį po 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėliau po 2020 m. vasario 28 d. ieškovė galėjo pasikliauti atsakove, kad ši vienašališkai jos nenutrauks. Atsakovė pažeidė tinkamo įspėjimo nutraukti sutartį tvarką ir tai lėmė šalių sutarties nutraukimo neteisėtumą.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė iki 2020 m. vasario 28 d. filmo nesukūrė, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį – buvo įvykdytas sutarties esminis pažeidimas, nes atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, bei neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta. Po pakartotinių atsakovės bandymų geranoriškai susitarti dėl sutarties įvykdymo, ieškovė su atsakove nebendradarbiavo bei tokiu būdu visiškai sugriovė atsakovės pasitikėjimą ir bet kokį lūkestį, kad sutartis kada nors bus įvykdyta. Atsakovė sutartį nuo pranešimo apie jos nutraukimą įteikimo nutraukė per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, šią aplinkybę patvirtindama savo 2020 m. birželio 22 d. raštu ieškovei. Tuo tarpu kitais atvejais, kai atsakovė suteikė papildomus terminus sutarčiai įvykdyti, jie buvo suteikti atskirais susitarimais tarp šalių, kurie negalėtų būti kvalifikuojami kaip perspėjimai dėl sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nutraukus sutartį darbai tęsėsi.
5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. prašė ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 24 d. bendradarbiavimas su atsakove, įgyvendinant meninės kino dokumentikos projektą (duomenys neskelbtini), rėmėsi abipusiu pasitikėjimu bei žodiniais susitarimais. Darbo eigoje pavyko rasti sensacingos medžiagos, suponavusios keletą kartų didesnę nei numatytoji pradinėje 2015 m. vasario 15 d. sutartyje kuriamo filmo apimtį. Dėl to, S. K. iniciatyva, keletą kartu buvo nukeliami filmo pabaigimo terminai, gauti keli papildomi finansavimai. Atvykus į 2019 m. spalio 24 d. susitikimą jam buvo pateiktas sutarties tekstas su ultimatyviu reikalavimu pasirašyti be galimybės iš anksto su juo susipažinti ir apsvarstyti. Susitarimą, kuriame netikėtai iškelti nerealūs ir filmo medžiagos apimties neatitinkantys terminai, pasirašė streso būsenoje, todėl vėliau visada dėl to gailėjosi. Po susitikimo keletą dienų dar mėgino dirbti, tačiau po savaitės buvo paguldytas į ligoninę, kur gydėsi iki 2020 m. sausio 19 d. Pradėjus dirbti, šalyje buvo paskelbtas karantinas, todėl kelis kartus prašė atsakovės pratęsti terminą filmo užbaigimo karantino laikotarpiui, tačiau pritarimo negavo. Dėl šios įtampos sveikata vėl buvo pablogėjusi. Sukurtas filmas sudaro 60–70 proc. galutinio varianto, galėtų būti baigtas iki 2020 metų pabaigos. Filmas galėjo būti jau sukurtas, jei atsakovė būtų bendradarbiavusi abipuse pagarba grįstais santykiais, suteikusi galimybę pasveikti, o karantino metu – atidėti darbą.
7. VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti solidariai iš ieškovės VšĮ „Filmų Kopa“ ir trečiojo asmens S. B. 61 800 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad atsakovė su ieškove ir trečiuoju asmeniu susitarimu nustatė tris savarankiškus įsipareigojimus, už kiekvieno iš kurių pažeidimą susitarė dėl atskirų netesybų mokėjimo: nesukūrus filmo – mokėti 25 000 Eur dydžio baudą, nepateikus filmo projekto ar nesuorganizavus filmo peržiūros – 100 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą šių veiksmų atlikimo dieną. Ieškovė ir S. B. sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė – iki 2020 m. vasario 28 d. filmo nesukūrė ir jo atsakovei neperdavė, iki 2019 m. lapkričio 30 d. nepateikė filmo projekto, iki 2019 m. gruodžio 2 d. nesuorganizavo filmo peržiūros. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir trečiasis asmuo solidariai turi sumokėti VšĮ „Šeduvos žydų memorialiniui fondui“ 25 000 Eur baudą pagal sutarties 5.2. p. už filmo nesukūrimą, 18 400 Eur delspinigių pagal sutarties 5.3. p. už paskutinius 6 mėnesius už kiekvieną praleistą filmo projekto pateikimo atsakovei dieną ir 18 400 Eur delspinigių pagal sutarties 5.3. p. už paskutinius 6 mėnesius už kiekvieną praleistą filmo tarpinės peržiūros suorganizavimo dieną. Iš viso 61 800 Eur sumą. Nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens neįvykdyti įsipareigojimai pakenkė atsakovės reputacijai – jai teko aiškintis savo rėmėjams, kodėl nėra sukurtas ir pristatytas filmas, atsakovė neteko vieno iš pagrindinių projekto (duomenys neskelbtini) elementų. Netesybos turėtų būti priteistos iš ieškovės ir trečiojo asmens solidariai, nes trečiasis asmuo S. B., būdamas filmo režisieriumi, tapo asmeniškai atsakingas už filmo sumontavimą, jis pats pasirašė 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutartį, asmeniškai sprendė su sutarties vykdymu susijusius klausimus net ir 2017 m. ieškovės direktoriaus pareigas pradėjus eiti kitam asmeniui, taip pat ir 2019 m. spalio 24 d. susitarimą, kuriame numatytos netesybos, pasirašė asmeniškai.
9. Atsiliepime į priešieškinį VšĮ „Filmų Kopa“ prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad S. K. nepateikė ieškovei scenarijaus, be to, kelis kartus buvo keistos filmo sukūrimo sutarties sąlygos dėl filmo trukmės ir filmuotos medžiagos apimties. Iki 2019 m. pabaigos atsakovė nereikalavo paspartinti filmo užbaigimo proceso, priešingai, žadėjo susitarti su rėmėjais dėl papildomo finansavimo. Taip pat filmo autorius S. B. patyrė sveikatos problemų, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. Visos šios aplinkybės turėjo esminės reikšmės filmo sukūrimo sutarties vykdymui, pažeidė sutartinių prievolių pusiausvyrą.
11. VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įvykdė visas sutartimi jai kylančias pareigas ir ieškovei apmokėjo visą sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytą sumą. Ieškovė ir S. B. 2019 m. spalio 24 d. susitarimu dėl sutarties pakeitimo tai patvirtino. Už nenumatytus papildomus filmavimo darbus bei už kitas su filmo gamyba susijusias nenumatytas išlaidas ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2019 m. spalio 14 d. atsakovei išrašė 10 papildomų sąskaitų 15 608,45 Eur sumai ir atsakovė jas apmokėjo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji bei S. B. sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ kaltės – negavus scenarijaus. P. S. B. pagal 2019 m. spalio 24 d. susitarimą tapo scenarijaus bendraautoriumi, pats tai nurodė komunikacijoje su trečiaisiais asmenimis, be to, niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl filmo scenarijaus.
12. Kitu ieškiniu VšĮ „Filmų Kopa“ prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2019 m. spalio 24 d. sudarytą susitarimą dėl 2015 m. vasario 12 d. filmo (duomenys neskelbtini) sukūrimo sutarties pakeitimo ir papildymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 24 d. privertė ieškovę ir trečiąjį asmenį sudaryti susitarimą dėl filmo sukūrimo sutarties pakeitimo ir papildymo. Šis susitarimas buvo pasirašytas po ilgalaikio ir metodiško atsakovės atstovų psichologinio spaudimo itin nenaudingomis ieškovei sąlygomis. Dėl padidėjusios darbo apimties atsakovė turėjo padidinti atlyginimą ieškovei, tačiau vietoj to į susitarimą įtraukė sąlygas, numatančias dideles netesybas, jeigu ieškovė pažeis filmo sukūrimo terminus. Be to, ieškovės vadovas nebuvo suteikęs realių įgaliojimų trečiajam asmeniui S. B. sudaryti susitarimą. Vadinasi, egzistavo tariamas S. B. atstovavimas. Taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas S. K. kelis kartus keitė filmo sukūrimo sutarties sąlygas dėl filmo trukmės, apimties. Taigi filmo apimties didinimai bei terminų nukėlimai vyko išimtinai S. K. iniciatyva.
14. Atsakovė VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ atsiliepime į šį ieškinį prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad dėl padidėjusios darbo apimties atsakovė turėjo atitinkamai padidinti atlyginimo ieškovei sumą, tačiau to nepadarė, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovė už padidėjusią filmavimo darbų apimtį su filmo gamintoju visiškai ir tinkamai atsiskaitė, atlygino netgi susitarimuose nenumatytas filmavimo darbų išlaidas, nors tokios pareigos neturėjo. Ginčijamą 2019 m. spalio 24 d. susitarimą atsakovė su ieškove ir S. B. 2019 m. spalio 24 d. sudarė geranoriškai, tikėdamasi, kad sutartis vis dar gali būti įgyvendinta, todėl terminą filmo sukūrimui pratęsė dar kartą. Susitarimas buvo sudarytas tarp atsakovės, ieškovės ir S. B. kaip savarankiškų sutarties šalių. Ieškovės vardu susitarimą sudarė jos direktorė L. Š.. Tuo metu S. B. veikė kaip filmo režisierius ir bendraautorius, o ne kaip ieškovės atstovas. Taigi S. B. buvo savarankiška trišalio susitarimo šalis. Ieškovei nebuvo daromas joks psichologinis, ekonominis spaudimas ir jokie grasinimai – ieškovė susitarimą sudarė laisva valia. Ieškovė nepagrįstai teigia sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusi dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl scenarijaus filmui. Priešingai, S. B. atsakovės atstovams ne vieną kartą nurodė, kad dėl padidėjusios filmavimo apimties bei filmo trukmės scenarijus turėtų būti kuriamas ieškovės studijoje ekspromtu.
16. Atsiliepime į šį ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad ginčijamas 2019 m. spalio 24 d. susitarimas dėl filmo sukūrimo sutarties pakeitimo bei papildymo ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytas po ilgalaikio ir metodiško atsakovės atstovų psichologinio spaudimo. Atsakovė, pažeisdama filmo sukūrimo sutarties sąlygas ir sandorių sudarymo principus, privertė ieškovę ir trečiąjį asmenį pasirašyti nepagrįstą ir neteisėtą susitarimą itin nenaudingomis sąlygomis. Dėl atstovės atstovų psichologinio spaudimo pasirašyti susitarimą smarkiai pablogėjo S. B. sveikata, jis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. sausio 19 d. atsidūrė ligoninėje, o nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, kas turėjo didelės reikšmės filmo užbaigimui. Tam turėjo reikšmės ir pačios atsakovės įsipareigojimų, numatytų sutarties 1.1. p., nevykdymas – nepateikimas scenarijaus. Atsakovės iniciatyva filmo trukmė padidėjo nuo 52 minučių iki 130 minučių, todėl turėjo būti padidintas ir atlyginimas ieškovei, tačiau vietoj atlyginimo kaip susitarimo sąlyga numatytos netesybos, jei ieškovė pažeis filmo sukūrimo terminą. Visi atsakovės įvykdyti mokėjimai pagal filmo sukūrimo sutartį buvo atlikti siekiant apmokėti ieškovės išlaidas, susijusias su filmui reikalingos medžiagos filmavimu. Pažymėjo, kad S. B. ieškovė nebuvo suteikusi ir jokių realių įgaliojimų sudaryti ginčijamą susitarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinius atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ iš ieškovės VšĮ „Filmų Kopa“ 25 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 25 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 081 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
19. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 12 d. šalys sudarė filmo sukūrimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal scenarijaus autoriaus S. K. parengtą scenarijų sukurti 52 minučių trukmės, televizijos formato reikalavimus atitinkantį pilnametražį dokumentinį filmą darbiniu pavadinimu (duomenys neskelbtini), perduoti užsakovui sutartyje numatytas turtines teises į kūrinį, atlikti užsakovo nurodytus filmo sklaidos, platinimo ir reklamos veiksmus, filmo uždirbtą pelną pasidalinti pusiau, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už sukurtą kūrinį ir perduotas turtines teises nustatytą atlyginimą. Pagal sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo kūrinį sukurti iki 2016 m. vasario 1 d., o atsakovė įsipareigojo sumokėti filmo gamintojui už kūrinio sukūrimą ir perduotas teises į kūrinį 30 000 Eur. 2015 m. gruodžio 1 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties šalys susitarė, kad scenarijaus bendraautoriumi tapo ir trečiasis asmuo S. B., filmo trukmė pailgėjo iki 70 minučių, filmo sukūrimo terminas pailgėjo iki 2016 m. gruodžio 1 d., dėl filmo scenarijaus pasikeitimo ir papildomų darbų finansavimo užsakovas papildomai įsipareigojo skirti 4 000 Eur. 2016 m. liepos 11 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties užsakovas įsipareigojo finansuoti filmo gamintojui 6 321 Eur nenumatytas filmo gamybos išlaidas. 2017 m. vasario 28 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties šalys susitarė, kad filmo trukmė pailgėja iki 130 min., užsakovas įsipareigojo finansuoti nenumatytas papildomas filmo gamybos išlaidas, susidariusias dėl filmo apimties padidėjimo, papildomai skiriant filmo gamintojui 25 000 Eur, filmo sukūrimo terminas pailgėja iki 2017 m. rugsėjo 15 d., kuri įvardijama kaip filmo užbaigimo diena. 2019 m. spalio 24 d. susitarimu filmo gamintojas įsipareigojo sukurti kūrinį iki 2020 m. vasario 28 d. Pirmąjį filmo projektą filmo gamintojas įsipareigojo sukurti ir pateikti užsakovui iki 2019 m. lapkričio 30 d. Filmo gamintojas įsipareigojo užtikrinti, kad projekto tarpinė peržiūra, dalyvaujant užsakovui, įvyktų 2019 m. gruodžio 2 d. Atlyginimas filmo gamintojui už kūrinio sukūrimą ir perduotas turtines teises į kūrinį yra 55 321 Eur. Šalys patvirtino, kad numatytas atlyginimas yra sumokėtas. Filmo gamintojas šį atlyginimą yra gavęs ir jokie papildomi mokėjimai filmo gamintojui už šioje sutartyje numatytų pareigų įvykdymą nebus mokami. Susitarime šalys taip pat susitarė, kad „Filmo gamintojui nesukūrus kūrinio per sutarties nustatytą terminą arba neįvykdžius savo pareigų iki 2019 m. gruodžio 31 d., užsakovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš filmo gamintojo grąžinti visus užsakovo pagal šią sutartį sumokėtus mokėjimus, visiškai kompensuoti užsakovo patirtus nuostolius ir sumokėti užsakovui 25 000 Eur dydžio baudą, kuri bus laikoma užsakovo patirtas minimaliais nuostoliais. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovė kreipėsi į ieškovę ir S. B. dėl filmo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog nutraukia sutartį. Sutarties nutraukimas įsigalioja per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 19 d. Šiuo pranešimu fondas paliko galimybę filmo gamintojui ir S. B. įvykdyti sutartį iki sutarties nutraukimo dienos pranešime nurodyta tvarka, t.y. filmas fondo įvertinimui turi būti pateiktas iki 2020 m. birželio 11 d.; 7 dienos skiriamos filmo peržiūrai; po jų, ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 18 d. šalys pasirašo filmo perdavimo–priėmimo aktą. Fondas pareikalavo už sutarties pažeidimus sumokėti jam 25 000 Eur baudą (jei sutartis iki birželio 18 d. nebus įvykdyta).
20. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl 2019 m. spalio 24 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nustatė, kad byloje objektyvių duomenų, jog ieškovei atsakovė grasino ar naudojo kitokį psichologinį smurtą teismui nebuvo pateikta. Grasinimai ir psichologinis spaudimas grįsti tik trečiojo asmens S. B. paaiškinimais dėl atsakovės atstovo žodžių, kad jis negalės išeiti iš atsakovės buveinės nepasirašius susitarimo. Teismo vertinimu, šie teiginiai nepatvirtinti nei atsakovės vadovo J. H. D. parodymais, nei jokiais kitais įrodymais. Pati tuometinė ieškovės direktorė L. Š. paliudijo, kad tokio grasinimo nebuvo, o liudytojas S. K. nurodė susitarimą pasirašius dalyvaujant ne tik pačių šalių atstovams, bet ir atsakovės buveinėje dirbus keturioms darbuotojoms, kas užtikrino derybų viešumą ir dar labiau sumažino riziką dėl galimo grasinimo bei psichologinio spaudimo. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo S. B. patvirtino, jog susitarimo projektas buvo net kelis kartus keičiamas jo paties iniciatyva ir buvo pasirašytas tik suderinus tiek filmo projekto, tiek tarpinės peržiūros, tiek paties filmo pateikimo terminus. Susitikime dalyvavusi tuometinė ieškovės vadovė apskritai nenurodė, kad buvo daromas ieškovei koks nors neleistinas poveikis. Tai patvirtina ir kitų apklaustų asmenų parodymai ir faktiniai duomenys.
21. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, jog susitarimas sudarytas itin nenaudingomis sąlygomis, susitarimo sąlygų ir bylos faktinių aplinkybių analizė nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Netesybos buvo numatytos tik tam atvejui, jeigu ieškovė neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ir atsakovė negautų sutarties objekto. Tiek filmo pirminio varianto pateikimo, tiek peržiūros, tiek paties filmo pabaigimo terminai buvo suderinti su filmo gamintoju abipusių derybų metu, kuriuose dalyvavo ieškovės VšĮ „Filmų Kopa“ direktorė ir filmo režisierius. Būtent pastarojo iniciatyva, ką patvirtino liudytojai ir pats trečiasis asmuo, šie terminai buvo ne kartą keičiami, kol galutinai suderinus, susitarimas buvo pasirašytas. Atsakovė jau iki susitarimo pasirašymo buvo pervedusi ieškovei atlyginimą už filmo sukūrimą ir kompensavusi papildomas išlaidas.
22. Teismas vertino, kad S. B. nebuvo įgaliotas veikti VšĮ „Filmų Kopa“ vardu ir susitarimą, remiantis posėdžio metu teiktais jo paties, atsakovės atstovų bei liudytojos L. Š. paaiškinimais, pasirašė kaip filmo režisierius. Susitarimo metu dalyvavusi VšĮ „Filmų Kopa“ vadovė tam neprieštaravo, todėl laikytina, kad S. B. parašas ties filmo gamintoju šio susitarimo nedaro negaliojančiu, juo labiau, kad susitarimas neginčijamai pasirašytas pačios VšĮ „Filmų Kopa“ vadovės, kaip tinkamos VšĮ „Filmų Kopa“ atstovės. Įvertinęs nurodytas aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad nenustatytas nei vienas 2019 m. spalio 24 d. susitarimo nuginčijimo pagrindas, nurodytas VšĮ „Filmų Kopa“ ieškinyje, todėl šis ieškinys atmestas.
23. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutarties nutraukimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutartį nutraukė vienašališkai 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu, kurį ieškovė gavo tą pačią dieną. Juo buvo nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas, kuris baigėsi po mėnesio, taigi sutartis pagrįstai, išlaikant įstatyme nustatytą pranešimo terminą, laikoma nutraukta nuo 2020 m. birželio 19 dienos. Filmo sukūrimo sutarties nutraukimo pagrindas – neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai sutartyje numatytu laiku sukurti filmą. Remiantis 2019 m. spalio 24 d. susitarimo 7 p. (pakeistos sutarties 5.2. p.), ieškovei nesukūrus kūrinio per sutarties 1.2. p. nustatytą terminą arba neįvykdžius savo pareigų, numatytų sutarties 1.9. ir 1.10 punktuose iki 2019 m. gruodžio 31 d., užsakovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš ieškovės grąžinti visus užsakovo pagal šią sutartį atliktus mokėjimus, visiškai kompensuoti užsakovo patirtus nuostolius ir sumokėti užsakovui 25 000 Eur dydžio baudą, kuri bus laikoma užsakovo patirtas minimaliais nuostoliais. Sutarties ieškovė neįvykdė, o tai buvo pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti.
24. Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens elgesys nuolat perkeliant darbų įvykdymo terminus bei nepateikiant sukurto filmo jau daugiau nei 5 metus nuo pirminio filmo sukūrimo termino, nesuteikė pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įgyvendinta. Karantinas Lietuvoje paskelbtas jau pasibaigus filmo sukūrimo terminui, todėl ši aplinkybė neaktuali vertinant įsipareigojimų įvykdymą iki 2020 m. vasario 28 d., o dienos stacionare, remiantis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizėmis, režisierius gydėsi nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. sausio 22 d. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad sužinojusi apie šią situaciją ieškovė, kuri turėjo galimybes reaguoti į situaciją, kreipėsi į atsakovę, prašydama sutarties įvykdymo terminą dėl režisieriaus ligos pratęsti. Kita vertus, pati atsakovė nuo 2020 m. vasario 28 d. (termino filmui perduoti pabaigos) iki pat 2020 m. gegužės 19 d. nesiėmė sutarties nutraukimo veiksmų ir leido ieškovei bei trečiajam asmeniui dirbti toliau. S. B. 2020 m. balandžio mėn. vedė paskaitas, t. y. dirbo, tik kitą darbą, nei filmo kūrimo darbai. Be to, filmas nebuvo sukurtas ir per papildomą atsakovės suteiktą terminą iki 2020 m. birželio 18 d., kai suvaržymai dėl pandemijos buvo nedideli ir jokios įtakos kūrybinei veiklai neturėjo, o režisierius ligoninėje nesigydė. Teismas padarė išvadą, kad nei trečiojo asmens liga medicininiais dokumentais pagrįstais laikotarpiais, nei Lietuvoje pavasario metu galiojęs karantinas, kurio metu kūrybinė veikla nebuvo draudžiama, negalėjo būti laikomi pagrindais pripažinti, kad filmo sukūrimo sutartis nuo 2020 m. birželio 19 d. nutraukta neteisėtai.
25. Teismas pabrėžė taip pat VšĮ „Filmų kopa“ vadovės parodymus, kuri patvirtino, kad jos vadovavimo metu (iki pat 2020 m. vasario mėn.) S. B. buvo pasyvus. Nors buvo raginamas, filmo kūrimo darbus nuolat atidėliojo ir vilkino. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, filmo sukūrimo sutartis nuo 2020 m. birželio 19 d. nutraukta teisėtai.
26. Teismas pabrėžė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. trečiajam asmeniui tapus filmo scenarijaus bendraautoriumi, pareiga sukurti scenarijų siejo ir jį. S. B. paaiškino, kad abu su S. K. atliko filmo scenarijaus parengiamuosius darbus – atrinkinėjo medžiagą, vėliau planavo ją sugrupuoti į filmo scenarijų. Jis savo scenarijaus dalies nepadarė, nes iki šio etapo nepriėjo. Visgi, viso sutarties galiojimo laikotarpiu nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nekėlė scenarijaus nepateikimo klausimo, S. B. savo scenarijaus dalies pripažino nesukūręs, o visuma byloje esančių įrodymų patvirtino, kad jį turėjo kurti abu scenaristai, dirbdami su nufilmuota medžiaga. Įvertinus šias aplinkybes, scenarijaus nepateikimas ieškovei nelaikytas priežastimi, sudarančia pagrindą vertinti kaip neteisėtą sutarties nutraukimą ir pateisinti sutarties neįvykdymą.
27. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė filmo sukūrimo sutarties, nesukūrė nei filmo projekto, nei įgyvendino jo tarpinę peržiūrą, nei sukūrė filmą susitarime nustatytais pagrindais. Būtent neveikimas sąlygojo sutartinio rezultato nepateikimą, todėl pagrindas civilinei atsakomybei buvo nustatytas. Šalių sutartis numatė alternatyvą neįvykdžius sutarties 1.9. ir 1.10 punktuose numatytų pareigų, t. y. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nesukūrus filmo projekto ir iki 2019 m. gruodžio 2 d. nesuorganizavus projekto tarpinės peržiūros: arba skaičiuoti 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo termino praleidimo dieną, arba nutraukti sutartį ir reikalauti 25 000 Eur baudos. Kadangi iki 2020 m. vasario 28 d. nebuvo atliktas nei vienas iš aukščiau nurodytų veiksmų, atsakovė nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti 25 000 Eur baudą. Teismas konstatavo, kad atsakovė pasinaudojo būtent teise nutraukti sutartį ir reikalauti vienkartinės 25 000 Eur baudos, todėl periodinė 100 Eur bauda už paskutinius šešis mėnesius šiuo atveju neskaičiuotina, o reikalavimas priteisti 25 000 Eur vienkartinę baudą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintas.
28. Teismas vertino, kad nors atsakovė priešieškiniu prašė baudą priteisti solidariai iš VšĮ „Filmų kopa“ ir S. B., remdamasi tuo, kad 2019 m. spalio 24 d. susitarimą pasirašė jie abu, tačiau jau nustatyta anksčiau, kad jokie įgaliojimai S. B. pasirašyti susitarimą filmo gamintojo vardu suteikti nebuvo. Susitarimą jis, nors tiek filmo gamintoju, pasirašė kaip režisierius, filmo gamintojo atstovei neprieštaraujant. Šiuo atveju susitarimas buvo dvišalis, o ne trišalis ir susitarime nebuvo nurodyta, kad trečiojo šalis – režisierius. Solidari civilinė atsakomybė susitarime neaptarta. Liudytojai taip pat patvirtino, kad S. B. susitarimo pasirašymas turėjo būti jam moralinė paskata dirbti, tačiau duomenų, jog S. B. buvo įtrauktas į susitarimą kaip savarankiška šalis (režisierius) ir solidariai prisiėmė pareigą mokėti netesybas, byloje nėra. Aplinkybė dėl trečiojo asmens parašo ties šalimi gali būti aktuali sprendžiant dėl regresinio VšĮ „Filmų kopa“ reikalavimo S. B., tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindas priteisti baudą solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
29. Ieškovė VšĮ „Filmų Kopa“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinius tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
17.1. Ieškovės ir atsakovės 2019 m. spalio 24 d. susitarime dėl 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutarties pakeitimo ir papildymo atsakovė išdėstė sąlygas, kurios negalėjo būti įvykdytos ieškovės dėl pačios atsakovės filmo sukūrimo sutarties sąlygų pažeidimo. S. K. inicijuojami filmo sukūrimo sutarties sąlygų keitimai iš dalies buvo susiję tiek su filmo autoriaus S. B. netikėtai surasta sensacinga medžiaga, tiek su tuo susijusia papildomų tyrimų būtinybe. Atsakovės atstovas S. K. kelis kartus keitė filmo sukūrimo sutarties sąlygas dėl filmo trukmės, filmuotos medžiagos apimties, dėl ko filmo sukūrimo terminas buvo pratęsiamas sudarant atitinkamus rašytinius susitarimus. Be kita ko, atitinkamai didėjo ieškovės darbo kaštai. Filmo apimties didinimai bei terminų nukėlimai vyko absoliučiai ir išimtinai S. K. iniciatyva. Pažymėjo, kad iki 2019 m. pabaigos atsakovė nereikalavo paspartinti filmo užbaigimo proceso. Priešingai, S. K. dar 2019 m. rugsėjį žadėjo susitarti su rėmėjais dėl dar vieno papildomo finansavimo. S. S. K. nurodymu 2019 m. rugsėjo 23 d. ir 2019 m. spalio 9 d. buvo vykdomi papildomi filmui reikalingos medžiagos filmavimai, dėl to filmo užbaigimas dar labiau nusikėlė.
17.2. Atsakovės iniciatyva, per visą filmo sukūrimo sutarties galiojimo laikotarpį vietoj 1.1. p. numatyto 52 minučių trukmės kūrinys pailgėjo iki 130 minučių. Vykdant atsakovės pageidavimus, ieškovės buvo papildomai nufilmuota apie 300 val. trukmės filmuotos medžiagos, o taip pat įrašyta 80 interviu su kuriamo filmo herojais. Dėl padidėjusios darbo apimties atsakovė turėjo atitinkamai padidinti atlyginimo ieškovei sumą, tačiau vietoje to atsakovė į susitarimą įtraukė sąlygas, numatančias dideles netesybas, jeigu ieškovė pažeis filmo sukūrimo terminą. Tačiau užbaigti filmo sukūrimo proceso ieškovė negalėjo dėl atsakovės kaltės, kadangi psichologinis spaudimas privertę ieškovę pasirašyti susitarimą itin nenaudingomis sąlygomis.
17.3. Kadangi filmo sukūrimo sutartyje ar jo pakeitimuose nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą, šis terminas skaičiuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio nustatyta tvarka. Toks pranešimo ir šio termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys sutartį. Tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino, turi iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Tai, kad filmo sukūrimo sutartis po 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėliau po 2020 m. vasario 28 d. buvo toliau vykdoma, lemia, kad ieškovė galėjo pasikliauti atsakove, kad ši vienašališkai nenutrauks sutarties dėl joje nurodytų pažeidimų. Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtino, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukūrė lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji buvo praradusi teisę nutraukti sutartį.
2. Atsakovė VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Filmo sukūrimo sutarties pakeitimai įvyko abipuse filmo sukūrimo sutarties šalių iniciatyva dėl dviejų priežasčių – filmo režisierius ir ieškovės steigėjas bei vienintelis dalininkas S. B. (trečiasis asmuo) tapo filmo scenarijaus bendraautoriumi kartu su atsakovės atstovu S. K. ir dėl abipusiai priimtų kūrybinių sprendimų padidėjo filmo medžiagos apimtis, taigi, atsirado poreikis prailginti filmo trukmę bei jo gamybiniam procesui numatytą laiką. Terminas filmui sukurti buvo proporcingai pratęstas dėl to, kad šalys susitarė prailginti filmo trukmę. Laikant, kad filmo sukūrimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 12 d., ieškovė dar filmo sukūrimo sutarties pasirašymo momentu įsipareigojo filmą sukurti per metus, t. y., iki 2016 m. vasario 1 d. Filmo trukmę pratęsus iki 130 min., filmo sukūrimo terminas buvo proporcingai pratęstas papildomais 1,5 metais, t. y., laikant, kad ieškovė sukurs bent 52 min. filmo per metus, kaip įsipareigojo pasirašydama filmo sukūrimo sutartį. Už nurodytą filmavimo apimties padidėjimą ir filmo trukmės pratęsimą, su filmo gamintoju buvo atitinkamai atsiskaityta – už papildomuose susitarimuose numatytas sumas ieškovė atsakovei išrašė viso 14 sąskaitų. Atsakovė už padidėjusią filmavimo darbų apimtį su filmo gamintoju visiškai ir tinkamai atsiskaitė, taip pat atlygino ir susitarimuose nenumatytas filmavimo darbų išlaidas, nors tokios pareigos niekuomet neturėjo.
19.2. Nors tarp filmo sukūrimo sutarties šalių vyko nuolatinė komunikacija, pagrįsta atsakovės prašymais ir raginimais ieškovei ir S. B. įvykdyti filmo sukūrimo sutartį, situacija tarp šalių pasiekė kulminaciją 2019 metais. 2019 m. vasario 15 d. ieškovė pateikė atsakovei filmo sukūrimo darbų planą. Atsižvelgiant į nurodytą planą, pati ieškovė nurodė, kad 2019 metų rugsėjo mėnesį jau numatoma filmo „premjera kažkuriam festivalyje“, tačiau tokie ieškovės planai ir pažadai nebuvo įgyvendinti. Po 2019 metų rugsėjo mėn. filmo kūrimo darbai ir toliau nebuvo tinkamai organizuojami bei nevyko.
19.3. Atsakovė niekuomet netoleravo filmo sukūrimo sutarties pažeidimų ir dėjo visas maksimalias pastangas užtikrinti, kad toks tolimesnis ieškovės elgesys būtų nutrauktas. Toks atsakovės požiūris yra suprantamas – atsakovė už filmo kūrimą pagal filmo sukūrimo sutartį, įskaitant ir papildomai pasirašytus susitarimus, sumokėjo visą atlyginimą ieškovei ir investavo į filmo kūrimą pakankamai didelę piniginių lėšų sumą (82 929,45 Eur). Geranoriškai tikėdamasi, kad filmo sukūrimo sutartis vis dar gali būti įgyvendinta, atsakovė su ieškove ir S. B. 2019 m. spalio 24 d. sudarė susitarimą dėl filmo sukūrimo sutarties pakeitimo (kurį byloje ieškovė ir bandė nuginčyti), kuriuo filmo sukūrimo terminas dar kartą buvo pratęstas bei atsakovė ir S. B. įsipareigojo 2019 m. lapkričio 30 d. ieškovei pateikti filmo projektą, 2019 m. gruodžio 2 d. suorganizuoti filmo tarpinę peržiūrą bei filmą sukurti iki 2020 m. vasario 28 d.
19.4. Nei ieškovei, nei filmo režisieriui S. B. susitikimo metu nebuvo daromas joks psichologinis, ekonominis spaudimas, kaip ir nebuvo pateikti jokie realūs grasinimai. Liudytojai taip pat nurodė, kad susitarimo sudarymo metu atsakovės buveinėje dirbo keturios atsakovės darbuotojos, kas taip pat padėjo užtikrino derybų viešumą ir dar labiau sumažino riziką dėl galimo grasinimo ar bet kokio pobūdžio spaudimo. Byloje jokių duomenų, kad ieškovei atsakovė (ar jos atstovai) grasino ar naudojo kitokį psichologinį smurtą (spaudimą), taip ir nebuvo pateikta. Byloje pats S. B. patvirtino, kad susitarimo projektas buvo net kelis kartus keičiamas jo paties iniciatyva ir buvo pasirašytas tik suderinus tiek filmo projekto, tiek tarpinės peržiūros, tiek paties filmo pateikimo terminus. Tiek ieškovė, tiek S. B. susitarimą sudarė visiškai laisva valia bei patys prisiėmė visus iš susitarimo jiems kylančius įsipareigojimus, taigi, ir įsipareigojimą sukurti filmą iki susitarimu pratęsto termino.
19.5. Net ir po šio filmo sukūrimo sutarties įvykdymo termino pratęsimo, ieškovė bei S. B. vėl neįvykdė savo pareigų, numatytų susitarime, nepateikė filmo projekto iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir nesuorganizavo filmo tarpinės peržiūros. Atitinkamai, iki nustatyto 2020 m. vasario 28 d. termino, filmas taip pat nebuvo sukurtas. Ieškovė sistemingai neatsakinėjo į atsakovės laiškus ir telefoninius skambučius, pažadėtu laiku neatsiliepdavo ir ignoravo atsakovės prašymus bei vengė geranoriškai spręsti susidariusią situaciją. Atsižvelgdama į tai ir praradusi bet kokį pasitikėjimą ieškove ir S. B., atsakovė pranešimu 2020 m. gegužės 19 d. informavo ieškovę ir S. B. apie filmo sukūrimo sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y., 2020 m. birželio 19 d., apie tai atsakovei ieškovę pakartotinai informuojant raštu dėl filmo sukūrimo sutarties nutraukimo. S. B. į pranešimus dėl filmo sukūrimo sutarties nutraukimo nesureagavo, nesistengė tarp šalių susiklosčiusios situacijos išspręsti taikiai ir geranoriškai, kad filmas galėtų būti produktyviai sukurtas kaip galima greičiau. Priešingai – ieškovė ir S. B. po filmo sukūrimo sutarties nutraukimo fakto įsigaliojimo kreipėsi į teismą su visiškai nepagrįstais ieškiniais.
19.6. Pažymi, kad dokumentinio filmo scenarijus yra kuriamas filmo montavimo eigoje, o ne iš anksto. Scenarijus atsiranda darbo pabaigoje, nes filmuojant surandama įdomių situacijų, kurias scenarijaus autoriai nusprendžia įtraukti į filmą. Dėl šių priežasčių filmo kūrimo sutartyje nebuvo nustatyta, iki kada ieškovei turėtų būti parengtas ir pateiktas filmo scenarijus ar kokie jam taikomi reikalavimai. Be to, dar ankstyvame filmo kūrimo etape, pagal 2015 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės, S. B. ir atsakovės sutarytą papildomą susitarimą, pats filmo režisierius S. B. tapo filmo scenarijaus bendraautoriumi, o tai reiškia, kad S. B. buvo ir yra asmeniškai atsakingas už scenarijaus rengimą. Visgi šios pareigos jis niekada neįvykdė. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę, prašydama pateikti filmo scenarijų filmo gamybai. Priešingai, S. B. atsakovės atstovams ne vieną kartą nurodė, jog, jo požiūriu, neva dėl padidėjusios filmavimo apimties bei filmo trukmės, scenarijus turėtų būti kuriamas ieškovės studijoje „ekspromtu“. Scenarijaus nepateikimo aspektas naudojamas išimtinai deklaratyviai tam, kad būtų surasta bet kokių argumentų, kodėl atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.
19.7. VšĮ „Filmų Kopa” teigia, kad pasibaigus susitarime nustatytam galutiniam filmo perdavimo atsakovei terminui atsakovė neva per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą dienos nepranešė VšĮ „Filmų Kopa” apie sutarties nutraukimą, todėl prarado teisę nutraukti sutartį. Kitaip tariant, VšĮ „Filmų Kopa” teigia, kad atsakovės pranešimas, pateiktas VšĮ „Filmų Kopa” 2020 m. gegužės 19 d., esą buvo pateiktas praėjus neprotingam terminui nuo 2020 m. vasario 28 d., kai filmo sukūrimo sutartis turėjo būti įvykdyta. Tokia situacija susiklostė išimtinai todėl, kad net ir po susitarime nustatyto termino pabaigos atsakovė su ieškove ir S. B. toliau bandė bendradarbiauti ir siūlė susitarti dėl kito galutinio ir paskutinio filmo sukūrimo ir perdavimo termino. Į VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. kreipėsi atsakovės atstovas, kuris nurodė, kad atsakovė „sutiktų filmo sukūrimo terminą perkelti iki dešimtos darbo dienos, pradedant skaičiuoti nuo karantino pabaigos, jeigu būtų pasirašytas pridedamas susitarimas“. Taigi, ir po 2020 m. vasario 28 d. VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. nebendradarbiavo su atsakove, netesėjo pažadų, nevykdė filmo sukūrimo sutarties, vengė geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, sistemingai neatsakinėjo į atsakovės laiškus ir telefoninius skambučius, pažadėtu laiku neatsiliepdavo ir ignoravo atsakovės prašymus, nors atsakovė toliau dėjo visas įmanomas pastangas, kad filmas būtų sukurtas.
19.8. Nepaisant to, kad VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. vengė bendradarbiauti su atsakove, atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. pranešimu nustatė 2020 m. gegužės 15 d. terminą filmo sukūrimo sutarties įvykdymui ir informavo apie savo siekį inicijuoti filmo sukūrimo sutarties nutraukimo procesą, jeigu sutartis nurodytu terminu nebūtų įvykdyta. Kaip ir į visus kitus elektroninius laiškus šiame laikotarpyje, į pastarąjį pranešimą atsakovė jokio atsakymo iš VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. nesulaukė. Taigi, praradęs bet kokį likusį pasitikėjimą ieškove ir S. B., atsakovė pranešimu, t. y. praėjus 4 dienoms nuo galutinai nustatyto filmo sukūrimo termino (2020 m. gegužės 15 d.), informavo VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. apie filmo sukūrimo sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 19 d. Atsakovė nuosekliai stengėsi geranoriškai bendradarbiauti ir tęsti ir taip 5 metus besitęsiantį filmo kūrimo procesą, o po 2020 m. vasario 28 d. nuolat komunikavo (dažnu atveju, be atsako) su ieškove ir S. B. siekiant susitarti dėl abiem pusėms priimtinų susidariusios situacijos galimų sprendimų variantų. Todėl 2020 m. gegužės 19 d. pranešimas nebuvo pateiktas nei delsiant, nei per neprotingą terminą – atsakovė pranešimą pateikė praėjus vos 4 dienoms po galutinio VšĮ „Filmų Kopa” ir S. B. siūlyto filmo sukūrimo termino – 2020 m. gegužės 15 d.
19.9. Pabrėžia, kad, pranešime ieškovei pateikti atsakovės reikalavimai atlikti konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, iki 2020 m. birželio 18 d. (imtinai) perduoti atsakovei visą filmo medžiagą ir projektą tiek, kiek jis yra sukurtas, nesudarė ieškinių dalyko bei apskritai nėra niekaip susiję su byloje nagrinėtais klausimais ir teismo priimto sprendimo turiniu. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, atsakovė už visus sutartus ir ieškovės turėtus atlikti, bet niekada neatliktus darbus pilnai, laiku ir tinkamai atsiskaitė, tačiau jokio rezultato taip ir negavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo ieškiniai dėl 2019 m. spalio 24 d. susitarimo ir vienašalio 2015 m. vasario 12 d. filmo sukūrimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, ir patenkintas iš dalies atsakovės priešieškinis dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. vasario 12 d. šalys sudarė filmo sukūrimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal scenarijaus autoriaus S. K. parengtą scenarijų sukurti 52 minučių trukmės, televizijos formato reikalavimus atitinkantį pilnametražį dokumentinį filmą darbiniu pavadinimu (duomenys neskelbtini), perduoti užsakovui sutartyje numatytas turtines teises į kūrinį, atlikti užsakovo nurodytus filmo sklaidos, platinimo ir reklamos veiksmus, filmo uždirbtą pelną pasidalinti pusiau, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už sukurtą kūrinį ir perduotas turtines teises nustatytą atlyginimą. Pagal sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo kūrinį sukurti iki 2016 m. vasario 1 d., o atsakovė įsipareigojo sumokėti filmo gamintojui už kūrinio sukūrimą ir perduotas teises į kūrinį 30 000 Eur. 2015 m. gruodžio 1 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties šalys susitarė, kad scenarijaus bendraautoriumi tapo ir trečiasis asmuo S. B., filmo trukmė pailgėjo iki 70 minučių, filmo sukūrimo terminas pailgėjo iki 2016 m. gruodžio 1 d., dėl filmo scenarijaus pasikeitimo ir papildomų darbų finansavimo užsakovas papildomai įsipareigojo skirti 4 000 Eur. 2016 m. liepos 11 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties užsakovas įsipareigojo finansuoti filmo gamintojui 6 321 Eur nenumatytas filmo gamybos išlaidas. 2017 m. vasario 28 d. priedu prie filmo sukūrimo sutarties šalys susitarė, kad filmo trukmė pailgėja iki 130 min., užsakovas įsipareigojo finansuoti nenumatytas papildomas filmo gamybos išlaidas, susidariusias dėl filmo apimties padidėjimo, papildomai skiriant filmo gamintojui 25 000 Eur, filmo sukūrimo terminas pailgėja iki 2017 m. rugsėjo 15 d., kuri įvardijama kaip filmo užbaigimo diena. 2019 m. spalio 24 d. susitarimu filmo gamintojas įsipareigojo sukurti kūrinį iki 2020 m. vasario 28 d. Pirmąjį filmo projektą filmo gamintojas įsipareigojo sukurti ir pateikti užsakovui iki 2019 m. lapkričio 30 d. Filmo gamintojas įsipareigojo užtikrinti, kad projekto tarpinė peržiūra, dalyvaujant užsakovui, įvyktų 2019 m. gruodžio 2 d. Atlyginimas filmo gamintojui už kūrinio sukūrimą ir perduotas turtines teises į kūrinį yra 55 321 Eur. Šalys patvirtino, kad numatytas atlyginimas yra sumokėtas. Filmo gamintojas šį atlyginimą yra gavęs ir jokie papildomi mokėjimai filmo gamintojui už šioje sutartyje numatytų pareigų įvykdymą nebus mokami. Susitarime šalys taip pat susitarė, kad „Filmo gamintojui nesukūrus kūrinio per sutarties nustatytą terminą arba neįvykdžius savo pareigų iki 2019 m. gruodžio 31 d., užsakovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš filmo gamintojo grąžinti visus užsakovo pagal šią sutartį sumokėtus mokėjimus, visiškai kompensuoti užsakovo patirtus nuostolius ir sumokėti užsakovui 25 000 Eur dydžio baudą, kuri bus laikoma užsakovo patirtas minimaliais nuostoliais. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovė kreipėsi į ieškovę ir S. B. dėl filmo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog nutraukia sutartį. Sutarties nutraukimas įsigalioja per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 19 d. Šiuo pranešimu fondas paliko galimybę filmo gamintojui ir S. B. įvykdyti sutartį iki sutarties nutraukimo dienos pranešime nurodyta tvarka, t. y. filmas fondo įvertinimui turi būti pateiktas iki 2020 m. birželio 11 d.; 7 dienos skiriamos filmo peržiūrai; po jų, ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 18 d. šalys pasirašo filmo perdavimo–priėmimo aktą. Fondas pareikalavo už sutarties pažeidimus sumokėti jam 25 000 Eur baudą (jei sutartis iki birželio 18 d. nebus įvykdyta).
35. Pirmiausia skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nepagrįstai nepripažino atsakovės vienašališko filmo sukūrimo sutarties nutraukimo negaliojančiu.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienašalis sutarties pakeitimas reiškia intervenciją į sutartinius santykius, todėl ši įstatyme įtvirtinta vienos šalies teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Taigi nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių, pažeidusi šalis turės prisiimti atsakomybę. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – CK 6.218 straipsnis. Tuo tarpu, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį leidžiama tik joje nurodytais atvejais, kurie sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
37. Nagrinėjamu atveju 2015 m. vasario 12 d. sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad filmo gamintojui nesukūrus kūrinio per sutarties 1.2 punkto terminą dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, užsakovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš filmo gamintojo grąžinti visus užsakovo avansinius mokėjimus, jeigu jie buvo išmokėti, ir visiškai kompensuoti užsakovo patirtus tiesioginius nuostolius. Papildomu susitarimu šis sutarties punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad filmo gamintojui nesukūrus kūrinio per sutarties 1.2 punkte nustatytą terminą arba neįvykdžius savo pareigų numatytų sutarties 1.9 ir 1.10 punktuose iki 2019 m. gruodžio 31 d. užsakovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš filmo gamintojo grąžinti visus užsakovo pagal šią sutartį sumokėtus mokėjimus, visiškai kompensuoti užsakovo patirtus nuostolius ir sumokėti užsakovui 25 000 Eur dydžio baudą, kuri bus laikoma užsakovo patirtais minimaliais nuostoliais. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovė kreipėsi į ieškovę VšĮ „Filmų Kopa“ ir trečiąjį asmenį S. B. dėl filmo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog nutraukia sutartį. Pranešime nurodyta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 19 d. Šiuo pranešimu fondas paliko galimybę filmo gamintojui ir S. B. įvykdyti sutartį iki sutarties nutraukimo dienos pranešime nurodyta tvarka, t. y. filmas fondo įvertinimui turi būti pateiktas iki 2020 m. birželio 11 d.; 7 dienos skiriamos filmo peržiūrai; po jų, ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 18 d. šalys pasirašo filmo perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė taip pat pareikalavo už sutarties pažeidimus sumokėti jai 25 000 Eur baudą (jei sutartis iki birželio 18 d. nebus įvykdyta). Taigi šiame ginčijame rašte (pranešime) nurodytas konkretus nutraukimo pagrindas – atsakovė nutraukė ginčo sutartį, atsižvelgusi į tai, kad jai per nustatytus terminus nebuvo pateiktas įvertinimui ir faktiškai perduotas užsakytos paslaugos rezultatas (filmas). Apeliantė laikė, kad šiuo atveju buvo esminis sutarties pažeidimas ir ji neturėjo lūkesčio, kad tarp šalių bendradarbiavimas dar galėjo tęstis ir užsakytas filmas sukurtas.
38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė iš esmės šiuos pagrindinius nesutikimo argumentus: ginčijamą 2019 m. spalio 24 d. susitarimą, kuriuo buvo nustatytas filmo sukūrimo terminas iki 2020 m. vasario 28 d. ir sudaryti kiti papildomi susitarimai prie sutarties, apeliantė sudarė esant psichologiniam spaudimui ir prievartai, susitarimas sudarytas itin nenaudingomis sąlygomis, dėl to toks susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Susitarimo sąlygų apeliantė negalėjo įvykdyti dėl atsakovės kaltės – esą pati atsakovė pažeidė filmo sukūrimo sutarties sąlygas ir dėl šios priežasties susitarimo apeliantė neįvykdė, taip pat dėl šalyje esančios pandemijos ir S. B. ligos. Taip pat teigia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti filmo sukūrimo sutarties, kadangi per protingą terminą nuo sužinojimo apie filmo sukūrimo sutarties pažeidimą nepranešė apeliantui apie sutarties nutraukimą ir taip patvirtino, kad filmo sukūrimo sutarties nebus nutraukta, dėl to prarado teisę ją nutraukti.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybės bei priėmė pagrįstą sprendimą.
40. Iš bylos duomenų matyti, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčo filmo sukūrimo sutarties pakeitimai vyko abipusiu filmo sukūrimo sutarties šalių susitarimu ir valia. Pradiniais susitarimais, filmo gamintojas 2015 m. vasario 12 d. sutarties pasirašymo momentu įsipareigojo filmą sukurti per metus (t. y. iki 2016 m. gruodžio 1 d.). Padaugėjus abipusiai priimtų kūrybinių sprendimų, padidinus filmo trukmę, taip pat buvo pratęstas filmo sukūrimo terminas iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Už nurodytą filmavimo apimties padidėjimą ir filmo trukmės pratęsimą, papildomuose susitarimuose buvo įtvirtintos naujos papildomos mokėtinos sumos filmo gamintojui. Filmo gamintojas už filmo kūrimą ir perdavimą atsakovei išrašė iš viso sąskaitų bendrai 67 531 Eur sumai. Taip pat atsakovė padengė kitas su filmo kūrimu susijusias išlaidas bendrai 15 608 Eur sumai. Ginčo, kad šios sumos buvo sumokėtos, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad per nustatytą ir ne kartą pratęstą terminą, atsakovei nebuvo pateiktas užsakytas paslaugos rezultatas (filmas). 2020 m. gegužės 19 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo, ieškovei buvo suteiktas dar papildomas terminas įvykdyti sutartį, tačiau ir per šį terminą filmas nebuvo sukurtas ir perduotas atsakovei. Tokiu būdu, nors filmo sukūrimo sutartis buvo sudaryta dar 2015 m. vasario 12 d., tačiau per daugiau negu 5 metų laikotarpį (iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo) sutarties rezultatas, kurio pageidavo atsakovė, nebuvo pasiektas.
41. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ginčijamą 2019 m. spalio 24 d. susitarimą, kuriame buvo nustatytas (aptartas) galutinis filmo sukūrimo terminas iki 2020 m. vasario 28 d. ir aptarti kiti susitarimai, sudarė dėl atsakovės psichologinio spaudimo ir realaus grasinimo, be to, toks susitarimas pasirašytas itin nenaudingomis sąlygomis ir nesuteikus įgaliojimų pasirašyti sandorį trečiajam asmeniui S. B., dėl to turi būti pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
42. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį.
43. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl realaus grasinimo šio grasinimo realumas turi būti realizuotas tam tikra veikimų sistema, tai yra grasinimai turi būti sistemingi nukentėjusios šalies atžvilgiu ir turi egzistuoti tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Vertinant, ar buvo realus grasinimas, taip kaip jis apibrėžtas CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sandorį, dėl to, kad jai buvo grasinta (nagrinėjamu atveju psichologiškai smurtauta), elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kadangi sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-19-178/2018).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais ir daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčijamo 2019 m. spalio 24 d. susitarimo sudarymo metu atsakovė grasino ieškovei ar trečiajam asmeniui, ar naudojo kitokį psichologinį smurtą (spaudimą) tam, kad būtų sudarytas toks konkretus susitarimas. Grasinimai ir psichologinis spaudimas grindžiami iš esmės tik trečiojo asmens S. B. paaiškinimais. Šie teiginiai nepatvirtinti tikėtinais įrodymais. Pati tuometinė ieškovės direktorė L. Š. paliudijo teisme, kad grasinimo nebuvo, o liudytojas S. K. paaiškinimo, jog susitarimas pasirašytas dalyvaujant ne tik pačių šalių atstovams, bet ir fondo buveinėje dirbus keturioms darbuotojoms. Tai užtikrino derybų viešumą ir dar labiau sumažino riziką dėl galimo grasinimo ar psichologinio spaudimo. Pats trečiasis asmuo S. B. patvirtino, kad susitarimo projektas buvo net kelis kartus keičiamas jo paties iniciatyva ir buvo pasirašytas tik suderinus tiek filmo projekto, tiek tarpinės peržiūros, tiek paties filmo pateikimo terminus. Jam nebuvo draudžiama pasikonsultuoti su teisininkais. Byloje nėra tikėtinų įrodymų ar duomenų, kad ieškovei ar trečiajam asmeniui galėjo būti darytas koks nors neteisėtas psichologinis spaudimas.
45. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neginčijamų ar tikėtinų duomenų, jog buvo naudotas psichologinis smurtas, buvo realūs grasinimai, nėra pateikta, todėl konstatuoti, kad ginčijamas susitarimas buvo sudarytas prieš apeliantės valią, teismas neturi pakankamo pagrindo.
46. Taip pat apeliantė skunde nurodė aplinkybes apie tai, kad ginčijamas susitarimas sudarytas itin nenaudingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad šie filmo sukūrimo sutarties pakeitimai iš esmės buvo priimti sutarties šalių susitarimu dėl susiklosčiusios situacijos, siekiant pasiekti kompromisą (kadangi filmas 2019 m. spalio 24 d. susitarimo sudarymo metu nebuvo sukurtas, nors terminai jam sukurti jau buvo pasibaigę). Toks susitarimo sudarymas buvo palankus ir pačiam filmo gamintojui, kadangi šio papildomo susitarimo nesudarius, atsakovė būtų įgijusi teisę filmo sukūrimo sutartį nutraukti dar anksčiau negu padarė ginčo situacijoje. Tuo tarpu susitarime įtvirtintos netesybos buvo nustatytos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos buvo garantija ir paskata ieškovei (ir trečiajam asmeniui) sukurti ir perduoti sutartyje nurodytą filmą atsakovei per nustatytą terminą, kadangi netesybos buvo numatytos tik tam atvejui, jeigu ieškovė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų ir atsakovė negaus sutarties objekto. Tokios netesybos atitinka netesybų sampratą ir tikslus CK 6.258 straipsnio 1 dalies prasme. Šio 2019 m. spalio 24 d. susitarimo sudarymo dienai atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei dėl šio filmo sukūrimo virš 80 000 Eur (užmokestis kartu su įvairiomis išlaidomis), t. y. ženklią sumą, tačiau iki anksčiau nustatytų terminų filmas vis nebuvo sukurtas ir perduotas atsakovei, dėl to susitarime nustatytų netesybų už sutarties pažeidimus ar nustatyto konkretaus dar papildomo termino įgyvendinti sutarties reikalavimus (t. y. sukurti ir perduoti filmą), nėra pagrindo vertinti kaip sandorio sudarymo itin nenaudingomis ieškovei aplinkybėmis, o tai buvo apsidraudimas (garantija) dėl galimo sutarties neįvykdymo, kadangi netesybos kartu laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriais nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2014).
47. Taip pat apeliantė skunde nurodė aplinkybes dėl šio susitarimo pasirašymo teisėtumo. 2019 m. spalio 24 d. susitarimą, kaip nurodyta jame pačiame, užsakovo (VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“) vardu pasirašė J. H. D., o filmo gamintojo (VšĮ „Filmų kopa“) vardu – L. Š. ir S. B.. L. Š. susitarimo pasirašymo metu buvo VšĮ „Filmų kopa“ vadove, todėl turėjo teisę pasirašyti susitarimą filmo gamintojo vardu ir jau vien dėl to sandoris laikytinas patvirtintu filmo gamintojo. Nors trečiasis asmuo S. B. nebuvo įgaliotas veikti VšĮ „Filmų kopa“ vardu ir taip pat pasirašė ginčo susitarimą, tačiau remiantis posėdžio metu teiktais jo paties, atsakovo atstovų bei liudytojos L. Š. paaiškinimais, jis pasirašė susitarimą kaip filmo režisierius. Susitarimo metu dalyvavusi VšĮ „Filmų kopa“ vadovė tam neprieštaravo, todėl laikytina, kad S. B. parašas ties filmo gamintoju šio susitarimo nedaro negaliojančiu, juo labiau, kad susitarimas neginčijamai pasirašytas pačios VšĮ „Filmų kopa“ vadovės kaip tinkamos VšĮ „Filmų kopa“ atstovės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
48. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl šalių 2019 m. spalio 24 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
49. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nenuginčyto 2019 m. spalio 24 d. susitarimo sąlygomis. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad filmas nebuvo sukurtas ir atsakovei pateiktas per galutinį 2019 m. spalio 24 d. susitarime nustatytą terminą (t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.), taip pat nesukurtas ir per įspėjime dėl sutarties nutraukimo nustatytą papildomą terminą (t. y. iki 2020 m. birželio 18 d.). Tokiu būdu darytina išvada, kad sutarties ieškovė neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovės ir trečiojo asmens elgesys nuolat perkeliant darbų įvykdymo terminus ir nepateikiant sukurto filmo atsakovei jau daugiau negu 5 metus nuo pirminio filmo sukūrimo termino, nesuteikė atsakovei pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įgyvendinta. Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal šalių sudarytą sutartį. Trečiasis asmuo buvo nurodęs (nors šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo), kad sutarties nutraukimo dieną buvo sukurta apie 60 proc. filmo, t. y. sutarties nutraukimo metu atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto įvykdymo buvo gana didelis, nors filmas buvo kuriamas (turėjo būti kuriamas) ilgus metus, jau nuo 2015 m vasario 12 d., dėl to pagrįstai darytina išvada, kad atsakovė galėjo prarasti pasitikėjimo ieškovu (ir trečiuoju asmeniu) ir pagrindo abejoti dėl sutarties tinkamu įvykdymu (faktiškai tokiais tempais dirbant, dar 40 proc. filmo reikėtų kurti dar bent kelis metus). Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. spalio 24 d. susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad ieškovė nebuvo įvykdžiusi įsipareigojimų iki anksčiau nustatytų terminų. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė iš esmės negavo, to ko tikėjosi iš sutarties.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojamo scenarijaus nepateikimas apeliantei nelaikytinas priežastimi, sudarančia pagrindą vertinti filmo sukūrimo sutarties nutraukimą kaip neteisėtą ir pateisinti apeliantės neveikimą – filmo sukūrimo sutarties neįvykdymą. Be to šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad filmo kūrimo sutartyje nebuvo nustatyta, iki kada filmo gamintojui turėjo būti parengtas ir pateiktas filmo scenarijus, ar kokie jam taikomi reikalavimai. Iš bylos duomenų matyti, kad šio filmo scenarijus kartu buvo kuriamas ir keičiamas šio filmo montavimo eigoje, o ne iš anksto (tai patvirtina ir šalių sudaryti susitarimai ir paaiškinimai dėl filmo trukmės, sutarties vykdymo metu gautos papildomos įdomios medžiagos ir t.t.), t. y. tarp šalių buvo aptarta ir sulygta scenarijaus kūrimo procedūra, pasižyminti tęstiniu darbu viso filmo kūrimo laikotarpiu. Be to, pagal papildomus susitarimas, pats filmo režisierius S. B. tapo filmo scenarijaus bendraautoriumi, dėl to iš esmės taip pat tapo asmeniškai atsakingas už scenarijaus rengimą. Pats trečiasis asmuo S. B. šio teisminio proceso metu patvirtino, kad šiuo metu (iki sutarties nutraukimo) buvo pasiekęs apie 60 proc. filmo sukūrimo ribą, dėl to šios aplinkybės paneigia, jog scenarijaus nepateikimo aspektas buvo priežastis dėl šio filmo nesukūrimo ir dėl to negalėjo būti kuriamas filmas. Priešingai, filmas buvo kuriamas, tačiau ne pagal sutarties terminus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors iki teismo būtų kėlusi šią problemą dėl scenarijaus nepateikimo (būtų prašiusi dėl šių aplinkybių pratęsti sutarties įvykdymo terminą), o ši aplinkybė buvo nurodyta tik teisme, filmo gamintojui ir trečiajam asmeniui atsikertant į atsakovės priešieškinį. Dėl šių priežasčių, scenarijaus nepateikimas filmo gamintojui negali būti laikomas priežastimi, sudarančia pagrindą vertinti vienašališką filmo sukūrimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir pateisinti filmo gamintojo sutarties neįvykdymą, o laikoma pasirinkta gynybos taktika teisme.
51. Taip pat apeliantė skunde nurodė, kad vienašališkai sutartis negalėjo būti nutraukta ir dėl šalyje buvusios COVID-19 pandemijos ir S. B. ligos. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi ir pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pabrėžtai aplinkybei, kad karantinas dėl COVID-19 pandemijos buvo įvestas šalyje tik 2020 m. kovo 16 d., t. y. jau pasibaigus susitarime numatytam filmo sukūrimo galutiniam terminui, todėl ši aplinkybė neaktuali vertinant įsipareigojimų įvykdymą pagal sutartį (susitarimus) iki 2020 m. vasario 28 d. Sprendžiant dėl S. B. ligos aplinkybių, tai byloje pateikta duomenų, kad režisierius iš tiesų nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. sausio 22 d. gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, t. y. minėtu laikotarpiu filmas negalėjo būti kuriamas dėl objektyvių aplinkybių (režisieriaus ligos), tačiau byloje nėra duomenų, kad filmas negalėjo būti sukurtas per kitas dienas, kuomet režisierius nesirgo, taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovė, žinodama apie režisieriaus sveikatos būklę, būtų buvusi rūpestinga ir reagavusi į šią situaciją, būtų teikusi atsakovei prašymus dėl termino pratęsimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. vasario 28 d. (termino filmui perduoti pabaigos) iki pat 2020 m. gegužės 19 d. nesiėmė sutarties nutraukimo veiksmų ir leido ieškovei bei trečiajam asmeniui dirbti toliau (suteiktas papildomas terminas iš esmės atitiko buvusią režisieriaus ligos laikotarpio trukmę), atsakovė nuolat siuntė pranešimus ieškovei ir atsakovei dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo, siūlė dar kartą pratęsti sutartį galutiniams terminams. Tačiau filmas nebuvo sukurtas ir per papildomą atsakovės suteiktą terminą iki 2020 m. birželio 18 d., taip pat nebuvo sudarytas naujas susitarimas. Nors nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, tačiau įvesti pirminiai suvaržymai dėl pandemijos tuomet dar buvo nedideli ir iš esmės įtakos kūrybinei veiklai neturėjo (tokių duomenų ir įrodymų teismui nepateikta). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apeliantė nenurodė pagrįstų priežasčių, kurios būtų pagrindas vertinti ginčo atveju įvykusį vienašališką sutarties kaip neteisėtą ir pateisinanti sutarties nevykdymą.
52. Taip pat skunde teigiama, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti filmo sukūrimo sutarties, kadangi per protingą terminą nuo sužinojimo apie filmo sukūrimo sutarties pažeidimą nepranešė apeliantui apie sutarties nutraukimą ir taip patvirtino, kad filmo sukūrimo sutarties nebus nutraukta, dėl to prarado teisę ją nutraukti, t. y. sutarties vykdymo terminas suėjo 2020 m. vasario 28 d., tačiau pranešimas dėl sutarties nutraukimo pateiktas tik 2020 m. gegužės 19 d. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė turėjo teisę nutraukti filmo sukūrimo sutartį ir tai padarė pagrįstai. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pasibaigus sutarties vykdymo terminui (t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.) atsakovė dar bandė bendradarbiauti su ieškove ir trečiuoju asmeniu, siūlė susitarti dėl galutinio ir paskutinio filmo sukūrimo bei perdavimo termino (siuntė korespondenciją), tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė atsakovei jokio pasiūlymo. 2020 m. balandžio 27 d. pranešimu atsakovė informavo ir apie savo siekį inicijuoti filmo sukūrimo sutarties nutraukimo procesą, jeigu sutartis nurodytu terminu nebūtų įvykdyta, tačiau ir į šį pranešimą atsakovei nebuvo atsakyta, nepateiktas joks pasiūlymas. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad atsakovė siekė per protingą terminą pratęsti bendradarbiavimą su ieškove ir trečiuoju asmeniu, tačiau dėl ieškovės ir trečiojo asmens pasyvumo, nekonkretumo ir netinkamo bendradarbiavimo, naujas susitarimas nebuvo sudarytas, dėl to atsakovė, praradusi bet kokį pasitikėjimą ieškove ir trečiuoju asmeniu, išsiuntė ginčo pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės pozicija, jog atsakovė neva neturėjo teisės nutraukti filmo sukūrimo sutarties, yra nepagrįsta ir atmestina, o šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, o jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 4 679,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.
56. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtų 4 679,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir kitas teisines paslaugas dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės šios 4 679,98 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už advokatų teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti ieškovės viešosios įstaigos „Filmų Kopa“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ (j. a. k. 303054853) iš ieškovės viešosios įstaigos „Filmų Kopa“ (j. a. k. 125876810) 4 679,98 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Loreta Braždienė
Alma Urbanavičienė
Tatjana Žukauskienė