Civilinė byla Nr. e2-414-937/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30744-2019-9

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.4., 2.8.2.5.; 2.8.2.8. 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį UAB „Bauer Int“, AS Inbank filialui (perėmęs UAB „Mokilizingas“ teises), UAB ,,Gelvora“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,SB lizingas“ dėl pripažinimo atsisakymo nuo sutarties tinkamu ir vartojimo pirkimo-pardavimo, vartojimo kredito sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su 2019-12-05 ieškiniu, prašydama pripažinti atsisakymą nuo sutarties tinkamu ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-04-03 tarp ieškovės J. P. ir atsakovės UAB „Bauer Int“, pripažinti pasibaigusia 2019-04-10 CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pateikė 2020-10-30 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

1) pripažinti atsisakymą nuo sutarties tinkamu ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-04-03 tarp ieškovės J. P. ir atsakovės UAB „Bauer Int“, pripažinti pasibaigusia 2019-04-10 CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu; 

2) pripažinti, kad UAB „Mokilizingas“ vardu sudaryta 2019-04-04 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „SB lizingas“ vardu sudaryta 2019-04-04 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2019-04-10 kartu su 2019-04-03 vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių pasekmių ieškovei; 

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2019-12-05 ieškinyje nurodo, kad 2019-04-03 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė iš atsakovės įsigijo virtuvės robotą Bauer Cook. Prekei įsigyti ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mokilizingas“. Atsakovė prekę ieškovei pristatė į namus 2019-04-04. Ieškovė nusprendė pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove atsisakyti, todėl 2019-04-10 pristatė prekę į atsakovės biurą adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškė darbuotojoms, kad prekę grąžina ir nori nutraukti sutartį. Kilus konfliktui, ieškovė prekę su visais jo dokumentais ir surašytu prašymu nutraukti sutartį paliko atsakovės biure, padarė darbuotojos, prekių, patalpų nuotraukas. Manydama, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nutraukta, ieškovė neatliko nė vieno mokėjimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės mėn. su ieškove susisiekė trečiojo asmens atstovai ir pradėjo reikalauti mokėti įmokas pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį. Po tokio raginimo ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę, siekdama išsiaiškinti, kodėl iš jos yra reikalaujama susimokėti už prekę, kurią ji atsakovei grąžino. Ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojai bendrauti vengė, ieškovė ne vieną kartą atsakovei skambino telefonu ir ne kartą vyko į atsakovės biurą. Ieškovė atsakovės darbuotojų nurodymu parašė kelis naujus prašymus dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė galiausiai sutartį nutraukti atsisakė 2019-07-19 raštu, motyvuodama tuo, kad ieškovė praleido prekės grąžinimo terminą. Ieškovė dėl savo teisių pažeidimo 2019-07-19 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo ne prekybos patalpose sudaryta sutartis ir ieškovė turėjo teisę jos atsisakyti per 14 dienų nuo sutarties sudarymo. Tarnyba padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji prekę atsakovei grąžino nepraleidusi 14 dienų nuo sutarties sudarymo termino ir reikalavimą atmetė dėl praleisto termino (CK 6.22810 str. 1 d.). Ieškovė teigia, kad pirkimo-pardavimo sutarties atsisakyti nusprendė per keletą dienų nuo prekės gavimo. Ieškovė yra pensininkė, garbingo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai sunku tinkamai suprasti ir įgyvendinti visus jos, kaip vartotojos, teisių įgyvendinimo formalumus. Be to, ieškovė tikėjosi, kad atsakovės darbuotojai elgsis sąžiningai ir neneigs fakto, kad prekė jiems buvo grąžinta su ieškovės pareiškimu apie sutarties nutraukimą. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl to, kad dėl su atsakovės darbuotojais kilusio konflikto ieškovė buvo sutrikusi, 2019-04-10 grąžinusi prekę atsakovei, ieškovė nesugalvojo paprašyti atsakovės pateikti patvirtinimą, kad jai buvo pateiktas prašymas dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė teigia, kad konkretaus įrodymo nebuvimas negali užkirsti kelio vartotojui vartojimo sutarties atsisakymo faktą įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti jos sutuoktinis A. P., kuris 2019-04-10 vežė ieškovę į atsakovės biurą prekei grąžinti, ir jos kaimynė A. P., kuri ir surašė atsakovei 2019-04-10 pateiktą prašymą dėl sutarties nutraukimo.

Atsakovė UAB „Bauer Int“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė su ja 2019-04-03 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo Bauer prekinio ženklo virtuvės robotą Bauer Cook maistui gaminti. Prekė ieškovei buvo perduota 2019-04-04. Prekės pirkimo-pardavimo sutartyje (specialiosios dalies paskutinė pastraipa) ieškovė parašu patvirtinto, jog ji susipažino su konsultanto pristatomų prekių savybėmis, jų kaina, kokybe, gavo išsamią informaciją apie sutarčių sąlygas, apdairiai ir rūpestingai prekę pasirinko, sutarties sąlygos, įskaitant ir prekės kainą buvo sulygtos individualiai. Ieškovė buvo supažindinta su sutarties nutraukimo sąlygomis ir tvarka, jai buvo įteikta pavyzdinė ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo forma. Nepaisant sudarytos sutarties sąlygų, ieškovė 2019-04-19 (penktadienį) darbo pabaigoje prieš Šv. Velykas atnešė prekę į Bauer Int biurą, kur dėl prekės norėjo pasikalbėti su Bauer Int vadovais. Tuo metu iš Bauer Int personalo jau nieko darbe nebuvo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta arba rašyti prašymą dėl sutarties nutraukimo ir įforminti prekės grąžinimą, arba atvykti pas atsakovės vadovus pasikalbėti po švenčių. Ieškovė metė prekę Bauer Int biure, o ką nors rašyti ar pasirašyti griežtai atsisakė. Vartotojai buvo nurodyta, kad pretenzijų dėl prekių reikalus nagrinėja direktoriaus pavaduotoja R. A.. Vėliau ieškovė atvyko į Bauer Int biurą dar kartą, tačiau R. A. tuo metu biure nebuvo.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė 2019-07-15 pateikė prašymą nutraukti sutartį, į kurį 2019-07-19 Bauer Int pateikė atitinkamą atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), jog prekė atsakovei grąžinta praleidus 14 d. terminą. Po atsakovės atsakymo ieškovė 2019-07-19 pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriame raštu nurodė, jog prašymą Bauer Int nutraukti sutartį teikė 2019-04-06, tačiau atsakovė teigia, kad joks prašymas tą dieną nebuvo ir negalėjo būti gautas, kadangi ta diena yra ne darbo diena-šeštadienis. Tuomet ieškovė dar kartą 2019-07-24 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama nutraukti prekės įsigijimo sutartį nepatiriant papildomų išlaidų, kuriame nurodė naują datą 2019-04-08, kuria kreipėsi į Bauer su prašymu, tačiau ir šią dieną atsakovė prašymo negavo. Pačiame ieškinyje ieškovė nurodo dar vieną, jau trečią datą 2019-04-10, kurią pateikė atsakovei prašymą nutraukti sutartį, tačiau toks prašymas ir tą dieną nebuvo gautas. Faktiškai prekės buvo paliktos Bauer biure 2019-04-19, o prašymas nutraukti sutartį pateiktas 2019-07-19. Todėl vartojimo ginčus nagrinėjantis organas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2019-09-13 nutarimu ieškovės reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį pripažino nepagrįstu. Atsakovė Tarnybos komisijos nutarimą laiko pagrįstu ir teisėtu, o ieškinio reikalavimus nepagrįstais. Nurodo, kad sutartis buvo tinkamai sudaryta, pateikiant vartotojai reikiamus išaiškinimus, sutarties sąlygos aptartos individualiai, kas sukūrė pareigą jos laikytis abiem sutarties šalims. Teigia, kad byloje esantis 2019-07-19 ieškovės prašymas nutraukti sutartį yra pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą. Prekės palikimas atsakovės biure 2019-04-19, atsisakant ką nors pasirašyti ir siekiant būtinai pasikalbėti su Bauer vadovais, nėra laikytinas aiškiu sutarties atsisakymu. Be kita ko, prekė palikta jau praleidus įstatyme įtvirtintą 14 d. terminą.

Ieškovė dubliku prašo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad atsiliepimo argumentai nepaneigia, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove. Ieškovė nesutinka, kad ji buvo tinkamai supažindinta su jos teise atsisakyti sutarties. Pirkimo-pardavimo sutartis yra iš anksto parengta ir atspausdinta atsakovės. Tai akivaizdu iš to, kad sutartį individualizuojantys duomenys įrašyti ranka į specialiai iš anksto sutarties blanke paliktas vietas. Ginčui reikšmingos sutarties sąlygos (aptariančios teisę atsisakyti sutarties ir jos įgyvendinimo tvarką) atspausdintos smulkiomis raidėmis (kaip ir visa sutarties bendroji dalis smulkesnėmis, nei specialiosios dalies tekstas). Sutarties tekstas užima du lapus, jos tekste palikta vietos klientui pasirašyti ant abiejų lapų, tačiau ieškovės parašas yra tik ant vieno – po sutarties specialiosios dalies tekstu (atsakovės atstovo parašas yra ant abiejų lapų). Ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo forma atspausdinta pirkimo-pardavimo sutarties tekste, o ne pateikta atskiru lapu. Tai paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su jos teise atsisakyti sutarties. Nors atsakovė pripažįsta, kad ieškovė jai pristatė ir paliko prekę 2019-04-19 darbo dienos pabaigoje, kai atsakovės biure nieko iš jos personalo nebuvo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta arba rašyti prašymą dėl sutarties nutraukimo ir įforminti prekės grąžinimą, arba atvykti pas atsakovės vadovus pasikalbėti po švenčių (šv. Velykų), tačiau nepateikė jokių įrodymų. Be to, toks atsakovės teiginys yra prieštaringas, nes nurodoma, kad biure iš atsakovės personalo nieko nebuvo, taip pat kad su ieškove buvo bendrauta ir duoti nurodymai, kaip reikėtų pasielgti. Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo padėta įgyvendinti jos, kaip vartotojos, teisė atsisakyti sutarties. Priešingai, buvo daromos kliūtys, atsakovės biure buvo asmenų, tačiau jie patys nesiėmė spręsti problemos, o nurodė kitą kontaktinį asmenį (direktorės pavaduotoją). Ieškovei dar kartą nuvykus į biurą, direktorės pavaduotos ir vėl nebuvo, tačiau kiti atsakovės darbuotojai vėl nesiėmė jokių priemonių susisiekti su direktoriaus pavaduotoja, o su ieškove dėl šio klausimo nebuvo susisiekta.

Nurodo, kad tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, atitinkantys Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 8 straipsnyje pateiktus agresyvios veiklos požymius (2 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Pačios pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymas specialaus renginio metu taip pat gali būti vertinamas kaip nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė jai prekę grąžino. Kiekvienam pakankamai protingam, apdairiam ir sąžiningam profesionaliam prekybininkui tokiu atveju būtų aišku, kad prekės pristatymas ir palikimas biure nenurodžius jokių jos defektų reiškia prekės, o tuo pačiu ir jos pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymą. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti prekės grąžinimo priežasčių, nesiekė susisiekti su atsakove. Ieškovė teigia, kad atsakovė suprato tikrąją prekės grąžinimo priežastį ir tikslą, o tuo pačiu ir tikrąją ieškovės valią (atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties), nesiekė prekės grąžinti ieškovei. Atsakovė, būdama sąžininga profesionalia pardavėja, privalėjo pati imtis aktyvių veiksmų su prekės grąžinimu susijusiems bet kokiems neaiškumams išspręsti, padėti ieškovei įgyvendinti jos teises.

Savo veiksmų datų ieškovė tiksliai neatsimena dėl savo amžiaus, tačiau tiksliai atsimena veiksmų eiliškumą – prekę paliko pirmą kartą po sutarties sudarymo atvykusi į atsakovės biurą, iš karto po to, kai apsisprendė sutarties atsisakyti. Prekės grąžinimo dieną ieškovė padarė prie ieškinio pridėtas nuotraukas. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, kad informacija ieškovei turėjo būti pateikta atsižvelgiant į jos pensijinį amžių, kitas savybes (ieškovei lietuvių kalba nėra gimtoji), tačiau iš akivaizdu, kad į tai nebuvo atsižvelgta.

Atsakovė tripliku palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Dėl supažindinimo su sutarties sąlygomis nurodo, kad ieškinyje ieškovė pati patvirtino, kad savo sutartį paliko pas atsakovą, kad prekę paliko su visais dokumentais. Ieškovė mažiausiai nuo 2019-04-03 iki 2019-04-10 turėjo sutartį ir kitus prekės dokumentus, todėl turėjo pakankamą laiko tarpą susipažinti su sutarties turiniu, nutraukimo sąlygomis, nutraukimo terminu, tipine sutarties atsisakymo forma, pasitarti su šeimos nariais ar specialistais ir elgtis sutartyje sulygtu būdu. Ieškovė dublike kritikuoja atsakovės personalo veiksmus, kelia įvairius hipotetinius klausimus, tačiau neteikia jokių argumentų ar įrodymų dėl ginčo dalyko. Atsakovė teigia, kad ieškovė nei ieškiniu, nei dubliku nepagrindė, jog sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ji atsisakė įstatymuose bei sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mokilizingas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškove 2019-04-04 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu trečiasis asmuo suteikė ieškovei 1 096 Eur paskolos sumą. Įsipareigojimai nebuvo vykdomi tinkamai, todėl trečiasis asmuo 2019-08-16 nutraukė vartojimo kredito sutartį. Trečiasis asmuo pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovė neinformavo trečiojo asmens apie sutarties nutraukimą įstatymų numatyta tvarka ir terminais, kaip tai numatyta vartojimo kredito sutarties 5.5. p., vartojimo kredito sutartis taip pat nebuvo nutraukta 5.5. p. nustatytu pagrindu. Remiantis ieškinyje pateiktomis aplinkybėmis ir Tarnybos 2019-09-13 nutarime pateikta išvada, matyti, kad ieškovė praleido teisės aktų nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo prekės įsigijimo dienos, prekei grąžinti. Trečiasis asmuo neatsako už prekės kokybę, komplektiškumą ir atitikimą kitoms sutarties sąlygoms, jis už ieškovę atsakovei sumokėjo tik prekės kainos dalį pagal vartojimo kredito sutartį. Nurodo, kad įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį nebuvo vykdomi tinkamai, todėl atsakovė 2019-09-11 pardavė vartojimo kredito sutartį (įskaitant reikalavimo teises ir pareigas) UAB „Julianus Inkaso“.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2019-04-03 buvo sudarytos vartojimo kredito sutartis su AB „Mokilizingas“ ir su UAB „SB Lizingas“ dėl 249 Eur kredito suteikimo (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „SB lizingas“ ir UAB „Gelvora“ 2019-06-14 sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2019-08-28 priedu Nr. 1 prie reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties buvo perleistas reikalavimas į ieškovės skolą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi UAB „SB lizingas“ apie sutarties nutraukimą pagal sutarties 14.2 punktą, tad sutartis laikoma galiojančia, o atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir neatliko sutarties specialiojoje dalyje nurodytų mokėjimų. Iš Tarnybos 2019-09-13 nutarimo matyti, kad ieškovė praleido teisės aktų nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo prekės įsigijimo dienos, prekei grąžinti. Prekės grąžinimas po numatyto termino negali būti laikomas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindu.  

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SB lizingas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl sutartis 2019-08-23 buvo nutraukta, o 2019-08-28 buvo perleistos reikalavimo teisės į ieškovės skolą UAB „Gelvora“. Nei ieškovė, nei atsakovė neinformavo UAB „SB lizingas“ apie tai, kad ieškovė atsisakė prekių pirkimo-pardavimo sutarties per 14 d. terminą, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisinio pagrindo su ieškove nutraukti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė prekę pristatė atsakovei praleidusi 14 dienų grąžinimo terminą yra konstatuota 2019-09-13 Tarnybos nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat nesudarė pagrindo nutraukti vartojimo kredito sutartį. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą, kuriuo tenkintų ieškovės reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir įpareigotų UAB „Bauer Int“ priimti prekę iš ieškovės, UAB „Bauer Int“ turėtų būti įpareigota grąžinti vartojimo kredito davėjui pinigų sumą, kurią vartojimo kredito davėjas sumokėjo prekių pardavėjui UAB „Bauer Int“ už vartojimo kredito gavėjo iš prekių pardavėjo įsigytą prekę. Esant perleistam reikalavimui į ieškovės skolą, UAB „Bauer Int“ turėtų būti įpareigota grąžinti 249 Eur kredito sumą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“. 

Ieškovė 2020-10-30 patikslintame ieškinyje be 2019-12-05 ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų nurodė, kad ji neturėjo lėšų ginčo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymui, todėl atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, su ieškove UAB „Mokilizingas“ ir UAB „SB lizingas“ vardu sudarė vartojimo kreditavimo sutartis (UAB „Mokilizingas“ vardu sudaryta 2019-04-04 tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1096 eurų dydžio vartojimo kredito, UAB “SB lizingas“ vardu – 2019-04-04 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 249 eurų dydžio vartojimo kredito). Pagal šias vartojimo kredito sutartis ieškovei buvo suteiktas vartojimo kreditas vartojimo pirkimo-pardavimo (ginčo) sutarčiai finansuoti. Šios vartojimo kredito sutartys su ginčo vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi sudarė vieną komercinį sandorį (nes vartojimo kredito suteikimą finansuoja šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį, naudojosi prekių tiekėjo, t. y. atsakovės, paslaugomis ir vartojimo kredito sutartyse aiškiai nurodoma konkreti tiekiama prekė) ir turi būti vertinamos kaip susieto vartojimo kredito sutartys Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo apibrėžiama prasme (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Nurodo, kad ieškovei tinkamai įgyvendinus savo teisę atsisakyti ginčo vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, automatiškai pasibaigė ir abi vartojimo kredito sutartys (Vartojimo kredito įstatymo 16 str. 1 d., CK 6.22811 str. 12 d.). Apie jų pasibaigimą trečiuosius asmenis privalėjo informuoti atsakovė, nes ji sandoryje veikė kaip trečiųjų asmenų įgaliota atstovė ir dėl sutarčių nutraukimo pareiga prieš trečiuosius asmenis atsiranda būtent atsakovei (grąžinti gautą prekės kainą). Ieškovė ne tik neturėjo pareigos papildomai kaip nors pranešti tretiesiems asmenims apie vartojimo kredito sutarčių su jais nutraukimą, tačiau iš esmės nelabai ir galėjo tai padaryti, nes visas sutartis ji sudarė su vienu asmeniu – atsakove, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad ir apie bet kokių su prekės įsigijimu susijusių sutarčių atsisakymą reikia pranešti tam pačiam asmeniui. Ieškovė nė vienos iš vartojimo sutarčių nebuvo pradėjusi vykdyti, o trečiųjų asmenų raginama mokėti įmokas, ji pranešė jiems apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymą, tačiau pačių trečiųjų asmenų buvo nukreipiama dėl vartojimo sutarčių atsisakymo aiškintis su atsakove. Nurodo, kad vartotojo pranešimo apie vartojimo pirkimo-pardavimo (pagrindinės) sutarties atsisakymą pateikimas tokiam pardavėjui tuo pačiu laikytinas ir pranešimu vartojimo kredito suteikėjui apie kreditavimo sutarties atsisakymą (Kauno apygardos teismo 2012-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-343/2012).

Atsakovė „AS Inbank filialas“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, pakeisti jos padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad nei ieškovė, nei Bauer neinformavo atsakovės apie sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka ir terminais, kaip tai numatyta Vartojimo kredito sutarties 5.5. p. Ieškovė praleido teisės aktų nustatytą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo prekės įsigijimo dienos, prekei grąžinti, todėl teiginys, jog ieškovė nutraukė sutartį 2020-04-06, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė ir ieškovė 2019-04-04 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė suteikė Ieškovei 1 096 Eur paskolos sumą (bendra įmokų suma įskaitant sutarties administravimo mokesčius – 1 128,88 Eur). Įsipareigojimai nebuvo vykdomi tinkamai, todėl atsakovė 2019-08-16 nutraukė šią sutartį, o 2019-09-11 perleido reikalavimo teises į šią skolą UAB „Julianus Inkaso“, tad teismui nusprendus, kad ieškovė sutarties atsisakė tinkamai, Bauer turėtų pareigą grąžinti 1 128,88 Eur sumą UAB „Julianus Inkaso“, kitu atveju ieškovė privalėtų grąžinti susidariusį skolinį įsipareigojimą UAB „Julianus Inkaso“. Vartojimo kredito sutartis (papildoma sutartis) buvo sudaryta ne su Bauer, o su atsakove, t.y. su kitu verslininku nei sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tad ieškovė turėjo pareigą raštu informuoti atsakovę apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Teigia, kad atsakovė nebuvo informuota apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, tad nebuvo teisinio pagrindo nutraukti vartojimo kredito sutartį. 

Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimo-pardavimo sutarties atsisakė ir pagal šią sutartį įsigytą prekę grąžino Bauer per 14 dienų terminą. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Vartojimo kredito sutarties iki tol, kol nesuėjo terminai nutraukti sutartį dėl įsipareigojimų jam nevykdymo.

Atsakovė UAB „Bauer Int“ prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prekės pirkimo- pardavimo sutartyje (specialiosios dalies paskutinė pastraipa) ieškovės parašu patvirtinta, jog ji susipažino su konsultanto pristatomų prekių savybėmis, jų kaina, kokybe, gavo išsamią informaciją apie sutarčių sąlygas, apdairiai ir rūpestingai prekę pasirinko, sutarties sąlygos, įskaitant ir Prekės kainą buvo sulygtos individualiai. Ieškovė buvo supažindinta su sutarties nutraukimo sąlygomis ir tvarka (sutarties dėl prekių pirkimo- pardavimo bendrųjų sąlygų paskutinė pastraipa), jai buvo įteikta pavyzdinė ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo forma. Nurodo, kad 2019-04-04 ieškovei prekė buvo perduota, tačiau 2019-04-19 d. (penktadienį) darbo pabaigoje prieš pat šv. Velykas atnešė ją į Bauer Int biurą Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje. Tuo metu iš UAB „Bauer Int“ personalo jau nieko darbe nebuvo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta arba rašyti prašymą dėl sutarties nutraukimo ir įforminti prekės grąžinimą, arba atvykti po švenčių. Nurodo, kad ieškovė paliko Prekę UAB „Bauer Int“ biure, o ką nors rašyti ar pasirašyti griežtai atsisakė. Vartotojai buvo nurodyta, kad pretenzijų dėl prekių reikalus nagrinėja direktoriaus pavaduotoja R. A.. Vėliau ieškovė atvyko į UAB „Bauer Int“ biurą dar kartą, tačiau R. A. tuo metu biure nebuvo. Ieškovei paliekant prekę atsakovės biure ir nepateikiant jokio aiškaus nurodymo dėl jos, atsakovei nebuvo ir negalėjo būti aišku, dėl ko prekė palikta: ar dėl jos kokybės trūkumų (pakeitimui, remontui, etc.) ar dėl jos pakeitimo kitokia Bauer ženklo preke, ar dėl prekės atsisakymo. Prekė buvo palikta be gamyklinės pakuotės, kas yra nebūdinga grąžinamų prekių atveju. Be to, apžiūrėjus prekę, buvo matyti jos naudojimo požymiai. Ieškovė 2019-07-15 pateikė prašymą nutraukti sutartį, į kurį 2019-07-19 UAB „Bauer Int“ pateikė atitinkamą atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė Tarnybai nurodė, jog prašymą UAB „Bauer Int“ nutraukti sutartį teikė 2019-04-06 (šeštadienį), vėliau 2019-04-08, 2019-04-10 (pradinis ieškinys), tačiau jokių prašymų atsakovė negavo. Faktiškai prekė buvo palikta Bauer biure 2019-04-19 d., o prašymas nutraukti sutartį pateiktas tik 2019-07-19. Iki prašymo pateikimo atsakovei nebuvo ir negalėjo būti aišku, dėl ko prekė yra palikta. Atsakovė nurodo, kad Tarnybos komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad ieškovės kaimybė A. P. nenaudojo savo prekės, ją laiku ir tinkamai grąžino UAB „Bauer Int“, todėl jos pirkimo-pardavimo sutartis buvo besąlygiškai nutraukta. Teigia, kad vartojimo kredito sutartis ieškovė sudarė su kitais juridiniais asmenimis, dėl šių sutarčių nutraukimo jokių reikalavimų prekės pardavėjui - atsakovei UAB „Bauer Int“ nei per 14 dienų nuo jų sudarymo, nei 2019-07-15 prašyme nereiškė. Ieškovė praleido įstatymais nustatytą terminą atsisakyti ne prekybai skirtose patalpose sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties, paliko prekę atsakovės biure su prekės naudojimo požymiais. Byloje esantys prekės pirkimo- pardavimo sutartis, Tarnybos komisijos nutarimas patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su sutarties nutraukimo sąlygomis, terminais ir tvarka. 2019-07-19 ieškovės prašymas nutraukti sutartį yra pateiktas akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą. Prekės palikimas atsakovo biure 2019-04-19, atsisakant ką nors pasirašyti ir siekiant būtinai pasikalbėti su Bauer vadovais nėra laikytinas aiškiu sutarties atsisakymu. 2019-04-19 prekė palikta jau praleidus įstatyme įtvirtintą 14 d. terminą, be to ir su naudojimo požymiais. Vartojimo kredito sutartis yra laikoma susieto kredito sutartimi. Nurodo, kad atskiras ieškovės pranešimas dėl susieto kredito sutarčių atsisakymo nebūtų reikalingas (CK 6.22811 str.), jei jos būtų sudarytos su atsakove UAB „Bauer Int“, o ne, kaip dabar yra, su UAB „Mokilizingas“ ir su UAB „SB lizingas“. Ieškovė turėjo pareigą raštu informuoti per 14 dienų ir kitus atsakovus apie vartojimo kredito sutarčių nutraukimą, pateikti jiems duomenis apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Kiti atsakovai nebuvo laiku ir tinkamai informuoti apie pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, taigi jie neturėjo ir neturi teisinio pagrindo vartojimo kredito sutartis nutraukti. 

Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau 2021-01-22 nutartimi buvo paskirta rašytiniam nagrinėjimui.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-04-03 tarp J. P. ir UAB „Bauer Int“ buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl virtuvės roboto Bauer Cook pirkimo pardavimo. Į bylą pateikta 2019-04-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 345 Eur sumai.

Siekiant atsiskaityti už šią prekę buvo sudarytos kredito sutartys: 2019-04-04 tikslinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mokilizingas“ dėl 1 096 Eur paskolos, kuris perleido savo reikalavimo teisę „AS Inbank filalas“, ir 2019-04-04 paskolos sutartis su UAB „SB lizingas“ dėl 249 Eur sumos, kuris 2019-06-14 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę UAB „Gelvora“.  

Į bylą pateiktas 2019-07-15 ieškovės J. P. prašymas nutraukti 2019-04-03 sutartį dėl virtuvės roboto, kuriame nurodo, kad prekę ji buvo išpakavusi. UAB „Bauer Int“ 2019-07-19 pranešime dėl 2019-07-15 prašymo nurodoma, kad J. P. praleido prekės grąžinimo terminą, tad nesutinkama nutraukti sudarytos ir įvykdytos pirkimo-pardavimo sutarties.

J. P. 2019-07-19 prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019-09-13 priėmė nutarimą dėl šalių ginčo, kuriuo atmetė J. P. reikalavimą, t.y. pripažinti nepagrįstu reikalavimą nutraukti virtuvės roboto pirkimo-pardavimo sutartį nepatiriant papildomų išlaidų.

Šalių sudaryta 2018-04-03 sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes pirkėja J. P. prekę (puodą) įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti iš verslininkės – juridinio asmens, kuriam prekių tiekimas yra jo komercinės veiklos dalis.

Nagrinėjamu atveju vartojimo sutartis buvo sudaryta specialiai tam skirto renginio – prekių pristatymo – metu, todėl šiai sutarčiai greta bendrųjų vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklių taikytinos specialiosios, vartojimo sutartis, sudarytas ne prekybos patalpose, reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės ir jas į nacionalinę teisę perkeliančių teisės aktų nuostatos.

Byloje kilo klausimas dėl teisės nutraukti sutartį pagal CK 6.22810 straipsnio pirmąją dalį tinkamo įgyvendinimo.

CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.22811 straipsnyje, išlaidų per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, <...>. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties (CK 6.22810 str. 6 d.). Pareiga įrodyti, kad laikėsi šios straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui (CK 6.22810 str. 8 d.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-04-10 pristatė prekę į atsakovės biurą ir pareiškė darbuotojoms, kad prekę grąžina ir nori nutraukti sutartį, kad, kilus konfliktui, ji prekę su visais jo dokumentais ir surašytu prašymu nutraukti sutartį paliko atsakovės biure, padarė darbuotojos, prekių, patalpų nuotraukas. Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė taip pat nurodė, kad prašymą dėl sutarties nutraukimo buvo įdėjusi prie visų prekės dokumentų.

Iš „AS Inbank filialo“ su 2020-08-24 prašymu pateikto garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), daryto tarp atsakovės ir vartojimo kreditą prekei įsigyti suteikusios įmonės atstovės nustatyta, kad ieškovė pripažino, kad „aš nežinojau, kad reikia kažką ten užpildyti, tikrai nežinojau. Galėjo Rasa paskambinti ir pasakyti ar iškart duoti kažką <...>. Palikau dokumentus ir puodą <...>“.

Taigi, įvertinęs, kad į bylą ieškovė nepateikė įrodymo, kad, grąžindama prekę atsakovei, ji būtų pateikusi ir kokį nors prašymą dėl prekės/sutarties atsisakymo, esant byloje įrodymams (garso įrašas), kuriame ieškovė iš esmės patvirtina, kad, palikdama prekę atsakovei, ji jokio prašymo nerašė, nes nežinojo, ką reikia užpildyti, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad ji pateikė rašytinį prašymą/pareiškimą atsakovei dėl prekės atsisakymo.

Iš į bylą pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės nurodoma prekės grąžinimo data, nors ir nežymiai, tačiau varijavo (skyrėsi). Nepaisant to, į bylą yra pateiktos nuotraukos, o su patikslintu ieškiniu (DOK-262451) ir šių nuotraukų duomenys (failo sukūrimo datos), kad ieškovė 2019-04-10 buvo atsakovės biure, kuriame matyti padėtas ieškovės įsigytas puodas. Atsakovė nepaneigė, kad nuotraukos buvo darytos ne jos patalpose, o puodas yra kito asmens, t.y. ne ieškovės atneštas. Be to, atsakovė iš esmės neginčijo, kad grąžintą puodą įsigijo ieškovė.

Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ir neužpildė pavyzdinės sutarties atsisakymo formos, nepateikė raštiško pareiškimo dėl atsisakymo nuo sutarties, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė savo veiksmais, atnešdama iš atsakovės įsigytą puodą į atsakovės biurą ir jį ten palikdama, aiškiai išreiškė savo valią dėl puodo grąžinimo, tad ir sutarties atsisakymo. Įvertinus atsakovės senyvą amžių, tarp šalių galimai kilusią įtampą ir atsakovės galimą nenorą priimti prekės, galėjo susiklostyti situacija, kad atsakovė pasinaudojo savo stipresniąja padėtimi ir neužtikrino, kad prekės grąžinimas/palikimas būtų tinkamai įformintas jei ir ne tą pačią dieną, tai bent jau artimiausiomis dienomis. Tokią atsakovės pasyvią poziciją patvirtina ir tai, kad net ieškovei 2019-06-20 išsiuntus prašymą el. paštu (pateiktas su 2020-09-18 atsakovės prašymu), kurioje nurodyta situacija dėl puodo grąžinimo, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad sureaguotų į ieškovės kreipimąsi.

Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad savo sutartį 2019-04-10 ji paliko atsakovei su preke. Teismas sprendžia, kad ieškovei net ir neradus biure atsakingo atsakovės asmens, jai ten buvusių asmenų galėjo būti nurodyta pareiga užpildyti sutartyje esančią formą. Tačiau akivaizdu, kad apie tokią teisę/pareigą ieškovei nebuvo priminta nei 2019-04-10, nei vėliau. Be to, atsakovė nesiėmė priemonių, kad jos biure palikta ieškovės sutarties egzempliorius kartu su sutarties atsisakymo forma būtų grąžinta ieškovei.

Teismas, ištyręs bylą, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovė nesiėmė veiksmų, kad padėtų vyresnio amžiaus žmogui įforminti sutarties atsisakymą, kas, savaime suprantama, atsakovei buvo nepalanku. Nepaisant to, teismas sprendžia, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią atsisakyti ginčo sutarties.

Ieškovė nesutinka, kad ji buvo tinkamai supažindinta su jos teise atsisakyti sutarties. Teigia, kad sutartis buvo iš anksto parengta ir atspausdinta atsakovės, ginčui reikšmingos sutarties sąlygos atspausdintos smulkiomis raidėmis, sutarties atsisakymo forma atspausdinta pirkimo-pardavimo sutarties tekste, o ne pateikta atskiru lapu.

Pagal CK 6.2289 straipsnio 4 dalį, ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi būti įskaitoma ir pateikiama aiškia ir suprantama kalba.

Pagal CK 6.2287 straipsnio 1 dalį, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją: teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties (7 punktas), informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.22811 straipsnio 9 dalį (9 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad sutarties antrame lape buvo nurodyta apie ieškovės teisę atsisakyti sutarties, sutarties antrame lape yra abiejų sutarties šalių parašai. Iš ginčo sutarties matyti, kad teisė atsisakyti sutarties buvo nurodyta 6.1 punkte, taip pat pacituota dalis CK 6.22810 ir 6.22811 straipsnių. Iš pačios ginčo sutarties turinio matyti, kad užpildyta pavyzdinė sutarties atsisakymo forma yra pateikta sutarties antro lapo apačioje, tokiomis pat mažomis raidėmis kaip ir bendrosios sutarties sąlygos.

2020-08-24 prašymu pateikto garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), daryto tarp atsakovės ir vartojimo kreditą prekei įsigyti suteikusios įmonės atstovės nustatyta, kad ieškovė pripažino, kad „aš nežinojau, kad reikia kažką ten užpildyti, tikrai nežinojau. Galėjo Rasa paskambinti ir pasakyti ar iškart duoti kažką <...>“ . 

Įvertinus, kad į bylą yra pateikta sutartis, kurios antrame lape taip pat yra jos parašas, teismas sprendžia, kad vartotoja nebuvo atidi ir apdairi, kad susipažintų su pateiktomis sąlygomis ir jomis pasinaudotų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, esant iš dalies užpildytai pavyzdinei sutarties atsisakymo formai, atsakovė nepažeidė ieškovės informavimo teisės. Teismas sprendžia, kad raidžių dydis ar pateikimo vieta šiuo atveju negalėjo turėti esminės reikšmės, tuo labiau, kad ieškovė pasinaudojo teise atsisakyti sutarties, t.y. suvokė teisę atsisakyti sutarties, tik tai išreiškė žodiniu atsisakymu (atsakovei nesiėmus pastangų padėti tai įforminti) ir fiziniu prekės atnešimu į atsakovės patalpas.

Atsakovė nurodė, kad prekę ieškovė grąžino 2019-04-19, tačiau jokių tai patvirtinančių aktų, fotonuotraukų ar kitų įrodymų nepateikė. Esant į bylą pateiktiems duomenims, kad prekę ieškovė buvo atnešusi jau 2019-04-10, teismas sprendžia, kad, nesant kitų įrodymų, mažai tikėtina, kad prekė buvo pristatyta 2019-04-19.

Be to, teismas pažymi, kad pagal CK 6.22811 straipsnio 5 dalį vartotojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui arba kitam jo įgaliotam asmeniui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. Kadangi labiau tikėtina, kad ieškovė 2019-04-10 žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais pranešė apie sutarties atsisakymą, tad 14 dienų terminas skaičiuojamas nuo pranešimo dienos, t.y. 2019-04-10, tad tokiu atveju 14 dienų terminas grąžinti prekę net nebūtų praleistas.

Pagal CK 6.22810 straipsnio antrosios dalies 5 punktą vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių.

Atsakovė šioje byloje teigia, kad prekė buvo išpakuota ir su naudojimo požymiais.

 Į bylą yra pateiktas atsakovės 2020-06-18 raštas su, jos teigimu, ieškovės grąžinto ir naudoto puodo nuotraukomis. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad puodo išorė yra su žymėmis, dėmėmis. 

Iš 2019-04-03 sutarties teismas nenustatė, kad joje būtų įrašyta, kad prekė, kurios kaina yra 1 595 Eur, apskritai yra su naudojimo požymiais.

2019-07-15 rašte atsakovė atsisakė nutraukti sutartį su ieškove vien tik tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas prašymui pateikti, nurodė, kad prekė yra kokybiška, tinkama naudoti pagal paskirtį, atitinka tokiems daiktams įprastai keliamus reikalavimus. Šiame rašte nėra nurodyta jokių argumentų dėl to, kad prekė yra išpakuota ar su naudojimo požymiais. Tačiau šiame prašyme nėra ir nurodyta, kad ieškovei parduota prekė yra visiškai nauja.

Pažymėtina, kad Tarnyba 2019-09-13 nutarimo 2 lape, atkartodama atsakovės atsakymo argumentus, nurodė, kad „<...> vartotojos įsigyta prekė yra kokybiška, turinti naudojimo požymių, tačiau tinkama naudoti pagal paskirtį“. Iš esmės pati atsakovė savo paaiškinimais Tarnybai patvirtino, kad ieškovė įsigijo prekę su naudojimo požymiais.

Įvertinus, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prekės nenaudojo, kad į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovei buvo parduota ne visiškai nauja prekė, o su naudojimo požymiais, atsakovė neturi pagrindo perkelti ieškovei atsakomybės dėl grąžinamos prekės būklės. Teismas taip pat pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai, kokios būklės (su kokiais prekės naudojimo požymiais) prekė buvo parduota ir perduota ieškovei bei kokios būklės prekė buvo grąžinta. Dėl šios priežasties, nesant įrodymų apie prekės būklę jos perdavimo ir grąžinimo metu, teismas negali spręsti, kad puodas buvo „labiau panaudotas“ nei iki jo pardavimo ieškovei. Atsakovė, kaip verslininkė ir šiuo atveju stipresnioji šalis, užsiimanti tokio pobūdžio prekyba, turėtų dėti visas pastangas, kad būtų užfiksuojami bet kokie prekių grąžinimai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė į bylą puodo su naudojimo požymiais nuotraukas, tačiau taip ir neaišku, ar tai yra tas pats ginčo puodas, tuo labiau, kad nuo puodo grąžinimo iki nuotraukų pateikimo praėjo beveik 1,5 metų.

Byloje nėra ginčo, kad prekė buvo grąžinta atsakovei be kartoninės dėžės (įpakavimo). Įvertinus, kad ginčo prekė buvo ne nauja prekė, o prekė su naudojimo požymiais, kad, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, prekė buvo perduota atsakovei su krepšiu, ši aplinkybė iš esmės negali paneigti ieškovės teisės grąžinti prekę. Atsakovė šioje byloje nenurodė ir neįrodinėjo, ar ir kokia suma grąžintos prekės vertė sumažėjo ją grąžinus be pakuotės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti ieškovės J. P. atsisakymą nuo 2019-04-03 sutarties tinkamu ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-04-03 tarp ieškovės J. P. ir atsakovės UAB „Bauer Int“, pripažinti pasibaigusia 2019-04-10 (CK C 6.22810 str.) 

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti, kad ieškovės su UAB „Mokilizingas“ 2019-04-04 sudaryta tikslinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su UAB „SB lizingas“ sudaryta 2019-04-04 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2019-04-10 be jokių pasekmių ieškovei. 

Pagal 6.22811 straipsnio 12 dalį, vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, automatiškai nutraukiamos papildomos sutartys be jokių išlaidų vartotojui, išskyrus išlaidas, kurios numatytos šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812 straipsnyje. Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas įsigyja prekių ar paslaugų, susijusių su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarimą su verslininku. Vartotojas privalo nedelsdamas pranešti raštu kitai sutarties šaliai apie papildomos sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą. Atskiras vartotojo pranešimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su tuo pačiu verslininku, kuriam buvo pranešta apie sutarties atsisakymą pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju prekei apmokėti buvo sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys, jos yra pateiktos į bylą. Atsakovas UAB „SB lizingas“ nurodė, kad ieškovė 2019-04-04 per vartojimo kredito tarpininką UAB „Bauer Int“ užpildė paraišką ir standartinę informaciją apie vartojimo kreditą. 

Teismas, įvertinęs kad prekei įsigyti buvo pasinaudojo trečiųjų asmenų paslaugomis dėl vartojimo kredito suteikimo, laiko, kad šios vartojimo kredito sutartys yra papildomos, susietos sutartys.

Iš ginčo sutarties, vartojimo kredito sutarčių nematyti, kad ieškovei buvo išaiškinta, kad, atsisakiusi prekės pirkimo-pardavimo sutarties, ji turi kreiptis ir į kreditą suteikusias įmones dėl sutarties nutraukimo. Be to, iš į bylą pateiktų garso įrašų (2020-08-24) nustatyta, kad AS „Inbank filialo“ darbuotoja nurodė, kad savavališkai nutraukti vartojimo kredito sutarties negali, turi iš pardavėjo gauti informaciją, kad per pardavėją daromi sutarties nutraukimo procesai.

Įvertinęs, kad ieškovei grąžinus prekę taip ir nebuvo išspręstas prekės atsisakymo klausimas, kad ieškovei, sudarant sutartis, nebuvo išaiškinta pareiga, atsisakius prekės, informuoti ir kredito davėjus, o į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė iki ginčo Tarnyboje inicijavimo siekė spręsti klausimą, susijusį su vartojimo kreditu, kad UAB „Bauer Int“ buvo vartojimo kredito tarpininkas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl sutarties atsisakymo sprendžiamas teisme, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir pripažintina, kad 2019-04-04 tikslinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-04-04 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2019-04-10 be jokių pasekmių ieškovei.  

Teismas sprendžia, kad, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ir nustačius, kad tiesiogiai ieškovei kreditas nebuvo suteiktas, pinigų grąžinimo klausimą atsakovai tarpusavyje turėtų išspręsti, atsižvelgdami į sudarytus sutartinius įsipareigojimus.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Ieškovės atstovas pateikė 2020-08-13 prašymą dėl 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sąskaitą ir mokėjimo kvitą (už ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje). Įvertinus ginčo pobūdį, patirtų išlaidų atsiradimo datą, kitų atsakovų atsiradimo byloje laiką, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovės UAB „Bauer Int“ (CPK 93 str., 98 str.). Ieškinį patenkinus, atsakovei, trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur, tad iš šalių nėra priteisiamos.

Ieškovei grąžintinas jos už ieškinį sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo 2019-04-03 vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamu ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-04-03 tarp ieškovės J. P. ir atsakovės UAB „Bauer Int“, įm. k. 302299789, pripažinti pasibaigusia 2019-04-10.  

Pripažinti, kad ieškovės J. P. su UAB „Mokilizingas“ 2019-04-04 sudaryta tikslinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su UAB „SB lizingas“ sudaryta 2019-04-04 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2019-04-10 be jokių pasekmių ieškovei J. P..

Priteisti ieškovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Bauer Int“, įm. k. 302299789, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019-10-14 (mokėtojas A. P.), žyminio mokesčio užduotis ZH96177. 

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Erika Zablockaja