Administracinė byla Nr. A-1281-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01803-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 500 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kuriose sanitariniame mazge nebuvo įrengtas sėdimas tualetas. Visose kamerose buvo tupimas tualetas, kuris žemindavo pareiškėjo orumą, pareiškėjui nutirpdavo kojos, būdavo labai nepatogu.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–29).

4.       Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) – 1 komplektas.

5.       Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

6.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundai nepagrįsti, o atsakovas veikė vadovaudamasis teisės aktais.

II.

7.       Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 52–55).

8.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl gyvenamosiose kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose neįrengtų sėdimų klozetų. Kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui ar jos dydžiui pareiškėjas nenurodė. Kadangi pareiškėjas, skunde reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėjo jo iškeltus reikalavimus.

9.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, kuriose nurodyta, jog Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas, praustuvė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-245) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kur numatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas (gali būti ir tupiamas), praustuvė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), nereglamentuoja įrenginių sanitariniame mazge.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 58, 5, 93, 9, 91. Iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 5, 9 ir 91 yra įrengtas sėdimas unitazas, todėl pareiškėjo argumentai, kad šiose kamerose nebuvo sėdimo unitazo, atmesti kaip nepagrįsti. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų teismas taip pat nustatė, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 58 ir 93 sėdimas unitazas nėra įrengtas. Ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 58 pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. gruodžio 13 d. (1 dieną), kameroje Nr. 93 nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (4 dienas). Pareiškėjo buvimo kamerose Nr. 58 ir 93 metu, teisės aktai nenumatė galimybės kameroje įrengti tupimą unitazą. Įsakymas Nr. V-245, kuriame numatyta galimybė įrengti tupimą unitazą, įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d., todėl vertinant sanitarinių mazgų įrengimą kamerose Nr. 58 ir 93, jis netaikytas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tupimo unitazo įrengimas sanitariniame mazge tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių ir nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos 5 dienas laikant kamerose Nr. 58 ir 93, kuriose sanitariniame mazge nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11.       Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

13.       Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundo reikalavimą (b. l. 72).

14.       Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, dėl to jis negalėjo tinkamai apginti savo teisių. 2018 m. lapkričio 14 d. teismas atsiuntė CD laikmeną su bylos medžiaga ir įpareigojo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių užtikrinti sąlygas peržiūrėti CD, tačiau pareiškėjas vis dar nėra susipažinęs su bylos medžiaga. Teismas neprašė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus informacijos, ar pareiškėjas susipažino su bylos medžiaga. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė dar vieną prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir informuoti, iki kada atidėtas teismo posėdis, tačiau gavo atsakymą, jog byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas neatvyko į teismo posėdį.

15.       Pareiškėjas nurodo, kad ne kartą prašė, jog būtų etapuotas į teismo posėdį, tačiau teisėjas į tai nekreipė dėmesio.

16.       Pareiškėjo teigimu, nei vienoje kameroje nebuvo unitazo tuo metu, kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę. Atsakovo nuotraukos darytos teikiant teismui atsiliepimą.

17.       Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sujungti administracines bylas Nr. I-3092-394/2019 ir Nr. I-1135-289/2019, taip pat ir Nr. I-7129-621/2018, nes jos yra dėl tų pačių šalių ir beveik identiškų aplinkybių bei laikotarpių (b. l. 78).

18.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 75–77).

19.       Atsakovas nurodo, kad teismui pateikti duomenys yra teisingi, pareiškėjo teiginiai abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Nurodo, kad Šiaulių TI nuotraukos darytos 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. kovo mėn., 2017 m. kovo mėn. Teismui pateiktos nuotraukos darytos aktualiu laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su tuo, kad laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas gyvenamosiose kamerose, kuriose sanitariniame mazge nebuvo įrengtas sėdimas tualetas.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos 5 dienas laikant kamerose Nr. 58 ir 93, kuriose sanitariniame mazge nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

22.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nei vienoje kameroje nebuvo unitazo tuo metu, kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę. Taip pat teigia, kad jis nepagrįstai nebuvo etapuotas į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme bei jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga.

23.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad jis nebuvo etapuotas į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 7 dalį proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas ir naudojant alternatyvius būdus – naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi (b. l. 30) buvo nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 3 d. žodinio proceso tvarka, pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant per vaizdo konferenciją. Taigi, pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas šios galimybės atsisakė, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų spręsti, kad vaizdo konferencija šiuo atveju negalėjo būti organizuojama ar kad jo teisė būti išklausytu tokiu būdu nebūtų tinkamai užtikrinta. 

24.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, šiuos teiginius bylos medžiaga taip pat paneigia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymas susipažinti su bylos medžiaga buvo tenkintas, teisėjo rezoliucija buvo nurodyta išsiųsti į laikmeną įrašytą atsakovo pateiktos medžiagos kopiją (b. l. 42). Kartu su 2018 m. lapkričio 14 d. lydraščiu (b. l. 46) pareiškėjui buvo išsiųsta, be kita ko, CD laikmena, kurioje buvo įrašyta atsakovo bylos medžiaga, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija buvo įpareigoti užtikrinti sąlygas, kad pareiškėjas turėtų galimybę peržiūrėti CD laikmenoje įrašytą bylos medžiagą. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pirmosios instancijos teismui atsiuntė patvirtinimą apie CD laikmenos įteikimą nuteistajam A. V.; buvo pateikta pareiškėjo žyma „gavau“ ir jo parašas (b. l. 47–48). Šiame patvirtinime nėra pareiškėjo pastabų, kad jam nebuvo sudaryta galimybių susipažinti su CD laikmenoje esančia medžiaga. Pareiškėjo susipažinimo su bylos medžiaga faktą patvirtina ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-3845 (b. l. 83), kuriame nurodyta, kad A. V. galimybė susipažinti su CD laikmenoje esančia informacija buvo sudaryta; nuteistojo susipažinimo su minėta informacija metu dalyvavo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas.

25.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat buvo pateikęs prašymą sujungti administracines bylas pagal jo skundus dėl žalos atlyginimo. Pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Administracinėse bylose, kurias pareiškėjas prašo sujungti, jis savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia skirtingomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodytose bylose jis kaip skundų pagrindą nurodo skirtingus, jo nuomone, neteisėtus Šiaulių TI veiksmus (neveikimą) ir laikotarpius. Taigi, nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytose kitose bylose ginčas kilo ne dėl tų pačių atsakovo (jo atstovo Šiaulių TI) veiksmų, todėl nėra ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo šias administracines bylas sujungti.

26.       Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su šioje byloje jo prašoma atlyginti neturtine žala, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs, jog visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo tupimas tualetas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas  pažeidimą jį laikant tose kamerose (Nr. 58 ir 93), kuriose sanitariniame mazge nebuvo įrengtas sėdimas unitazas.

27.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas.  Pažymėtina, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, padavė tik pareiškėjas, todėl, vadovaudamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 144 str. 3 d.).

28.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan