Administracinė byla Nr. I-7049-281/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01650-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija. 1.19.; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos dalyvaujant pareiškėjo atstovui Virgilijui Kaupui, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams Ievai Bučinskienei ir Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. R. 2016-04-25 teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2016-03-23 sprendimą Nr. KS-23 (b. 1. 1–8).
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriame nustatyta, kad jis, būdamas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (toliau – Alytaus RATC) direktoriumi, spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojoje įmonėje dirbančio sūnaus Ž. R. darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Paaiškino, kad pareiškėjas nepriklauso subjektų ratui, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas, valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, kurie privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo esant interesų konfliktui, pripažįstami akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Alytaus RATC akcijos priklauso ne vienai, bet septynioms savivaldybėmis, todėl neatitinka minėto įstatymo nuostatos, kurioje nurodyta, kad 1/2 balsų turi priklausyti vienai savivaldybei.
Teigia, kad pareiškėjo „tiesioginiu vadovu“ nėra laikoma nei viena iš savivaldybių, bendrovės akcininkių, nes nei viena jų neturi 50 procentų ir daugiau akcijų. Kadangi nei viena iš savivaldybių UAB Alytaus RATC akcininkių neturi 50 procentų ir daugiau šios bendrovės akcijų, tai pareiškėjas neturi teisinės galimybės kreiptis raštu į kurią nors savivaldybę informuojant apie esamą ar tariamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, priskirtus išimtinai uždarosios akcinės bendrovės vadovo kompetencijai. Nesutinka su VTEK sprendimo išvada, jog jo tiesioginis vadovas yra bendrovės valdyba. Alytaus regiono septynių savivaldybių suformuota UAB Alytaus RATC valdyba Įstatymo prasme nėra institucija, valdyba ir/ar pirmininkas nėra nei tiesioginis vadovas, nei institucijos vadovas, nei institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nėra nustatę tvarkos, kaip ir kokiu būdu jis, būdamas Alytaus RATC vadovu, turėtų įgyvendinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėse procedūrose.
Nurodo, kad faktiniai duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjo sūnus realiai dirbo, atliko pagrindines ir turėjo papildomų funkcijų, jam mokamas darbo užmokestis su priedais atitiko kitiems darbininkams mokamą darbo užmokestį. Komisijos rašte apie tyrimo pradėjimą nurodomais jo pasirašytais įsakymais darbo užmokesčio priedai Ž. R. buvo skiriami laikantis Įstatų ir bendrovės vidaus teisės aktų, be to, skatintas ne tik Ž. R., bet ir kiti darbuotojai, todėl, pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovė VTEK atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 18–20).
Paaiškino, kad siekiant išvengti interesų konflikto bei korupcijos apraiškų ir tokias galimas rizikas suvaldyti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialų Įstatymą, kuris pareiškėjui taikomas visa apimtimi. Aplinkybę, kad pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas nuo 2012 m., vadovaujantis Įstatymo nuostatų reikalavimais, deklaruoja savo privačius interesus kaip valstybės tarnautojas. Skundžiamame sprendime VTEK nekvestionuoja pareiškėjo sūnaus teisės dirbti Alytaus RATC, gauti jam teisėtai priklausantį darbo užmokestį, įvairius priedus ir priemokas bei kitas socialines garantijas. Šiuo konkrečiu atveju VTEK vertino tik pareiškėją, bet ne jo sūnų ir konstatavo, kad pastarojo tarnybos eigos klausimus Alytaus RATC direktorius sprendė būdamas interesų konflikto situacijoje, kurios net nesistengė kaip nors pašalinti ar suvaldyti. Interesų konflikto pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio pasekmių, užtenka fakto konstatavimo.
Interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo bei priėmimo stadijoje. Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinusi nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimo priėmimo procedūrose, bet ir kitaip tokius sprendimus paveikti. Akivaizdu, kad pareiškėjo statusas Alytaus RATC jam suteikia teisę paveikti bet kurį šioje bendrovėje priimamą sprendimą. Pareiškėjo, kaip bendrovės direktoriaus, galutiniai sprendimai jo sūnaus tarnybos eigos klausimais yra būtina ir privaloma procedūra, be kurios atitinkamų Alytaus RATC darbuotojų parengti sprendimai neturėtų teisinės galios.
Alytaus RATC direktoriaus tiesioginio vadovo funkcijas įgyvendina bendrovės valdyba, kuri taip pat privalo kontroliuoti, kad pareiškėjas laikytųsi Įstatymo reikalavimų. Apie tai savo skunde rašo ir pats pareiškėjas, nurodydamas esą valdyba neprieštaravusi jo, kaip direktoriaus veiksmams, kai jis šiam bendrovės valdymo organui teikė Alytaus RATC 2014 m. ir 2015 m. atskaitomybės dokumentus. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, esą jis, dėl Alytaus RATC valdymo specifikos objektyviai neturėjo galimybės ir nežinojo kuriam subjektui teikti nusišalinimą iškilus interesų konflikto situacijai yra nepagrįsti.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-12-29 STT raštu Nr. 4-01-9301 kreipėsi į VTEK, kuriame nurodė, jog 2015-12-08 STT interneto svetainėje www.stt.lt buvo paliktas anoniminis pranešimas, kuriame teigiama, kad Alytaus RATC direktorius A. R. samdo savo sūnų Ž. R. mechaninių įrenginių operatoriumi Alytaus RATC (b. 1. 21–22).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-01-08 raštu Nr. S-12-(2.5) informavo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorių apie pradėtą tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatoms, draudžiančioms naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, įpareigojančiomis vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti (b. l. 88).
Pareiškėjas 2016-01-27 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pareigos nepagrįstai priskirtos valstybės tarnautojų kategorijai, faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad STT 2015-12-29 rašte ir VTEK 2016-01-08 rašte nurodyti pareiškėjo pasirašyti įsakymai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas (b. l. 91–95).
2016-03-23 sprendimu Nr. KS-23 VTEK nusprendė, kad Alytaus RATC direktorius A. R., spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojo įmonėje dirbančio sūnaus darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 3 p. nei 11 str. 1 ir 2 d. (b. 1. 9–15).
Ginčas byloje kilo dėl Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius, spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojoje įmonėje dirbančio sūnaus darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vienas iš pagrindų, kuriais pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamą sprendimą yra tai, kad jis (pareiškėjas) nepriskirtinas prie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai jam negali būti taikomi. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumo klausimą pirmiausia būtina konstatuoti, ar pareiškėjui apskritai gali būti taikomos Įstatymo nuostatos.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvoka yra atskleista Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tai „valstybės tarnautojai, <...>, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas taikytinas asmenims, kurie yra nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į tai, kaip šių asmenų ar institucijų ir įstaigų, kuriose šie asmenys dirba, teisinį statusą reglamentuoja kiti įstatymai (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2240/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Įstatymo nuostatos jam nėra taikomos, nes Alytaus RATC akcijos priklauso ne vienai savivaldybei kaip reikalaujama Įstatymo 2 str. 1 d., o septynioms skirtingoms savivaldybėmis.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Įstatymo nuostatas, vadovaujasi ne sisteminiu ir teleologiniu, o apsiriboja vien lingvistiniu aiškinimo metodu. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautoju laikomi akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai. Nors kaip teisingai nurodo pareiškėjas, teisės normoje savivaldybė minima vienaskaitos forma, tačiau savivaldybės samprata šituo aspektu turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitas Įstatymo nuostatas ir Įstatymo tikslus. Įstatymo 1 str. nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Įstatymu siekiama užkirsti kelią bet kokioms korupcijos apraiškoms. Teismo vertinimu, Įstatymo 2 str. 1 d. prasme savivaldybė turi būti suprantama ne kaip konkreti miesto ar rajono savivaldybė, o kaip įstaiga kuriai priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybei priklauso 31 procentas UAB Alytaus RATC akcijų, Alytaus rajono savivaldybei - 14 procentų, Lazdijų rajono savivaldybei - 12, Varėnos rajono savivaldybei - 14 procentų, Druskininkų savivaldybei - 12 procentų, Prienų rajono savivaldybei - 15 procentų, Birštono savivaldybei - 2 procentai. Taigi 100 proc. Alytaus RATC akcijų priklauso viešiesiems juridiniams asmenims, kurių funkcijos yra vykdyti viešąjį administravimą ir viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi priklausyti vienai savivaldybei yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad priešingas Įstatymo nuostatų aiškinimas neatitiktų Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo.
Pareiškėjas teigia, kad VTEK išvada pagrįsta tik prielaidomis ir samprotavimu, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas yra bendrovės valdyba. Teisės aktai nėra nustatę, kas yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, todėl nėra subjekto, kuriam pareiškėjas turėjo pareikšti nusišalinantis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Alytaus RATC patvirtintų įstatų VIII skirsnio 1 d. bendrovės vadovas – direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus skatina ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (b. 1. 85). To paties skirsnio 9 d. nurodyta, kad direktorius atsakingas ir atsiskaito valdybai už administracijos ir savo veiklą vykdant Akcinių bendrovių įstatyme, šiuose įstatuose, administracijos darbo reglamente, pareiginiuose nuostatuose priskirtas funkcijas (b. 1. 85). Atsižvelgiant į Alytaus RATC įstatus, pareiškėjo teiginiai, kad valdyba nėra pareiškėjo tiesioginis vadovas yra nepagrįsti, kadangi kaip jau buvo minėta direktorius yra atsakingas ir atsiskaito valdybai už administracijos ir savo veiklą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti interesų konflikto, priimant sprendimus, susijusius su savo sūnaus darbo eiga, turėjo pateikti nusišalinimą bendrovės valdybai.
Pareiškėjo teigimu, jis tiesiogiai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, nes teisės aktai imperatyviai įpareigoja pareiškėją priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, vien faktas, jog sūnus dirba darbininku įmonėje, kuriai vadovauja jo tėvas, negali lemti viešųjų ir privačių interesų konflikto savaime. Pareiškėjo pasirašyti įsakymai dėl priedų mokėjimo sūnui buvo parengti struktūrinio padalinio – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovo A. Jučo ir įmonės atsakingų specialistų, todėl pareiškėjas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo nepasitikėti teikiama informacija.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas būdamas Alytaus RATC direktoriumi privalo priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau priimdamas sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis jis privalo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.). Be to, Įstatymas draudžia naudotis einamomis pareigomis asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 str. 1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 str. 2 d.
Ginčo dėl pareiškėjo sūnaus darbo Alytaus regiono tvarkymo centre realumo nėra, šių aplinkybių dėl pačio darbo fakto ir atliekamų funkcijų neginčija ir atsakovė. Pareiškėjas, priimdamas savo kompetencijai priskirtinus veiksmus, nuolat sprendė savo sūnaus Ž. R. tarnybos eigos klausimus – skyrė priedus, vienkartines išmokas, tvirtino atostogų prašymus (b. l. 33, 38, 39–76). Remiantis įstatymo 2 str. 5 d., artimi asmenys – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 –3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.). Šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14 –844/2007, 2010-10-27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662 –2312/2012, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pareiškėjo sūnus Ž. R. atitinka artimo asmens valstybės tarnyboje sampratą, kas reiškia, kad pareiškėjui, priimant sprendimus, susijusius su sūnaus darbo eiga, teko pareiga nusišalinti nuo šių sprendimų priėmimo, taip pašalinant potencialią ar realią grėsmę pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Aplinkybė, jog nenustatyta fakto, kad privatūs interesai buvo tenkinami viešųjų interesų sąskaita, nelemia ginčijamo sprendimo nepagrįstumo. Vien potenciali galimybė, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl sūnaus darbo eigos, gali daryti įtaką šių sprendimų priėmimui, yra pagrindas nusišalinti nuo šių sprendimų priėmimo, nepaisant to ar nurodytus sprendimus pareiškėjas priima vienasmeniškai ar kolegialiai, taip pat nepaisant fakto, kad sprendimai priimti vieno Ž. R. atžvilgiu, ar ir kitų darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėjo statusas Alytaus RATC yra direktorius, remiantis šiuo statusu bendrovėje jis gali daryti tiek tiesioginę tiek netiesioginę įtaką vidaus sprendimų priėmimui, todėl pareiškėjo teiginiai, kad įsakymai dėl priedų mokėjimo jo sūnui buvo parengti kitų specialistų, teisinės reikšmės neturi.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas VTEK sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Įstatymo normas, todėl pagrindo jį naikinti nėra (ABTĮ 91 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska