Civilinė byla Nr. e2-427-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00862-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 14 d.

Joniškis

Šiaulių 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ atstovui A. J., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

atsakovės V. J. B. individualios įmonės atstovui V. J. B., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ieškinį atsakovei V. J. B. individuliai įmonei dėl sandorio nuginčijimo ir teisinių pasekmių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė A. J. individuali įmonė (toliau – IĮ) „Ommetras“ ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 22 d. Rangos sutarties Nr. 4/2018 priedą Nr. 1. Ieškinyje nurodė, kad šalių sudaryta 2018 m. balandžio 22 d. Rangos sutartimi Nr. 4/2018 (toliau – Sutartis) ieškovė A. J. IĮ „Ommetras“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti darbus, o atsakovė V. J. B. IĮ įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovei baigus Sutartimi sulygtus darbus, o atsakovei juos priėmus be jokių išlygų, atsakovė atsisakė už dalį atliktų ir priimtų darbų apmokėti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019 iš atsakovės už atliktus ir neapmokėtus darbus priteista 6 487, 95 Eur skolos, 463,89 Eur delspinigių ir 54,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė prieštaravimus civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019, o vėliau 2019 m. kovo 12 d. priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019, tvirtindama, kad ne atsakovė skolinga ieškovei, bet ieškovė atsakovei, remdamasi Sutarties priedo Nr. 1 2-uoju punktu. Sutarties priedas Nr. 1, kurio 2-u punktu neva buvo patikslintas Sutarties 4-as punktas, iš kurio yra kildinami priešieškinio materialiniai reikalavimai, buvo sudarytas atsakovės gautos iš banko paskolos panaudojimui. V. J. B., motyvuodamas tuo, jog SEB bankas iš jo kreditinių lėšų nenoriai atlieka kai kuriuos mokėjimus pagal Sutartį (pvz. už apgyvendinimo paslaugas, kurias apmokėjo ieškovė savo lėšomis) dėl didelių finansinių įsipareigojimų, parengė susitarimą tarp jų įmonių, pagal kurį jo įmonės įsipareigojimai būtų sumažinami 1/2 Sutartyje numatytų išlaidų dalimi. V. J. B., motyvuodamas, kad priedas jam reikalingas tik esant reikalui pateikti SEB bankui, kaip jo įmonės įsipareigojimų sumažinimą, tikino ieškovę, kad Sutarties priedas niekada nebus panaudotas realiam tarpusavio atsiskaitymui už pagal Sutartį atliktus darbus, t. y. niekada nebus vykdomas, o būtų sudaromas tik dėl akių bankui įtikinti, jeigu to reikėtų. V. J. B. savo pažado laikėsi, vėliau išrašytuose apskaitos, atsiskaitymo dokumentuose jokios nuorodos į šį priedą nėra buvę, jokie atsiskaitymai pagal jį nebuvo ir negalėjo būti vykdomi. Tikrovės neatitinka ir yra visiškai išgalvoti motyvai apie neva realų Sutarties priedo Nr. 1 2-o punkto vykdymą, kad “vykdant Rangos sutartyje Nr. 4/2018 numatytus darbus, dalis atsakovės V. J. B. IĮ patirtų išlaidų buvo įtrauktos į 2018 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 18-04-30 ir išminusuotos iš atliktų darbų kainos. Pabaigus Sutartyje numatytus darbus atsakovei liko nekompensuotos jo patirtos išlaidos bendrai 11 132,09 Eur: 2 307,43 Eur technikos nuomos (be kuro) išlaidų (viso patirta išlaidų 7 155,85 Eur, 1/2 dalis – 3 577,93 Eur, ieškovė kompensavo 1270,50 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)), 8 640,26 Eur išlaidų kryptiniam gręžimui (viso patirta išlaidų 19 022, 92 Eur, 1/2 dalis – 9 511,46 Eur, ieškovė kompensavo 871,20 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)), 184,40 Eur išlaidų apgyvendinimo paslaugoms (viso patirta išlaidų 1 046, 41 Eur, 1/2 dalis – 523, 20 Eur, ieškovė kompensavo 338,80 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)”. Šie motyvai neatitinka tikrovės, nes net pagal 2018 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 18-04-30, PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus nėra jokios nuorodos apie priedo Nr. 1 2-o punkto vykdymą – jame numatytų ieškovo išlaidų 1/2 dalies kompensavimą, nes išskirtos visos pilnos išlaidos; priedas nenumatytas pačioje Rangos sutartyje Nr. 4/2018, be to, kompensavimui neišrašytos atsakovės PVM sąskaitos faktūros ieškovei ir jokie ieškovės mokėjimai atsakovei nedaryti. Atsakovės pateiktas Sutarties priedas Nr. 1 yra be datos, todėl jis šalių negalėjo būti pasirašytas 2018 m. balandžio 22 d., kai pasirašyta pagrindinė rangos sutartis Nr. 4/2018, priešingu atveju apie tai būtų nuoroda pačioje sutartyje. Kad vėliau pasirašyta, patvirtina, jog tekste yra minimas atsakovės jau gautas kreditas šios sutarties vykdymo finansavimui. Atsakovės su priešieškiniu pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai (2018 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 35, patvirtinantis, kad atsakovė apmokėjo 9 000 Eur UAB „Gręžinys“ pagal Išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija IGLT18 Nr. 001 iš SEB banke esančios įmonės sąskaitos lėšų; taip pat UAB „Liutgaras“ 2018 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija LIU Nr. 1800172 (152,46 Eur sumai už krano paslaugas 2018 m. balandžio 18 d.; UAB „Gręžinys“ 2018 m. balandžio 3 d. Išankstinė PVM sąskaita faktūra serija IGLT18 Nr. 002 (2710,40 Eur sumai už „vamzdžius D110 ir D75”; AB SEB banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad bankas šią Išankstinę sąskaitą apmokėjo 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36 iš atsakovo kredito lėšų ir kt.) rodo, kad dalį išlaidų atsakovė buvo patyrusi dar iki 2018 m. balandžio 22 d. Sutarties pasirašymo, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė siekia 1/2 šių išlaidų kompensavimo, nes nei sutartyje, nei taip vadinamame jos priede dėl galiojimo atgal nieko nepasisakyta. Kad priedas Nr. 1 yra tariamas, dėl akių sudarytas sandoris, patvirtina ir aplinkybė, kad pagal pridedamą 2018 m. birželio 20 d. Atliktų darbų aktą, pasirašytą atsakovės ir užsakovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsakovei buvo sumokėta už visus, tiek jos pačios, tiek ieškovės objekte atliktus darbus bei kompensuotos visos patirtos išlaidos, įskaitant ir minėtos 2018 m. balandžio 22 d Sutarties 4-ame punkte išskirtus bei priedo Nr. 1 2-u punktu neva patikslintus darbus, medžiagas ir kt. Ši aplinkybė, kuri buvo žinoma jau Sutarties pasirašymo metu, liudija, jog visos, o ne tik ½ dalis atsakovės patirtų vykdant Sutartį išlaidų priešieškinio pateikimo dieną atsakovei yra kompensuota, taigi, priešieškiniu reikalaujama pakartotino (papildomo) 1/2 dalies atsakovės išlaidų kompensavimo.

Atsakovė V. J. B. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal Sutarties 4-ą punktą ieškovė buvo įsipareigojusi padengti visas medžiagų, technikos nuomos (be kuro), nužymėjimo ir geodezines nuotraukos, kryptinio gręžimo, apgyvendinimo paslaugų išlaidas, jas atitinkančias banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus pagal Sutartį, tapo aišku, kad 4-ame punkte numatytos išlaidos yra gana didelės ir jų gali nepadengti net sutartyje numatyta darbų kaina – įvykdžiusi sutartį, Ieškovė būtų „minuse“. Todėl, būtent ieškovės interesais, kad ji bent kiek uždirbtų iš Sutarties vykdymo, šalys sudarė Priedą Nr. 1, kuriame numatė, kad Ieškovė apmoka tik 1/2 dalį Sutarties 4-ame punkte numatytų išlaidų, o ne visas. Sutarties 4-o punkto ir Priedo Nr. 1 prasme, Priedo Nr. 1 sąlygos visiškai atitiko Ieškovės valią, Priedo Nr. 1 sąlygos buvo ekonomiškai naudingesnės Ieškovei, nei Sutarties 4-o punkto, kurios Ieškovė neginčija, sąlygos. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4574-874/2019, pradėtą pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovė pateikė priešieškinį dėl skolos priteisimo (2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti), ieškovės savininkas A. J. pripažino, kad jis Priedą Nr. 1 pasirašė ir uždėjo antspaudą. Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra logiškai nepaaiškinamas, nes, Priedą Nr. 1 pripažinus negaliojančiu, galiotų Sutarties 4-as punktas ir ieškovė turėtų atlyginti ne 1/2 dalį išlaidų, kurios iš jos yra priteistos 2019 m. lapkričio 18 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4574-874/2019, bet visas išlaidas, t. y. dar tiek pat, kiek iš jos priteista.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. J. ieškinį palaikė ir nurodė, kad pasirašant Sutartį, priedo Nr. 1 nebuvo. Priedą pasirašė darbų eigoje. Priedas buvo pasirašytas V. J. B. iniciatyva. 2018 m. balandžio 22 d. Sutartį parengė patys, kuria įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus. V. J. B. nederinęs su juo paskaičiavo darbų sąmatinę vertę ESO konkursui. Laimėjus konkursą, iš ESO „parėjo“ darbų kainos. Sutartyje darbų kainą nurodė pagal ESO atsiųstus dokumentus ir jie Sutartyje surašė, kad nori tik už darbus, o už medžiagas ir techniką, kadangi buvo paėmęs paskolą, buvo įsipareigojęs sumokėti V. J. B.. Pagal Sutartį buvo įsipareigoję atlikti darbus, norėjo gauti apmokėjimą tik už darbus. Iš bendros Sutarties kainos 59 961,85 Eur turėjo būti minusuojamos medžiagos, technikos nuoma (be kuro), nužymėjimas ir geodezinė nuotrauka, kryptinis gręžimas, apgyvendinimo paslaugos ir juos atitinkančios banko palūkanos ir 7 proc. už darbų organizavimą. 7 procentus, nurodytus Sutarties 4 punkte, turėjo gauti B. todėl, kad organizavo darbus. Sutarties priedas atsirado gegužės mėnesį, bet jis niekur nebuvo taikomas, jį prisiminė tik prasidėjus ginčams dėl neapmokėtų sąskaitų. Jie atliko visus darbus su kaupu. Medžiagas teikė V. J. B.. Techniką jie patys susirado ir atvežė, iškasė 5 km. Keista yra tai, kad V. J. B. turi ekskavatorių, bet samdė A. S., kuris padarė tik 3 km. Sutarties priedas Nr. 1 buvo parengtas vakare, jis po darbų pavargęs nuvyko pas B. ir jį pasirašė. B. sakė, kad šis priedas reikalingas banko palūkanoms. Daug sąskaitų jo įmonei buvo apmokėtos. Dviejų sąskaitų atsakovė neapmokėjo, nesulaukė apmokėjimo, net kai ESO su B. visiškai atsiskaitė. Daug darbų B. padarė už dyką, nieko iš jo neimdamas. Kai kreipėsi į B. dėl dviejų sąskaitų apmokėjimo, jis remdamasis tuo priedu, daro nesuprantamus „išvedžiojimus“. B. jam sąskaitą apmokėti atsiuntė po teismo šiemet remdamasis priedu, iki tol nieko neprašė. Tarpusavio suderinimo aktą 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė, darydamas nuolaidas, kad B. apmokėtų tas dvi neapmokėtas sąskaitas, nes matėsi, kad blogai paskaičiuota sąmata. Darbai buvo atlikti, jie užmokesčio negavo, B. nerašė sąskaitų, suprasdamas sunkią padėtį ir siekdamas, kad pasirašytų ant tų dviejų neapmokėtų sąskaitų. B. ėmė paskolą iš banko, kad būtų galima įvykdyti projektą. Su B. bendradarbiavo 2 metus, 2017 metais B. irgi liko jam skolingas. B. sakė, kad Sutarties priedo reikia bankui, nes bankas negalėjo apmokėti už apgyvendinimą, atlyginimų. Turi būti dokumentas su originaliu parašu ir antspaudu, tačiau to originalo niekur nėra. Nė vienoje sąskaitoje tas priedas nepaminėtas, juo niekur nesiremiama. Reikalavimai pagal priedą nebuvo keliami, kol jis neiškėlė bylos teisme. Po darbų atlikimo buvo rašomi atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros. Po darbų abu derinosi, kokie darbai atlikti, jis ruošė aktus, kokie darbai atlikti. Pirmajame akte B. išlaidas išminusavo, o kituose aktuose neišminusavo, nes buvo bendras darbas. Buvo išsinuomoję „Bobcat‘ą“, sąskaitas perrašė B. įmonei, jos buvo apmokėtos, jie neturi jokių pretenzijų. Jie nemokėjo nė vienos sąskaitos, išskyrus apgyvendinimo paslaugas. Sąskaitas, aktus siųsdavo elektroniniu būdu. Mokėdamas už apgyvenimo paslaugas, apmokėjo už jo ir B. įmonės darbuotojų apgyvendinimą, nes bankas neleido to daryti B. įmonei. Pirmą kartą girdi, kad B. įmonė priedą su jais pasirašė dėl pasigailėjimo, nes jis neva patiria nuostolius. Kai buvo bendras darbas ir nebuvo kaip pasidalinti pinigus, B. paruošė įkainius ir sutiko pagal juos dirbti. Sutartyje nurodytos darbų kaina su medžiagomis, paimti iš ESO sąmatos. Darbai atlikti, ESO B. apmokėjo Rangos sutartyje nurodytas sumas, kartu apmokėdami ir už medžiagas.

Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje siekiama pripažinti negaliojančiu Sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį šalys modifikavo Sutarties 4 punkte esantį susitarimą. Ieškovės atstovas nurodo, kad priedo gimimą iniciavo atsakovė, o atsakovė nurodo, kad ieškovė. J. pripažįsta, kad šį dokumentą pasirašė, jo buvo paruoštas tik vienas egzempliorius, jis antrojo egzemplioriaus negavo. Šalys sutarė, kad dokumentas sudaromas tik dėl akių, nes reikalingas tik pateikti bankui, iš kurio atsakovė yra paėmusi paskolą. Atsakovės atstovas nurodo, kad priedas buvo pateiktas pasirašyti kartu su Rangos sutartimi. Tikslios datos nustatyti nepavyko, tačiau labiau tikėtina, kad vėliau buvo realizuotas papildomas susitarimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. įmonei būtų išrašyta sąskaita už B. įmonės patirtas išlaidas. B. pripažino, kad nėra apmokėjęs poros J. įmonės sąskaitų. Sandorio egzistavimui įrodyti reikalingas sandorio originalas, tačiau jis yra dingęs. Nėra pakankamai duomenų, kad toks sandoris tarp šalių buvo sudarytas ir sukėlė teises ir pareigas. Sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Neturint patikimų duomenų apie priedo egzistavimą ir duomenų, kad vykdė kažkokius veiksmus, todėl prašo pripažinti Sutarties priedą Nr. 1 tariamu sandoriu, negaliojančiu nuo sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas V. J. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Sutarties 4 punkte buvo nurodyta sąlyga, už ką jis apmokės, nes J. įmonė neturėjo lėšų nei nakvynei, nei technikos nuomai, nei už medžiagas. J. nurodė, kad paskolų jam niekas neduos, todėl jis pasistengė, kad būtų atlikti darbai objekte, paimdamas iš banko 150 000 Eur paskolą. Pinigai buvo panaudoti įgyvendinamo projekto priemonių supirkimui ir kitų paslaugų pirkimui. Apie tai, kad negalima gauti paskolos, nebuvo jokių kalbų. Buvo kalbama, kad J. apmokės už tai, ką pats numatė Sutartyje, ir pridės 7 proc. už organizuojamą darbą ir medžiagų supirkimą. Sutarties priedas Nr. 1 buvo surašytas J., gyvenant (duomenys neskelbtini), kartu su Sutartimi. Priedą parengė J. Su pirmu aktu J. pakliuvo į bėdą – vietoj pliuso jam išėjo minusas. Nemokėdamas gerai pasiskaičiuoti, bet norėdamas susigriebti daugiau darbų, neįvertino, kad kryptinis gręžimas atima labai daug pinigų. J. žinojo, kokia suma bus dalyvauta konkurse. Jie abudu pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kartu dirbo prie to objekto, tik finansavimas ėjo iš B. įmonės, J. lėšų nedėjo. Jei nebūtų buvę Jungtinės veiklos sutarties, nebūtų buvę galimą dirbti. Pagal Sutarties priedą B. individuali įmonė įsipareigojo sumokėti už technikos nuomą (be kuro), trasos žymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas, nes yra paėmęs iš banko paskolą. Bankas apmokėjo visas sąskaitas. Jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatytos sumos, kiek kuri įmonė uždirbs, buvo numatyta, kad J. įmonė neša 30 procentų atsakomybės. J. įmonė atliko visus darbus pagal pateiktus darbų aktus, bet jis nesumokėjo jiems todėl, kad po tos sąskaitos, pagal kurią jis gavo minusą, nemokėdamas pasiskaičiuoti, gavosi, kad visi darbai vien kryptinis gręžimas. Sąmatą su ESO jis sudarinėjo, bet J. matė. Į sąmatą nebuvo įtraukti gręžimo darbai, apgyvendinimo paslaugos. Iš sutarties su ESO buvo nedidelis pliusas. Kreditas buvo paimtas 150 000 Eur, kad būtų apmokėta už medžiagas, įrangos nuomą bei atsiskaityta su subrangovais. ESO apmokėjo už atliktus darbus pagal sąmatą, už medžiagas pagal sąskaitas. Technikos nuomos, trasos nužymėjimo, geodezinių nuotraukų, kryptinio gręžimo ir apgyvendinimo paslaugos neįeina į ESO sąmatą, tai yra abiejų rangovų, sudariusių jungtinę veiklos sutartį, išlaidos. Taip buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje. Sutarties priedas yra tam, kad sumažintų J. išlaidas nuo 100 procentų iki 50 procentų. Patys turėjo įsivertinti, kad turi užtekti pinigų papildomiems darbams. Rangos sutarties priede buvo numatyta, kad jis sumokės už tas papildomas paslaugas, nes J. neturėjo pinigų, o jis buvo paėmęs iš banko paskolą. Buvo numatyta, kad J. atsiskaitys su juo po to, kai gaus iš ESO atliktų darbų aktą. Iš ESO apmokėjimą gavo B. individuali įmonė. Jis pamatė, kad J. įmonė pakliuvo į didelį minusą, todėl pasiūlė pasirašyti priedą, kad J. pusę susimokės už papildomas paslaugas. Sutarties priedo pirmas punktas numato laikiną finansavimą, kad J. neturint pinigų, apmoka B. įmonė. Jis sumokėjo 150 000 Eur iš banko paimtos paskolos įrenginiams, medžiagoms pirkti, o ESO jam apmokėjus, grąžino paskolą, tačiau iš J. reikalauja papildomai, nes jis nieko neinvestavo. ESO nemokėjo už tuos darbus, kurie nebuvo numatyti jų sąmatoje. ESO sumokėjo 173 541,92 Eur, iš kurių pasidengė 150 000 Eur kreditą. Liko nedidelė suma pinigų, kurią beveik visą sumokėjo J. įmonei. Tačiau jis nenori pripažinti, kad turi susimokėti už papildomas paslaugas – kryptinį gręžimą, geodeziniai matavimai, nužymėjimai, technikos nuoma, apgyvendinimo paslaugos. Priede jie pasidalino rizikas, kurių nenumatė ESO sąmatoje. Priedas buvo naudingas ir jam, ir J., nes sumažino dalį J. išlaidų iki normalaus lygio. Už gręžimą jis sumokėjo iš paskolos sumos, kuri yra padengta gavus apmokėjimą iš ESO. Kartu su Jungtinės veiklos sutartimi dar pasirašant Sutartį, J. norėjo pasiimti daugiau darbų ir daugiau uždirbti, bet nemokėjo pasirinkti objekto dalių. Jis pasičiupo tokį objektą, kuriame kryptinio gręžimo ėjo 50 procentų trasoje. Jungtinėje veiklos sutartyje nėra numatyta, kaip kas apmoka. Pagal Sutartį jis turėjo finansuoti nenumatytas išlaidas, kurias po to turėjo pasidalinti per pusę. Bankas apmokėjo pateiktas sąskaitas už kryptinį gręžimą, įrangos nuomą. ESO neapmokėjo už papildomas paslaugas, už kurias rangovui reikia mokėti vykdant darbus. Apie 20 metų jis dirba tokį darbą. Žino, kad atliekant tokius darbus, reikalinga ir geodezinės nuotraukos ir gręžimai. Kadangi laimėti konkursą ESO yra labai sudėtinga, jei būtų sutraukę visas išlaidas, nebūtų laimėję konkurso. Sutinka, kad sąmatoje mažino išlaidas, nenumatydamas kryptinio gręžimo, geodezinių nuotraukų, tačiau tą dalyką žinojo ir J.. Tarpusavio suderinimo akte numatytus darbus iš esmės atliko B. individualios įmonės darbuotojai, jo samdyta technika, todėl, kad J. atsisako pinigų už jų atlikimą, tai yra tik žaidimas. 2018 m. balandžio 30 d. akte įtrauktos jo įmonės patirtos išlaidos, kurios išminusuotos. Tų dviejų ieškovės sąskaitų nepateikė bankui, nes matė, kad jis nenori įtraukti tų lėšų. O vėlesnių sąskaitų nesulaikė, nes nenorėjo visai sužlugdyti žmogaus. Buvo numatęs iš to projekto uždirbti 8-9 tūkstančius bendroje sumoje. Nebuvo pasiskirstę, ką darys. Jis buvo numatęs, kad tolygiai būtų, o J. sugalvojo imti gabalais. Susitarė su J., kad nenumatys papildomų išlaidų, kad laimėtų konkursą.               

Atsakovės atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad buvo laimėtas bendrovės ESO skelbtas konkursas tam tikriems rangos darbams atlikti. Šiuos rangos darbus atliko abi šalys bendrai. Šių darbų atlikimui pati ieškovė paruošė Sutartį, pati inicijavo ir kartu buvo pasirašytas priedas prie Sutarties. Pagal Sutarties esmę matyti, kad ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus, bet neturėdama apyvartinių lėšų jiems atlikti, įsipareigojo iš toje Sutartyje numatytos sumos išminusuoti medžiagas, technikos nuomą, nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą, apgyvendinimo paslaugas, juos atitinkančias banko palūkanas ir 7 procentus už darbų organizavimą atsakovės naudai. Pati ieškovė finansavimo gauti negalėjo, bet atsakovė finansavimą gavo ir abiejų šalių atliekamus darbus pati finansavo. Neteisinga vertinti, kad bendrovė, atsiskaitydama už rangos darbus, padengė paskolą. Bendrovei ESO nesvarbu, kiek rangovai moka už medžiagas, už transporto ir specialiosios technikos nuomą, nes ji turi sumą, kurią ir apmokėjo. Priedo pirmas punktas nereiškia, kad išlaidas savo atsakomybėn prisiima tik vienas rangovas. Pirmame atliktų darbų akte išminusuota didelė atsakovės patirtų išlaidų dalis. Pirmo priedo ekonominė nauda matyti tik ieškovei, nes pagal priedą ieškovė turėjo padengti tik 50 procentų išlaidų. Atsakovė pateikė sąskaitas, kad patirtos tam tikros išlaidos, tačiau prašoma priteisti tik ½ dalį išlaidų. Jeigu priedas negaliotų, tai reikalavimo teisė kitoje byloje pagal pareikštą priešieškinį atsirastų atsakovui ne į pusę sumos, bet į visą sumą. Netiesa, kad B. nori antrą kartą iš J. gauti pinigų, nes visas patirtas išlaidas rangovai turi pasidalinti tarpusavyje. Bankas atsakė į visus teismo klausimus ir matyti, kad pateiktas priedas neturėjo jokios įtakos banko ir B. santykiams dėl paskolos suteikimo ir jos apmokėjimo. Bankui nebuvo žinoma nei apie Sutartį, nei jos priedai. Prašo priteisti bylinėjimo išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš teismui pateiktų įrodymų, prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-4574-874/2019 esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė V. J. B. individualioji įmonė (ats. rangovė) ir ieškovė A. J. individualioji įmonė „Ommetras“ (rangovė) 2018 m. balandžio 22 d. sudarė rangos sutartį Nr. 4/2018, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti 0,4 kV OL L-100, L-300 iš KTUž-614 trumpinimas, statant naują MT (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbai), o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus Darbus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad bendra Sutarties suma 59 961,85 Eur. Iš šios Sutarties sumos minusuojamos medžiagos, technikos nuoma (be kuro), nužymėjimas ir geodezinė nuotrauka, kryptinis gręžimas, apgyvendinimo paslaugos ir juos atitinkančios banko palūkanos ir 7 proc. už darbų organizavimą. Sutarties 7-9 punktuose nurodyta, kad atliktų darbų aktas bus forminamas pasibaigus darbo savaitei ir pasirašomas darbo savaitės pirmą dieną. PVM sąskaita-faktūra išrašoma ir pasirašoma pasibaigus darbo mėnesiui paskutinę dieną. Atsakovė sumoka ieškovei už faktiškai atliktus darbus pagal visas PVM sąskaitas faktūras po AB ESO apmokėjimo dienos iki 10 dienų laikotarpio. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad rangovas, nesumokėjęs už suteiktas paslaugas per Sutartyje nustatytus terminus, moka subrangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių pasirašytame 2018 m. balandžio 22 d. rangos sutarties Nr. 4/2018 priedo Nr. 1, 1 punkte nurodyta, kad pagal rangos sutarties Nr. 4/2018 iš 2018 m. balandžio 22 d. II. SUTARTIES KAINA, numatoma, kad už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas sumoka Ats. Rangovas V. J. B. IĮ, nes yra iš banko paėmusi paskolą finansuoti objekte (duomenys neskelbtini), statant naują MT darbus; 2 punkte nurodoma, kad rangovas A. J. IĮ „Ommetras“, kodas 180729782 sutinka apmokėti ½ dalį sumos, kurią Ats. Rangovas V. J. B. IĮ sumokėjo už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas, bei banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą. 2018 m. birželio 20 d. atliktų darbų aktas, sudarytas tarp rangovo V. J. B. IĮ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ patvirtina, kad atsakovė kaip rangovė atliko darbus AB „Energijos skirstymo operatorius“ objekte (2017-ESO) 0,4 kV OL iš KT UŽ-614 trumpinimo statant naują MT (duomenys neskelbtini). Iš atliktų darbų akto matyti, kad rangovas V. J. B. individuali įmonė ir užsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. birželio 20 d. pasirašė atliktų darbų aktą 179 541,92 Eur sumai. 2018 m. liepos 26 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. SCA000259167 AB Energijos skirstymo operatorius pervedė atsakovei 173 541,92 Eur sumą. J. B. individualios įmonės paruoštoje skaičiavimo metodikoje nurodyti medžiagų, darbo, traktoriaus nuomos su kuru, nužymėjimo ir geodezinės nuotraukos, kryptinio gręžimo įkainiai, ir bendra kaina 1 m2 yra apie 11,32 Eur. Pagal 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 18-04-30 ieškovė išrašė 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AJ Nr. 0000452 6 606,58 Eur sumai, kuri atsakovės apmokėta. Iš 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 18-04-30 matyti, kad atsakovės patirtos išlaidos (medžiagos, kryptinis gręžimas, technikos nuoma, apgyvendinimo paslaugos, nužymėjimas ir geodezinė nuotrauka, banko palūkanos patirtoms išlaidoms) buvo įtrauktos į aktą ir išminusuotos iš bendros atliekamų darbų kainos. Pagal 2018 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 18-05-31 ieškovė išrašė 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AJ Nr. 0000456 6 370,31 Eur sumai, kuri atsakovės neapmokėta. Pagal 2018 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 18-05-31-2 ieškovė išrašė 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AJ Nr. 0000457 117,64 Eur sumai, kuri atsakovės neapmokėta. Pagal 2018 m. birželio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 18-06-04 ieškovė išrašė 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AJ Nr. 0000458 1 808,95 Eur sumai, kuri atsakovės apmokėta. Ūkininkė I. K. už apgyvendinimo paslaugas išrašė ieškovei A. J. IĮ „Ommetras“ 2018 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽS 0218 1 046,40 Eur sumai, kuri atsakovės V. J. B. IĮ apmokėta 2018 m. balandžio 29 d., o ieškovės apmokėta 2018 m. gegužės 7 d. Iš PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimų matyti, kad atsakovė pagal PVM sąskaitas faktūras 2018 m. balandžio 30 d. serija KEL Nr. 036366 mokėtina suma – 1 143,47 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. gegužės 20 d. serija KEL Nr. 036368 mokėtina suma – 1 669,80 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. gegužės 15 d. serija CRA Nr. 77084151 mokėtina suma – 765,93 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. balandžio 30 d. serija CRA Nr. 77082206 mokėtina suma – 1 749,25 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. balandžio 15 d. serija CRA Nr. 77080260 mokėtina suma – 1 034,80 Eur (apmokėta V. J. B. individualios įmonės sąskaitos lėšomis), 2018 m. birželio 29 d. serija TA Nr. 001046 mokėtina suma – 162,77 Eur (apmokėta V. J. B. sąskaitos lėšomis), 2018 m. birželio 29 d. serija TA Nr. 001039 mokėtina suma – 116,35 Eur (apmokėta V. J. B. sąskaitos lėšomis), 2018 m. birželio 29 d. serija TA Nr. 001044 mokėtina suma – 159,48 Eur (apmokėta V. J. B. sąskaitos lėšomis), 2018 m. gegužės 23 d. serija LIU Nr. 1800218 mokėtina suma – 90,75 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. gegužės 24 d. serija LIU Nr. 1800220 mokėtina suma – 110,72 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. balandžio 19 d. serija LIU Nr. 1800172 mokėtina suma – 152,46 Eur (apmokėta V. J. B. individualios įmonės sąskaitos lėšomis). Iš PVM sąskaitų faktūrų: 2018 m. gegužės 23 d. Nr. GLT000000142 mokėtina suma – 9 000 Eur (apmokėta V. J. B. individualios įmonės sąskaitos lėšomis), 2018 m. liepos 2 d. Nr. GLT000000152 mokėtina suma – 6 900 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. balandžio 3 d. Nr. IGLT18-002 mokėtina suma – 2 710,40 Eur (apmokėta kredito lėšomis), 2018 m. gegužės 7 d. serija MED Nr. 001296 mokėtina suma – 498,52 Eur (apmokėta kredito lėšomis). 2018 m. rugpjūčio 6 d. tarpusavio suderinimo akte nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d. rangos sutartyje Nr. 4/2018 10 kV oro linijos vertikalaus skyriklio montavimas buvo įvertintas 855,05 Eur 10kV OL atramos montavimas – 1850,00 Eur, pinigus už šių darbų atlikimą ieškovės A. J. IĮ „Ommetras“ vadovas A. J. skiria atsakovei, kad galėtų juos panaudoti PVM ar papildomoms išlaidoms padengti.

Iš 2018 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0691807120585-05 matyti, kad AB SEB bankas atsakovei suteikė 150 000 Eur kreditą pagal išlaidų pagrindimo dokumentus atsakovės plėtrai: papildyti apyvartines lėšas, skirtas žaliavoms ir medžiagoms (įskaitant, bet neapsiribojant, kabeliams, apskaitos skydams) pirkti, įrangos ir įrenginių nuomos išlaidoms apmokėti bei atsiskaityti su subrangovais už suteiktas žemės kasimo, melioracijos atstatymo ir kitas paslaugas, kredito lėšomis apmokant PVM sąskaitas faktūras ar sąskaitas faktūras (invoice), kurios turi būti išrašytos ne anksčiau kaip 2018 m. kovo 1 d. Iš 2018 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. 0691807120585-05 priedo „Kredito grąžinimo grafikas“ matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 150 000 Eur kreditas buvo grąžintas. AB SEB bankas 2020 m. birželio 26 d. savo rašte teismui nurodė, kad į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) visa kredito suma įskaityta 2018 m. kovo 30 d., iš kurios kredito lėšos buvo mokamos dalimis pagal atsakovės bankui pateiktas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Bankas patvirtino, kad įmonė neteikė sąskaitų faktūrų, pagal kurias bankas negalėjo įvykdyti kredito lėšų išmokėjimo, įmonė savo įsipareigojimus bankui vykdė tinkamai ir laiku, kredito lėšų išmokėjimas vyko pagal suderėtas sąlygas, be uždelsimų, atsakovė kreditą grąžino anksčiau termino, visas gautas lėšas pervesdama bankui 2018 m. rugpjūčio 1 d., ir jokios sankcijos taikytos nebuvo. 2018 m. balandžio 22 d. rangos sutartis Nr. 4/2018 ir jos priedas Nr. 1, ar minėtų dokumentų kopijos bankui pateiktos nebuvo. Iš banko pateikto sąskaitos, į kurią buvo pervestas verslo kreditas, išrašo matyti, kad kredito lėšomis ieškovei A. J. IĮ už atliktus darbus buvo apmokėta 2018 m. gegužės 7 d. – 1179,85 Eur (2018 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 0000454); 2018 m. gegužės 11 d. – 6606,58 Eur (2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 0000452); 2018 m. gegužės 29 d. – 668,53 Eur (2018 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 0000455); 2018 m. birželio 7 d. – 1808,95 Eur (2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 0000458); 2018 m. birželio 11 d. – 216,29 Eur (2018 m. birželio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija AJ Nr. 0000459), iš viso – 10480,10 Eur.

Šiaulių

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. rangos sutartis, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė realūs subrangos teisiniai santykiai. Tarp šalių dėl to ginčo nėra, tačiau šalys skirtingai aiškina rangos sutarties ir rangos sutarties priedo sąlygų turinį, nurodo skirtingą sutarties priedo paskirtį, jo sudarymo aplinkybes, ieškovė įrodinėją, kad rangos sutarties priedas Nr. 1 yra tariamas sandoris, t. y. buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsakovė įrodinėja, kad Sutarties priedas buvo sudarytas ieškovės interesais, jos atstovo pasirašytas, todėl yra galiojantis.

Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos realiai įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal šį sandorį, nereiškia, kad šalys jį įvykdė. Siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, kaip rangovė vykdė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ užsakymu darbus, objekto pavadinimas: (2017-ESO) 0,4 kV OL iš KT UŽ-614 trumpinimo statant naują MT (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalys nurodo, jog atlikdamos užsakovui darbus veikė pagal jungtinės veiklos sutartį (šalys sutarties teismui neteikė). Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tarp jų sudarytos 2018 m. balandžio 22 d. rangos sutarties Nr. 4/2018 ir atliktų darbų apimties, tačiau kaip minėta, šalys skirtingai aiškina sutartyje esančią nuostatą, kas pagal rangos sutartį turėjo apmokėti už medžiagų, technikos nuomos (be kuro), nužymėjimo ir geodezinės nuotraukos, kryptinio gręžimo, apgyvendinimo paslaugas ir juos atitinkančios banko palūkanas ir 7 procentus už darbų organizavimą. Taip pat, tarp šalių kilo ginčas dėl sudaryto rangos sutarties priedo Nr. 1, kuriuo iš esmės buvo modifikuota rangos sutarties 4 punkto nuostata dėl išminusuojamų išlaidų.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti rangos sutarties priedą Nr. 1 negaliojančiu kaip sudarytą tik dėl akių, atsakovės atstovo prašymu, dėl jam suteiktos banko paskolos. Šalių atstovai teismo posėdyje skirtingai aiškino ginčijamo Sutarties priedo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, kiekvienas nurodydamas, kad priedas buvo sudarytas kitos šalies iniciatyva, skirtingai nurodydami priedo sudarymo ir pasirašymo laiką, motyvus kam reikalingas ir naudingas toks rangos sutarties priedas.

Kaip minėta anksčiau, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma – ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra – kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Sprendžiant, ar atsakovė ir ieškovė ginčo sandoriu įgijo teises ir pareigas, teismas vertina šalių teismo posėdyje duotus parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamu Sutarties priedu buvo remiamasi vykdant atsiskaitymus tarp šalių už atliktus rangos darbus pagal sutartį. Atsakovė rangos sutarties galiojimo laikotarpiu ir vėliau neteikė ieškovei jokių paskaičiavimų dėl ginčo išlaidų pasidalinimo, nebuvo išrašyta nei viena sąskaita faktūra ir pateikta ieškovei dėl apmokėjimo. Ginčijamas sutarties priedas nebuvo teiktas atsakovei kreditą suteikusiam bankui, jis nebuvo panaudotas iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui 2019 m. sausio 2 d. dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Teismo vertinimu ginčijamas sutarties priedas nesukėlė jokių teisinių padarinių šalims, nei ieškovė, nei atsakovė pagal jį iš esmės realiai neįgijo jokių teisių ir pareigų. Banko, suteikusio kreditą atsakovei, pateikti duomenys patvirtina, kad visos atsakovei išrašytos sąskaitos, medžiagų įsigijimui, už technikos nuomą, kryptinį gręžimą ir kt., buvo apmokėtos iš atsakovei suteikto kredito lėšų. Apmokėjusi šias sąskaitas, atsakovė neteikė jokio paskaičiavimo ar reikalavimo ieškovei atlyginti dalį išlaidų pagal ginčijamą sutarties priedą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigė, jog 2018 m. balandžio 30 d. akte įtrauktos jo įmonės patirtos išlaidos, kurios buvo išminusuotos. Atsakovės atstovo minimas 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 18-04-30 (popierinės b. l. 52) patvirtina, kokie buvo atlikti darbai pagal rangos sutarties II dalies 1.3 papunktį, nurodyta bendra atliekamų darbų suma – 27 970,80 Eur, kuri ir numatyta sutartyje. Atliktų darbų akte yra įtrauktos atsakovės V. J. B. IĮ patirtos išlaidos (medžiagoms, technikos nuomai, nužymėjimui ir geodezinei nuotraukai, kryptiniam gręžimui ir t.t.), kurios išskaičiuotos iš bendros sutarties sumos. Taip pat, iš bendros sutarties sumos buvo išskaičiuotos ir banko palūkanų išlaidos, ir 7 procentai, po ko apskaičiuota atliktų darbų vertė 5 459,98 Eur (išskaičius V. J. B. IĮ patirtas išlaidas, banko palūkanas ir 7 procentus) su PVM 6 606,58 Eur. Pagal šį darbų atlikimo aktą ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra dėl atliktų darbų buvo apmokėta 2018 m. gegužės 11 d. iš atsakovei banko suteikto kredito (popierinės b. l. 85). Šis darbų atlikimo aktas patvirtina teismui ieškovės atstovo teiginius, kad pagal rangos sutarties 4 punktą nurodytos išminusuojamos sumos turėjo būti išskaičiuojamos iš bendros sutarties kainos, kas ir buvo padaryta 2018 m. balandžio 30 d. akte. Šis aktas jokiu būdu nepatvirtina, kaip teigė atsakovės atstovai, kad ieškovė buvo 100 procentų atsakinga už nurodytų ginčo išlaidų padengimą. Teismo vertinimu ginčijamas rangos sutarties priedas realiai niekada nebuvo vykdomas.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ginčijamas sutarties priedas buvo sudarytas atsakovės atstovo iniciatyva jau po rangos sutarties pasirašymo, motyvuojant tuo, jog sutarties priedo gali reikėti bankui, nes bankas negalėjo apmokėti už apgyvendinimą, atlyginimų, tačiau šis priedas niekada ir niekur nebuvo naudotas ar juo remtasi. Atsakovės atstovas nei savo paaiškinimais, nei rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog ginčijamas sutarties priedas kada nors buvo vykdomas tarp šalių ir sukėlė šalims kokius nors teisinius padarinius. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog ginčijamas sutarties priedas buvo vykdomas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktas).

Siekiant išsiaiškinti kokia buvo tikroji šalių valia nagrinėjamu atveju sudarant ginčijamą rangos sutarties priedą, teismo vertinimu, būtina ištirti ne tik pačio ginčijamo rangos sutarties priedo tekstą, bet ir rangos sutarties punkto, kuris ginčijamu sutarties priedu buvo modifikuotas, tekstą.

Iš rangos sutarties II dalies, Sutarties kaina, matyti, kad šalys 1-4 punktais sutarė dėl konkrečių darbų atlikimo, prie kiekvieno punkto ir papunkčio yra nurodyta atskirų darbų kaina; nurodyta bendra sutarties suma – 59 961,85 Eur. Kaip matyti iš prie sutarties II dalies punktų ir papunkčių, skliausteliuose nurodytuose punktuose ir papunkčiuose nurodyti darbai ir jų vertė atitinka 2018 m. birželio 20 d. atliktų darbų akte (popierinės b. l. 14-16) numatytus darbus ir jų vertes. Atskiru punktu prie ketvirto punkto numatyta, kad – „iš šios Sutarties sumos minusuojamos medžiagos, technikos nuoma (be kuro), nužymėjimas ir geodezinė nuotrauka, kryptinis gręžimas, apgyvendinimo paslaugos ir juos atitinkančios banko palūkanos ir 7 proc. už darbų organizavimą“. Ginčijamame rangos sutarties priede Nr. 1 yra du punktai: 1 punkte nurodyta, kad pagal rangos sutarties Nr. 4/2018 iš 2018 m. balandžio 22 d. II. SUTARTIES KAINA, numatoma, kad už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas sumoka Ats. Rangovas V. J. B. IĮ, nes yra iš banko paėmusi paskolą finansuoti objekte (duomenys neskelbtini), statant naują MT darbus. Teismo vertinimu, rangos sutarties priedo 1 punktas iš esmės yra papildantis ir paaiškinantis anksčiau paminėtą rangos sutarties punktą. Įvertinus rangos sutarties II dalį, tos dalies 4 punkto tekstą, ginčijamo rangos sutarties priedo 1 punkto tekstą, teismas daro išvadą, kad pagal rangos sutartį šalys buvo susitarusios, jog ginčijamos išlaidos bus išskaičiuojamos iš bendros sutarties sumos, jas dengs atsakovė (Ats. Rangovė V. J. B. IĮ), nes ji buvo užsakymo vykdytoja, užsakymo įvykdymui buvo paėmusi kreditą iš banko. Rangos sutarties priedo Nr. 1 2 punkte nurodoma, kad ieškovė sutinka apmokėti ½ dalį sumos, kurią Ats. Rangovas V. J. B. IĮ sumokėjo už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas, bei banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą. Lingvistiškai aiškinant šį sutarties priedo punktą, darytina išvada, jog šiuo punktu ieškovė sutinka padengti pusę nurodomų atsakovės patirtų išlaidų.

Teismo posėdžio metu aiškinantis tikrąją šalių valią sudaryti sandorį, t. y. kokia buvo tikroji šalių valia sudarant ginčijamą sutarties priedą Nr. 1, kaip minėta anksčiau, šalių pozicijos ir paaiškinimai visiškai priešingi. Ieškovės atstovas A. J. aiškindamas rangos sutarties priedo sudarymo aplinkybes nurodė, jog priedo sudarymą ir pasirašymą iniciavo atsakovės atstovas, kuris ir paruošė priedo tekstą. Teigė, jog priedas buvo sudarytas vėliau nei pati rangos sutartis, priedo reikalingumą, jo teigimu, atsakovės atstovas grindė būtinumu bankui, nes bankas pagal kredito sutartį ne visas išlaidas galėjo dengti. Atsakovės atstovas V. J. B. teismo posėdyje aiškindamas rangos sutarties priedo sudarymo aplinkybes teigė, jog priedas buvo sudarytas kartu su rangos sutartimi, jį paruošė J.. Nurodė, jog priedą pasiūlė sudaryti jis, matydamas, kad pirmu aktu J. pakliuvo į bėdą, patyrė nuostolių. Priede jie pasidalino rizikas, kurių nenumatė ESO sąmatoje. Priedas buvo naudingas tiek jam, tiek J., nes sumažino dalį J. išlaidų iki normalaus lygio.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu teismui nepavyko nustatyti tikrosios šalių valios sudarant ginčijamą sutarties priedą, nes, kaip minėta, šalys nurodė visiškai skirtingą priedo sudarymo tikslą, laiką ir ko jie siekė sudarydami tokį susitarimą. Teismo neįtikino atsakovės atstovo paaiškinimas, jog ginčijamas sutarties priedas iš esmės buvo naudingas ieškovei, nes ieškovė patyrė nuostolių po pirmo akto surašymo, o priedas mažino jos išlaidas darbams atlikti. Teismo vertinimu atsakovės atstovo paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovės atstovas pradžioje teigė, jog ginčijamas priedas buvo pasirašytas kartu su rangos sutartimi, vėliau nurodo, jog po pirmojo darbų atlikimo akto, pamačius, kad ieškovė patiria nuostolių. Byloje esantis 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 18-04-30 patvirtina, kad už faktiškai atliktus darbus ieškovė gavo 6606,58 Eur, ši suma jai buvo apmokėta, todėl lieka neaišku, kokius nuostolius patyrė ieškovė atlikusi nurodytus darbus. Atsakovės atstovas taip pat teigė, jog rangos sutarties priede buvo numatyta, kad jis sumokės už tas papildomas paslaugas, nes J. neturėjo pinigų, o J. atsiskaitys su juo po to, kai gaus iš ESO atliktų darbų aktą. Toks atsakovės atstovo paaiškinimas visiškai nesuprantamas, nes pagal atsakovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbų atlikimo aktą ir šalių sudarytą rangos sutartį akivaizdu, kad pagrindinis rangovas vykdant užsakymą buvo atsakovė, o ieškovė veikė kaip subrangovas atsakovės naudai vykdydama darbus.

Kaip minėta, teismui nepavyko nustatyti tikrosios šalių valios sudarant ginčijamą sutarties priedą.

UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1 straipsnis įtvirtina, kad sutartis turi būti aiškinama pagal bendrą šalių valią. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Tokį aiškinimą pripažįsta ir Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė kaip rangovas vykdė užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymą ir užsakymo įvykdymui pasitelkė ieškovę, kaip subrangovą. Šalių paaiškinimai ir rašytiniai byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė užsakymą atlikinėjo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis (CK 6.647 straipsnis), medžiagoms įgyti, technikos nuomai ir subrangovų paslaugoms apmokėti buvo gavusi banko kreditą. Tarp šalių sudaryta rangos sutartimi šalys susitarė, kad išlaidos medžiagoms, technikos nuomai ir kt., bus išminusuojamos iš bendros atliekamų darbų kainos, už kuriuos apmokėjimą iš užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo atsakovė. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamu rangos sutarties priedu įtvirtintas susitarimas, kad pusę šių išlaidų padengia ieškovė, vertintinas kaip komerciškai ir ekonomiškai nepagrįstas, kokį būtų galėję ir privalėjo priimti analogiški šalims protingi asmenys, nes ieškovei toks sandoris visiškai nenaudingas, priešingai nei teigė atsakovės atstovai. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog siekdamas gauti AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymą atsakovės atstovas sudarydamas sąmatą galimai nenumatė papildomų išlaidų, dėl ko užsakymas nebuvo tiek komerciškai naudingas, kiek tikėjosi atsakovės atstovas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgdamas į anksčiau padarytas išvadas, kad ginčijamas sutarties priedas šalių nebuvo vykdomas ir nesukėlė šalims jokių teisių ir pareigų; atsakovė neįrodė, jog ginčijamas sutarties priedas buvo vykdomas, teismas sprendžia, kad ginčijamas rangos sutarties priedas Nr. 1 yra tariamasis sandoris, nes šis sandoris nebuvo vykdomas, nesukėlė šalims jokių teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalims atliekant bendrus darbus tapo aišku, kad papildomos išlaidos buvo didesnės, nei numatė atsakovė sąmatoje, bylos nagrinėjimo metu išryškėjusių prieštaravimų, nuoseklių paaiškinimų trūkumo, sandorio šalių sąsajumo ginčui aktualiu metu kontekste pagrįstai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šio sandorio iniciatorė buvo atsakovė, kuri galimai siekė sumažinti išlaidas (kryptiniam gręžimui, technikos nuomai ir kt.) vykdant užsakymą (CK 1.86 straipsnis). Tokią išvadą teismui taip pat suponuoja aplinkybė, jog rangos sutarties priedo buvo padarytas tik vienas egzempliorius, kuris buvo tik pas atsakovę.

Tariamiesiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nei ieškovė, nei atsakovė realiai neįgijo jokių pareigų ir sutarties realiai nevykdė, pagal sutarties priedą nieko neįgijo, šalių ginčas dėl įsiskolinimo viena kitai yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju restitucija netaikytina (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (popierinės b. l. 11), 860,00 Eur advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų (popierinės b. l. 66-67), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 860,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų.

Teismas patyrė 11,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ir atsakovės V. J. B. individualios įmonės sudarytą Rangos sutarties Nr. 4/2018 priedą Nr. 1. 

Priteisti iš atsakovės V. J. B. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. individualiai įmonei „Ommetras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. J. B. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,75 Eur (vienolika eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                      Sigita Rozgaitė