Administracinė byla Nr. eAS-285-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02527-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2021 m spalio 14 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-246 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį dėl įpareigojimo pašalinti statinio naudojimo trūkumus ir statinį (apžiūrėtą jo dalį – remonto dirbtuves) naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Patikrinimo aktu buvo konstatuota faktinė pastato dalies būklė, patikrinta, kokia veikla vykdoma remonto dirbtuvėse, išdėstyti nurodymai nutraukti vykdomą veiklą, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pvz., administracinių nusižengimų protokolas nebuvo surašytas. Duomenų byloje apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, teismas nenustatė.

Teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo aktu konstatuoti faktai administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo. Skundžiamame akte pareiškėjui išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjui realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Patikrinimo aktas savaime nėra sukeliantis pareiškėjui pasekmes, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Teismas nustatęs, kad ginčo dėl Patikrinimo akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, administracinę bylą nutraukė.

III.

Pareiškėjas T. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir pareiškėjo skundą patenkinti arba skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog į teismą kreipėsi dėl 2021 m. spalio 14 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-246, kuriuo buvo pareikalauta nedelsiant nutraukti remonto dirbtuvėse, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdomą transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Tai reiškia, jog skundžiamame akte yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (įpareigojimas atlikti veiksmus) ir jis laikomas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tomdova“. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Patikrinimo aktas, savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti pripažįstamas administracinės bylos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas Patikrinimo aktą kvestionavo iš esmės tik jame nustatytų faktinių duomenų bei išdėstytų nurodymų, už kurių nevykdymą nenumatyta taikyti teisinė atsakomybė, tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame akte nurodoma, kad už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą Statybos įstatymo 62 straipsnis ir Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamu aktu pareiškėjui gali būti pritaikyta atsakomybė, numatyta nurodytose aktuose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame akte numatytas jo apskundimo terminas. Nustatytas terminas skundui pateikti reiškia, kad pasibaigus šiam terminui, asmuo nebegalės ginčyti akte nustatytų (konstatuotų) aplinkybių, ir priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jo pagrįstumas nebegalės būti patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu, kaip ir negalės būti ginčijami faktai apie akte nurodomą pastato būklę.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-152-624/2019, kurioje nurodoma, kad skundžiamu aktu buvo ne tik konstatuota, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, bet ir nurodytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti vykdomą veiklą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad analogiško turinio patikrinimo aktas sukelia teisines pasekmes ir yra nagrinėtinas administracine tvarka. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-880-756/2021, kurioje teismas atmetė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus, konstatuodamas, jog patikrinimo aktas, dėl kurio pareiškėjas buvo pateikęs skundą, sukelia jam teisines pasekmes, o tuo pačiu skundas nagrinėtinas administracine tvarka ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eAS-152-624/2019, 2021 m. kovo 24 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-880-756/2021.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl pareiškėjas teismo prašo klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjo skundą patenkinti arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą.

Telšių rajono savivaldybės administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis skundžiamojoje nutartyje. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti administracinę bylą yra motyvuota ir išsamiai argumentuota, joje nurodytų argumentų pakanka administracinės bylos nutraukimui pagrįsti. Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi patikrinimo aktas nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių, taip pat, ginčo dėl patikrinimo akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta administracinė byla.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes,
t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Patikrinimo akto dalį, kurioje pareiškėjui suformuluoti reikalavimai nedelsiant pašalinti statinio naudojimo trūkumus ir statinį (apžiūrėtą jo dalį – remonto dirbtuves) pradėti naudoti pagal paskirtį, nebevykdant jame transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo            49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;
5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau – ir Reglemtnas). Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio Reglamento 102.3 papunktį, savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius Reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

Skundžiamu Patikrinimo aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta, kokia veikla vykdoma remonto dirbtuvėse, išdėstyti nurodymai nutraukti vykdomą veiklą, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Patikrinimo akte pirmiausiai konstatuoti faktai apie pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialių teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai pareiškėjui savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes. Taigi, Patikrinimo aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pastato savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio
(jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi Patikrinimo aktas nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl Patikrinimo akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bei pripažindamas Patikrinimo aktą tarpiniu procedūriniu dokumentu pats individualiai įsivertino jo turinį ir tik tuomet šį faktą pagrindė naujausiais ir aktualiausiais nagrinėjamam ginčui apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais, kaip teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, o ne analogiškoje arba panašioje byloje konstatuotais faktais. Pareiškėjo atskirajame skunde cituojamos administracinės bylos nėra aktualios nagrinėjamam ginčui, kadangi šiose bylose buvo vertinamos skirtingos faktinės situacijos (procedūriniai aspektai), pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eAS-152-624/2019 dėl patikrinimo akto, kaip tarpinio dokumento, buvo nuspręsta dar skundo priėmimo stadijoje, kai šioje proceso stadijoje negalima vienareikšmiškai pripažinti administracinio akto tarpiniu, o šiuo atveju – Patikrinimo aktas pripažintas tarpiniu, o administracinė byla nutraukta nutartimi, įvertinus visas bylai nutraukti reikšmingas aplinkybes, be to, remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021). Taigi, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas atskirajame skunde nereiškia pretenzijų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nevertina ir dėl jos nepasisako. Tačiau pareiškėjas atskirajame skunde reiškia prašymą priteisti jam iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, konstatuoja, kad pareiškėjas neįgija teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.  

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika, ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė