Baudžiamoji byla Nr. 1-2623-865/2015
Teismo proceso Nr. Nr. 1-01-1-27379-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.;
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Virginijai Karužytei,
dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,
kaltinamajam E. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį,
teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
n u s t a t ė :
Kaltinamasis E. N. 2015 m. balandžio 23 d., 12.57 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje kavinėje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje „www.autogidas.lt“ patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį „Audi Q7“, o 2015 m. gegužės 5 d., apie 09.10 val., pagal minėtą skelbimą paskambinusiam A. S., pažadėdamas jam parduoti minėtą automobilį, paprašė į A. N. AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 150 eurų avansinį mokėjimą, po ko tą pačią dieną apie 09.45 val. A. S. į A. N. AB „DNB“ banko sąskaitą pervedus 150 eurų avansinį mokestį, jis 2015-05-05 15:46 val., pasinaudodamas A. N. išduota AB „DnB“ banko mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate „(duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. pervestus 150 eurų išgrynino, tačiau automobilio A. S. nepristatė, avansu gautų 150 eurų pastarajam negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam A. S. priklausančius 150 eurų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. N. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog tąkart taip nutiko dėl to, kad jam reikėjo pinigų, įdėjo skelbimą internetu. Automobilis iš tikrųjų neegzistavo. 150 eurų jam pervedė, pinigus išleido, apmokėjo skolas. Gailisi dėl to, ką padarė. Atlygins žalą iš karto gavęs algą. Daugiau tokių atvejų nebuvo, kad dėjo skelbimus. Yra viena byla (duomenys neskelbtini), ir 4 komisariate. Dirba apie 3-4 mėnesius. Atlyginimą moka dalimis. Su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Norėjo paimti išrašą iš banko, norėjo sužinoti nukentėjusiojo vardą, pavardę, tačiau banke jam jokių duomenų nesuteikė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Sutinka su turtine žala, ją atlygins. Su moraline žala nesutinka. Tokia veikla dabar neužsiima. Viešieji darbai jam netiktų, kadangi dirba, nesuderintų su darbu, kartais lieka po darbo. Labai gailisi dėl padarytos veikos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2015-05-05 jis automobilių pardavimo skelbimo portale „Autogidas“ rado skelbimą, kuriame buvo skelbiama, jog yra parduodamas automobilis „AUDI Q7“, 2006 m. gamybos, parduodamo automobilio kaina buvo nurodyta 8000 eurų. Kadangi jis ieškojo pirkti automobilį, jį šis skelbimas sudomino, kadangi už automobilį prašoma kaina buvo nurodyta mažesnė nei reali yra tokio automobilio rinkos kaina. Prie parduodamo automobilio skelbimo buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini). Tada jis iš karto pasiskambino nurodytu telefonu ir į skambutį atsiliepė vyras. Iš balso suprato, kad vyras yra jauno amžiaus. Pokalbio metu jis šio vyro pradėjo teirautis dėl automobilio stovio. Vyriškis į ilgas kalbas dėl automobilio stovio nesileido, tik pasakė, kad automobilis yra tvarkingas ir automobilį parduoda skubiai, nes turi išvykti į užsienį, todėl parduodamo automobilio kaina yra mažesnė. Vyriškis nurodė, kad automobilis šiuo metu yra Vilniuje. Jis minėtam vyriškiui pasakė, kad rimtai susidomėjo šiuo automobiliu ir norėtų jį apžiūrėti bei pasitikrinti autoservise. Vyriškis pradėjo kalbėti, kad dėl automobilio pardavimo jau bendrauja su trečiu susidomėjusiu asmeniu bei pasakė, kad jei jis nori būti garantuotas, kad įsigyjant automobilį turės pirmumo teisę, turi jam pervesti už automobilį avansą. Vienu metu jų pokalbis nutrūko ir jis dar kartą paskambino bei paklausė kokio dydžio avansas turėtų būti už automobilį. Vyras nurodė, kad avansas gali būti apie 200 eurų, kad jis turėtų pinigų kelionei iš Vilniaus į Klaipėdą. Jis su tokia automobilio pardavėjo iškelta sąlyga sutiko ir sutarė, kad jis į mobilųjį telefoną atsiųs sms žinutę su sąskaitos, į kurią turės pervesti pinigus, numeriu ir duomenimis kam pervesti šiuos pinigus. Automobilio pardavėjas jam pasakė, kad kai tik jis gaus avansą už parduodamą automobilį, jis iš karto minimu automobiliu išvažiuos iš Vilniaus į Klaipėdą, kur jie ir susitiks. Netrukus automobilio pardavėjas iš to paties telefono numerio jam atsiuntė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė asmens duomenis, t.y. vardą ir pavardę - A. N.. Daugiau jokių duomenų jis nenurodė. Gavęs sąskaitos numerį, jis namuose pasinaudodamas savo internetine bankininkyste pervedė į nurodytą banko sąskaitą 150 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra avansas už automobilį „Audi Q7“. Po pinigų pervedimo jis dar kartą telefonu paskambino automobilio pardavėjui, kuriam pranešė, jog pervedė avansą 150 eurų ir šis jam pasakė, kad pasitikrins savo sąskaitą ir jei bus pinigai, jį informuos ir nedelsdamas parduodamu automobiliu išvyks iš Vilniaus į Klaipėdą. Kadangi nesulaukė iš automobilio pardavėjo jokios žinutės apie pinigų gavimą, jis dar keletą kartų skambino ir bet šis jam sakydavo, kad pinigų dar negavo. Tos pačios dienos apie 13.00 val. automobilio pardavėjas jį informavo, kad avansą, t.y. 150 eurų už parduodamą automobilį jis gavo ir jau tuoj išvažiuos iš Vilniaus į Klaipėdą. Po to, tą dieną, jis su automobilio pardavėju bendravo sms žinutėmis ir jam apie 16.00 val. rašė, kad jau yra (duomenys neskelbtini) ir netrukus bus Klaipėdoje. Paskutinę sms žinutę jis iš automobilio pardavėjo gavo 17.00 val., kurioje jis nurodė, kad dar palauktų 20 minučių, nes jis bendrauja kitu telefonu ir negali kalbėti. Jis suprato, kad kažkas čia yra ne taip ir ar nebus apgautas sukčiaus, todėl iš kito telefono minimam automobilio pardavėjui paskambino jo žmona R. S., kuri apsimetė, kad yra susidomėjusi parduodamu automobiliu. Pokalbių metu tas pats automobilio pardavėjas telefonu kalbėjosi su jo žmona ir už parduodamą automobilį jau paprašė pervesti 500 eurų avansą, sakydamas, kad žmonės iš Klaipėdos pusės jį apgavo, nes nepervedė avanso už automobilį ir kol jis negaus pinigų, tol neatvarys automobilio parodyti į Klaipėdą. Jis banke jau buvo susižinojęs, kad jo padarytas pavedimas iš jo sąskaitos į automobilio pardavėjo nurodytą sąskaitą yra įvykdytas ir gavėjui pinigai į sąskaitą yra pervesti, todėl galutinai suprato, jog yra apgautas ir 150 eurų kaip avansą už parduodamą automobilį pervedė į sukčiaus nurodytą banko sąskaitą. Jis dar bandė skambinti nurodytu telefonu, tačiau su abonentu susisiekti nepavyko. Galutinai supratęs jog pervesdamas pinigus už parduodamą automobilį yra apgautas, kitos dienos ryte kreipėsi į policiją, kur parašė pareiškimą. Kadangi automobilis jam nebuvo parduotas ir pinigai - 150 eurų jam negrąžinti, todėl jam padaryta 150 eurų dydžio turtinė žala (b.l. 12-13). Papildomai A. S. parodė, kad 2015-05-06 jis parašė pareiškimą apie tai, jog 2015-05-05 internetinėje svetainėje www.autogidas.lt radęs skelbimą apie parduodamą automobilį Audi Q7, norėjo jį įsigyti ir todėl į pardavėjo sąskaitą pervedė 150 eurų. 2015-05-05, apie 9.10 val., iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tariamai parduodamo automobilio „Audi Q7“ pardavėjui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jis su automobilio pardavėju dėl automobilio įsigijimo susitarė tą pačią dieną, t.y. 2015-05-05, apie 9.30 val.. 2015-05-05, apie 9.38 val. gavo į savo telefoną (duomenys neskelbtini) trumpąją sms žinutę su nurodymu į kieno sąskaitą pervesti 150 eurų avansinį mokestį. Tą pačią dieną, apie 9.45 val. į A. N. AB „DnB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 eurų. ( b.l. 17-19 ).
Tyrimui nukentėjusysis A. S. pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad 2015-05-05 buvo atliktas 150 eurų dydžio pavedimas (mokėjimo paskirtis – „avansas už automobilį „AUDI Q7“) į A. N. banko sąskaitą (b.l. 23).
Atsakyme į paklausimą AB „DNB bankas“ nurodė, kad iš A. N. banko sąskaitos 2015-05-05 15.46 val. bankomate adresu Parko g. 34A, Vilniaus m., buvo išimti grynieji pinigai – 150 eurų (b.l. 31-32).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą matyti, kad tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimas apie parduodamą automobilį „AUDI Q7“ buvo patalpintas 2015-04-23 12.57.20, skelbimas buvo atnaujintas 2015-05-11 iš kompiuterio, kurio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 65-66).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą matyti, kad 2015-05-11 IP Nr. 178.236.197.137 adresas buvo priskirtas UAB „Baitukas ir partneriai“ Ozo g. 25, Vilniaus m. – nemokamas internetas „Akropolio“ lankytojams (b.l. 69).
Kaltinamasis E. N. savo kaltę prisipažino visiškai. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. S. išsamūs parodymai, mokėjimo nurodymo kopija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas, „autogidas.lt“ skelbimo duomenys, AB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, CSC Telecom“ informacija. Kaltinamojo E. N. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį 150 eurų dėl turtinės žalos bei 1000 eurų dėl neturtinės žalos (b.l. 20). Turtinės žalos dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Dėl neturtinės žalos nėra atlygintinas, kadangi padaryta veika – baudžiamasis nusižengimas, turtinė. Taigi iš kaltinamojo E. N. nukentėjusiojo naudai priteistina atlyginti 150 EUR turtinės žalos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. N. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: apgaulės būdu pasisavintas turtas, padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, tyčinė. Atsižvelgiama į turtinės žalos dydį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirba „Vilmanto statybos“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, vaikų neturi, įgalus, negydytas ( b.l. 96), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 95), administraciniai teisės pažeidimai - 2008-06-25 LR ATPK 178 str. 1 d., 2011-05-12 LR ATPK 183 str. 1 d., 183 str. 1 d., 2014-03-07 LR ATPK 178 str. 1 d., 2014-07-22 LR ATPK 50 str., 2015-04-24 LR ATPK 133 (1) str. 1 d., 2015-05-21 LR ATPK 124-1 str. 4 d., 2015-05-12 LR ATPK 183 str. (b.l. 90-93), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudos bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.83-84), naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti E. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 12 MGL bauda, taikant Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, 8 MGL (301, 28 EUR) bauda.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį 150 eurų dėl turtinės žalos bei 1000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai 150 EUR turtinės žalos iš kaltinamojo E. N..
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801), įpareigojant kaltinamąjį baudą mokėti dalimis – ne mažesnėmis kaip 115 EUR dydžio įmokomis į mėnesį – iki visiško baudos sumokėjimo. Tai patvirtinančius banko kvitų originalus kiekvieną mėnesį pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė