Civilinė byla Nr. 2-987-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00268-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.3.3.1; 3.1.7.6.; 3.2.9.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovui R. K.,
atsakovės Š. žemės ūkio bendrovės atstovui V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Š. žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovo reikalavimų esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ieškovas, kreditorius) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Š. žemės ūkio bendrovės 101 367 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo reikalavimai grindžiami tokiais argumentais:
2.1. 2014 m. spalio 17 d. Š. žemės ūkio bendrovė (atsakovė) išdavė R. K. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt (ekvivalentas eurais – 101 367 Eur) sumai. Vekseliu atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą jame nurodytu mokėjimo terminu – pateikus vekselį apmokėti. Ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. nurodė atsakovei apmokėti vekselį ir 2024 m. balandžio mėn. pranešimu informavo atsakovę apie vekselio neapmokėjimą.
2.2. Ieškovui kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą ir pasiūlė jam kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kadangi išduodant vekselį ir pateikiant jį apmokėti bei informuojant skolininką apie skolos neapmokėjimą notaras nustatė nukrypimus nuo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) normų bei nustatė kitus procedūrinius pažeidimus, kurių pagrindu vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.
2.3. Kadangi atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės ieškovui, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereaguoja, todėl ieškovas priverstas ginti savo pažeistas teises teisme.
II. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį esmė
3. Atsakovė Š. žemės ūkio bendrovė (toliau – ir atsakovė, skolininkė) su ieškiniu sutiko. Atsiliepime ieškinį ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė tokius pagrindinius argumentus:
1.1. Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Atsakovė iš tikrųjų 2014 m. spalio 17d. pasiskolino iš ieškovo 350 000 Lt apyvartinėms lėšoms, kadangi žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 2014 m. rugsėjo 22 d. ir atsakovei buvo reikalingos lėšos žemės ūkio technikai įsigyti, išsinuomoti žemės ūkio paskirties sklypus, juos apsėti grūdine kultūra, tręšti, prižiūrėti ir t. t. Atsakovei, kaip naujai įsteigtam juridiniam asmeniui, joks bankas nebūtų suteikęs paskolos, o ieškovas sutiko paskolinti atsakovei reikalingą pinigų sumą. Atitinkamai atsakovė išdavė ieškovui 2024 m. spalio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 350 000 Lt sumai.
1.2. Žemės ūkio bendrovės veikla nebuvo sklandi, bendrovė tikėjosi sulaukti geresnio derliaus, kurį pardavusi būtų atsiskaičiusi su ieškovu. Tačiau ieškovas 2024 m. balandžio mėnesį pareikalavo grąžinti skolą. Nors, kaip galima suprasti iš ieškinio, notaras ieškovui vykdomojo įrašo neišdavė, tačiau faktas yra tas, kad atsakovė iki šiol skolos ieškovui nėra grąžinusi. Atsakovė skolos fakto neneigia ir ieškos būdų, kaip grąžinti ieškovui pasiskolintus pinigus.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Š. žemės ūkio bendrovė (vekselio davėjas/skolininkas) 2014 m. spalio 17 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis), kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui R. K. (vekselio turėtojui/kreditoriui) 350 000 Lt. Vekselyje nurodyta, kad pasinaudodamas ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pratęsti vekselio pateikimo terminą, vekselio davėjas (atsakovė) pareiškia, jog šis vekselis turi būti pateiktas apmokėti per 10 (dešimt) metų nuo vekselio išrašymo dienos. Vekselyje nurodyta ir dar viena jo apmokėjimo sąlygą (terminas) – vekselis gali būti pateiktas apmokėti bet kada per minėtą pateikimo apmokėti terminą. Vekselio apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vekselį pasirašė Š. ŽŪB direktorius V. Š..
5. Ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei reikalavimą, kuriame nurodė kuo skubiau apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą 2014 m. spalio 17 d. 350 000 Lt sumai, šiuo metu tai būtų 100 000 Eur.
6. 2024 m. balandžio 13 d. registruotu laišku ieškovas įspėjo atsakovę, kad nėra gavęs apmokėjimo pagal vekselį, pasirašytą 2014 m. spalio 17 d., todėl bus priverstas kreiptis į notaro kontorą dėl šio vekselio.
7. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą ir pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kadangi išduodant vekselį, pateikiant jį apmokėti ir informuojant skolininką apie skolos neapmokėjimą buvo nukrypta nuo ĮPVĮ normų ir padaryti kiti procedūriniai pažeidimai, lėmę vekselio tapimą skolos rašteliu. Pastebėtina, kad teismui minėtas aplinkybes patvirtinantys duomenys (įrodymai) nebuvo pateikti.
8. Ieškovas 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 101 367 Eur (350 000 Lt ) skolą pagal vekselį ir kitas su tuo susijusias išmokas. Ieškovas nurodė, kad notarui atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą, tai nepanaikino atsakovės prievolės atsiskaityti, kadangi vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuris šiai dienai nėra nuginčytas ir yra neapmokėtas.
9. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).
10. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.
11. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.
12. ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, kadangi vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 29-30 punktai).
13. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka)). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
14. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas laikėsi reikalavimų skolininkui pateikimo pagal vekselį tvarkos (b. l. 7-8), tačiau nors ieškinyje ir nurodė, kad jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, tačiau, kaip minėta, teismui tokių įrodymų nepateikė. Iš ieškinio neaišku, kada ir į kokį notarą ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kokie įrodymai patvirtina apie notaro neva nurodytas vykdomojo įrašo neišdavimo priežastis. Dar daugiau, teismo posėdžio metu ieškovas nepatvirtino, kad jis kreipėsi į notarą, tik nurodė, kad po vekselio pateikimo apmokėti kreipėsi į advokatą, kad šis paruoštų dokumentus teismui (2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 11 min. 30 s – 13 min. 10 s).
16. Aptartos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis vekselio pateikimo apmokėti tvarkos bei terminų reglamentavimas leidžia daryti išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ne ginčo reikalavimo teisės pagal vekselį įgyvendinimo tvarkos, šiai dienai nėra suėjęs įstatymu nustatytas terminas, skaičiuotinas nuo vekselio pateikimo apmokėti (nuo 2024 m. balandžio 10 d.), kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir jis turi galimybę pasinaudoti ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Nagrinėjamu atveju byla baigiama nepriimant teismo sprendimo, todėl teismo procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, siekiančios 73,30 Eur, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Š. žemės ūkio bendrovei dėl 101 367 Eur skolos ir palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 73,30 Eur (septyniasdešimt tris eurus 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gintautas Koriaginas