Civilinė byla Nr. e2S-2306-254/2017

Proceso Nr. 2-69-3-24405-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.5.1.; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-667-191/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui V. P., dėl leidimo atlikti palėpės rekonstrukciją be bendraturtės sutikimo, dėl palėpės dalių įregistravimo be bendraturtės sutikimo, nekilnojamojo daikto atidalinimo iš bendro turto.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo užtikrinti įrodymus pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei  L. M., trečiajam asmeniui V. P., dėl leidimo atlikti palėpės rekonstrukciją be bendraturtės sutikimo, dėl palėpės dalių įregistravimo be bendraturtės sutikimo, nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendro turto.
3. A. L. M. pateikė teismui prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones – leisti atsakovei kartu su jos pasirinktu nekilnojamojo turto vertintoju ir matininku be ieškovo sutikimo per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas patekti į gyvenamojo namo palėpę, ją apžiūrėti bei atlikti kadastrinius matavimus ir patalpų vertinimą. Prašymą grindė tuo, kad 2017 m. liepos 4 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys buvo susitarę, jog atsakovės atstovė ir matininkas galės patekti į palėpės patalpas 2017 m. liepos 17 d. 13:00 val., tačiau minėtu laiku nuvykus į patalpas paaiškėjo, jog pašalintos kopėčios ir į patalpas nėra galimybės patekti. Ieškovas pripažino, jog kopėčias pašalino jis, tačiau atsakovės neįspėjo ir tyčia sukliudė patekimą į palėpę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovės L. M. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti pareikštą prašymą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka šalims, todėl šalys, būdamos nekilnojamojo turto, kurį siekiama atidalinti, bendraturtėmis turi imtis visų įmanomų priemonių, būtinų realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (šiuo atveju siekiant sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus). Tik esant išimtinėms aplinkybėms, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo pagalbos, siekiant surinkti įrodymus (CPK 221–223 straipsniai), kadangi įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas – institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje. Šiuo atveju teismas sprendė, kad minėtų aplinkybių atsakovė neįrodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė L. M. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsakovės prašymą, taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
1. Apeliantės nuomone, teismas neanalizavo prašymo argumentų, nevertino bylos specifikos ir jos reikšmės būtinybei byloje užtikrinti įrodymus. Pažymi, kad ieškovas, sudarydamas kliūtis atsakovei patekti į gyvenamojo namo palėpę atliki kadastrinius matavimus, ne tik trukdo pasirengti tinkamam bylos nagrinėjimui, bet tuo pačiu ir didina bylinėjimosi išlaidas dėl ko didėja ir išlaidos valstybei, kadangi ieškovui teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apeliantės nuomone, prašomas atlikti procesinis veiksmas ir jo pagrindu gauti dokumentai padėtų išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pašalinti bet kokias abejones, galinčias kilti ateityje. Ieškovui tokios galimybės nesudarant, atsakovė negali įgyvendinti savo teisės įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pažymi, kad 2017 m. liepos 17 d. byloje įvykusio teismo posėdžio metu šalys susitarė, kad ieškovas leis atsakovės atstovei ir matininkei patekti į ginčo gyvenamojo namo palėpę atlikti kadastrinius matavimus, tačiau sutartu laiku atstovei ir matininkei nebuvo sudarytos sąlygos patekti į palėpę, kadangi ieškovas pašalino kopėčias, kuriomis patenkama į palėpę. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, ieškovas sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas sąmoningai trukdo patekti į ginčo palėpę ir atlikti matavimus. Pažymi, kad palėpės matavimai yra atlikti, tačiau ieškovas sutiko, kad atsakovė savo lėšomis atliktų pakartotinius matavimus. Atsakovės atstovės ir matininkės atvykimo laikas su ieškovu buvo suderintas. Ieškovas pažymi, kad iš anksto buvo įspėjęs atsakovę, kad pasirūpintų stabiliomis kopėčiomis, kadangi senosios kopėčios buvo nuimtos dėl jų nepatvarumo ir grėsmės sveikatai. Tačiau atsakovės atstovai atvyko be kopėčių, todėl ne dėl ieškovo kaltės negalėjo atlikti matavimų. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad į palėpę patenkama ne per bendras patalpas, bet per jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, į kurias jis atsakovės atstoves įsileidžia.  Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai įvertino visas su prašymu susijusias aplinkybes. Kartu pažymi, kad ginčo palėpė nei didėja, nei mažėja, o ieškovas palėpės apžiūrai nedaro jokių kliūčių, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, jog pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015).
10. CPK 222 straipsnyje nurodoma, kad asmens prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, taip pat turi būti nurodomi ne tik įrodymai, kuriuos siekiama užtikrinti bei aplinkybės, kurias tas įrodymas galėtų patvirtinti, bet ir priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti šiuos įrodymus.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktu prašymu dėl įrodymų užtikrinimo siekia užtikrinti patekimą į ginčo palėpę, kad galėtų atlikti palėpės kadastrinius matavimus bei jos vertinimą, kadangi su ieškovo iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais nesutinka. Prašymą dėl įrodymų užtikrinimo apeliantė grindžia ieškovo nesąžiningais veiksmai, jam nuėmus kopėčias, kuriomis galima patekti į ginčo palėpę ir atlikti kadastrinius matavimus bei vertinimą. Nesant kopėčių, atlikti minėtų veiksmų nėra galimybės. 
12. Įvertinus bylos medžiagą, kartu ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės dėstomi argumentai nelaikytini pakankamais įrodymų užtikrinimo institutui taikyti.
13. Visų pirma, pati CPK 221 straipsnio formuluotė, kad asmuo turi turėti pagrindą baimintis, jog pateikti įrodymus vėliau bus sunku ar neįmanoma, įtvirtina asmens, prašančio taikyti šioje normoje nustatytą priemonę, pareigą įrodinėti tokio pagrindo (pavyzdžiui, atitinkamos tikėtinos grėsmės įrodymams) buvimą. Iš to seka, kad įrodymų užtikrinimo institutui taikyti nepakanka vien tik tos aplinkybės, kad atsakovei svarbūs įrodymai yra pas ieškovą (kaip šiuo atveju patekti į palėpę galima tik per ieškovui priklausančias patalpas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė, jog įrodymai yra pas atsakovą (šiuo atveju įrodymų rinkimas priklauso nuo ieškovo valios) ir jo žinioje, savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas (šiuo atveju ieškovas) ėmėsi ar imsis kokių priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2465/2013).
14. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčo palėpės matavimai yra atlikti, palėpė šiai dienai nėra pertvarkoma, jos matmenys nesikeičia. Tiek iš prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, tiek ir iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė neturėjo galimybės patekti į ginčo palėpę ir atlikti kadastrinių matavimų dėl kopėčių, kuriomis galima patekti į palėpę, nebuvimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovas draudžia per jam priklausančias patalpas patekti į palėpę ir atlikti matavimus. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė, kad tiek 2017 m. liepos 17 d. teismo posėdyje sutiko, tiek šiuo metu neprieštarauja, kad atsakovės atstovė su matininke atvyktų ir atliktų palėpės matavimus, tačiau siekiant užtikrinti saugų patekimą į palėpę, atsakovas nurodė pasirūpinti kopėčiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju neužtikrinus prašomų įrodymų, kyla grėsmė, kad prašomi užtikrinti įrodymai negalės būti gauti vėliau.
15. Kartu pažymėtina, kad bet kuris institutas turi būti taikomas tikslingai ir bet kuri įstatyme nustatyta priemonė, kuri varžo kitos šalies teises ar teisėtus interesus, turi būti taikoma, atsižvelgus į proporcingumo principą. Nustačius, kad patekimas į ginčo palėpę galimas tik per ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, tenkinus atsakovės prašymą, atsakovė turėtų neribotą galimybę patekti į ieškovui priklausančias patalpas. Tokių teisių atsakovei ir jos pasirinktam turto vertintojui ir matininkui suteikimas būtų šiuo atveju ne tik neproporcingas siekiamam tikslui pasiekti, bet ir nesuderinamas su kertiniais konstituciniais principais (teise į nuosavybės neliečiamumą).
16. Remdamasis išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                              Dalė Burdulienė