Civilinė byla Nr. e2-243-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00226-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį su ieškiniu pareikštų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitras-S“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. spalio 30 d. rašte išdėstytus viešųjų pirkimų komisijos sprendimus nesudaryti sutarties su tiekėju – jungtinės veiklos partneriais UAB „Vitras-S“, UAB „Leonhard Weiss Lietuva“, Leonhard Weiss RTE AS ir Leonhard Weiss GmbH & Co.KG – ir sudaryti pirkimo sutartį su antroje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu tiekėju UAB „Geležinkelių tiesimo centras“; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2019 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1042-K-8 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – Nutarimas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Vitras-S“ ieškinio dalį dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp pareikštų reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir reikalavimo dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo nėra tiesioginio ryšio. Ginčas dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo iš esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimu, duomenų pagrįstumo, pakankamumo įvertinimu, tai yra pareikštų reikalavimų faktiniai pagrindai iš esmės skiriasi. Tokių iš esmės nesusijusių reikalavimų formalus sujungimas viename ieškinyje neišvengiamai apsunkins ir užvilkins ginčo iš viešųjų pirkimų santykių nagrinėjimą.
4. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-713-790/2019, kurioje išaiškinta, kad atsakovės ginčo pirkime priimto sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, ir tuo atveju, jei ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo metu Vyriausybės Nutarimas galiojo, o vėliau būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nelemtų perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė „Vitras-S“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės UAB „Vitras-S“ ieškinį atsakovei Vyriausybei dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo arba priimti ieškovės ieškinį atsakovei ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui arba perduoti civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „Vitras-S“ ieškinį atsakovei Vyriausybei dėl Nutarimo panaikinimo pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnis). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio remdamasis išimtinai tik tuo, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Vyriausybės Nutarimas buvo galiojantis, ir tokiu būdu jau ieškinio priimtinumo stadijoje išsprendė šalių ginčą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti bylai aktualią teisinę bazę ir įvertinti, ar kiekvienas šioje byloje aktualus teisės aktas yra galiojantis ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šią savo pareigą, kadangi nutartyje apskritai atsisakė tikrinti Vyriausybės Nutarimo teisėtumą, nors atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas buvo priimtas išimtinai šio nutarimo pagrindu.
5.2. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, analizuojamos faktinės aplinkybės yra visiškai netapačios ir nepanašios į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas Vyriausybės nutarimų įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams vertino išimtinai tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste, tai yra siekdamas atsakyti į klausimą, ar jo nagrinėjamos bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo negalima nagrinėti tol, kol administraciniame teisme bus išnagrinėta byla dėl Vyriausybės nutarimų teisėtumo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bylos sustabdymo klausimas nesprendžiamas, dėl skundžiamo Vyriausybės Nutarimo nėra pradėta jokia kita byla.
5.3. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo buvo priimtas vieninteliu ir išimtiniu pagrindu – Vyriausybės Nutarimo priėmimo faktu. Todėl ieškovė, siekdama nuginčyti minėtą atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą, yra priversta ginčyti ir Vyriausybės nutarimo teisėtumą bei, atitinkamai, reikšti papildomą reikalavimą dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo. Priešingu atveju, tai yra ieškovei ginčijant tik atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą, ieškinio pareiškimas būtų beprasmis, todėl šie ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, dėl to turi būti nagrinėjami vienoje byloje.
5.4. Įprastai, Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai skundžiami administraciniams teismams, tačiau šios bylos specifika nulemia, kad reikalavimas dėl Vyriausybės nutarimo turi būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teismui, kuris turi kompetenciją išnagrinėti visus su ieškiniu reiškiamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo, vienoje byloje. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Bylas, kuriose keliami ir (papildomai) administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, jeigu viešojo administravimo subjekto aktai pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Ieškovės įsitikinimu, šiame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra būtent civilinio pobūdžio.
5.5. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ieškinį ir, esant abejonėms dėl teismingumo, kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją arba ieškinio dalį perduoti kompetentingam teismui.
5.6. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, reikalavimas dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo net nereikalauja faktinių aplinkybių, kurios sudaro jo pagrindą, tyrimo, kadangi pagal įstatyminę prezumpciją, ieškovės ir atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sandorio patikra apskritai negalėjo būti pradėta. Nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio faktinio pagrindo pagrįstumo net nepradėjęs bylos nagrinėjimo, tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti nutartį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 3 d. pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose prašo atkreipti dėmesį į atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikto atsiliepimo į ieškinį argumentus, iš kurių, ieškovės vertinimu, matyti, kad reikalavimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir Vyriausybės Nutarimo panaikinimo yra neatsiejamai susiję. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šiuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nenurodo naujų skundžiamos nutarties panaikinimo argumentų, o tik, realizuodama CPK 42 straipsnyje įtvirtintą teisę, juos papildomai pagrindžia atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ į bylą pateikto procesinio dokumento argumentų vertinimu, šiuos paaiškinimus priima.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo – ar Vyriausybės Nutarimo teisėtumo klausimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu su ginču, kylančiu iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, ar jį pagal kompetenciją turi nagrinėti administracinis teismas.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių.
10. Rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, tai yra nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, tai yra kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija. Įstatymų leidėjas įtvirtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnis), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 straipsnis). Rūšinį teismingumą, be kita ko, gali nustatyti ir specialieji įstatymai.
11. NSUSOAĮ 20 straipsnis nustato sprendimų, priimtų taikantį šį įstatymą, teisminę kontrolę. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Taigi ginčo, kylančio iš NSUSOAĮ įstatymo taikymo, rūšinis teismingumas yra sureguliuotas lex specialis (specialaus įstatymo) teisės normomis.
12. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Vyriausybė, pagal NSUSOAĮ nuostatas priimdama sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, nutarimo forma priima administracinį teisės aktą, sukeliantį konkretiems asmenims teisines pasekmes, kurio pagrįstumą ir teisėtumą suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka paduodami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KT2-S2/2019 grąžindamas pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti, ar NSUSOAĮ 20 straipsnis ir jo turinį atskleidžianti praktika, pagal kurią Vyriausybės nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nuostatai ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktui, be kita ko, nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl, atsižvelgiant į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, negali būti nustatytas NSUSOAĮ 20 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo turi teisę dėl šio įstatymo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
14. Nors ieškovė sutinka, kad NSUSOAĮ pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai skundžiami administraciniams teismams, tačiau akcentuoja, jog šiame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra būtent civilinio pobūdžio, reikalavimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir Vyriausybės Nutarimo panaikinimo yra neatsiejamai susiję. Tokie ieškovės argumentai vertinami kaip nepagrįsti.
15. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pagal NSUSOAĮ nuostatas galutinis Vyriausybės teisiškai ir faktiškai pagrįstas sprendimas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priimamas remiantis Vyriausybės sudarytos Komisijos išvada ir rekomendacijomis (NSUSOAĮ 12 straipsnio 13 dalis). Komisija priima išvadą dėl investuotojo (sandorio) atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinusi investuotojo atitiktį NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams, – be kita ko, investuotojo turimus ar praeityje turėtus didinančius riziką ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (2 punktas), vykdomą investuotojo baudžiamąjį persekiojimą dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl tokio nusikaltimo požymius atitinkančio nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo ir neišnykusį ar nepanaikintą investuotojo teistumą už padarytą nusikaltimą (4 punktas), ir kt., – taip pat įvertinusi šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas. Tokios taisyklės taikomos ir atliekant sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą.
16. Taigi ginčijamas Vyriausybės Nutarimas yra priimtas kitais, savarankiškais pagrindais, nei ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, išanalizavus specifinę, ne su ginčo viešuoju pirkimu susijusią, bet nacionalinio saugumo interesams įtaką turinčią, medžiagą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo iš esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra šio Nutarimo pagrindas, tyrimu, duomenų pagrįstumo, pakankamumo, t. y. kitų ir platesnės apimties aplinkybių, nei sprendžiant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo, įvertinimu, todėl negalima spręsti, kad šiame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra būtent civilinio pobūdžio.
17. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika, pagal kurią, tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, ir tokiais atvejais yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-36/2019, 2018 m. sausio 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-78/2018 ir kt.).
18. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad ieškinio reikalavimai yra tiek susiję, kad negali būti išnagrinėti atskirai. Kaip jau minėta, skiriasi skundžiamų perkančiosios organizacijos ir Vyriausybės sprendimų teisinė prigimtis, jų priėmimą nulėmusios faktinės aplinkybės, todėl reikalavimai dėl jų teisėtumo gali būti teisingai išnagrinėti ir atskirose bylose skirtingos kompetencijos teismuose. Priešingai nei teigia ieškovė, pareikštų reikalavimų nagrinėjimas atskirai administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose neapsunkins jos teisės ginti savo pažeistas teises per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad NSUSOAĮ 20 straipsnyje numatyti trumpi bylų dėl šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų nagrinėjimo terminai, kurie inter alia (be kita ko) užtikrina ir tai, kad nebus užtęstas ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, jei bus nustatyta, kad pastarosios bylos baigtis tiesiogiai priklauso nuo administracinės bylos dėl Vyriausybės priimto sprendimo teisėtumo baigties.
19. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netgi turėdamas abejonių dėl ieškinio dalies teismingumo, turėjo visų pirma priimti visą ieškinį. Su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, arba ieškinys neteismingas tam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Tačiau, jeigu, priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą, vėliau paaiškėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras