Byla Nr. 1S-2013-245/2014

              Proceso Nr. 1-10-1-00701-2013-7

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2014-09-30 nutarimą Nr. 95-424 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė:

A. D. nuteistas 2014-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-07-01, pabaiga – 2015-01-01. 

Komisija 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 95-424 taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-09-30 nutarimą Nr. 95-424 motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį A. D. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra; išvadai, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis A. D. skundžia 2014-11-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime pritarė Komisijos nutarimo motyvams ir siūlė jį tvirtinti. Tuo tarpu apylinkės teismas savo atsisakymą netinkamai motyvavo nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumu, nes į tai teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Neatliktos bausmės dalis taip pat nėra motyvas netaikyti lygtinio paleidimo. Apeliantas pažymi, kad anksčiau nėra teistas, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, baustas drausmine tvarka nebuvo, taip pat nebuvo ir paskatintas. Įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų stokos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, priteistų civilinių ieškinių neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Remiantis „OASys“ metodika, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių neužfiksuota. Taigi teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą deklaratyviais argumentais, teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize ir skubotos. Teismo argumentai yra prasilenkiantys su tinkamu bausmės individualizavimo principu, bausmių ekonomijos, skatinimo nenusikalsti ir kitais baudžiamosios teisės principais. Skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, motyvuota tik klaidingomis prielaidomis, šabloniška, prieštaringa ir neaiški, prasilenkianti su įstatymų pritaikymo galimybėmis ir teisėtumo principu, todėl turi būti naikinama.

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde dėstomais teiginiais nėra objektyvaus pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. D. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. ir 2 d. numatytas formalias lygtinio paleidimo sąlygas - jis atliko privalomą įstatyme numatytą skirtos bausmės dalį ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau išanalizavus socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados motyvus, kitą rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. D. elgesio šiuo metu negalima sieti su sėkmingu probacijos procesu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Komisijos sprendimas, nei pirmos instancijos teismo nutartis ar prokuroro atsiliepime pateikti argumentai apygardos teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi. Teismas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str.). Todėl apelianto teiginys, kad prokurorė pritarė jo lygtiniam paleidimui, vertinamas visų byloje esančių duomenų kontekste, neteikiant jam išskirtinės reikšmės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka su nuteistojo argumentu, jog apylinkės teismas, atkreipdamas dėmesį į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, prasilenkė su tinkamu bausmės individualizavimo principu, įstatymų pritaikymo galimybėmis, teisėtumo ir kitais baudžiamosios teisės principais. Sutiktina, jog minėtų aplinkybių nereikėtų sureikšminti, tačiau jų ignoruoti taip pat negalima.

Nors Lietuvos Respublikoje A. D. yra nuteistas pirmą kartą, tačiau apylinkės teismas nepastebėjo, jog tai nėra pirmasis jo kontaktas su teisėsaugos institucijomis. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo rašto (b. l. 27) matyti, kad A. D. 2013-07-02 yra išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje Nr. 122401014444. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-03 nutartimi priimtas sprendimas perduoti A. D. Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, šiam atlikus paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje. Taigi minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas privalo būti įvykdytas.

Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistojo mąstysena bausmės atlikimo metu iš esmės nesikeitė. Nors savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažįsta, tačiau yra linkęs situaciją vertinti iš subjektyvių pozicijų, savo kaltę minimizuoti, savęs vertinimas aukštesnis už vidutinį. Tai, jog A. D. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat nebuvo skatintas, nėra besąlyginis pagrindas jam taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, be to, pavyzdingas elgesys yra skatintinas, o netinkamas - drausminamas pataisos įstaigos administracijos taikant nuobaudų ir paskatinimų sistemą. Lygtinio paleidimo taikymui teismui būtina suformuoti vidinį įsitikinimą, jog probacijos tikslai bus realiai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju apie sėkmingą probaciją kalbėti neverta, nes A. D. Estijos Respublikoje turės atsakyti už toje valstybėje galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių daugumą A. D. išdėstytų teiginių socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados rengėjams, pavyzdžiui, dėl turimo išsilavinimo, darbinės patirties, galimo įsidarbinimo įmonėje „JS Disain“ pardavimų agentu. Visa tai tėra prielaidos, kuriomis apeliacinės instancijos teismas nesiremia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BVK 158 str. 1 d. 5 p., lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Šiuo metu A. D. iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos likę kiek daugiau nei vienas mėnesis, tad jis netenkina imperatyvaus bausmių vykdymo įstatymo reikalavimo.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, tai yra visas esmines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistąjį A. D., bus pasiekti bausmės tikslai ir tai nepažeis teisingumo principo. Todėl naikinti apylinkės teismo nutarties nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Kęstutis Dargužis