LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lentų broliai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, tenkintas pareiškėjų A. B. ir A. K. prašymas atlikti juridinio asmens UAB „Lentų broliai“ ir UAB „Lentų broliai“ direktoriaus A. Ž. veiklos tyrimą; kiti prašymo reikalavimai atmesti. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo bylos iškėlimo CK 2.124 straipsnio pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nevertino ir nenustatė ieškovų, kaip bendrovės akcininkų, teisės gauti informaciją pažeidimo sistemingumo ir tęstinumo, netyrė ir nenustatė, kodėl vienkartinis bendrovės atsisakymas suteikti informaciją ieškovams buvo esminis bendrovės akcininkų teisės į informaciją pažeidimas. Atsakovės vertinimu, teismai, nenustatę konkrečių bendrovės netinkamo veiklos požymių, nepagrįstai iškėlė juridinio asmens veiklos tyrimo bylą UAB „Lentų broliai“. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė CK 6.126 straipsnio 2 dalį, nes ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos, nepareiškė reikalavimo nutraukti netinkamą bendrovės veiklą; taip pat teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bendrovės faktinio vadovo nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl naujų įrodymų teikimo apeliacijos procese.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė