Civilinė byla Nr. e2-6887-1000/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03254-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.6.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ atstovui advokatui Rokui Kaireliui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gebuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interselas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gebuva“ atstovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Bankroto administratorių biuras (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės buhalteriniais dokumentais nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 6 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės nemokumo administratorius 2022 m. vasario 8 d. pranešimu dėl įsiskolinimo likvidavimo kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2022 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku nurodė, kad atsakovė ieškovei neskolinga, kadangi 2021 m. rugsėjo 1 d. neva buvo padaryta užskaita (įskaitymas). Ieškovės nemokumo administratorius apie minimą skolos įskaitymą analizuodamas ieškovės buhalterinius duomenis jokių duomenų nenustatė. 2022 m. balandžio 12 d., t. y. jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovė savo atsiliepime į 2022 m. kovo 21 d. prašymą dėl ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, remdamasi neva atliktu 6 000 Eur įskaitymu, prašė bankroto bylą nagrinėjančio teismo atitinkamai 6 000 Eur suma sumažinti atsakovės finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nepripažino atsakovės „įskaitymo“ bei šiuo pagrindu atsisakė ieškovės bankroto byloje sumažinti atsakovės finansinį reikalavimą 6 000 Eur sumai. Atsakovė privalėjo įvykdyti prievolę, grąžinti ieškovei 6 000 Eur, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė.
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-145-252/2022 ieškovė pripažinta nemokia ir iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu, kreditorius UAB „Interselas“ nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. sausio 28 d. prašymą dėl kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo (kreditorinio reikalavimo suma – 24 093 Eur). Panevėžio apygardos teismui (civilinė byla Nr. eB2-145-739/2022) nemokumo administratorius pateikė 2022 m. kovo 21 d. prašymą dėl bendrovės kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, bendra suma 401 771,50 Eur, tame tarpe 2 eilės kreditoriaus UAB „Interselas“ kreditorinį reikalavimą 12 517 Eur sumai. Taip pat prašė netvirtinti dalies (11 576 Eur) antros eilės kreditoriaus UAB „Interselas“ finansinio reikalavimo, tuo pačiu pasiūlė kreditoriui, atlikus delspinigių perskaičiavimą, pateikti patikslintą finansinį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. eB2-145-739/2022) 2022 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino neginčijamus ieškovės kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 401 771,50 Eur, tame tarpe 2 eilės kreditoriaus UAB „Interselas“ kreditorinį reikalavimą 12 517 Eur sumai. Šia nutartimi teismas bylos dalį dėl kreditorės UAB „Interselas“ prašymo tvirtinti 11 576 Eur dydžio delspinigių kreditorinį reikalavimą nutarė išskirti iš nagrinėjamos bylos, suformuojant naują bylą. Panevėžio apygardos teismas (civilinėje byloje Nr. eB2-231-739/2022) 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Interselas“ 1 871,60 Eur dydžio reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo atsakovės BUAB „Gebuva“ bankroto byloje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-191-940/2022 pagal ieškovės UAB „Interselas“ ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei G. A., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Fin & Bay“ ir BUAB „Gebuva“ dėl 24 093 Eur skolos priteisimo. Šioje byloje ieškovė sumažino savo finansinius reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės G. A. ieškovo UAB „Interselas“ naudai 14 388,60 Eur skolą. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nutarė priteisti iš atsakovės G. A. ieškovės UAB „Interselas“ naudai 14 388,60 Eur skolos išieškojimą vykdant subsidiariai su BUAB „Gebuva“ ir 2 319 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. UAB „Interselas“ kartu su 2022 m. sausio 28 d. prašymu dėl kreditoriaus UAB „Interselas“ kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo (24 093 Eur kreditorinis reikalavimas) ieškovės nemokumo administratoriui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad tarp UAB „Interselas“ ir UAB „Fin & Bay“ buvo pasirašyta 2021 m. rugsėjo 1 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 1 (skolos perleidimo suma – 7 293 Eur) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2 (skolos perleidimo suma – 16 760 Eur), kurių pagrindu UAB „Interselas“ perėmė iš UAB „Fin & Bay“ visas teises reikalauti iš skolininko UAB „Gebuva“ su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius. Tarp UAB „Fin & Bay“ ir G. A. (UAB „Gebuva“ (duomenys neskelbtini)) buvo sudarytos garantijos sutartys, kurių pagrindu G. A. (garantas) garantavo UAB „Fin & Bay“, kad jeigu pagal minėtas pirkimo – pardavimo sutartis pirkėjas UAB „Gebuva“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys prievolę, ją įvykdys garantas (Garantijos sutarčių 1, 2 punktai). Kadangi sutartys nebuvo pilnai įvykdytos, todėl G. A. Panevėžio apylinkės teisme buvo pareikštas ieškinys dėl 24 093 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp UAB „Gebuva“ ir UAB „Interselas“ buvo kreditorinių įsipareigojimų, todėl UAB „Interselas“, vadovaujantis bendrovės finansiniais dokumentais Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 sumažino savo finansinius reikalavimus jau įskaitytai 6 000 Eur sumai ir prašė priteisti iš atsakovės G. A. ieškovo UAB „Interselas“ naudai 14 388,60 Eur (12 517 Eur skolą ir 1 871,60 Eur delspinigius).
4. Paaiškino, kad UAB „Interselas“ buvo įsigijęs automobilį „VW Touareg“ ir jį naudojo įmonės veikloje. Kadangi buvo nuspręsta šį automobilį parduoti, todėl jį įsigyti panoro BUAB „Gebuva“. Buvo sutarta, kad automobilį parduos už 30 000 Eur, kuriuos BUAB „Gebuva“ sumokės per tris metus. Susitarimas buvo žodinis, automobilis liko registruotas UAB „Interselas“ vardu, todėl jokios rizikos dėl automobilio netekimo įmonė neturėjo. BUAB „Gebuva“ per pusmetį sumokėjo 6 000 Eur, toliau mokėjimai nutrūko, tačiau pažadas sumokėti pinigus liko, todėl atsakovė laukė atsiskaitymo. 2021 m. vasarą buvo paprašyta arba susimokėti likusią pinigų sumą arba grąžinti automobilį. UAB „Gebuva“ (duomenys neskelbtini) G. A. automobilį nusprendė grąžinti ir pati pristatė adresu: Smėlynės g. 112, Panevėžyje. Kadangi UAB „Gebuva“ buvo skolinga už įsigytas prekes UAB „Fin & Bay“ (reikalavimas perduotas įmonei UAB „Interselas“), todėl už automobilį „VW Touareg“ gautas 6 000 Eur avansas buvo užskaitytas UAB „Gebuva“ įsiskolinimų sudengimui.
5. Kadangi kreditorius UAB „Interselas“ ir UAB „Gebuva“ buvo susitarę dėl esamų įsiskolinimų suderinimo (užskaitymo), todėl tuo pagrindu 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp kreditoriaus UAB „Interselas“ ir UAB „Gebuva“ buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė atlikti skolų užskaitymą 6 000 Eur sumai, pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį Nr. 2 (skolos perleidimo suma – 16 760 Eur). Šis dokumentas BUAB „Gebuva“ buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 13 d. kurjerių tarnyba – UAB „SAMUS“ (kurjeris A. K. PNV5101), BUAB „Gebuva“ buveinės registruotu adresu, tačiau kurjeriui nepavyko dokumento įteikti ir 2021 m. rugsėjo 30 d. laiškas buvo grąžintas, kaip neatsiimtas. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Gebuva“ skola kreditoriui UAB „Interselas“, pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį Nr. 2, atlikus skolų užskaitymą liko 10 760 Eur (16 760 Eur – 6 000 Eur).
6. Papildomai nurodė, kad ieškovė galimai sąmoningai nuslėpė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad po to, kai atsakovė 2022 m. vasario 9 d. išsiuntė elektroninį laišką ieškovės bankroto administratoriui paaiškindama, kad atsakovė nėra skolinga BUAB „Gebuva“, nes padaryta užskaita, bankroto administratorius 2022 m. vasario 23 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo paprašė pateikti atsiskaitymų apyvartą. 2022 m. vasario 23 d. atsakovė nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. vasario 1 d. dokumentą – skolų apyvartas 2019.01.01 - 2121.12.31 laikotarpiui, iš kurio matyti 6 000 Eur sumos įskaitymas. Kadangi ieškovės nemokumo administratorius, gavęs skolų apyvartas 2019.01.01 - 2121.12.31 laikotarpiui, neginčijo šio dokumento ir nepateikė jokio atsakymo per visą laikotarpį nagrinėjant bylas tiek Panevėžio apylinkės teisme, tiek Panevėžio apygardos teisme, kurios susijusios su ieškovės skolomis atsakovei ir bankrotu, todėl laikytina, kad nemokumo administratorius jį įvertino ir neprieštaravo, todėl pateiktas dokumentas – skolų apyvartos 2019.01.01 - 2121.12.31 yra galiojantis, todėl turi būti vertinamas atsakovės naudai.
7. Kadangi įskaitymas yra laikomas vienašaliu sandoriu, įskaitymui užtenka vienos šalies valios, t. y. įskaitymui atlikti pakanka vienos šalies rašytinio pareiškimo kitai šaliai, todėl pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti atliekamas padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą jį išdavusiai šaliai, o jei tokio dokumento šalis neturi – vienasmeniu pranešimu (priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju, visiškai nėra būtina abejoms šalims derinti skolų ir pasirašinėti skolų suderinimo aktą). Kita prievolės šalis neturi teisės pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Atsakovė turėjo teisę vienašališkai įskaityti ieškovės BUAB „Gebuva“ skolą į UAB „Interselas“ skolą BUAB „Gebuva“ – 6 000 Eur sumai, kas ir buvo padaryta, 2022 m. sausio 3 d. UAB „Gebuva“ iškėlus bankroto (nemokumo) bylą, 2022 m. vasario 23 d. UAB „Interselas“ nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. vasario 1 d. dokumentą – skolų apyvartas 2019.01.01 - 2021.12.31 laikotarpiui, kurio administratorius neginčija, taip pat neginčija 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp kreditoriaus UAB „Interselas“ ir UAB „Gebuva“ sudaryto tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto.
8. Ieškovė dublike su atsiliepimu nesutiko, papildomai nurodė, kad atsakovė atsiliepime ignoruoja Panevėžio apygardos teismo sprendimą bei akcentuoja civilinę bylą Nr. 2-191-940/2022, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovės bei trečiojo asmens G. A. ginčas. Kaip ir minėta, būtent ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nepripažino atsakovės „įskaitymo“ bei šiuo pagrindu atsisakė ieškovės bankroto byloje sumažinti atsakovės finansinį reikalavimą 6 000 Eur sumai. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 atsakovei priteistas reikalavimas yra identiškas ieškovės bankroto byloje patvirtintam ieškovės finansiniam reikalavimui, t. y. 14 388,60 Eur sumai. Pastebėjo, kad atsakovė susiklosčiusią situaciją bando pateikti kaip sudėtingą bei komplikuotą, paremtą praeityje neva susiklosčiusiais teisiniais santykiais (susitarimais). Tačiau civilinėje byloje nepateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovės teiginius.
9. Atsakovė tripliku su ieškove nesutiko, papildomai nurodė, kad ieškovė pasisakydama dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų nesutikimo su ieškiniu motyvų nepagrįstumo, dublike nurodo ir remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ieškinyje, kurie yra nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nepasisako dėl dokumentų, kuriuos nemokumo administratoriui pateikė atsakovė, taip pat nepateikia visų buhalterinių dokumentų (įrodymų), kuriuos atsakovė kartu su 2022 m. sausio 28 d. prašymu dėl kreditoriaus UAB „Interselas“ kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo pateikė administratoriui. Paminėjo, kad 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu atsakovė ieškovės atstovui (administratoriui) pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, apie kuriuos ieškovės atstovas nemokumo administratorius nei ieškinyje, nei dublike neužsimena, taip siekdamas išvengti pripažinti įvykusius faktus, kurie šiai dienai yra galiojantys (buhalterinis įskaitymas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo), tarp BUAB „Gebuva“ ir atsakovės UAB „Interselas“. Administratoriui pirmiausia telefonu buvo paaiškinta, kad UAB „Interselas“ BUAB „Gebuva“ nėra skolinga 6 000 Eur, kadangi tarp šalių buvo padaryta užskaita. Šias aplinkybes atsakovė papildomai nurodė administratoriui išsiųsdama 2022 m. vasario 9 d. elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad ne UAB „Interselas“ skolingas įmonei BUAB „Gebuva“, o priešingai, ką pripažįsta ir pati ieškovė, elektroniniu paštu paprašydamas atsakovės pateikti tarpusavio atsiskaitymų apyvartą. Tačiau ieškovė galimai sąmoningai nuslėpė ir nepateikė teismui duomenų apie tai. 2022 m. vasario 23 d. UAB „Interselas“ nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. vasario 1 d. dokumentą – skolų apyvartas 2019.01.01 - 2121.12.31 laikotarpiui, iš kurio matyti 6 000 Eur sumos įskaitymas. Kadangi ieškovės administratorius skolų apyvartų 2019.01.01 - 2121.12.31 laikotarpiui neginčijo ir nepateikė jokio atsakymo per visą laikotarpį nagrinėjant bylas tiek Panevėžio apylinkės teisme, tiek Panevėžio apygardos teisme, mano, kad administratorius jį įvertino ir neprieštaravo, todėl pateiktas dokumentas – skolų apyvartos 2019.01.01 - 2121.12.31 yra galiojantis ir turi būti vertinamas atsakovo naudai. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „Gebuva“ siuntos (dokumento) neatsiėmė, nepaneigia UAB „Interselas“, kaip kreditoriaus teisės atlikti vienašalę užskaitą, kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju BUAB „Gebuva“ nemokumo administratorius su atlikta užskaita nesutinka ne todėl, kad šios užskaitos UAB „Interselas“ neatliko, o todėl, kad administratoriui buvusios įmonės direktorės nebuvo perduoti visi dokumentai ir todėl jam neaišku, kokių pirminių dokumentų pagrindu užskaitymas atliktas.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R. Kairelis ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovės 6 000 Eur prievolės įvykdymo terminas iš tiesų yra suėjęs, tačiau nesutiko, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu. 2021 m. rugsėjo 8 d. skolų įskaitymo aktas yra pasirašytas tik atsakovės, ieškovė apie jį nebuvo informuota, nors pats įskaitymo aktas paruoštas kaip dvišalis susitarimas. Nemokumo administratorius apie neva įvykusį įskaitymą buvo informuotas tik po bankroto bylos iškėlimo, todėl jokių įskaitymų padaryti nebegalėjo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė teigia, jog įskaitymas įvyko 2021 m. rugsėjo 8 d., tačiau 2022 m. sausio 28 d. kreditorinį reikalavimą bankroto byloje atsakovė pateikė be įskaitymo, todėl mano, kad jo nebuvo. Teigė, kad ieškovės kreipimasis į teismą ir yra nesutikimas su vienašaliu įskaitymu.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. Baltrūnas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nemokumo administratorius, perėmęs iš bankrutuojančios įmonės teises ir pareigas, turi pareigą patikrinti įmonės turėtus sandorius, o jei kurie nors jų pažeidžia kreditorių interesus, juos per 6 mėn. ginčyti teisme. Pabrėžė, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Apie įskaitymą ieškovė buvo informuota jos buveinės adresu, o dokumentų neatsiėmė įmonės direktorė tyčia. Vėliau apie įskaitymą buvo informuotas ir nemokumo administratorius, kuris privalėjo įskaitymą padaryti. Nemokumo administratoriaus pareiga yra ginti kreditorių interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
12. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 000 Eur skolą. Atsakovė skolos neginčija, tačiau tvirtina, kad jos prievolė yra pasibaigusi, 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikus tarpusavio skolų įskaitymą.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK
) 6.130 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti prievolės pabaigą įskaitymo pagrindu, nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
14. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130-6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
15. Ieškovė neigia prievolės pasibaigimą įskaitymu, tvirtina, jog apie įskaitymą ji nebuvo informuota. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ieškovė buvo informuota, tiesiog jos vadovė tyčia neėmė pranešimo apie įskaitymą.
16. Kaip tvirtina atsakovė, 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp kreditoriaus UAB „Interselas“ ir UAB „Gebuva“ buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė atlikti skolų užskaitymą 6 000 Eur sumai, pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį Nr. 2 (skolos perleidimo suma – 16 760 Eur). Šis dokumentas BUAB „Gebuva“ buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 13 d. kurjerių tarnyba – UAB „SAMUS“ (kurjeris A. K. PNV5101), BUAB „Gebuva“ buveinės registruotu adresu, tačiau kurjeriui nepavyko dokumento įteikti ir 2021 m. rugsėjo 30 d. laiškas buvo grąžintas, kaip neatsiimtas. Taigi, atsakovė sutiko, kad įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktas realiai ieškovei įteiktas nebuvo, t. y. jai nebuvo pranešta apie įvykdytą įskaitymą.
17. Kita vertus, atsakovė įrodinėja, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kitos šalies sutikimo nereikia. Tačiau iš į bylą pateikto 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto matyti, kad jis sudarytas kaip dvišalis sandoris, nurodant, kad abi šalys susitaria atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 6 000 Eur sumai.
18. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Visgi, pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi ne tik vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikšti abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011; kt.). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo akto turinį, sprendžia, kad norėta ne pranešti apie įskaitymą vienašaliu pareiškimu, o sudaryti būtent dvišalį dokumentą. Tačiau, šio dokumento nepasirašius antrai šaliai, daroma išvada, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie tarpusavio skolų įskaitymą.
19. Kaip argumentą, jog ieškovė buvo informuota apie įskaitymą ir įskaitymas įvyko, atsakovė nurodo aplinkybę, jog civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 ji susimažino ieškinio reikalavimą nuo 24 053 Eur iki 18 053 Eur, t. y. būtent 6 000 Eur suma, kuria įvykdytas prievolių įskaitymas, o teismas tokį ieškinio susimažinimą patvirtino, taip patvirtindamas ir patį prievolių įskaitymo faktą.
20. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė ieškovui pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. UAB „Interselas“ civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 pasinaudojo šia savo teise, o teismas tokį patikslintą ieškinį priėmė. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-191-940/2022 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su UAB „Interselas“ ir BUAB „Gebuva“ tarpusavio įsiskolinimų įskaitymu, todėl teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir su tuo susijusių išvadų nedarė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog teismas prievolių įskaitymo faktą pripažino.
21. Atsakovė taip pat tvirtino, kad nemokumo administratorius, po to, kai atsakovė 2022 m. vasario 9 d. išsiuntė elektroninį laišką paaiškindama, kad atsakovė nėra skolinga BUAB „Gebuva“, nes padaryta užskaita, turėjo padaryti įskaitymą, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
22. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl dviejų ūkio subjektų tarpusavio skolų įskaitymo. Tarp šalių nėra susiformavusių priešpriešinių vienarūšių mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus reikalavimų, pasireiškiančių mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos buvimu, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti taikomas.
23. Atsakovė tvirtino, kad, nemokumo administratoriui sužinojus apie 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą ir su juo nesutinkant, jis privalėjo kreiptis į teismą dėl vienašalio prievolių užskaitymo nuginčijimo, o kadangi nei ieškovė, nei nemokumo administratorius to nepadarė, darė išvadą, kad ieškovė su tokiu užskaitymu sutiko.
24. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
25. Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 000 Eur skolą, kurią pastaroji tvirtina įskaičiusi ginčijamu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu. Taigi, ieškovė ieškiniu iš esmės nesutinka su atsakovės atliktu įskaitymu.
26. Grįsdama savo nesutikimą su įskaitymu ieškovė nurodė, kad BUAB „Gebuva“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas nepripažino įskaitymo, dėl ko atsisakė tvirtinti atsakovės kreditorinį reikalavimą.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-145-252/2022 BUAB „Gebuva“ iškelta bankroto byla. BUAB „Gebuva“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 14 d.
28. Vienas iš klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Remiantis JANĮ 42 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtinoji kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
29. BUAB „Gebuva“ nemokumo administratorius, gavęs kreditoriaus UAB „Interselas“ 2022 m. sausio 28 d. prašymą patvirtinti 24 093 Eur kreditoriaus reikalavimą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2022 m. kovo 21 d. pareiškė prašymą patvirtinti mažesnį, t. y. 12 517 Eur, kreditoriaus reikalavimą bei netvirtinti 11 576 Eur reikalavimo, grindžiamo itin dideliais ir neproporcingais delspinigiais. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-145-739/2022 patvirtinti BUAB „Gebuva“ kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma 401 771,50 Eur, tarp kurių yra ir kreditorės UAB „Interselas“ 12 517 Eur kreditorinis reikalavimas. Minėta nutartimi bylos dalis dėl kreditorės UAB „Interselas“ reikalavimo tvirtinti 11 576 Eur dydžio (delspinigių) reikalavimo dalį išskirta iš nagrinėjamos bylos.
30. UAB „Interselas“ 2022 m. balandžio 12 d. atsiliepime į nemokumo administratoriaus 2022 m. kovo 21 d. prašymą, be kita ko nurodė, kad tarp UAB „Interselas“ ir UAB „Fin & Bay“ buvo pasirašyta 2021 m. rugsėjo 1 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 1 (skolos perleidimo suma – 7 293 Eur) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2 (skolos perleidimo suma – 16 760 Eur), kurių pagrindu UAB „Interselas“ perėmė iš UAB „Fin & Bay“ visas teises reikalauti iš skolininko UAB „Gebuva“ su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius. BUAB „Gebuva“ skola kreditoriui UAB „Interselas“ yra už parduotas ir neapmokėtas prekes (įskaitant 40 Eur išieškojimo išlaidas) – 12 517 Eur (kurią teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino) ir 5 576 Eur delspinigiai (11 576 Eur išrašytų delspinigių PVM sąskaitos faktūros – 6 000 Eur kreditoriaus skolos užskaita), kurių nemokumo administratorius atsisakė tvirtinti. Kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymą pirmiausia yra dengiami delspinigiai, todėl kreditorius užskaitą padarė atsakovo BUAB „Gebuva“ susidariusiems delspinigiams. Tokiu būdu kreditoriaus UAB „Interselas“ kreditorinis reikalavimas dėl delspinigių yra mažintinas 6 000 Eur sumai, kas ir buvo padaryta ir pateikti dokumentai nemokumo administratoriui.
31. 2022 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-231-739/2022 patvirtinti kreditorės UAB „Interselas“ 1 871,60 Eur dydžio reikalavimai dėl delspinigių sumokėjimo atsakovės BUAB „Gebuva“ bankroto byloje. Teismo vertinimu, kreditorės UAB „Interselas“ reikalavimas patvirtinti 11 576 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalį dėl delspinigių, kai pagrindinio reikalavimo dydis, kuris patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi, yra 12 517 Eur, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, prašomi patvirtinti netesybų dydžiai yra neprotingai dideli, juo labiau, kad kreditorė net neįrodinėjo, kad BUAB „Gebuva“ neatsiskaičius su UAB „Fin & Bay“, UAB „Fin & Bay“ ar UAB „Interselas“ patyrė realių nuostolių. Teismas pripažino, kad UAB „Fin & Bay“ turi teisę iš skolininkės BUAB „Gebuva“ reikalauti 897,30 Eur delspinigių, o UAB „Interselas“ – 1 871,60 Eur delspinigių.
32. Dėl tarpusavio skolų užskaitymo teismas pasisakė, jog, nors kreditorė UAB „Interselas“ prašo vadovautis 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio užskaitymo aktu, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šis aktas buvo pasirašytas BUAB „Gebuva“, nustatyta, kad jis UAB „Gebuva“ nebuvo įteiktas, be to, iš akto duomenų nėra įmanoma nustatyti, kokios prievolės yra užskaitomos, t. y. kokių pirminių dokumentų pagrindu sudarytas tarpusavio užskaitymo aktas. Dėl to teismas šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovauja ir tuo pagrindu nemažina kreditorės reikalavimo dalies.
33. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje teismo sprendimai (CPK 259 straipsnis), tačiau prejudicialumo savybė būdinga ir kitiems – ne tokiems įprastiems – baigiamiesiems teismo aktams, pvz., sprendimui už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), preliminariam sprendimui (CPK 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis) ir kt. Pažymėtina, kad tie teismo procesiniai sprendimai, kuriais sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, neturi prejudicialumo savybės, tokių procesinių sprendimų įsiteisėjimas nesukelia pirmiau aptarto teisinio efekto.
34. Teismo nutartimis bendriausia prasme sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, nesusiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės (CPK 290 straipsnio 1 dalis), todėl joms, kaip teismo procesiniams sprendimams, paprastai nėra būdinga prejudicialumo savybė. Vis dėlto toms teismo nutartims, kurios priimamos įmonės bankroto bylos procese tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus (jų netvirtinant), pirmiau įvardytu aspektu yra būdingas specifiškumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Šie kasacinio teismo išaiškinimai, be kita ko, reiškia, kad faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta įmonės bankroto bylos procese sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, gali būti prejudiciniai faktai, nereikalaujantys atskiro įrodinėjimo kitos civilinės bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).
35. Atsižvelgiant į tai, kad tiek BUAB „Gebuva“ bankroto byloje, tiek nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, bankroto byloje nustatyti faktai apie delspinigių nepagrįstumą bei skolų užskaitymą buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose, teismo vertinimu, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, jog pagrįsta delspinigių suma yra 1 871,60 Eur bei kad 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio užskaitymo aktas UAB „Gebuva“ nebuvo įteiktas, be to, iš akto duomenų nėra įmanoma nustatyti, kokios prievolės yra užskaitomos, t. y. kokių pirminių dokumentų pagrindu sudarytas tarpusavio užskaitymo aktas, laikytinos prejudiciniais faktais.
36. Kaip minėta, įskaitymo instituto dedamosios dalys yra du priešpriešiniai reikalavimai, vadinasi, įskaitymas sietinas su dviejų prievolių egzistavimu jo taikymo momentu. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais duomenimis, sprendžia, kad atsakovės nurodomas įskaitymas teisine prasme galėjo būti atliktas, tačiau nemokumo administratoriui užginčijus UAB „Interselas“ kreditorinio 11 576 Eur dydžio (delspinigių) reikalavimo dalį, o Panevėžio apygardos teismui 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinus kreditorės UAB „Interselas“ 1 871,60 Eur dydžio reikalavimą dėl delspinigių sumokėjimo, teismas daro išvadą, kad nebuvo dviejų priešpriešinių reikalavimų, kuriuos būtų galima tarp savęs įskaityti (atsakovė neturėjo 6 000 Eur reikalavimo teisės dėl delspinigių sumokėjimo).
37. Taigi, atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu priteisti skolą, turėjo įrodyti, kad egzistavo visos pirmiau nurodytos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir kad apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovei (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsakovė neįrodė nei fakto, kad apie įskaitymą ieškovei buvo tinkamai pranešta, nei fakto, kad pats pranešimas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, t. y. kokių pirminių dokumentų pagrindu jis sudarytas, nei aplinkybės, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į 6 000 Eur delspinigius. Todėl teismas sprendžia, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavio užskaitymo aktu šalių tarpusavio skolų įskaitymas neįvyko.
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sąžiningai vykdė sutartines prievoles, atsakovei neįrodžius šalių tarpusavio skolų užskaitymo fakto, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą visiškai, t. y. priteisti iš atsakovės 6 000 Eur skolą.
39. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2022 m. liepos 21 d., todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2022 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
40. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
41. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 135 Eur žyminis mokestis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
42. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Interselas“, juridinio asmens kodas 148430728, 6 000,00 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti – ieškovei BUAB „Gebuva“, juridinio asmens kodas 304474365.
Priteisti iš atsakovės UAB „Interselas“, juridinio asmens kodas 148430728, valstybei 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Šarūnė Butkuvienė