Civilinė byla Nr. 2-1463/2014

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 99.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2248-661/2014 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui Mandatum Life Insurance Baltic SE, trečiasis asmuo – L. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

I. Z. M. pareiškė ieškinį atsakovui Mandatum Life Insurance Baltic SE, trečiasis asmuo L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2014 m. gegužės 12 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog ieškovė atsisako savo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2248-661/2014. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi  ieškovės Z. M. atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą  pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui Mandatum Life Insurance Baltic SE, trečiasis asmuo L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nutraukė.

Vilniaus apygardos teisme gautas trečiojo asmens L. P. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodoma, jog ieškovė savo ieškinio atsisakė, todėl Z. M. privalo atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi trečiojo asmens  L. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė trečiajam asmeniui L. P. iš ieškovės Z. M. 6 700 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo išsprendė 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi, apie svarstomo klausimo nagrinėjimą nepranešęs šalims ir nesuteikęs jiems galimybės pateikti prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, jog trečiojo asmens atstovas nežinojo apie galimą bylos nutraukimą ir neturėjo galimybės iki šios nutarties priėmimo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

              Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodė kokių nors objektyvių to priežasčių. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ieškinyje pareikštus reikalavimus pripažinęs, gera valia juos įvykdęs, tokiu atveju, nors civilinė byla ir nesibaigė palankiu trečiajam asmeniui galutiniu teismo sprendimu, tačiau remiantis CPK 3 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jo bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, turi būti atlygintos, nes buvo patirtos dėl ieškovės iniciatyva iškeltos civilinės bylos. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, tripliką, gavo teisines konsultacijas, tam  naudojosi advokato pagalba, todėl trečiasis asmuo dėl ieškovės pareikšto ieškinio, kurio ji vėliau atsisakė, patyrė atstovavimo išlaidų, kurių turi pagrindą reikalauti.

              Teismas trečiojo asmens L. P. prašomas priteisti 35 893,17 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sumažino iki 6700 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė Z. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti trečiojo asmens prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš trečiojo asmens ieškovės naudai 600 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas šiuo atveju negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl laikytina, kad teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas. 

2. CPK nesuteikia teisės teismui išlaidas patvirtinančius dokumentus priimti vėliau nei iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl priežastys, dėl kurių trečiasis asmuo minėtų dokumentų nepateikė, nėra svarbios.

3. Dokumentus pagrindžiančius trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jis turėjo galimybę pateikti iki bylos nutraukimo, todėl įstatymo nustatytu terminu nepateikęs įrodymų apie patirtas išlaidas, trečiasis asmuo negali pretenduoti į jų priteisimą.

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą, trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartį. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie ieškovės ieškinio atsisakymą, todėl neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. šiuo atveju iki bylos nutraukimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą nutartį, kuria trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, po to kai buvo priimta nutartis nutraukti bylą.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba/ir teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba/ir teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi, išsprendė ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2014 m. gegužės 12 d. (t. 2, b. l.  145) ir sekančią dieną teismas minėta nutartimi civilinę bylą nutraukė, apie tai iš anksto neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų. Trečiasis asmuo po nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundžiama papildoma teismo nutartimi buvo nutarta trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė, kad trečiasis asmuo apie priimamą nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo nebuvo informuotas bei į tai, kad ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodė kokių nors objektyvių to priežasčių, ar kad trečiasis asmuo būtų pareikštus reikalavimus pripažinęs ar juos įvykdęs. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje išdėstytais motyvais.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas šiuo atveju negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl laikė, kad teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas.

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra svarbu atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, kurios susiklostė būtent šioje konkrečioje civilinėje byloje. Nors šioje civilinėje byloje ir buvo priimtas galutinis teismo sprendimas nutraukti bylą ieškovei atsisakius ieškinio, tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo žinodamas, kad posėdis civilinėje byloje yra paskirtas 2014 m. gegužės 14 d. tikėjosi, kad byla bus nagrinėjama toliau ir jis turės galimybę pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovės ieškinio atsisakymas teismui buvo pateiktas 2014 m. gegužės 12 d., o jau sekančios dienos nutartimi teismas civilinę bylą nutraukė, kas reiškia, kad trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie tai ir neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodytos aplinkybės laidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo negalėjo tikėtis tokios bylos baigties, kas tik patvirtina faktą, kad jis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kuria tenkino trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                           Alė Bukavinienė