Civilinė byla Nr. 2A-358-661/2021

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01977-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.4; 3.3.1.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ECO-Vlit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ECO-Vlit“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui M. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.        Byloje kilęs ginčas dėl netesybų pagal tarp šalių sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.

2.        Ieškovas UAB „ECO-Vlit“ prašė priteisti iš atsakovo M. V. ieškovo naudai 5 000 Eur sutartinės baudos sumą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ginčo šalys 2019 m. balandžio 16 d. preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, kad atsakovas, kaip pardavėjas, parduos ieškovui, kaip pirkėjui, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir 1/6 dalį ūkinio pastato bei 4892/10149 dalis neįrengtos palėpės už 85 000 Eur. Šalys susitarė, kad pirkėjo (ieškovo) 5 000 Eur sumokėtinas pradinis įnašas, jeigu jis atsisakys pirkinio, lieka pardavėjui (atsakovui) kaip netesybos, o jeigu pardavėjas nustatyto termino ribose (iki 2019-05-03) neparduos pirkėjui sulygtų nekilnojamųjų daiktų, jis grąžins pirkėjui įmokėtą sumą ir sumokės tokio paties dydžio (5 000 Eur) baudą. Pirkėjui (ieškovui) įvykdžius savo įsipareigojimą dėl pradinės įmokos, pardavėjas (atsakovas) nesilaikė sutarties sąlygų, parduodamas minėta sutartimi sulygtus daiktus kitam asmeniui. Atsakovas, pripažindamas minėtos sutarties sąlygų vienašalį pažeidimą, grąžino ieškovui iš jo gautą sumą (5 000 Eur), tačiau sutartimi nustatytos baudos nesumokėjo.

3.       Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui nei objektyvių, nei subjektyvių (išskyrus paties ieškovo atsisakymą) kliūčių nebuvo. Ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, jokios ieškovo teisės nėra pažeistos, o dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir sutarties sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.        Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagrindinė sutartis tarp šalių Preliminarioje sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2019 m. birželio 3 d., sudaryta nebuvo. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 5 000,00 Eur baudos priteisimo kyla iš Preliminariosios sutarties 9 punkto. Šalių pasirašytos Preliminariosios sutarties 9 punktas numato, jog jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti pirkėjui visą pirkėjo sumokėtą avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą.

6.       Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl turto, į kurį įėjo ne tik butas, 1/6 dalies ūkinio pastato, bet ir 4892/10149 palėpės, esančios tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, pardavimo. Preliminariosios sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog jei iki 2019 m. gegužės 6 d. neįrengtos palėpės, adresas: (duomenys neskelbtini), Trakų m., (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų skaičius ir jų turimos dalys nepasikeis nuo esamos situacijos, tai tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja iki 2019 m. gegužės 13 d. neįrengtos palėpės bendrasavininkams išsiųsti registruotu paštu pasiūlymą dėl neįrengtos palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo. Iš byloje esančio atsakovo 2019 m. gegužės 9 d. ieškovui siųsto elektroninio laiško, matyti, jog atsakovas informavo ieškovą, kad pasikeitė bendrasavininkų turimos dalys, J. sudarius dalies pastogės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 55). Teismas konstatavo, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas Preliminariąją sutartį naudojo kaip spaudimą bendrasavininkei dėl kainos, nesiruošė turto parduoti ieškovui. Byloje esantis 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas dėl pasinaudojimo pirmumo teise patvirtina, jog bendrasavininkei D. J. buvo išsiųstas pareiškimas, nurodant, jog prašoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo pareikšti notarei savo norą ar atsisakymą pirkti turtą (b. l. 26), o 2019 m. birželio 20 d. siųstas pareiškimas, informuojant, jog turtas bus parduodamas 2019 m. liepos 5 d., nurodytu laiku neatvykus, bus laikoma, jog bendrasavininkė pasinaudojo pirmumo teise (b. l. 29). Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškimu Nr. 103 paliudijo, kad 2019 m. liepos 19 d. buvo patvirtinta neįrengtos palėpės dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, pirkimo pardavimo sutartis, pageidavimą pirkti ir pasinaudoti pirmumo teise buvo pareiškusi bendrasavininkė D. J. (b. l. 67). Taigi, atsakovas elgėsi sąžiningai, nuo pat šalių bendradarbiavimo dėl šio turto pardavimo pradžios neslėpė nuo ieškovo, jog turtas – neįrengta palėpė, priklauso keliems asmenims (bendrasavininkiams), o apie pirmenybės teisę įsigyjant bendrasavininko turtą, ieškovas žinojo, elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 10 d. rašydamas atsakovui, svarstė kitas alternatyvas, siekiant to išvengti (b. l. 53).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantas (ieškovas) UAB „ECO-Vlit“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

8.        Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 3 dalies norma, nustatančia, kad asmuo laikomas kaltu, jeigu jis tam tikromis aplinkybėmis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo CK 4.79 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią, kad bendraturčiams per vieną mėnesį nepasinaudojus savo pirmenybės teise pirkti nekilnojamąjį daiktą, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Apelianto teiginiai, jog atsakovas 3 kartus (2019-05-20, 2019-06-20 ir 2020-06-28) ragino kaimynę pirkti neįrengtos palėpės dalį neatitinka tikrovės.

9.       Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas žinojo, jog neįrengta palėpė nebuvo buto priklausinys ir jog šis turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise kartu su kitais trimis bendrasavininkiais. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 9 d. elektroninio laiško, išsiųsto apeliantui, matyti, jog apeliantas buvo informuotas, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakai, priklauso 1/6 ūkio pastato, pridedami VĮ „Registrų centras“ išrašai apie butą, taip pat apie neįrengtą palėpę bei jos naudojimosi tvarkos projektą. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakai, priklauso 1/6 pastato-ūkinio pastato, ir jog šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui. Negyvenamoji patalpa-neįrengta palėpė įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir kuris Sutarties pasirašymo metu priklausė keturiems bendrasavininkiams, o 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (įrašas galioja nuo 2019 m. gegužės 10 d.) priklauso trims bendrasavininkiams (b. l. 45-50).

11.       Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovui A. P. pranešė, kad „informuoju, jog mane informavo J. šeima, jog vakar jie sudarė neįrengtos pastogės dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu atveju nėra prasmės siųsti laiško dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neįrengtos pastogės bendrasavininkams. Keičiasi jų turimos dalys.“ Pažymėtina, jog minėtame laiške taip pat buvo išskaidyta bendra mokėtina kaina tokiu būdu: butas – 65 000 Eur, neįrengtos palėpės dalis – 17 000 Eur, dalis ūkinio pastato – 3000 Eur. Tokiam kainos išdėstymui ieškovas prieštaravimo nepareiškė, nors 2019 m. balandžio 11 d. apelianto atstovas A. P. nepageidavo Sutartyje išskirti neįrengtos palėpės kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas elgėsi sąžiningai, nuo pat šalių bendradarbiavimo dėl šio turto pardavimo pradžios neslėpė nuo apelianto, jog neįrengta palėpė priklauso keliems asmenims (bendrasavininkiams), o apie pirmenybės teisę įsigyjant bendrasavininko turtą, ieškovas žinojo, elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 10 d. rašydamas atsakovui, svarstė kitas alternatyvas, siekdamas to išvengti (b. l. 53).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

13.       Byloje nustatyta, jog pagrindinė sutartis tarp šalių Preliminarioje sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2019 m. birželio 3 d., sudaryta nebuvo. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 5 000,00 Eur baudos priteisimo kyla iš Preliminariosios sutarties 9 punkto. Šalių pasirašytos Preliminariosios sutarties 9 punktas numato, jog jeigu pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti pirkėjui visą pirkėjo sumokėtą avanso sumą ir sumokėti pirkėjui tokio paties dydžio baudą. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog šalims nesudarius pagrindinės sutarties, kaip tai buvo numatyta Preliminariojoje sutartyje iki 2019 m. birželio 3 d., ir sprendžiant ieškovo ieškinio, pareikšto dėl Preliminariosios sutarties 9 punkte numatytos baudos priteisimo, pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo, kaip pardavėjo, kaltės.

14.       Sutartyje taip pat šalys susitarė dėl buto, 1/6 dalies ūkinio pastato ir 4892/10149 dalių neįrengtos palėpės, esančios tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, pardavimo (b. l. 14). Sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog jei iki 2019 m. gegužės 6 d. neįrengtos palėpės, adresas: (duomenys neskelbtini), Trakų m., (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų skaičius ir jų turimos dalys nepasikeis nuo esamos situacijos, tai tokiu atveju pardavėjas įsipareigoja iki 2019 m. gegužės 13 d. neįrengtos palėpės bendrasavininkams išsiųsti registruotu paštu pasiūlymą dėl neįrengtos palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas žinojo, jog neįrengta palėpė nebuvo buto priklausinys ir jog šis turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise kartu su kitais trimis bendrasavininkiais. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 9 d. elektroninio laiško, išsiųsto apeliantui, matyti, jog apeliantas buvo informuotas, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakų m., priklauso 1/6 ūkio pastato, pridėti VĮ „Registrų centras“ išrašai apie butą, taip pat apie neįrengtą palėpę bei jos naudojimosi tvarkos projektas. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakai, priklauso 1/6 pastato-ūkinio pastato, ir jog šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui (Reg. Nr. 10/317650). Negyvenamoji patalpa – neįrengta palėpė įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir kuris Sutarties pasirašymo metu priklausė keturiems bendrasavininkiams, o 2019 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (įrašas galioja nuo 2019 m. gegužės 10 d.) priklauso trims bendrasavininkiams (b.l 45-50).

16.       Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

17.       Sprendžiant dėl atsakomybės už preliminarios sutarties pažeidimą būtina turėti omenyje tai, kad ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi ir baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

18.       Pagal įstatymo nuostatas pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), o pardavėjas ne teisę, o pareigą patvirtinti ir garantuoti parduodamo daikto kokybę, taip pat informuoti pirkėją apie visus, o ne selektyviai atrinktus, parduodamo daikto trūkumus. Minėtą išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų santykio aiškinimo praktika, kurioje nurodoma, jog būtent pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės, kurių neturi kiti panašūs daiktai, gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo nežinomi pirkėjui sudarant preliminarią sutartį ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminarios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti. Sudarius preliminarią sutartį ir paaiškėjus paslėptiems trūkumams, kiekvienu atveju vertinama, ar pirkėjas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017).

19.       Nagrinėjamu atveju 2019 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovui A. P. atsakovas pranešė, kad „informuoju, jog mane informavo J. šeima, jog vakar jie sudarė neįrengtos pastogės dalies pirkimo- pardavimo sutartį. Tokiu atveju nėra prasmės siųsti laiško dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neįrengtos pastogės bendrasavininkams. Keičiasi jų turimos dalys.“ Minėtame laiške taip pat buvo išskaidyta bendra mokėtina kaina: butas – 65000 Eur, neįrengtos palėpės dalis – 17000 Eur, dalis ūkinio pastato – 3000 Eur. Tokiam kainos išdėstymui ieškovas prieštaravimo nepareiškė, nors 2019 m. balandžio 11 d. jo atstovas A. P. nepageidavo Sutartyje išskirti neįrengtos palėpės kainos.

20.       Byloje esantis 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas dėl pasinaudojimo pirmumo teise patvirtina, jog bendrasavininkei D. J. buvo išsiųstas pareiškimas, nurodant, jog prašoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio pareiškimo gavimo pareikšti notarei savo norą ar atsisakymą pirkti turtą (b. l. 26), taip pat 2019 m. birželio 20 d. siųstas pareiškimas, informuojant, jog turtas bus parduodamas 2019 m. liepos 5 d., nurodytu laiku neatvykus, bus laikoma, jog bendrasavininkė pasinaudojo pirmumo teise (b.l. 29). Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškimu Nr. 103 paliudijo, kad 2019 m. liepos 19 d. buvo patvirtinta neįrengtos palėpės dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, pirkimo pardavimo sutartis, pageidavimą pirkti ir pasinaudoti pirmumo teise buvo pareiškusi bendrasavininkė D. J. (b. l. 67). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas elgėsi sąžiningai, nuo pat šalių bendradarbiavimo dėl šio turto pardavimo pradžios neslėpė nuo ieškovo, jog turtas – neįrengta palėpė, priklauso keliems asmenims (bendrasavininkiams), o apie pirmenybės teisę įsigyjant bendrasavininko turtą, ieškovas žinojo, elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 10 d. rašydamas atsakovui, svarstė kitas alternatyvas, siekdamas to išvengti (b. l. 53).

21.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Preliminariosios sutarties nuostatų. Priežastys, lėmusios, jog šalys nesudarė pagrindinės sutarties iš esmės buvo nulemtos objektyvių, t. y. ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių (turto bendrasavininkių pirmumo teisės pasinaudojimo, įsigyjant bendro turto dalį). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas žinojo faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su planuojamu įsigyti turtu (neįrengta palėpe), su bendraturčių pirmenybe jį įsigyti, jų tinkamu informavimu, terminais. Atsakovas elgėsi sąžiningai, nes nepertraukiamai bendravo ir bendradarbiavo su apeliantu (ieškovu) nuo pat pirmo ieškovo kreipimosi į atsakovą (2018 m. lapkričio mėn.) iki to momento, kai paaiškėjo, jog neįrengtos palėpės bendrasavininkė pasinaudojo pirmumo teise, geranoriškai grąžino ieškovui jo sumokėtą avansą, o toks atsakovo elgesys atitinka protingumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovui turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

23.        Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24.       Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo (apelianto) atsakovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur (CPK 93, 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovo UAB „ECO-Vlit“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „ECO-Vlit“ (į. k. 302595400) atsakovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

 Andrius Ignotas

Jelena Šiškina