Civilinė byla Nr. 3K-3-122-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03186-2015-6  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5; 3.1.3.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą pagal turto apyrašą ir atsakomybę už palikėjo skolas, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo pakeisti skolininkę N. M. jos teisių perėmėju M. M. vykdomojoje byloje Nr. 0034/1/00170.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/1/00170 pagal 2010 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 dėl 7700,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkė 2012 m. kovo 30 d. mirė, M. M. priėmė jos palikimą ir yra skolininkės teisių perėmėjas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi prašymą tenkino – pakeitė skolininkę N. M. jos teisių perėmėju M. M. vykdomojoje byloje Nr. 0034/15/00170 dėl skolos išieškojimo pagal 2010 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897.
5. Teismas nurodė, kad skolininkė N. M. (duomenys neskelbtini) mirė, paveldėjimo byla užvesta, skolininkės palikimo priėmėjas apie esamus kreditorius informuotas tinkamai, paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo M. M., todėl antstolio prašymas pakeisti skolininkę jos teisių perėmėju tenkintinas (CK 3.309, 5.52 straipsniai).
6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 22 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Kolegija nustatė, kad antstolio S. Užkuraičio kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0034/1/00170 pagal 2010 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 dėl 7700,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės N. M.. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkės palikimą 2012 m. gegužės 18 d. priėmė M. M.. Į antstolio Mariaus Lekečinsko išduotą 2012 m. rugpjūčio 18 d. turto apyrašą, sudarytą suinteresuoto asmens M. M. prašymu, buvo įtraukta nurodyta mirusios skolininkės skola, ir šia apimtimi paveldėtojas palikimą priėmė.
8. Antstoliui M. Lekečinskui sudarius turto apyrašą, į kurį buvo įtraukta mirusiosios 7700,42 Eur skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/15/00170, ir šia apimtimi paveldėtojui palikimą priėmus, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2013).
9. Byloje nėra duomenų, kad įpėdinis ginčijo skolą ar nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto dėl to, kad apie tokį reikalavimą jam nebuvo nustatyta tvarka pranešta. Taigi materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę nauju skolininku.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – antstolio S. Užkuraičio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/15/00170 atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškinimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), neužtikrino bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumo (nuoseklumas, neprieštaringumas), jurisprudencijos tęstinumo (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ankstesne, nutarties priėmimo metu jau neaktualia 2012–2013 m. kasacinio teismo praktika, kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė, todėl priėmė neteisingą, kasacinio teismo praktikai prieštaraujančią nutartį.
2. Nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paveldėtojo M. M. teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
3. Kreditorei valstybei atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjos turto, privalėjo kreiptis į teismą prašydama atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Kadangi kreditorės atstovė to nepadarė, tai teismas privalėjo atmesti antstolio prašymą vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę nauju skolininku, nes kreditorė savo teisės (ir pareigos) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą neįgyvendino ir šis terminas CPK nustatyta tvarka jai teismo nėra atnaujintas, t. y. pagal CK 5.63 straipsnį kreditorė yra praradusi teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jos reikalavimą.
4. Pareiga kreiptis į teismą dėl praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo tuo atveju, kai turto apyrašas, pagal kurį priimtas palikimas, buvo sudarytas jau praėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, kreditorės atstovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo žinoma, nes ji atstovavo valstybei civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką.
11. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolio M. Lekečinsko kontoroje turto apyrašas buvo sudarytas 2012 m. rugpjūčio 18 d. Į šį turto apyrašą įtraukta ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė R. Stašenienė 2012 m. spalio 10 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepraleido trijų mėnesių termino pareikšti reikalavimus skolininkės N. M. įpėdiniui M. M. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
2. CPK nereglamentuoja, kokiu būdu ir kokia forma palikėjo kreditoriai turi įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui pareikšti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-63/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2013; kt.).
3. Antstolio M. Lekečinsko kontoroje 2012 m. rugpjūčio 18 d. sudarytame N. M. turto apyraše nurodoma, kad ji pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 14-19-56897 yra skolinga 26 588,02 Lt (7700,42 Eur). Kadangi turto apyraše yra nurodytos visos skolininkės skolos ir kreditoriai, tai paveldėtojas buvo tinkamai informuotas apie skolininkės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
4. Kasacinis skundas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties ir šio termino praleidimo padarinių

12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
13. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).
14. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012).
15. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.
17. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
18. Dėl poreikio gerbti teisinio tikrumo principą, užtikrinti teismų praktikos vienodumą panašiose bylose pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į teisingą teismą garantijų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., mutatis mutandis 2015 m. kovo 31 d. sprendimą byloje S. C. Uzinexport S. A. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 43807/06).
19. Dėl nutarties 17-18 punktuose nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje spręsdama dėl mirusios skolininkės pakeitimo palikimą priėmusiu įpėdiniu, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, nurodytus išaiškinimus dėl CK 5.63 straipsnio taikymo.

              Dėl turto apyrašo reikšmės palikėjo kreditoriaus pareigai pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).
22. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
23. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus antstolio sudaryto turto apyrašo, kuriame nurodyta palikėjos skola kreditorei, sudarymo ir palikimo pagal turto apyrašą priėmimo faktas, sprendžiant dėl kreditorės pareigos pareikšti reikalavimą per įstatyme nustatytą terminą tinkamo vykdymo.
24. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
25. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).
26. Atsižvelgiant į nutarties 25 punkte nurodytą palikimo priėmimo pagal turto apyrašą paskirtį yra pagrindas konstatuoti, kad aplinkybė, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto.
27. Turto apyrašo sudarymo atveju įpėdiniui tampa (gali tapti) žinoma apie tam tikrą kreditorių ir palikėjo skolą šiam kreditoriui. Vertinant, ar kreditorius įvykdė pareigą pareikšti apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra svarbus šio turto apyrašo sudarymo momentas.
28. Tais atvejais, kai turto apyrašas, į kurį įtraukta palikėjo skola kreditoriui, sudarytas praėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikėjo kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių terminu nėra pareiškęs savo reikalavimo, tai skolos išieškojimo vykdymo procese miręs skolininkas negali būti pakeistas palikimą pagal apyrašą priėmusiu įpėdiniu. Tokiu atveju kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismui atnaujinus terminą palikėjo kreditoriui pareikšti reikalavimą, antstolis gali kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
29. Nagrinėjamos bylos atveju teismų nustatyta, kad į antstolio M. Lekečinsko išduotą 2012 m. rugpjūčio 18 d. turto apyrašą, sudarytą suinteresuoto asmens M. M. prašymu, buvo įtraukta 7700,42 Eur mirusios skolininkės skola pagal 2010 lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897, ir šia apimtimi paveldėtojas palikimą priėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nurodyta aplinkybė teikia pagrindą pakeisti mirusią skolininkę vykdymo procese jos įpėdiniu, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 26–28 punktais, laiko šią teismo išvadą nepagrįsta.
30. Bylos duomenimis, skolininkė N. M. mirė (duomenys neskelbtini). Skolininkės palikimą įpėdinis M. M. priėmė 2012 m. gegužės 18 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjos kreditorė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turėjo teisę pareikšti savo reikalavimą, pasibaigė 2012 m. birželio 30 d. Antstolio M. Lekečinsko turto apyrašas, į kurį buvo įtraukta 7700,42 Eur mirusios skolininkės skola pagal 2010 lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897, sudarytas 2012 m. rugpjūčio 18 d., taigi jau praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui kreditorei pareikšti savo reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį.
31. Remdamasi nutarties 27, 28 punktų išvadomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad mirusi skolininkė N. M. negali būti pakeista palikimą priėmusiu įpėdiniu M. M. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0034/1/00170 dėl skolos išieškojimo pagal 2010 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897.
32. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į nutarties 17, 20 punktuose nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškinimus, todėl yra pagrindas panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Kasaciniame teisme patirta 12,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinant kasacinį skundą ir atmetant šioje byloje reikštą pareiškėjo prašymą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėju M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0034/15/00170 dėl skolos išieškojimo pagal 2010 m. lapkričio 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 14-19-56897 netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio (antstolio kontoros adresas: Kaunas, I. Kanto g. 22-2) 12,41 Eur (dvylika Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Donatas Šernas

                                                                      Dalia Vasarienė