Administracinė byla Nr. I-1793-561/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-00070-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
NUTARTIS
2011-04-01
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės bei Veslavos Ruskan, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovui J. Čebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
pareiškėja UAB „O.G.I.X. Technologies“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-04-09 sprendimą Nr. (21.26)-256-158 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir prašydama įpareigoti Inspekciją per įstatymo nustatytus terminus išnagrinėti Inspekcijos patikrinimo aktą Nr. 06-06-48-6 iš naujo bei priimti naują sprendimą.
Savo reikalavimus UAB „O.G.I.X. Technologies“ pagrindė tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-06 sprendimu panaikino Inspekcijos Pažymą ir įpareigojo priimti sprendimą, tačiau Inspekcija, priimdama 2009-04-09 sprendimą Nr. (21.26)-256-158 dėl patikrinimo akto tvirtinimo pasielgė formaliai, iš dalies atlikdama savo pareigas, t. y. tinkamai neįvertino mokestinio patikrinimo akte nurodytų mokesčių pažeidimų, nenurodė Bendrovei priskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų.
UAB „O.G.I.X. Technologies“ paaiškino, kad Inspekcija neatsižvelgė į Bendrovės pastabas, kad prie patikrinimo akto nebuvo pridėti paklausimai užsienio mokesčių administratoriams, kad ginčo sprendime yra daug prieštaravimų, kad nebuvo objektyviai įvertinta daug įrodymų.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė bylą nutraukti, paaiškindama, kad patikrinimo akte ir sprendime nagrinėjamas tik Bendrovės sandorių dėl paslaugų įsigijimo iš JAV įmonės bei Lietuvos įmonių realumas. Dėl kitų Bendrovės vykdytų sandorių ir su šiais sandoriais susijusios veiklos realumo, aplinkybių, galinčių įtakoti PVM apskaičiavimą nenustatyta. Inspekcija ištyrė visus su mokestiniu patikrinimu susijusius įrodymus bei nustatė, kad Bendrovė PVM sąskaitose faktūrose įformintų darbų ir paslaugų negalėjo parduoti savo užsakovams. Vertinant sandorių sudarymo aplinkybes, darytina išvada, jog neįrodžius, kad paslaugos buvo realiai įsigytos, nėra pagrindo konstatuoti, jog jos buvo suteiktos ir galutiniam pirkėjui. Todėl Bendrovei nepateikus tikrąjį ūkinės operacijos turinį (paslaugų įsigijimo) pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo kaip paslaugų suteikimo galutiniam pirkėjui realumą neva įrodančius dokumentus vertinti paslaugų įsigijimo ir realaus jų egzistavimo kontekste. Patikrinimo metu surinkta pakankamai faktų ir įrodymų, kad JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ realiai reklamos ir programavimo paslaugų neatliko, kadangi nenustatyta JAV įmonės buveinės vieta, kompanijai federalinis mokesčių identifikacinis numeris suteiktas nebuvo ir ji neteikė jokių JAV federalinių pajamų mokesčių deklaracijų, nenustatyta veiklos vykdymo vieta, įrenginių paslaugai atlikti, darbuotojų skaičiaus ir kt. Bendrovės darbuotojai negalėjo paaiškinti, kas atstovavo ir atliko JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas. Bendrovė dėl vykdytų sandorių su UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena, UAB „Litmeda“ nepateikė jokių patikrinimo akto išvadoms prieštaraujančių argumentų, todėl konstatuotina, jog patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad minėtos bendrovės – paslaugų teikėjos realiai Bendrovei paslaugų neatliko, o buvo naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai realiai nevyko ir minėtų bendrovių vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis Bendrovė grindė PVM atskaitą juridinės galios neturi.
Inspekcija pabrėžė, kad atsižvelgus į patikrinimo akte bei sprendime išdėstytas visas aplinkybes bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis darytina išvada, jog mokestinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė buvo naudojama kaip tarpininkė neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų (padėjo kitiems subjektams neteisėtai suformuoti 3 629 575 Lt PVM atskaitą), tuo padarydama žalą valstybės biudžetui. Siekiant priimti teisingą, pagrįstą ir racionalų sprendimą, Inspekcija turėjo nustatyti visą pardavimo schemą ir joje dalyvavusius mokesčių mokėtojus, t. y. sprendimas apskaičiuoti papildomai mokėtinas mokesčio sumas buvo priimtas išnagrinėjus visą neteisėtos veiklos modelį. Nepripažįstama PVM atskaita tiems PVM mokėtojams, kurie užbaigia pardavimų grandinę. Pažymėtina, kad Pareiškėja šiuo atveju buvo tik tarpininkė, todėl jai realių papildomai mokėtinų sumų Inspekcija nepriskaičiavo.
Inspekcija paaiškino, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas, atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto. Sprendimas yra procedūrinis. Pagal ABTĮ 5 str. 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTI 5 str. 3 d. 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Inspekcijos atstovas su skundu nesutiko ir prašė šią administracinę bylą nutraukti, kadangi ginčijamas Inspekcijos sprendimas pareiškėjai UAB „O.G.I.X. Technologies“ nesukelia teisinių pasekmių.
Byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo Nr. (21.26)-256-158 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Inspekcijos 2007-10-25 patikrinimo akto Nr. 06-06-48-6 nuostatos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Inspekcija 2007-10-25 surašė patikrinimo aktą Nr. 06-06-48-6, kuriame konstatavo, kad Bendrovė Naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, Bendrovė išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo akte nurodytoms įmonėms – paslaugų užsakovėms neteisėtai suformuoti 3 629 575 Lt PVM atskaitą, tuo padarydama žalą valstybės biudžetui.
Inspekcija 2009-04-09 sprendimu Nr. (21.26)-256-158 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Inspekcijos 2007-10-25 patikrinimo akto Nr. 06-06-48-6 nuostatas.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-06-16 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-5797 „Dėl skundo“ atsisakė nagrinėti UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą dėl Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo Nr. (21.26)-256-158 panaikinimo, kadangi šis ginčas nėra mokestinis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-19 sprendimu UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-06-16 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-R-5797 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-19 sprendimą paliko nepakeistą, o UAB „O.G.I.X. Technologies“ apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 18 dalyje nurodyta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 dalyje nurodyta, jog mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Teismas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas mokestinius ginčus pripažįsta tik tokius ginčus, kai jie kyla tarp dviejų teisinių vienetų mokestinėje srityje, t. y. mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar kito panašaus pobūdžio sprendimo) pagrindu. Tačiau, tai tik viena iš sąlygų, kylantį ginčą tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pripažinti mokestiniu ginču. Kitas imperatyvas yra tas, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kitame panašaus pobūdžio sprendime mokesčių mokėtojui turi būti naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Vadinasi, mokestiniam ginčui atsirasti reikalingos dvi tarpusavyje susijusios esminės sąlygos: sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimas ir tokiame sprendime (bendrine prasme) apskaičiuotas bei nurodomas sumokėti mokestis. Nesant vienos iš aptartų sąlygų kilęs ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paprastai neturėtų būti pripažįstamas mokestiniu ginču bei nepatektų į mokestinių ginčų sąvokas.
Teismas daro išvadą, kad tiek Inspekcijos 2007-10-25 patikrinimo akte, tiek Inspekcijos 2009-04-09 sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Bendrovei nėra naujai apskaičiuojami mokesčiai. Yra daroma tik išvada, kad mokestinio patikrinimo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė buvo naudojama kaip tarpininkas neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų ir taip padarant žalą valstybei. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas, bet ginčo sprendime nepateikiama konkreti aritmetinė privalomų sumokėti mokesčių bei su jais susijusių sumų išraiška, o tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, reikalingos kilusiam ginčui pripažinti mokestiniu ginču.
Pagal ABTĮ 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 89 straipsnyje įtvirtinti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai nurodo, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimti išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama suinteresuotojo asmens teisė ar teisėtas interesas, ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu. Teismas daro išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skunde išdėstytas reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti patikrinimo aktą iš naujo bei priimti naują sprendimą, neatitinka skundo dalykui keliamų reikalavimų, negali būti laikomas skundo dalyku ABTĮ 23 str. 2 d. 5 punkto prasme, nes pareiškėja UAB „O.G.I.X. Technologies“ skunde nenurodė, kokiu būdu šis sprendimas pažeidžia jos teises arba įstatymų saugomus interesas. Reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir iš šio reikalavimo išvestas reikalavimas įpareigoti Inspekciją išnagrinėti patikrinimo aktą iš naujo bei priimti naują sprendimą, skunde motyvuojamas tik tam tikromis prielaidomis, tvirtinant, kad pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ veika, susijusi su mokestine kitų bendrovių veika, buvo išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai ir tendencingai, be to, Inspekcija nepagrįstai nenurodė mokesčių, kuriuos UAB „O.G.I.X. Technologies“ privalo sumokėti.
Teismas daro išvadą, kad administraciniame teisme ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes į teismą su prašymu panaikinti administracinį aktą suinteresuotasis subjektas turi teisę kreiptis tik tada, kai ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti patikrinimo aktą iš naujo bei priimti naują sprendimą negali būti laikomas tinkamu reikalavimu ABTĮ 5 str. 1 dalies prasme, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Teismas daro išvadą, kad pagal teisinį reglamentavimą Inspekcijos 2009-04-09 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra procedūrinis dokumentas, ir jo parengimas yra neišvengiamas žingsnis, siekiant įforminti patikrinimo veiksmus. Toks sprendimas yra viešojo administravimo procedūros dalis, kurios pabaigoje net nepriimtas galutinis sprendimas, sukeliantis UAB „O.G.I.X. Technologies“ materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, t. y. iš sprendimo kylančios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. Sprendimu mokesčių mokėtojo (UAB „O.G.I.X. Technologies“) teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, sprendimas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi, todėl ši administracinė byla yra nutrauktina.
ABTĮ 102 str. numato bylos nutraukimo tvarką bei pasekmes.
Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Teismui konstatavus, kad minėta administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (ABTĮ 102 str. 1 d.).
Teismui nustačius, kad pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skunde išdėstyti reikalavimai negali būti pareikšti teismui, nes minėtas Inspekcijos sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, darytina išvada, kad UAB „O.G.I.X. Technologies“ nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtais reikalavimais į kitas institucijas.
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 101 str. 1 p., 149 str., teismas
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Ši nutartis per 7 d. nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Violeta Balčytienė
Veslava Ruskan