Civilinė byla Nr. e2-11819-1119/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03501-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Transneta“ atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

atsakovo E. S. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Transneta“ patikslintą ieškinį atsakovui E. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė BUAB „Transneta“ (toliau taip pat ieškovė arba Bendrovė) patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-13 l; 183-184 l.) prašė: pripažinti negaliojančia 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės BUAB „Transneta“ ir atsakovo E. S. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovei BUAB „Transneta“ transporto priemonę NIEWIADOW, kurios pirmosios registracijos data 2020 m. liepos 29 d., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Priekaba), o atsakovui E. S. priteisti iš BUAB „Transneta“ 270,00 Eur sumą; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Transneta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 8 d. Bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirta UAB „Nemokumo administratorius“. Bendrovės vadove nuo 2011 m. sausio 18 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo buvo atsakovo sutuoktinė R. S., o atsakovas buvo Bendrovės akcininkas, kuris nuosavybės teise valdė ir valdo 45% Bendrovės akcijų. Bendrovės nemokumo administratorius nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovė ir atsakovas sudarė Priekabos Sutartį, kuria Bendrovė pardavė atsakovui už 270,00 Eur sumą Priekabą, kurios pirmosios registracijos data 2020 m. liepos 29 d., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vidutinė Priekabos rinkos kaina yra 988,00 Eur, todėl atsakovui Priekaba buvo parduota 3,5 kartų pigiau, nei buvo tikroji jos vertė. Bendrovė nemoki buvo 2023 m. sausio 1 d., todėl Priekabos pirkimo - pardavimo sandoris akivaizdžiai pažeidė Bendrovės ir jos kreditorių interesus. Skundžiamas sandoris neturi jokios ekonominės logikos, Bendrovei nebuvo jokio tikslo parduoti Priekabą savo akcininkui. Ieškovei nėra žinoma, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė butų turėjusi įstatyminę, sutartinę ir/ar teismo sprendimu pagrįstą teisinę prievolę, suponuojančią Sutarties sudarymo būtinybę. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad ieškovė yra nemoki, ar kad yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, nes kaip matyti iš Sutarties šalies, tai Priekabos įgijėjas buvo Bendrovės akcininkas, todėl jo nesąžiningumas preziumuotinas ir pagal CK 6.67 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad yra visos actio Pauliana sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu.

2.       Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą (el. b. medž. 1 t., 153-157 l.) į ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad Sutarties kaina atitiko Priekabos rinkos kainą, todėl nei ieškovės, nei jos kreditorių teisės šiuo sandoriu nebuvo pažeistos. Šiuo sandoriu ieškovės mokumas niekaip nesumažėjo bei jos galimybės vykdyti prievoles kreditoriams niekaip nepakito. Atsakovas sudarydamas Sutartį buvo sąžiningas.

3.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Vytautas Geležinis palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad atsakovas pateikė mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad Bendrovei pervesta 270 Eur suma, tačiau pavedimas atliktas iki Sutarties pasirašymo, mokėjimo pavedimo paskirtyje nenurodyta, jog atsiskaitoma už Priekabą, todėl laikytina, kad už Priekabą nebuvo atsiskaityta. Nors ginčijamas sandoris nesukėlė Bendrovės nemokumo, tačiau dėl jo sumažėjo Bendrovės turto apimtis, liko nepatenkinti kreditorių interesai. Pažymėjo, kad blogėjant Bendrovės finansinei būklei, Bendrovės valdymo organas pradėjo pardavinėti Bendrovės turtą, kad patenkinti savo interesus. Teisme buvo iškeltos iš viso 3 civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, iš jų dvejose civilinėse bylose buvo pasirašytos taikos sutartys, pagal kurias turtas buvo grąžintas Bendrovei. Šiuo metu Priekaba, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra saugoma Bendrovės, Priekabos būklė yra gera.

4.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas palaikė atsiliepimą ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovės pozicija šioje byloje yra nenuosekli, nes pradiniame ieškinyje teigė, kad Priekabos kaina buvo 11845,60 Eur, paaiškėjo, kad pati Bendrovė Priekabą 2020-08-03 įsigijo už 950 Eur, tačiau patikslintame ieškinyje teigiama, kad Priekabos kaina 2023-08-10 turėjo būti didesnė nei įsigyta - 988 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė Priekabos rinkos vertės 2023-08-10. Paaiškino, kad Priekabą ieškovė įsigijo 3 m. prieš ginčijamą sandorį ir jos vertė negali likti tokia pat. Pažymėjo, kad naujos tokios priekabos kainuoja apie 900 Eur, tačiau pagal LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį transporto priemonės nusidėvi per 4 m., taigi per 1 m. nusidėvėjimas yra 25 proc. Įvertinus tai, kad Priekaba buvo naudojama 3 m., todėl jos nusidėvėjimas buvo 75 proc., kas nuo 950 Eur kainos sudaro 237 Eur, o sumokėta už ją 270 Eur. Paaiškino, kad Bendrovė užsiėmė tarptautiniais krovinių pervežimais ir Priekabą naudojo Bendrovės darbuotojai užsienyje, jie ja vežiojosi savo asmeninius daiktus. Priekaba buvo naudojama užsienyje po 2-3 savaites, taigi intensyviai. 2023-08-10 Priekaba tikrai buvo nusidėvėjusi, kaip jam paaiškino atsakovas – reikėjo keisti visus 4 ratus, kai vien atsarginio rato kaina yra 75 Eur. Atsakovas neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių Priekabos trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė galėjo pateikti Priekabos vertės nustatymo išvadą, tačiau tokios išvados nepateikė. Todėl sandoris nesukūrė Bendrovės nemokumo, už Priekabą buvo sumokėta tiek, kiek ji buvo verta, ir tai nepažeidė Bendrovės ar jos kreditorių interesų.

5.       Paaiškino, kad pagal teismų praktiką paprastai sandoris actio Pauliana pagrindu nėra naikinamas, yra tiesiog priteisiama daikto vertė. Be to, grąžinus Priekabą į bendrą turto masę, atsakovas turės pirmenybės teisę pareikšti reikalavimus į Priekabą, nes jam kaip darbuotojui yra neišmokėto darbo užmokesčio. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikšdama ieškinį ieškovė neabejojo dėl jai sumokėtos 270 Eur sumos už Priekabą, tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovas išreiškė abejones dėl to, ar iš viso buvo sumokėta Priekabos kaina. Šiame kontekste atstovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 270 Eur suma sumokėta už kažką kita, ne už Priekabą. Paaiškino, kad atsakovui neturėtų kilti atsakomybė dėl to, kad Bendrovės direktorius ne laiku suformino sandorį. Neaišku, kodėl ieškovės pozicija dėl restitucijos – vienašalės ar dvišalės – yra nenuosekli.

6.       Dėl Bendrovės nemokumo paaiškino, kad 2022-12-31 Bendrovės įsipareigojimai buvo mažesni nei turtas. 2022 m. birželį pasibaigė Covid-19 pandemija, jos metu buvo sudaromos mokestinės paskolos sutartys. Iš viso Bendrovė sudarė 5 mokestinės paskolos sutartis. Šios sutartys buvo sudaromos tik su mokiomis įmonėmis. Dar 3 mėnesius po karantino pabaigos įmonės negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

7.       Nurodė, kad ieškovė prašo taip pat priteisti procesines palūkanas, tačiau jos gali būti priteistos tik nuo sumos. O šiuo atveju prašoma panaikinti sandorį, todėl neaišku, nuo kokios sumos reikėtų skaičiuoti palūkanas.

Ieškinys atmestinas.

8.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020-08-07 registruota Bendrovės nuosavybės teisė į Priekabą (el. b. medž. 1 t., 27-28 l.), už kurią pagal 2020-08-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AV 000530 buvo sumokėta 950 Eur (su PVM) kaina (el. b. medž. 2 t., 16 l.). 2023-08-10 tarp Bendrovės ir atsakovo sudaryta Priekabos pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, jog Priekabos rida - 100 000 km, Priekabos privalomoji techninė apžiūra negalioja, nurodyta, jog atsakovas sumokėjo 270 Eur Bendrovei bankiniu pavedimu, Sutartis pasirašyta R. S. ir atsakovo (el. b. medž. 1 t., 29-30 l.). 2023-06-19 atsakovas bankiniu pavedimu pervedė Bendrovei 270 Eur, nurodydamas „Lėšų pervedimas“ (el. b. medž. 2 t., 20 l.).

9.       Byloje esantys išrašai iš Juridinių asmenų registro patvirtina, jog nuo 2011 m. sausio 18 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsakovo sutuoktinė R. S. buvo Bendrovės direktorė bei yra akcininkė (55 proc. akcijų), o atsakovas E. S. yra Bendrovės akcininkas (45 proc. akcijų) (el. b. medž. 1 t., 18-22, 23-25 l.).

10.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Transneta“ (el. b. medž. 1 t., 14-17 l.). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad dėl bendrovės nemokumo į teismą 2023-10-16 kreipėsi Bendrovės direktorė R. S. Kartu su pareiškimu buvo pateiktas 2023-09-5 sudarytas balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad Bendrovė neturėjo ilgalaikio turto, turėjo 11 754 Eur trumpalaikio turto ir 102 135 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, turėjo 94 506 Eur nuostolių.

11.       Iš byloje esančių balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2022-12-31 Bendrovė turėjo 57 835 Eur ilgalaikio turto, 101 523 Eur trumpalaikio turto, iš viso turto – 159 358 Eur, 155 234 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, nuostoliai sudarė 26131 Eur, taigi turimas turtas 2022 m. pabaigoje padengė visus įsipareigojimus; 2023-01-01 – 2023-12-09 Bendrovė neturėjo ilgalaikio turto, turėjo 8049 Eur trumpalaikio turto, 107 464 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, 103 539 Eur nuostolių, taigi Bendrovės turimo turto nepakako padengti visų skolinių įsipareigojimų (el. b. medž. 1 t., 66-71 l.). Iš kreditorių finansinių reikalavimų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimai bent 2 kreditoriams atsirado 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko jie didėjo, G. S. buvo atleistas iš darbo 2023-08-31, kai nuo 2023-05-31 iki 2023-08-31 buvo susidaręs jam su darbo teisiniais santykiais įsiskolinimas – 970,51 Eur, taigi jau 2023 m. gegužės mėnesį Bendrovė buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams, nutraukė sudarytas darbo sutartis (el. b. medž., 1 t., 72-142 l.). Iš viso pirmos eilės kreditoriai (taip pat ir atsakovas) pareiškė finansinius reikalavimus 12 230,75 Eur sumai, VSDFV – 141,656,37 Eur, antros eilės kreditoriai – 81 426,29 Eur (el. b. medž. 1 t., 143-147 l.).

12.       Iš ieškovės pateiktų išrašų iš interneto tinklapių matyti, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė skelbimus apie transporto priemones – kemperius, tačiau nei viena transporto priemonė neturi Priekabos požymių (el. b. medž. 1 t., 31-65 l.).

13.       Iš atsakovo pateiktų skelbimų ir Priekabos nuotraukų matyti, kad analogiškos Priekabos, kurios pagaminimo metai yra 2024 m., kaina yra 950 Eur, o 2022 m. pagamintos priekabos su tentu – 750 Eur (el. b. medž. 1 t., 163-177 l.). Iš ieškovės pateiktų skelbimų matyti, kad 2023 m. naujos Priekabos kaina yra 696 Eur ir kitos tų pačių pagaminimo metų kaina yra 916 Eur, taip pat naujos Priekabos, tačiau nenurodyta pagaminimo data, kaina yra 1350 Eur (el. b. medž. 1 t., 185-199 l.).

14.       Byloje kilo ginčas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. 

Bendrosios actio Pauliana nuostatos

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

16.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

17.       Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

18.       Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nemokumo administratorius turi teisę teikti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio – actio Pauliana instituto – pagrindu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, o tai patvirtina jau aukščiau minėti įrodymai dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei, nutartys dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir kiti susiję dokumentai, todėl daugiau dėl to nepasisakytina.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises – dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

20.       Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktinis įmonės nemokumas actio Pauliana ieškinio prasme gali būti nustatomas ir anksčiau, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

22.       Išanalizavus pateiktus Bendrovės 2022 m. ir 2023 m. balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, Bendrovės kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, konstatuotina, kad Sutarties sudarymo metu (2023-08-10) Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga bei nuostolinga, įmonė buvo nemoki. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad su kai kuriais kreditoriais Bendrovė neatsiskaitė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, o darbuotojus atleido 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai su jais nebuvo atsiskaitoma nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Be to, šiame kontekste aktualu tai, kad Priekabos pardavimo sandoris nebuvo tokios vertės, kad sukelti Bendrovės nemokumą, todėl būtina įvertinti, ar šis sandoris kitaip nepažeidė kreditorių teisių.

23.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023-06-19 atsakovas pavedimu pervedė Bendrovei 270 Eur. Tokia pat suma buvo nurodyta ir Priekabos 2023-08-10 pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas 2023-06-19 pervesdamas Bendrovei 270 Eur vykdė kažkokį kitą įsipareigojimą, todėl nepaisant nesutampančių atsiskaitymo ir Sutarties sudarymo datų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje nurodyta, jog už Priekabą atsikaityta pavedimu, įvertinus tai, kad ieškovės pozicija dėl atskaitymo už Priekabą, dėl Priekabos vertės, dėl reikalavimų, reiškiamų šioje civilinėje byloje (vienašalė ar dvišalė restitucija) nenuosekli, spręstina, kad atsakovas atsiskaitė už Priekabą su Bendrove 2023-06-19 sumokėdamas 270 Eur.

25.       Ieškovė byloje teigė, kad Priekaba buvo parduota už mažesnę vertę, nei turėjo būti parduota, tačiau 2023-08-10 Priekabos vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė, ir nurodyta Priekabos vertė ne kartą keitėsi (11845,60 Eur, 988 Eur). Paminėtina tai, kad visi ieškovės pateikti skelbimai apie parduodamas analogiškas transporto priemones patvirtina tik tai, kad 2024 m. parduodamos transporto priemonės buvo naujos, pagamintų 2023 m. priekabų kaina svyruoja nuo 696 Eur iki 916 Eur. Kai iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Priekaba buvo pagaminta 2020 m., taigi 2023 m. ji jau buvo 3 m. senumo. Be to, iš Sutarties matyti, jog Priekabos rida buvo 100 000 km, kas patvirtina atsakovo atstovo teiginį, jog Priekaba buvo intensyviai naudojama. Dar daugiau 2023-08-10 Priekaba neturėjo galiojančios techninės apžiūros, kas patvirtina atsakovo atstovo teiginį, jog Priekabos techninė būklė buvo bloga. Šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė 2020-08-03 Priekabą įsigijo už 950 Eur kainą, leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog už Priekabą buvo sumokėta jos 2023-08-10 vertę atitinkanti kaina.

26.       Dar daugiau, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 1 priedėlio „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ reikalavimus priekabos ir puspriekabės nusidėvi per 4 metus. Priekabos yra priskiriamos ilgalaikiam turtui, todėl perleidžiant šį turtą būtina įvertinti jo nusidėvėjimą (Pelno mokesčio įstatymo 13 str., 16 str. 2 d.). Todėl per 3 metus priekabos nusidėvėjimas yra 75 proc., kas skaičiuojant Priekabos vertę 2023-08-10 nuo 950 Eur kainos sudaro 237,50 Eur. Taigi 2023-06-19 už Priekabą sumokėta kaina (270 Eur) buvo net didesnė, nei jos vertė įvertinus nusidėvėjimą.

27.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad už Priekabą pinigai buvo sumokėti Bendrovei, taigi vietoje turėto daikto Bendrovė gavo atsiskaitymams su kreditoriais reikalingą priemonę – pinigus. Todėl įvertinus tai, kad parduotos Priekabos kaina buvo net didesnė už jos vertę, kad ši kaina faktiškai buvo sumokėta Bendrovei, spręstina, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė jos kreditorių interesus. Taigi nėra vienos iš nustatytinų actio Pauliana sąlygų.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

28.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

29.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

30.       Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

31.       Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog nors atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jam kaip Bendrovės akcininkui bei Bendrovės direktorės sutuoktiniui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės apie Bendrovės sunkią finansinę būklę. Todėl teismo vertinimu, atsakovas, pirkdamas Priekabą didesne nei nustatyta įvertinus nusidėvėjimą kaina, iš esmės veikė kaip protingas, siekiantis patenkinti Bendrovės kreditorių interesus asmuo, nes Bendrovė gavo Priekabos vertę viršijantį piniginį ekvivalentą. Todėl esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė esant ir dar vieną actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo.

32.       Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

33.       CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas sudarė ginčijamą sandorį su savo sutuoktine, kuri tuo metu veikė Bendrovės vardu kaip jos direktorė. Taigi nors yra formalus pagrindas teigti, kad sandorio šalys buvo susiję giminystės ryšiais, tačiau ieškovei neįrodžius, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, nėra pagrindo konstatuoti sandorio šalių nesąžiningumo. Nurodyta patvirtina, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad egzistuoja ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

35.       Atmetus ieškinį, yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovą šioje byloje atstovavo advokatas Drąsutis Narmontas, už kurio paslaugas buvo sumokėta iš viso 290,40 Eur bei įsipareigota sumokėti dar 701,80 Eur (el. b. medž. 2 t., 1-5 l.), taigi visos atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 992,20 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, realios ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nustatytų dydžių. Esant šioms aplinkybėms iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteistinos atsakovui 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepaskirstytinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

38.       Kitos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pagal įstatymą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nepriteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios ieškovės.

39.       2024-08-01 nutartimi (el. b. medž. 1 t., 149-150 l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus sprendimui (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš BUAB „Transneta“, į. k. 300088804, administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 992,20 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2024-08-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus sprendimui.

Įsiteisėjus sprendimui, jį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                             Jurga Žulpė