Civilinė byla Nr.2-57-304/2012 

                 Teisminio proceso Nr.2-47-3-02032-2012-8

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                           116.1.;764.;125.1.;128.1.  

                                                                           
                              TELŠIŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

                                                 S P R E N D I M A S

                                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2013 m. kovo 29 d.

                           Telšiai

     Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant pareiškėjai L. G., jos atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, suinteresuotam asmeniui E. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo).

n u s t a t ė:

pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą CPK 444 str. tvarka prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L. G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gim. Stoties g.8-3, Telšiai, tėvu.

Teismo posėdyje L. G. ir jos atstovė advokatė Irena Sinkevičienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino kad nori, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. P. - jos tėvas ją pripažino savo vaiku.

Juridinę reikšmę turintis faktą prašo nustatyti P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.  

Pareiškėja L. G. paaiškino, kad gimė 1956 m. gruodžio 25 d., tėvams gyvenant nesusituokus. Tėvai susituokė tik 1958 metais, kai gimė brolis. Ji augo toje pačioje šeimoje. Tėvai nesutarė, todėl 1972 metais išsituokė. Tėvas jos nenorėjo pripažinti, nes kiek žino iš mamos, nenorėjo duoti išlaikymo, tačiau teismas 1972 metais priteisė iš jo 10 rub. jos išlaikymui. Tėvams išsituokus, ji liko gyventi kartu su mama. Su mama gyveno iki 1978 metų ir nuo 16 metų pradėjo gyventi atskirai. Santykiai su mama buvo ne kokie. Susirado draugą ir išvažiavo gyventi pas tėvą, kur su pertraukomis išgyveno iki 1993 metų. Namas buvo abiejų tėvų, per ištuoką padalintas. Ji gyveno mamos dalyje. Su tėvu bendravo, padėjo vienas kitam. Visi augino gyvulius, dalinosi darbais, derliumi. Tėvas buvo silpnos sveikatos. Jam susirgus jį slaugė, mirus jį palaidojo ir prižiūri jo kapą. P. P. ją laikė savo dukra. Gerai tarpusavyje sugyveno, tėvas jai padėjo sunkią valandą, rėmė finansiškai, visada  ją vadino dukra ir niekada neišskyrė iš kitų savo vaikų, jos sesers ir brolio. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo E. P. paaiškino, kad L. G. yra tikrai Pociaus dukra, nors jis nenorėjo to pripažinti. Per jų ištuokos bylą teismas priteisė iš P. P. dukros Laimutės išlaikymui 10 rublių. Pocius nenorėjo pripažinti tėvystės, nes nenorėjo mokėti alimentų kadangi buvo gobšus. Jis išėjo net į mažiau apmokamą darbą, kad tik vaikams pinigų nemokėti. Su Pociumi tris metus išgyveno kartu, bet ne santuokoje. Vėliau susituokė, tačiau bendras gyvenimas nesisekė, todėl išsituokė. Po ištuokos ji išvyko gyventi į Akmenės rajoną, o P. P. liko Viešvėnuose. Kai pas jį atvažiavo gyventi Laimutė, ji apsigyveno jos namo dalyje. Neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo.

                    L. Z. Jurevičienė parodė, kad anksčiau su Laimute ir jos tėvais buvo kaimynai. E. P. pas P. P. atėjo gyventi dar būdama nepilnametė. Gyvenant su P. P. jiems gimė duktė L. G.. Kiek žino, tėvo ir dukros santykiai buvo neblogi.  P. P. Laimutę vadino dukra, elgdavosi su ja gerai. Pociai turėjo tris vaikus ir visi jie buvo vienodai pripažįstami jų vaikais. S. L. pas tėvą parėjo gyventi kartu su vyru. Ilgai jie visi kartu gyveno. Jaunieji padėjo tėvui prie visų ūkio darbų. Žino tiek, kad P. P. Laimutę vadino ir vardu, ir dukra, o kad nenorėjo pripažinti, to nežinojo. Tikrai Laimutė tėvui padėdavo dirbti visus ūkio darbus, o jis su ja dalindavosi derliumi. Niekam net toks klausimas nekilo, kad Laimutė ne Petro dukra. Laimutė tėvą slaugė, jį laidojo, o dabar prižiūri kapą.

L. S. Najulis paaiškino, kad E. P. ir L. G. yra jo buvę kaimynai. Pociai turėjo tris vaikus: Laimutę, Jonuką ir dar viena dukrą. L. P. vadino tėveliu, o jis ją Laimute. Pagal jo supratimą Pocius laikė Laimą savo dukra. Gyveno jie viename name, padėjo vieni kitiems. Laima tėvą nukaršino. Kas palaidojo, nežino, negali pasakyti, bet laidotuves tvarkė Laima.   

L. V. Šlimienė paaiškino, kad P. P. buvo jos mamos brolis, Laimutė yra jos pusseserė. E. P. mamos brolio žmona. Ji su Laimute, jos broliu Jonu augo kartu. Dirbo visus ūkio darbus kartu, turėjo daug gyvulių. Kai dėdė išsiskyrė, turtą pasidalino, jo žmona Elzė susirado jauną vaikiną ir iš namų išvažiavo. Petrui liko vienas kambariukas. Po kiek laiko pas tėvą parėjo gyventi Laima, atvažiuodavo ir Jonas. Petras laikė Laimą dukra, net abejonių nekildavo. Visi augo kartu. Nesąmonė, kad jis nenorėjo Laimos pripažinti dukra. Mano, kad ištuokos metu kildavo barniai, todėl taip ir išėjo, kad nenorėjo mokėti išlaikymo. S. P., Laimą jį apskalbdavo, prižiūrėdavo. Petras turėjo 2 ha žemės ir jie net neprieštarauja, kad ta žemė būtų atiduota Laimai. Žemė turi atitekti Laimai, nes ji tėvą slaugė, mirusį palaidojo, tvarko kapą. Ten jos bočių žemė ir ji turi priklausyti Laimai. Jos mamos ir Pociaus tokia valia. Mama tai dabar galėtų paliudyti, bet labai serga, todėl į teismo posėdį neatvyko.

Patikslintu pareiškimu pareiškėja L. G. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L. G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Stoties g. 8-3, Telšiai, tėvu. Pareiškėja juridinę reikšmę turinį faktą siekia nusistatyti dėl palikimo priėmimo.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymas mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvai. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

Kadangi pareiškėja L. G. gimusi 1956 m. gruodžio 25 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969-12-02 įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvystės nustatymą. Pagal 1969-12-02 įsako Nr. VII-538 „ Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir įsakas) 10 p. vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Taigi tėvystės pripažinimo faktas šioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: pirma, asmuo išlaikė vaiką; antra, pripažino save vaiko tėvu. Būtent šie du įrodomieji faktai turi būti ir jie sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. 1936-08-25, a.k(duomenys neskelbtini) trejus metus iki santuokos, kuri įregistruota 1958-06-28, gyveno faktinėje santuokoje, jos metu gimė pareiškėja L. G.. Telšių rajono liaudies teismo 1972 m. birželio 27 d. sprendimu iš P. P. buvo priteistas išlaikymas dukrai L. B. (Gailienei) (b.l.29). Tuo metu vykusio teismo posėdžio metu P. P. nesutiko savo noru mokėti vaikui 10 rublių išlaikymo, tačiau teismas L. B. išlaikymui iš jo priteisė mokėti kas mėnesį po 10 rub. (b. l. 29,30). Iš liudytojų E. P., V. Š., S. N., Z. J., paaiškinimų matyti, kad jis išlaikymą pareiškėjai teikė ją augino, maitino, rengė ir neišskyrė iš kitų savo vaikų. Teisme jos nenorėjo pripažinti tik dėl to, jog buvo labai taupus, be to nebuvo geri santykiai su žmona, t.y. pareiškėjos mama, su kuria 1981 m. liepos 14 d. išsituokė. Tačiau po ištuokos, grįžus pareiškėjai Laimutei gyventi pas tėvą, jis jai finansiškai jai padėjo. Iš jų bendro gyvenimo matyti, kad vedė net bendrą ūkį, kartu augino gyvulius, dalinosi derliumi ir buvo geri tarpusavio santykiai. P. P. susirgus jį Laimutė slaugė. Mirusį palaidojo ir prižiūri jo kapą. Visą tai neginčytinai paliudijo P. P. sesers duktė L. V. Šlimienė, kad P. P. išlaikė Laimutę ir neginčytinai pripažino ją savo dukra.

Be to, nustatinėjant pripažinimo save vaiko tėvu faktą svarbi aplinkybė ta, kad (spėjamo tėvo) žodinį pripažinimą, bet ir kitus leistinus įrodymus, iš kurių matyti, kad tėvystė pripažįstama, t.y. įrašas pareiškėjos Gimimo akte, kad pareiškėjos tėvavardis – Petras. Visi paminėti liudytojų ir rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo abejoti, kad nuo pareiškėjos gimimo P. P. pripažino save pareiškėjos tėvu. Be to svarbu, kad būtent pareiškėja slaugė P. P., rūpinosi laidotuvėmis ir prižiūri jo kapą.

CPK 185 str. leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada kaip byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neginčytinai leidžia daryti išvadą, jog P. P. pripažino save pareiškėjos tėvu ir teikė jai išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, tėvui gali būti nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis  faktas, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L. G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) tėvu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.              

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 9 punktu, 307 straipsniu

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L. G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Stoties g. 8-3, Telšiai, tėvu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.      

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                        Judita Staševičienė