Civilinė byla Nr. e2A-1460-324/2018

            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25265-2017-0

            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.5;

 (S)

            3.3.1.14; 3.3.1.18.4.  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4075-950/2018 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  ieškinį atsakovams A. S. ir S. J. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko globėjo paskyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė atskirti nepilnametį vaiką D. S. nuo motinos A. S.; neterminuotai apriboti atsakovui S. J. tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu; panaikinti nepilnametei D. S. nustatytą laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; paskirti nepilnametės D. S. nuolatine globėja G. S.; nustatyti nepilnametės nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės A. S. kiekvieną mėnesį po 150,00 Eur išlaikymo nepilnametės dukters atžvilgiu iki kol ji sulauks pilnametystės; nepilnametės D. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti G. S.; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirtą išlaikymo lėšų tvarkytoją ir paskirti lėšų tvarkytoja G. S.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė serga psichine liga paranoidine šizofrenija, dėl kurios negeba be savo motinos pagalbos pasirūpinti nepilnamete dukra. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2012 m. birželio 29 d. buvo organizuojama šeimos atvejo peržiūra dėl atsakovės sveikatos būklės, kurios metu G. S. prisiėmė visą atsakomybę už naujagimės D. S. priežiūrą. Jai gimus atsakovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai. Tęsiantis teisminiam procesui S. J. ir A. S. įregistravo tėvystę.  Kauno apylinkės teismas iš S. J. priteisė kas mėnesį po 150 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai iki ji sulauks pilnametystės. Po tėvystės nustatymo atsakovas su dukra matėsi tik vieną kartą, vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino. Nepilnametės tėvai yra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nors atsakovė rodo rūpestį dukra, savarankiškai ja pasirūpinti negali. Atsakovas su dukra nebendrauja, tarp jo ir vaiko nėra emocinio ryšio, atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia.   Atskyrus D. S. nuo motinos A. S., o tėvui S. J. apribojus tėvo valdžią, būtina nustatyti nepilnametei nuolatinę globą ir jos gyvenamąją vietą. G. S. (atsakovės motina) nuo pat gimimo rūpinosi anūke D. S., nuo 2016 m. birželio 22 d. šiai moteriai paskirta laikina globa anūkės atžvilgiu. Tarp G. S. ir D. S. yra susiformavęs artimas ryšys, ji sutinka tapti nuolatine D. S. globėja.

3.       Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji kartu su savo motina ir dukra gyvena viename bute, todėl teismo sprendimu atskyrus nuo jos dukrą padėtis nepasikeis, jos ir toliau gyvens trise. Be to, gydymui jai buvo paskirti netinkami vaistai. Šiuo metu medikamentai nustatyti tinkami, todėl liga neprogresuoja, ji jaučiasi gerai. Nori ir toliau auginti dukrą padedama savo motinos G. S.. Jos pajamos nedidelės, darbingumas 30 procentų, todėl negalėtų kiekvieną mėnesį mokėti po 150 Eur išlaikymo dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė atskirti nepilnametę D. S. nuo motinos A. S.; neterminuotai apribojo S. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko D. S. atžvilgiu; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. A1-912 nustatytą laikinąją nepilnamečio vaiko globą; nepilnamečio vaiko D. S. nuolatine globėja paskyrė G. S.; nustatė nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamąją vietą globėjos G. S. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko D. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė globėją G. S.; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-65-944/2016 patvirtintos A. S. ir S. J. 2016 m. balandžio 7 d. sudarytos taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo ir vietoje nurodytos išlaikymo lėšų tvarkytojos A. S. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskyrė globėją G. S.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo įpareigojo vykdyti skubiai.

5.       Remiantis medicininiais dokumentais konstatavo, kad atsakovė nuo 2006 m. serga sunkia psichikos liga – paranoidine šizofrenija. Dėl šios ligos atsakovė  periodiškai  stacionarizuojama gydymo įstaigų psichiatrijos skyriuose, paskutinį kartą nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 28 d.  ir nuo 2018 m. kovo 3 d. ir iki 2018 m. kovo 13 d. Psichinė liga neigiamai veikia A. S. elgesį – ji yra agresyvi, neadekvačiai suvokia supančią aplinką, ignoruoja įprastas ir visuotinai priimtinas visuomeninio gyvenimo taisykles bei elgesio normas. Atsakovė dėl ligos negali užtikrinti psichologiškai saugios ir tinkamos aplinkos dukrai, viena ja nepertraukiamai ir nuolat rūpintis be savo motinos G. S. pagalbos. Atsakovės agresyvus ir nekontroliuojamas elgesys, nuolatinių konfliktų kėlimas su dukros lankomo darželio–lopšelio personalu, su socialinę pagalbą teikiančių institucijų darbuotojais, su kaimynais ir kitais asmenimis, neadekvatus supančios aplinkos suvokimas daro emocinę žalą nepilnametei atsakovės dukrai, todėl sprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti švelniausią tėvų valdžios ribojimo būdą – atskirti nepilnametį vaiką D. S. nuo jos motinos A. S. (Lietuvos Respublikos CK 3.179 str.).

6.       Nustatė visas teisines sąlygas ir pagrindus neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. J. nepilnamečio vaiko D. S. atžvilgiu. Šis atsakovas tiesiogiai ir sąmoningai vengia pareigos auklėti savo vaiką, juo visiškai nesirūpina ir nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad tokia padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). 

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo G. S. nepilnamete D. S. rūpinasi nuo pat jos gimimo, kad šio vaiko laikinąja globėja ji paskirta nuo 2016 m. birželio 22 d., kad ji tvirtai apsisprendusi ir toliau rūpintis bei  globoti D. S., kad nėra kitų asmenų, kurie išreikštų norą rūpintis ir globoti nepilnametį vaiką, D. S. nustatė nuolatinę globą, jos nuolatine globėja paskiriant artima giminaitę (senelę) G. S. (CK 3.256 str., 3.264 str. 3 d., 3.268 str., CPK 407 str.). G. S. gyvenamojoje vietoje nustatė nepilnamečio vaiko D. S. globos ir gyvenamąją vietą (CK 3.265 str.). Nepilnametei nustačius nuolatinę globą, panaikino 2016 m. liepos 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-912 dėl laikinosios globos nustatymo D. S..

8.       Konstatavo, kad atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (CK 3.195 str.) Sprendė, jog vaiko poreikiai yra įprastiniai. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė niekur nedirba, yra neįgali, žemas darbingumo lygis 30 procentų nustatytas iki 2041 m. balandžio 18 d., kad ribotas darbingumas nulemtas sunkios ligos, o atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį siekia 200,00 Eur ir kad atsakovės turtinė padėtis bloga ne dėl jos nerūpestingumo ar neatsakingo elgesio, o dėl objektyvių priežasčių, todėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dukrai dydį nustatė po 70,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi vaikas nuo motinos atskirtinas, pakeitė iš atsakovo priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise iš atsakovės A. S. į nepilnamečio vaiko globėją G. S. (CK 3.185 str. 1 d., 3.196 str. , 3.200 str., 3.208 str.). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą dukrai mokės abu atsakovai, kad jai gali būti skiriamos ir mokamos įvairios socialinės išmokos bei pašalpos, G. S. paskyrė nepilnametės D. S. turto administratore (CK 3.239 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti dėl jos priimto sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, atmetant A. S. pareikštą ieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepilnametį vaiką nuo jos atskirti. Nurodo, kad nuo vaiko gimimo augina dukrą ir kartu su ja gyvena iki šiol, padedama motinos G. S.. Neneigia, kad dėl psichinės ligos be motinos pagalbos visapusiškai vaiku nepasirūpintų. Teigia, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų aplinkybių – netinkamų medikamentų paskyrimo, turėjusio įtakos apeliantės elgesiui. Pakeitus gydymo metodiką ir vaistus apeliantės sveikatos būklė pagerėjo. Svarbu atsižvelgti vaiko interesus, nes apeliantę ir jos dukrą sieja stiprus emocinis ryšys (tai patvirtino G. S.), jų išskyrimas abiems turėtų neigiamos įtakos. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio apeliantės daromą neigiamą įtaką savo dukrai ar pavojų, vaikui augant su motina. Neišsiaiškinta vaiko nuomonė, ar jis norėtų būti atskirtas nuo motinos.

9.2.       Teismas nepagrįstai nustatė nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą su trečiuoju asmeniu G. S.. Nėra prasmės teisiškai nustatyti vaikui globą, kadangi atsakovė ji augina kartu su savo motina. Apeliantei susirgus ir dėl to hospitalizavus, vaiką prižiūrėtų jos motina G. S., kaip visada ir buvo iki sprendimo priėmimo dienos.

9.3.       Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymą. Nuo vaiko gimimo dukrą pilnai išlaiko. Nors apeliantės mėnesinės pajamos yra apie 200 Eur, didžiąją dalį ji ir išleidžia dukrai, faktinis išlaikymo priteisimas nieko nepakeis. Nėra pagrindo turto administratore ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją G. S., kadangi apeliantė puikiai tvarkėsi su lėšomis, skirtomis vaiko išlaikymui, jas naudodavo pagal paskirtį. Dėl uzufrukto teisės naudojimo niekada nebuvo kilęs ginčas.

10.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir taikė nepilnametės atskyrimą nuo atsakovės, neterminuotą atsakovo S. J. tėvo valdžios apribojimą, pagrįstai nustatė atsakovų dukrai nuolatinę globą, paskyrė globėją ir priteisė išlaikymą.

10.2.       Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovo prašoma priteistina suma yra nedidelė, atsižvelgtina į atsakovės finansinę padėtį ir gyvenimo aplinkybes.

10.3.       Atsakovės motina patvirtino, kad dėl atsakovės psichinės ligos vaiko negali palikti jos priežiūrai,  todėl sutiko, kad nepilnametis vaikas būtų nuo motinos atskirtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskyrė nepilnametį vaiką nuo motinos, panaikino jam nustatytą laikinąją globą,  nustatė nuolatinę globą, nepilnamečio vaiko nuolatine globėja paskyrė atsakovės motiną, su kuria nustatė nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamąją vietą; iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisė išlaikymą, kurio tvarkytoja uzufrukto teise ir nepilnamečio vaiko turto administratore paskyrė atsakovės motiną.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

13.       Atmestinas apeliantės argumentas dėl sprendimo nepagrįstumo motyvuojant tuo, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susiję su netinkamų medikamentų paskyrimu, turėjusiu poveikį  apeliantės elgesiui. Argumentas dėl netinkamų vaistų nepagrįstas įrodymais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad atsakovė negali gyventi su nepilnamete dukra ir kad tolesnis gyvenimas kartu su sergančia motina kenkia vaiko interesams, yra padaryta neatskleidus šios bylos esmės.

14.       Pagal CK 3.179 straipsnį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų (1 dalis). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (3 dalis).

15.       Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad nuo gimimo ir šiol atsakovė su dukra kartu gyvena savo motinos bute. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad dėl ligos gydydamasi stacionare, atsakovė su dukra negyveno tik trumpais laikotarpiais (2015-01-28 – 2015-02-13, 2018-02-02 – 2018-02-28, 2018-02-28 – 2018-03-13), jos liga nuolat gydoma ambulatoriškai.

16.       Tokiu būdu byloje nėra įrodymų apie tai, kad dėl psichikos ligos atsakovė su dukra negyvena. Pažymėtina, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių argumentų dėl apeliacinio skundo motyvo, kad po vaiko atskyrimo nuo motinos, globėja paskyrus trečiąjį asmenį atsakovės motiną, jos visos ir toliau kartu gyventų trečiojo asmens bute, nes kitos gyvenamosios vietos atsakovė tiesiog neturi. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie objektyvią šios šeimos galimybę surasti atsakovei kitą gyvenamąją vietą ar tam nukreiptas ieškovės pastangas.

17.       Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra tėvų valdžios apribojimo instituto sudedamoji dalis, įtvirtinta CK trečiosios knygos XI skyriaus penktame skirsnyje ir skirta vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72).  

18.       Atskirdamas vaiką nuo motinos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), bei kad CK 3.179 straipsnio nuostatų pritaikymui būtina nustatyti dvi sąlygas – objektyvias aplinkybes (nagrinėjamu atveju – psichinė liga) ir kad tos aplinkybės leidžia spręsti, jog tolesnis vaiko gyvenimas kartu su sergančiais tėvais (vienu iš tėvų) kenkia vaiko interesams. 

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtinančių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovės ligos tolesnis jos gyvenimas su dukra kenkia nepilnamečio vaiko interesams, tuo pačiu patvirtinant, jog apeliacine tvarka vertinamas  sprendimas tarnauja vaiko interesų apsaugai.

20.       LSMU ligoninės Kauno klinikos 2015-09-17 pažymėjime Nr. S-(1.25)-12388 nurodyta, kad atsakovei nustatytos psichikos ligos diagnozė nėra kontraindikacija rūpintis savo vaiku, tačiau būtina vertinti psichikos būklę šiuo metu. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2015-09-15 rašte Nr. S-(02)-4619 pažymėta, kad atsakovei sunku savarankiškai rūpintis vaiku, jai reikalinga pagalba, tačiau 2017-01-12 rašte Nr. S-(02)-1622 nurodoma, kad klausimą, ar sergantis šia liga žmogus gali savarankiškai rūpintis vaiku, sprendžia psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu (pastebėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų apie penkis atsakovės gydymosi laikotarpius pastarojoje įstaigoje, išskyrus faktą, jog šeštą kartą ji ten gydėsi nuo  2015-01-28 iki 2015-02-13 ).

21.       Apeliantė iš dalies pagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jos daromą neigiamą įtaką savo vaikui ar kad vaikui būtų pavojinga augti kartu su motina.

22.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nurodyti faktai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie atsakovės negalėjimą ir nesugebėjimą  užtikrinti dukrai psichologiškai bei emociškai stabilių gyvenimo sąlygų, yra susiję ne su jos elgesiu dukros atžvilgiu, o su nuolatinių konfliktų kėlimu santykiuose su dukros lankomo darželio lopšelio personalu, su socialinę pagalbą teikiančių institucijų darbuotojais, ką iliustruoja socialinį darbą patvirtinantys duomenys, su kaimynais ir kitais aplinkiniais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės elgesys yra agresyvus ir nekontroliuojamas, tačiau byloje nėra duomenų apie agresyvų ar kitokio pobūdžio netinkamą jos elgesį su vaiku. Ligos pobūdis bei atskiri atsakovės teismui pateikti procesiniai dokumentai (pvz., 2018-01-10 gautas atsiliepimas į ieškinį), vertinant protingumo principu, leidžia spręsti apie kai kuriuos neadekvačiai atsakovės suprantamus aplinkos elementus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, pagrįstų atsakovės psichinės sveikatos visapusišku ištyrimu, siejant tai su mediciniškai tikėtinu ir faktiniu jos psichinės būklės poveikiu gebėjimui tinkamai identifikuoti savo vaiko poreikius ir juos užtikrinti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie atsakovės suvokimo ir konfliktų su aplinkiniais asmenimis daromą emocinę žalą mažametei D.  S. tokiais įrodymais nepagrįsta.  

23.       Apeliantė pagrįstai teigia ir apie tai, kad nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino nepilnamečio vaiko, kuriam sprendimo priėmimo metu buvo beveik šešeri metai, nuomonės dėl atskyrimo nuo motinos ir dėl aplinkybių, kuriomis ieškinys yra grindžiamas (minėta, kad, laikinosios globėjos teigimu, tarp atsakovės ir vaiko yra glaudus emocinis ryšys).

24.       J. T. vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.

25.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką spręsdami bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96 ir kt.).

26.       CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

27.       Vadovaudamasi šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-10-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 pagal ieškovės   A. ieškinį atsakovui B. dėl vaiko C. atskyrimo nuo tėvo ir nuolatinės globos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.. 

28.       Be kitų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomų neišaiškintų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje atsakovės vaiko nuomonė dėl ieškinio reikalavimo ir jį grindžiančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

29.       Tai reiškia, kad šioje byloje nepakanka duomenų įvertinimui, ar yra sąlygos taikyti CK 3.179 straipsnyje reglamentuotą tėvų valdžios apribojimą, t.y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnametį vaiką atskyrė nuo motinos, kuri, nors be globėjos (savo motinos) pagalbos visapusiškai vaiku pasirūpinti dėl ligos ir nesugeba, gyveno bei šiuo metu gyvena kartu su vaiku bei vaiko globėja (iki sprendimo įsiteisėjimo – laikinąja globėja) ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad toliau kartu su vaiku dėl ligos gyventi negali.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

30.       Vadovaujantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pirmosios instancijos teismas, atskirdamas atsakovę nuo nepilnametės dukters, dėl atskyrimo paskirdamas nuolatinę globą bei priteisdamas išlaikymą, neatskleidė išnagrinėtos bylos esmės, todėl apskųstoji sprendimo dalis panaikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

                Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos su nuolatine globėja nustatymo, išlaikymo iš atsakovės priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

                                                                                                            Virginija Gudynienė

                                                                                                            Izolda Nėnienė