Civilinė byla Nr. e2A-39-1187/2023
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00442-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dariles“ dėl skolos priteisimo,
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Woodimpex“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“ priteisti 7 223,25 Eur skolą; 1 594,22 Eur palūkanų; 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. spalio 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019 10 30 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes – šaldytus baravykus apie 10 000 kg, supakuotus į kartonines dėžes, nevalytus; atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti Sutartyje numatytą kainą – 5 Eur + PVM už kilogramą (Sutarties 2.1 punktas). Už parduotas prekes ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. išrašė atsakovei 49 962,25 Eur sumai PVM sąskaitą-faktūrą, serija WIE, Nr. 759.
3. Prekės atsakovei pristatytos 2019 m. lapkričio 25 d. Priimant prekes CMR važtaraštyje buvo padaryta keletas pastabų dėl pristatytų prekių kokybės, pvz. nurodyta, kad baravykai purvini, kad yra sniego ir kt., bet net ir padaręs minėtas pastabas dėl prekių būklės, gavėjas prekes pilna apimtimi priėmė. Iš atsakovės nebuvo gauta pretenzijų, kad kokia nors konkreti prekių dalis neatitinka Sutartyje ar teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų, jog prekės ar jų dalis negali būti naudojamos pagal paskirtį. Tarp šalių nebuvo sudaryta ir jokių susitarimų dėl prekių kainos mažinimo, prekių pakeitimo. Todėl, atsakovė, gavusi ir priėmusi prekes, turi pareigą už jas atsiskaityti. Pagal Sutartį atsakovė už prekes turėjo atsiskaityti tokia tvarka ir terminais – sumokant 15 000 Eur avansą, o likusią sumą sumokant per 7 dienas nuo prekių pristatymo ir kokybės priėmimo (Sutarties 2.2 punktas). Atsakovė keliais skirtingu laiku atliktais mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei bendrą 42 739 Eur sumą ir šio ieškinio pareiškimo metu yra skolinga ieškovei 7 223,25 Eur.
4. Ieškovė reikalavimą priteisti 1594,22 Eur dydžio palūkanas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodė, kad palūkanos paskaičiuotos už pradelstą laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos.
5. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog ieškovės parduotos prekės neatitiko pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, prekių kiekis neatitiko kiekio, nurodyto atsakovės iš anksto išrašytoje sąskaitoje. Be to, ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kodėl atsakovė sumažino prekių kainą ir ji su tomis aplinkybėmis sutiko dar 2019 m.
6. Pažymėjo, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei apie 10 000 kg šaldytų baravykų, supakuotų į kartonines dėžes, nevalytų, atitinkančių Sutarties 1.2 punkte nurodytus kokybės reikalavimus: I rūšies baravykai, su balta kepurėlių apačia; kirmėlėtumas iki 20 %; baravykų kepurėlių dydis 0-8 cm, 8+ cm iki 10 %. Atsakovė Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo sumokėti Sutartyje nustatytą kainą – 5,00 Eur/kg plius PVM už Sutarties 1.2 punkte nurodytas savybes atitinkančių baravykų kilogramą, t. y. Sutartyje nurodytą kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti ne už bet kokius grybus, o tik už atitinkančius kokybės reikalavimus.
7. Papildomai pažymėjo, jog ieškovė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą Serija WIE Nr. 759 išrašė 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. dar iki prekių pristatymo atsakovei. Sąskaitoje nurodyta, kad bus pristatytas 9 992,45 kg kiekis, už kurį mokėtina bendra suma 49 962,25 Eur. Ieškovė baravykus atsakovei pristatė 2019 m. lapkričio 25 d. Priimant baravykus važtaraštyje Nr. 1061402 buvo užfiksuoti akivaizdūs prekių trūkumai: (i) baravykai buvo purvini, sušokę į vieną gabalą, su daug ledo gabaliukų ir sniego; (ii) iš karto buvo akivaizdu, kad dauguma baravykų yra ne I rūšies, kokius pagal Sutartį įsipareigojo pateikti ieškovė, o II ir III rūšies; (iii) baravykų priėmimo metu buvo nustatyta ir tai, kad pristatytas mažesnis baravykų kiekis nei nurodyta ieškovės išrašytoje Sąskaitoje - pristatyta ne 9992,45 kg, o tik 9 721,75 kg. Taigi, jau pristatymo metu buvo aišku, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita–faktūra 49 962,25 Eur sumai yra nepagrįsta, nes joje nurodytas kiekis neatitinka realiai pristatyto kiekio, todėl ir mokėtina suma vien dėl šio neatitikimo turėjo būti sumažinta.
8. Atsakovė taip pat nesutiko su aplinkybe, jog nebuvo gauta pretenzijų, įrodymų, kad kokia nors konkreti prekių dalis neatitinka Sutartyje ar teisės aktuose numatytų kokybės reikalavimų. Dar pristatymo dieną (2019 m. lapkričio 25 d.) atsakovė elektroniniu laišku ne tik informavo apie baravykų kokybės ir svorio trūkumus, bet ir pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas. Kaip matyti iš minėto elektroninio laiško, jame buvo įvardinti visi akivaizdūs, patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Be to, atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį ir į tai, kad baravykai buvo transportuojami netinkamoje, per žemoje temperatūroje. Kaip matyti iš ieškovei elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų, baravykai buvo su daug ledo ir smėlio priemaišų, todėl grynasis jų svoris (už kurį ir buvo sutarta mokėti – 5 Eur/kg) galėjo būti ir buvo apskaičiuotas tik atskirai, be nereikalingų priedų, pasvėrus baravykus. Atsakovė teismui pateikė gamybos kortelę, iš kurios matyti, kad atliekų (ledo ir smėlio) buvo net 1 726,3 kg. Po baravykų atskyrimo bei nuvalymo proceso, likęs kiekis – 7 917 kg, taigi, ieškovei už patiektas prekes iš viso galėjo būti sumokėta 39 585 Eur (7 917 kg x 5 Eur).
9. Atsakovė teikia produkto specifikaciją, iš kurios matyti, kad I rūšies baravykai pagal juslinius rodiklius (spalvą) identifikuojami taip: kepurėlės viršus nuo geltonai rudos spalvos iki tamsiai rudos spalvos, kotas ir kepurėlės apačia nuo šviesiai gelsvos iki baltos spalvos. II rūšies baravykų apačia būna geltona, o III rūšies žalia. Ieškovė pagal Sutarties 1.2 punktą įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti tik I rūšies baravykus. Tai, kad ne visi 2019 m. lapkričio 25 d. pristatyti baravykai yra I rūšies, atsakovė ieškovei nurodė iš karto po baravykų pristatymo siųstame elektroniniame laiške. Kaip matyti iš gamybos lentelės, po detalesnio baravykų įvertinimo, paaiškėjo, kad I klasės baravykų buvo pristatyta tik 4 067 kg, likę baravykai atitiko II rūšies reikalavimus.
10. Nurodė, kad baravykų sutvarkymui buvo skirta daug darbuotojų laiko sąnaudų, todėl dėl iš esmės nekokybiškų ir Sutarties nuostatų neatitinkančių baravykų įsigijimo iš ieškovės, atsakovė papildomai patyrė nuostolių. Atsakovės nuostolius sudaro ir tai, kad ji ieškovei sumokėjo už didesnį kiekį negu įsigijo (7 917 kg), be to, tik šiek tiek daugiau nei pusė (4 067 kg) baravykų buvo I rūšies, t. y., atitiko Sutartimi sulygtus kokybės reikalavimus.
11. Atsakovė su ieškove dėl nekokybiškų baravykų komunikavo ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu. Pokalbio metu, ieškovei buvo pasiūlyta atsiimti pristatytą nekokybišką prekę, tačiau ieškovė prekės atsiimti nenorėjo ir siekė ieškoti kompromisinio sprendimo. Ieškovės vadovas atvyko į atsakovės gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur pats įvertino baravykus, suprato, kad iš tiesų pristatė nekokybišką prekę ir pripažino, kad baravykų svoris neatitiko nurodyto sąskaitoje. Šalys susitarė, kad likusi nesumokėta sąskaitoje nurodyta suma – 7 223,25 Eur nebus apmokama. Toks sprendimas tenkino abi Sutarties šalis, nors atsakovės nuostoliai ir praradimai buvo ženkliai didesni. Ieškovė buvo pažadėjusi tokiai sumai išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, tačiau to nepadarė. Kad toks sprendimas ieškovę tenkino, patvirtina ir tai, kad pretenzija dėl nesumokėtos sumos buvo atsiųsta tik 2022 m. vasario 2 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams po baravykų pristatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė: 1) priteisė iš ieškovės UAB „Woodimpex“ atsakovės UAB „Dariles“ naudai 7814,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės valstybei 6,64 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl parduotų prekių kokybės ir apmokėjimo už parduotas prekes. Taip pat, jog ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.305–6.431 straipsnių nuostatomis bei šalių sudaryta sutartimi, kurios nuostatos, jas šalims aiškinant skirtingai, aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis.
14. Vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys jų 2019 m. spalio 30 d. sudarytos sutarties nuostatas dėl sutarties objekto (sutarties 1.1. – 1.2. punktai) aiškina skirtingai – ieškovė liudytojų parodymais siekia paneigti buvus susitarimą tik dėl I-os rūšies šaldytų baravykų pardavimo atsakovei, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodyto sutarties punkto interpretavimu, prašo vadovautis sutarties nuostatomis. Teismas sprendė, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl tokių prekių pirkimo–pardavimo, koks nurodytas Sutarties 1.1.-1.2. punktuose.
15. Pažymėta, kad CMR važtaraštyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo grybų - „Baravykai purvini, sušokę į vieną gabalą, daug sniego/ledo gabaliukų; dauguma atsiskyrę, ne pilni, kotai nulūžę nuo kepurėlių; dauguma baravykų II ir III rūšies; temperatūra krovinio pervežimo metu nebuvo tinkama; gautas kiekis – 9721,75 kg“ nebuvo ieškovės paneigtos atitinkamais rašytiniais įrodymais. Taip pat ieškovės vadovas neneigė aplinkybės, kad iš karto po grybų pristatymo atsakovės vadovė atsiuntė pristatytų ginčo grybų nuotraukas ir savo atsakymo/komentaro. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą iš karto po grybų pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovei, kada iš atsakovės ieškovės vadovas Viber programėlėje gavo nuotraukas taip grindžiant pristatytų grybų (ne)kokybę, taip pat tai, kad ieškovė priminimą sumokėti 7223,25 Eur sumą atsiuntė tik 2022 m. vasario 2 d., priėjo išvados, kad šalys, susitikusios iš karto po grybų pristatymo (2019 m. lapkričio 25 d.) pakeitė 2019 m. spalio 30 d. sudarytos sutarties 2 punkto sąlygas (dėl sutarties kainos ir mokėjimo), nes aplinkybė, kad ginčo grybai buvo pristatyti tokie, kaip nurodyta CMR važtaraščio pastabose, viena vertus, nebuvo paneigta, kita vertus, ją patvirtino abiejų šalių liudytojai, nors raštu šalys tokio pakeitimo ir neįformino. Įrodymų, paneigiančių atsakovės vadovės paaiškinimą, teigiant, kad šalys susitikimo metu (iš karto po grybų pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d.) susitarė, kad atsakovė negrąžina prekių, tačiau už jas likusios sumos nemoka tiek dėl grybų nekokybės, tiek dėl nesutampančio kiekio, ieškovė nepateikė. Tad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl ginčo prekės ir jos kokybės šalys susitarė, kaip nurodyta sutarties 1 punkte, tačiau atvykus prekei, jų veiksmai iš karto po prekės pristatymo 2019 m. lapkričio 25 d., sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad šalys savo veiksmais pakeitė Sutarties 2 punkto sąlygas dėl kainos ir apmokėjimo.
16. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad ginčo prekė – šaldyti grybai yra maisto produktai, kurių galiojimas yra apibrėžtas laike ir galimai yra/buvo suėjęs 2022 m. vasario 2 d. pranešimo–priminimo siuntimo metu (produkto specifikacijoje nurodyta, kad tinkamumo vartoti trukmė yra 4 metai, laikant temperatūroje ne aukštesnėje kaip -25 C, 3 metai, laikant temperatūroje ne aukštesnėje kaip -18 C). Todėl negavus apmokėjimo ginčo sutartyje nustatytu laiku (per 7 dienas nuo ginčo grybų pristatymo ir kokybės priėmimo), ieškovės 2022 m. vasario 2 d. pranešimas–priminimas dėl skolos sumokėjimo vertintas kritiškai ir kaip nepaneigiantis teismo padarytų išvadų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliantė (ieškovė) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog šalys, susitikusios iš karto po grybų pristatymo (2019 m. lapkričio 25 d.) pakeitė 2019 m. spalio 30 d. sudarytos sutarties 2 punkto sąlygas (dėl sutarties kainos ir mokėjimo). Remdamasi CK 6.183 straipsniu apeliantė nurodo, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu, o 2 dalyje numatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Ieškovė akcentuoja, jog sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka; 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai.
19. Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo įrodyta, kad egzistuotų minėtos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos pripažinimui, kad ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais būtų pakeitusios Sutarties sąlygą dėl prekių kainos. Akcentuoja, jog byloje nebuvo ginčo, kad Sutarties 6.3 punktu šalys buvo sutarusios, jog sutarties pakeitimai, papildymai galioja tik tada, jei jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti sutarties šalių. Pažymi, jog šią sutarties nuostatą paminėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Ieškovės teigimu, teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo kasacinio teismo nurodomomis sąlygomis ir nepagrindė minėtų sąlygų egzistavimo ar neegzistavimo, šių aplinkybių, sąlygų ne(egzistavimo) teismas visiškai nevertino. Tai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisingų išvadų byloje padarymą, nes byloje esantys duomenys, šalių elgesys patvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryto jokio susitarimo dėl prekių kainos sumažinimo.
20. Nors Sutartyje aiškiai nurodyta, kad Sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu, joks susitarimas dėl kainos pakeitimo tarp šalių nebuvo sudarytas, pasirašytas. Atsakovė nenurodė, kad būtų inicijavusi Sutarties pakeitimo sudarymą, nenurodė ir nepaaiškino, kodėl, jeigu jos teigimu, šalys susitarė dėl prekių kainos sumažinimo, tai nebuvo užfiksuota Sutarties pakeitimu, kitokia raštiška forma (pvz., bent el. laiškais), kodėl nebuvo kredituota PVM sąskaita-faktūra ir kt. Atsakovė deklaratyviai teigė neva šalys tarp jų vykusio susitikimo metu buvo sudariusios susitarimą dėl kainos sumažinimo, į bylą nebuvo pateikta jokių tokį tariamą susitarimą patvirtinančių įrodymų, nei el. laiškų, susirašinėjimo, nei kitų objektyvių duomenų, kurie atspindėtų tarp šalių vykusias derybas, tariamai pasiektą susitarimą dėl kainos sumažinimo. Ieškovės elgesys aiškiai rodo, kad ji niekada nebuvo išreiškusi valios, sutikimo keisti sutartą prekių kainą – nebuvo sudarytas Sutarties pakeitimas, nebuvo išrašyta kreditinė sąskaita sumažinant prekių kainą, kas, egzistuojant atsakovės nurodomam tariamam susitarimui, turėjo būti padaryta, nes tai numato, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalys. Negavusi iš atsakovės galutinio apmokėjimo ieškovė išsiuntė atsakovei raštišką priminimą, o skolos nepadengus, kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovės valios nebuvimą dėl Sutarties keitimo. Atsakovė nepateikė jokių žodinio susitarimo tarp šalių įrodymų ir nesikreipė į ieškovę dėl tokio susitarimo vykdymo.
21. Apeliantė pažymi, jog 2022 m. vasario 7 d. el. paštu atsiųstame atsakyme į ieškovės reikalavimą dėl skolos sumokėjimo atsakovė net neužsiminė apie šalių susitarimą dėl prekių kainos sumažinimo, tariamą ieškovės pažadą išrašyti kreditinę sąskaitą 7 223,25 Eur ar kokiai kitai sumai. Natūralu, kad jeigu toks susitarimas tarp šalių būtų buvęs sudarytas, atsakovė būtų tai nurodžiusi atsakyme į ieškovės reikalavimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau to nebuvo ir apie tariamą šalių susitarimą, nepateikiant jokių tokio susitarimo įrodymų, atsakovė nurodė tik ieškovei kreipusis į teismą, teikdama prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog atsakovė nepaaiškino, o teismas nenustatinėjo ir nevertino kaip, kokiomis aplinkybėmis neva buvo tariamasi dėl kainos sumažinimo, dėl kokių konkrečiai sąlygų buvo susitarta, kaip, kokiu pagrindu nustatyta kokiai suma mažinama kaina. Byloje pasisakydama dėl neva tikrosios grybų kainos, jų būklės, atsakovė rėmėsi duomenimis, dokumentais (kurių patikimumas kelia abejonių), tokiais kaip gamybos kortelė, pagal kuriuos išeitų, kad valyti grybus atsakovė baigė tik 2020 m. vasario mėnesį, t. y. gerokai vėliau nei įvyko sprendime minėtas ieškovės vizitas pas atsakovę.
22. Apeliantė ginčija atsakovės pozicijos prieštaringumą tuo pagrindu, kad tik baigusi valyti grybus atsakovė gavo duomenis, kuriais remiantis byloje teigė, kokia jos nuomone turėtų būti grybų kaina, nors pagal Sutartį šalys aiškiai susitarė pirkti-parduoti nevalytus šaldytus grybus. Be kita ko ieškovė pažymi, jog teismas nevertino atsakovės elgesio, kuris aiškia rodė, jog atsakovė neatliko jokių veiksmų, galinčių patvirtinti esant susitarimui sumažinti prekių kainą.
23. Jei tarp šalių būtų buvęs sudarytas atsakovės nurodomas susitarimas dėl kainos sumažinimo, jis būtų buvęs užfiksuotas šalių buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė, kuriai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, neabejotinai būtų reikalavusi, kad ieškovė išrašytų atsakovei kreditinę sąskaitą, o to nepadarius – pati būtų išrašiusi debetinį dokumentą. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei suderinimui, patvirtinimui skolų suderinimo aktus, kuriuose būtų nurodyta ne pagal Sutartį ir sąskaitą likusi neapmokėta ieškinyje nurodyta 7 223,25 Eur, o mažesnė skolos suma ar fiksuojamas tariamas skolos nebuvimas.
24. Ieškovės geranoriškas sąskaitos apmokėjimo laukimas suėjus joje nustatytam apmokėjimo terminui nereiškia, kad ieškovė atsisakė teisės reikalauti iš atsakovės skolos sumokėjimo ar, kad prarado tokią teisę. Ieškovės neveikimas, savo teisės reikalauti likusios skolos sumokėjimo neįgyvendinimas taip pat nereiškia ir negalėjo būti vertinamas kaip patvirtinimas, jog šalys pakeitė Sutartimi sutartą kainą, apmokėjimo sąlygas, nes tokio susitarimo konstatavimui byloje turėjo būti įrodyta, kad abi šalys laisva valia sudarė susitarimą sumažinti kainą, kad šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas buvo aiški ir nedviprasmiška ir kt. Atsakovės veiksmai ir neveikimas (neprašymas įforminti tariamo susitarimo dėl kainos mažinimo, neprašymas išrašyti kreditinės sąskaitos, jokio debetinio dokumento neišrašymas ir kt.) taip pat patvirtina, kad nebuvo nei sudarytas, nei vykdomas susitarimas dėl prekių kainos sumažinimo.
25. Apeliantė, vadovaudamasi CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 12, 178 straipsniai), vertina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nukrypdamas nuo bendrųjų įrodinėjimo taisyklių bei principų, kadangi atsakovei, kuri teigė, kad prekės neatitiko šalių sulygtos prekių kokybės, teko pareiga šias aplinkybes įrodyti. Dar prieš grybų nupirkimą tarp šalių buvo aiškiai susitarta, kad atsakovei bus parduotos būtent tokios rūšies prekės (grybai), kokie atsakovei buvo pristatyti ir atsakovės priimti, kuriuos išsirinko ir nurodė pirkti atsakovės atstovas S. R. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar prieš grybų faktinį nupirkimą, jų pristatymą, atsakovė matė, įvertino grybus, jų būklę ir patvirtino, kad tokie grybai yra tinkami įsigijimui Sutarties tarp šalių pagrindu, t. y., tokie, kokius atsakovė siekė įsigyti ir mokėti Sutartyje nurodytą kainą. Atsakovė byloje nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, tad negalima sutikti su teismo vertinimu, kad atsakovei buvo parduotos ne tokios prekės, dėl kurių buvo sutarta.
26. Ieškovė pažymi, jog teismo sprendime nėra argumentuotai pagrįsta ar bent paaiškinama kodėl teismas laikė, jog šalys neva savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties sąlygas dėl kainos, kai bylos duomenų visuma, šalių elgesys ir kt., rodė tokio susitarimo nebuvimą, bet nevertino ir nelaikė, kad šalių sutarimu, atsakovės atstovo valia ir sprendimu buvo pakeista Sutarties sąlyga dėl grybų rūšies, kai tokias aplinkybes rodė ir patvirtino tiek byloje apklaustų liudytojų, paaiškinimai, tiek šalių elgesys Sutarties vykdymo metu ir po to - jokių reikalavimų iš atsakovės sumažinti kainą, atlyginti nuostolius nebuvimas ir kt.
27. Aplinkybės dėl atsakovės neva patirtų išlaidų, nuostolių valant grybus, taip pat už kokią kainą atsakovė pardavė panašius grybus, kaip ir argumentai dėl pristatytų neva ne tokių kaip sutarta prekių, būtų buvusios reikšmingos tik tuo atveju, jei atsakovė būtų pateikusi priešieškinį ir reiškusi kokius nors su tuo susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, dėl prekių kainos sumažinimo ar nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovė byloje ne tik nereiškė priešieškinio, bet tvirtindama neva jai buvo parduoti netinkamos rūšies grybai nepateikė jokių patikimų tai patvirtinančių įrodymų – specialistų, ekspertų išvadų. Byloje nėra ir nebuvo įrodymų, kad ginčo grybai atsakovės buvo parduoti pirkėjams už mažesnę kainą, nei ji tikėjosi gauti jų įsigijimo metu, ne kaip pirmos rūšies. Vadinasi, atsakovė iš šalių sudarytos sutarties gavo tai, ko pagrįstai galėjo tikėtis, tai, dėl ko šalys buvo sutarusios. Priešingu atveju, jei grybai nebūtų atitikę šalių sutartų sąlygų, būtų buvę blogesnės kokybės ar, juo labiau, netinkami naudoti pagal paskirtį, kuriai jie buvo įsigyti, atsakovė, kaip pirkėja, jų net nebūtų priėmusi, kaip numatyta Sutarties 3.2.3 punkte. Apeliantė daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
28. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, jog Sutarties 3.2.3. punkte įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti prekių, jei jos buvo pristatytos nekokybiškos ir neatitinka maisto produktams skirtų reikalavimų, todėl atsakovė kaip sprendimo variantą pasiūlė ieškovei atsiimti grybus, tačiau ieškovė to padaryti nepanoro. Apeliantė nerado kito grybų perdirbimu užsiimančio subjekto, kuris pageidautų įsigyti grybus, ieškovė nesiverčia tokia veikla, todėl grąžinus daugiau nei 9 tonas grybų, būtų patyrusi didžiulį nuostolį. Atsakovė šiuo atveju nusprendė veikti vadovaudamasi favor contractus principu ir Sutartį išsaugojo, nors pristatyti baravykai neatitiko ne tik Sutartyje keliamų kokybės reikalavimų, bet ir bendrų kokybės standartų. Ieškovės atstovui atvykus ir įsitikinus, kad pristatytų grybų kokybė neatitinka Sutarties sąlygų buvo ieškoma kompromisinio varianto. Kadangi buvo sumokėta didžioji dalis kainos, šalys susitarė, kad nesumokėta kainos dalis 7 223,25 Eur nebus mokama. Sąskaita buvo išrašyta prieš grybų pristatymą, joje nurodytas didesnis kiekis nei realiai buvo pristatyta, o grybų kaina apskaičiuota laikant, kad grybai atitiks kokybės reikalavimus. Ieškovė buvo pažadėjusi išrašyti kreditinę sąskaitą, tačiau to nepadarė. Tai, kad pasiektas susitarimas tenkino abi šalis, matyti iš to, kad ieškovė iki pat 2022 m. vasario 2 d. nereikalavo iš atsakovės sumokėti likusios sumos pagal sąskaitą.
30. Pažymi, jog 2022 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške, atsakant į ieškovės pretenziją buvo išsamiai paaiškinta, kodėl atsakovė nėra skolinga ieškovei. Atsakovė pateikė įrodymus, nuosekliai patvirtinančius, kad grybai neatitiko Sutarties reikalavimų, kad apeliantė buvo apie tai informuota ir pripažino, jog grybų kokybė neatitinka Sutarties reikalavimų. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu dėstė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nė viename iš procesinių dokumentų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad netinkamos kokybės grybus tiekti jai neva sakė liudytojas D. G., kuriam tai nurodė liudytojas S. R. Visų pirma, liudytojų parodymai, tiek paties D. G., tiek ir S. R., patvirtino, kad jokių nurodymų dėl kokybės S. R. D. G., kuris nė nebuvo atsakovės darbuotoju ar įgaliotu asmeniu, nedavė. Antra, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad tokia apeliantės pozicija atsirado tik teisme, nes nė viename rašte ar susirašinėjime ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad grybų kokybės reikalavimų nesilaikė dėl to, kad jai buvo nurodyta tiekti bet kokios kokybės grybus.
31. Atsakovė siekė įsigyti Sutarties 1.2 p. nurodytos kokybės baravykus. Esminis reikalavimas, kurio neatitiko ieškovės pristatyti baravykai – jie nebuvo I rūšies. Baravykų rūšys yra nustatomos pagal jų amžių: kuo jaunesnis baravykas, tuo jis naudingesnis. Naujai išaugęs baravykas laikomas I rūšies baravyku, kuo ilgiau nenuimtas derlius, tuo jo kepurėlės apačios spalva labiau tamsėja, baravyko rūšis prastėja (geltona kepurėlės apačia – II rūšis, žalia – III rūšis). Be to, kad daugelis pristatytų baravykų nebuvo I rūšies, jie buvo purvini (ne nevalyti, tačiau užšaldyti su žemėmis, smėlėti), sušalę į vieną gabalą, kepurėlės ir kotai atskirai. Pagal Sutartį buvo perkami pavieniai sveiki baravykai, o ne baravykų kotų ir kepurėlių sušalę ledo luitai.
32. Atsakovė pažymi, jog į bylą pateikė ne vieną įrodymą, patvirtinantį pristatytų baravykų kokybės trūkumus. Byloje yra ne vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad buvo pristatyti netinkamos kokybės grybai ir kad ieškovės vadovas apie tai buvo ne kartą informuotas: važtaraštis, kuriame fiksuoti jau pristatymo metu pastebėti trūkumai; Gamybos kortelė, kurioje matyti, kiek „netekties“ ir „atliekų“, susidarė tvarkant pristatytus baravykus ir kiek kokios rūšies baravykų išties buvo pristatyta: 7917 kg pasiskirsto taip: I rūšies baravykai – 4 021 kg (I klasės baravykų buvo gauta: 2-4 cm 1 330 kg, 4-6 cm 2 220 kg, 8+ cm 121 kg, kubeliai (A) 350 kg) ir II rūšies baravykai – 3896 kg (šaldyti baravykai II klasė 1595 kg, kubeliai (B) 2301 kg). Šie skaičiai yra pateikti jau be „netekties“ ir „atliekų“, o į nevalytų baravykų svorį/kainą „netektis“ ir „atliekos“ yra įtraukiami.
33. Atsakovės vertinimu, ieškovės į bylą pateiktas sertifikatas tikėtina gautas tam, kad būtų grybus galima eksportuoti iš Ukrainos, tačiau tai nepatvirtina grybų kokybės atitikties Sutarties reikalavimams. Papildomai pažymėtina, kad pasvėrus grybus pristatymo metu tapo aišku, kad ieškovės išrašyta Sąskaita 49 962,25 Eur sumai yra nepagrįsta, nes joje nurodytas kiekis neatitinka realiai pristatyto kiekio (pristatyta ne 9992,45 kg, o tik 9 721,75 kg), todėl ir mokėtina suma, net ir tuo atveju, jei baravykai atitiktų kokybės reikalavimus, vien dėl šio neatitikimo turėjo būti sumažinta.
34. Apeliantė teigia, kad dėl netinkamų vežimo sąlygų atsakovė turėjo kreiptis į vežėją. Tačiau, kaip teisingai konstatuota sprendime, ieškovė buvo atsakinga už grybų pristatymą, todėl jai tenka atsakomybė už tai, kad grybai būtų pristatyti tinkamoje temperatūroje ir kitomis tinkamomis sąlygomis. Pareigą ir teisę pareikšti pretenziją vežėjui turėjo ieškovė, tačiau dar 2019 m. lapkričio 25 d. gavusi informaciją iš atsakovės apie netinkamą temperatūrinį režimą grybų vežimo metu, šių veiksmų neatliko.
35. Bylos medžiagoje esantys įrodymai ir paties liudytojo D. G. liudijimas patvirtinta, kad jis neatstovavo nė vienos šalies. Kaip buvo D. G. paaiškinta, jis svarstė grįžti į grybų verslą, todėl domėjosi grybų kainomis, galimybėmis juos realizuoti. Todėl ieškovės noras pateisinti netinkamos kokybės baravykų pristatymą tuo, kad neva buvo pakeista Sutartis dalyje dėl baravykų kokybės reikalavimų nėra pagrįsta nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nei liudytojų parodymais ir prieštarauja CK 6.183 straipsnio 1 daliai. Su atsakovės vadove, įstatų ir teisės aktų pagrindu įgaliota veikti atsakovės vardu, dėl grybų kokybės ieškovės vadovas nebendravo iki tol, kol 2019 m. lapkričio 25 d. atsakovei buvo pristatyti Sutarties nuostatų neatitinkantys baravykai. Atsakovė siekė įsigyti I rūšies baravykų, taip pat atitinkančių kitus Sutarties 1.2 p. įvirtintus reikalavimus ir dėl jų sudarė Sutartį ir tik už tokios kokybės baravykus įsipareigojo mokėti 5 Eur už 1 kg.
36. Ieškovė, nepaisant to, kad kaip žadėjo, neišrašė kreditinės sąskaitos, susitarimo laikėsi ilgiau nei dvejus metus, ir neva egzistuojančios skolos nereikalavo. Tuo tarpu atsakovė tikėdama, kad atsiskaitymo klausimas su ieškove yra išspręstas, tuo pagrindu nereikalavo, kad būtų išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra. Tai, kad ieškovė nusprendė sudaryto susitarimo nebesilaikyti ir pareikalavo likusios Sąskaitos sumos apmokėjimo, nereiškia, kad susitarimas nebuvo sudarytas.
37. Pažymi, jeigu atsakovė nebūtų laikiusi, kad klausimas dėl atsiskaitymo už pristatytus grybus yra išspręstas, būtų ėmusi tam tikrų veiksmų, kurie būtų palengvinę įrodinėjimą dėl grybų kokybės, kol jie dar buvo pas atsakovę, pvz. kreipusis į ekspertus. Atsakovė šių veiksmų nesiėmė tik dėl to, kad buvo susitarusi su ieškove priimti grybus už tą sumą, kuri ieškovei jau buvo sumokėta. Kaip matyti, atsakovė nebeteikė pretenzijų ieškovei dėl grybų kokybės, neinformavo apie grybų tvarkymo procesą, apie tai, koks kiekis netekčių susidarė po to, kai grybai buvo sutvarkyti ir kad tas kiekis skiriasi nuo įprastų atvejų. Kaip nuosekliai bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovės vadovė, tvarkant grybus paaiškėjo, kad atsakovė patyrė dar daugiau nuostolių nei „permokėjimas“ už grybus, pvz. vien darbuotojų, tvarkančių purvinus į ledo luitą sušokusius grybus darbo laikas.
38. Susiklosčiusią situaciją šalys išsprendė kompromiso būdu, atsakovė priėmė visus pristatytus grybus ir atsižvelgdama į tai, kad jie neatitinka kokybės reikalavimų, susitarė su ieškove, kad likusi suma pagal Sąskaitą nebus mokama. Toks susitarimas ieškovei tiko, ir iš esmės buvo palankesnis, nei grąžinti atsakovei jau sumokėtą sumą ir ieškoti, kam parduoti prastos kokybės grybus. Pažymėtina, kad vienintelis apeliantės argumentas dėl neva nesumokėtos sumos yra Sąskaita, kuri buvo išrašyta iš anksto, preziumuojant, kad bus pristatyti kokybės reikalavimus atitinkantys baravykai.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
42. 2019 m. spalio 30 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019 10 30 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o atsakovė (pirkėja) – nupirkti prekes – šaldytus baravykus ir už jas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (toliau – prekės, ginčo grybai) (e. t. 1, b. l. 32–33).
43. Sutarties objektas – šaldyti baravykai apie 10 000 kg, supakuoti į kartonines dėžes, nevalyti. Kokybė atitinka šiuos reikalavimus: I rūšies baravykai, balta kepurėlių apačia; kirmėlėtumas iki 20 proc.; radiacija iki max 200 Bq; baravykų kepurėlių dydis 0-8 cm, 8+ cm iki 10 proc. (Sutarties 1.2 punktas).
44. Atsakovė Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo už nurodytas prekes sumokėti nustatytą kainą – 5,00 Eur/kg plius PVM. Pagal Sutartį atsakovė už prekes turėjo atsiskaityti tokia tvarka ir terminais – sumokant 15 000 Eur avansinį mokėjimą, likusią sumą sumokant per 7 dienas po prekių pristatymo ir kokybės priėmimo (Sutarties 2.2 punktas).
45. Šaldyti baravykai buvo tiekiami iš Ukrainos per įmonę „Eurodortex“. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Woodimpex“ ir IĮ „Eurodortex“ 2019 m. spalio 24 d. buvo sudarę sutartį Nr. 01/10, pagal kurią apeliantė įsipareigojo pirkti sutartyje nurodytus grybus ir uogas (e. t. 2, b. l. 3–4). Taigi iš Ukrainos įmonės „Eurodortex“ įsigytus baravykus apeliantė turėjo pristatyti atsakovei. Ieškovės (apeliantės) vadovas D. V. taip pat yra vienas iš IĮ „Eurodortex“ steigėjų.
46. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą WIE Nr. 759 atsakovei 49 962,25 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta už baravykus, kiekis – 9992,45 kg, kaina už kg – 5,00 Eur; apmokėjimas – iki 2019 m. lapkričio 22 d. (e. t. 1, b. l. 36).
47. 2019 m. lapkričio 25 d. prekės buvo pristatytos. 2019 m. lapkričio 18 d. išrašytame CMR važtaraštyje Nr. 1061402 (e. t. 1, b. l. 161) nurodyta, kad prekės atsakovei pristatytos 2019 m. lapkričio 25 d., krovinio iškrovimo vieta – Vilnius-Varėna, Lietuva; pasirašo UAB „Dariles“ atstovas; skiltyje „Siuntėjas“ nurodyta „privati įmonė Eurodortex“, skiltyje „Gavėjas“ nurodyta UAB „Woodimpex“, vežėju nurodyta Ukrainos bendrovė (CMR grafa Nr. 16), CMR grafose Nr. 7-11 nurodyta – pakuočių skaičius – 27 padėklai, įpakavimo būdas – kartoninės dėžės, krovinio pavadinimas – šaldyti baravykai, svoris bruto – 10 961 kg; ties CMR skiltimis Nr. 13, 19 ranka lietuvių kalba atliktas įrašas – „Baravykai purvini, sušokę į vieną gabalą, daug sniego/ledo gabaliukų; dauguma atsiskyrę, ne pilni, kotai nulūžę nuo kepurėlių; dauguma baravykų II ir III rūšies; temperatūra krovinio pervežimo metu nebuvo tinkama; gautas kiekis – 9721,75 kg;
48. Atsakovė šaldytus baravykus priėmė, keliais mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei bendrą 42 739 Eur sumą. Ieškovės teigimu atsakovė liko skolinga ieškovei 7 223,25 Eur. Ieškovės vadovas 2022 m. vasario 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės vadovę nurodydamas, kad atsakovė turi sumokėti 7223,25 Eur skolą (e. t. 1, b. l. 37). Atsakovės vadovė 2022 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške apeliantės vadovui nurodė, kad ieškovės direktorius iš karto po grybų pristatymo buvo informuotas dėl krovinio kokybės neatitikimo, su nuotraukomis el. paštu, buvo atvykęs apžiūrėti kokybės ir pats tą pripažino, pagal sąskaitą kiekis neatitinka atvažiavusios produkcijos kiekio, krovinio įmonė nepasiėmė atgal nors buvo siūlyta, paliko atsakovės atsakomybei, grybai buvo pirkti kaip atskiri vienetai, tačiau buvo „sušokę“ į didelius vienetus (e. t. 1, b. l. 38).
Dėl sutarties sąlygų turinio aiškinimo
49. Byloje ginčas kilo dėl ieškovei priteistinos skolos už atsakovei parduotas prekes (šaldytus baravykus). Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygą dėl sutarties objekto ir jam keliamų reikalavimų.
50. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pažodine Sutarties 1.1.-1.2. punktuose įrašyta formuluote ir sprendė, kad šalys susitarė dėl Sutarties 1.1.-1.2. punktuose nurodytų prekių pirkimo–pardavimo, t. y. tik dėl I-os rūšies šaldytų baravykų. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino dalį faktinių aplinkybių ir tai lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Ieškovės nuomone, pagal byloje pateiktus įrodymus turėjo būti nustatyta aplinkybė, jog šalys susitarė ne tik dėl I-os rūšies šaldytų baravykų pardavimo atsakovei, bet dėl skirtingų rūšių šaldytų baravykų pardavimo (tiek pirmos, tiek antros ir trečios rūšies). Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl Sutarties objekto. Su minėtais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
51. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
52. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktą; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktą, kt.). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktą).
53. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirkimo sutarties objektas buvo aiškiai apibrėžtas, Sutartimi susitarta, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja pirkti prekes, nurodytas Sutarties 1.2 punkte, t. y.: šaldytus baravykus apie 10 000 kg, supakuotus į kartonines dėžes, nevalytus, kurių kokybė atitinka šiuos reikalavimus: I rūšies baravykai, balta kepurėlių apačia; kirmėlėtumas iki 20 proc.; radiacija iki max 200 Bq; baravykų kepurėlių dydis 0-8 cm, 8+ cm iki 10 proc.
54. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė iš šalių sudarytos sutarties gavo tai, ko pagrįstai galėjo tikėtis, atsakovei buvo parduoti būtent tokie ir tokių rūšių grybai, kokius atsakovė pageidavo ir siekė įsigyti už Sutartyje ir sąskaitoje nurodytą kainą. Siekdama savo poziciją pagrįsti, ieškovė dėl Sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad visais klausimais, susijusiais su Sutartimi, jos vykdymu, su atsakove buvo bendraujama ne tiesiogiai, o per D. G., kuris padėjo grybų apžiūros, įvertinimo, įsigijimo klausimais. Būtent D. G. matė prekes, siuntė grybų nuotraukas, paaiškino grybų rinkimo Ukrainoje specifiką atsakovei.
55. Vertindama minėtus argumentus teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas paaiškinimus 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu D. G. nurodė, kad supažindino ieškovės vadovą D. V. su atsakovės komercijos direktoriumi S. R.. Į Ukrainą vyko asmeniniais tikslais, taip pat apsilankė ir įmonėje „Eurodortex“, kur matė tuo metu įmonėje buvusias prekes (dalį jau surinktų baravykų).
56. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. G. tiesiogiai ir betarpiškai su prekėmis, jų kokybe ir įsigijimu susijusiais klausimais bendravo su atsakovės atstovu S. R., prieš ginčo grybų įsigijimą siuntė nuotraukas tiek D. V., tiek S. R., tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, išskyrus paties liudytojo paaiškinimus. Svarbu ir tai, jog D. G. nebuvo nei ieškovės nei atsakovės darbuotoju ar įgaliotu asmeniu, taigi derėtis dėl sutarties sudarymo nebuvo įsipareigojęs. Be to, D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartimi, jos sąlygomis susipažinęs nebuvo, taigi Sutartyje nustatyti konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti įsigyjamos prekės jam nebuvo žinomi. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, D. G. nedalyvavo nei grybų rinkimo, nei ruošimo, nei siuntimo į Lietuvą procese, įgaliojimų patvirtinti, kokios kokybės grybai Sutarties pagrindu turi būti siunčiami atsakovei, neturėjo.
57. Atsižvelgiant į tai, kad tik sutarties šalys gali išreikšti valią sudaryti sutartį, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog prieš grybų pirkimą D. G. būnant Ukrainoje jis kalbėjo su S. R., paaiškino jam, kad grybų rinkimas pardavimui Ukrainoje yra specifinis, kad grybus rinkėjai ne pjauna, o rauna su samanomis (grybiena), kad dėl to grybai būna smėlėti ir samanoti, taigi detaliai apibūdinta jų būklė nėra pagrindas konstatuoti, kad Sutartimi šalys sulygo dėl skirtingų rūšių baravykų įsigijimo už Sutartyje įtvirtintą kainą. Duodamas paaiškinimus 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu S. R. aplinkybės, jog jis nurodė pirkti visus grybus (I-III rūšies) nepatvirtino, priešingai – teigė, kad ketino įsigyti tik pirmos rūšies baravykus (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:24; taip pat nuo 0:44).
58. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, būdama verslininkė ir kaip pati patvirtino žinodama, kad tiek grybų rinkimas, tiek patys grybai Ukrainoje pasižymi tam tikra specifika, tiesiogiai su atsakovės atstovais komercijos direktoriumi S. R. ir vadove G. J. nebendravo, Sutarties sąlygų tiek dėl sutarties objekto, tiek dėl prekių kainos pakeitimų neinicijavo, ieškovės vadovas pasirašęs sutartį su atsakove, veikė per jokių įgaliojimų neturintį asmenį D. G., tokiu būdu prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Atsižvelgiant į tai, kad galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ieškovė turėjo pareigą parduoti prekes, atitinkančias Sutartyje numatytas sąlygas. Tuo tarpu ieškovės vadovo baigiamųjų kalbų metu išsakyti teiginiai, kad Sutartis buvo „simbolinė“, sudaryta tik tam, kad būtų galima dirbti, nėra pagrindas atleisti ieškovę nuo pagal šią Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
59. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu siekė paneigti buvus susitarimą tik dėl I-os rūšies šaldytų baravykų pardavimo atsakovei iš esmės remdamasi vien liudytojų parodymais. Vertinant liudytojų paaiškinimus dėl sutarties objekto nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ukrainos IĮ „Eurodortex“ atstovas V. K. paaiškino, kad dėl grybų bendravo su D., nurodymo atrinkti tik I-os rūšies grybus nebuvo (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:40). 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. nurodė, kad grybai atrūšiuoti nebuvo (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:55). Tuo tarpu 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja M. F. nurodė, kad buvo laukiama pirmos rūšies baravykų (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:34). 2023 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės komercijos direktorius S. R. teigė, kad turėjo būti atkrauti pirmos rūšies baravykai, įsigyti ketino pirmarūšius grybus (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:24; taip pat nuo 0:44).
60. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022 34 punktą).
61. Taigi šalims skirtingai aiškinat savo ketinimus pagal Sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė buvus šalių susitarimą tik dėl pirmos rūšies šaldytų baravykų pardavimo atsakovei. Susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl Sutarties objekto nei padarė bylą nagrinėjęs teismas.
Dėl parduotų prekių kokybės trūkumų
62. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pardavė atsakovei nekokybiškas, šalių sutartų sąlygų neatitinkančias prekes.
63. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso teisės normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).
65. Minėta, kad ieškovei buvo žinoma, kad tiek grybų rinkimas, tiek patys grybai Ukrainoje pasižymi tam tikra specifika, tačiau tiesiogiai su atsakovės atstovais nebendravo, Sutarties sąlygų pakeitimų neinicijavo, šalys, sudarydamos sutartį, joje neaptarė parduodamos prekės (šaldytų baravykų) trūkumų.
66. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovei buvo parduotos nekokybiškos, šalių sutartų sąlygų neatitinkančios prekės, atsižvelgė į šiuo aspektu reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes:
66.1. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą Serija WIE Nr. 759 išrašė 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. dar iki baravykų pristatymo atsakovei. Sąskaitoje nurodyta, kad bus pristatytas 9 992,45 kg kiekis, už kurį mokėtina bendra suma 49 962,25 Eur. Ieškovė baravykus atsakovei pristatė 2019 m. lapkričio 25 d. Priimant baravykus važtaraštyje Nr. 1061402 buvo užfiksuoti akivaizdūs prekių trūkumai: (i) baravykai buvo purvini, sušokę į vieną gabalą, su daug ledo gabaliukų ir sniego; (ii) buvo akivaizdu, kad dauguma baravykų yra ne I rūšies, kokius pagal Sutartį įsipareigojo pateikti ieškovė, o II ir III rūšies; (iii) baravykų priėmimo metu buvo nustatyta ir tai, kad pristatytas mažesnis baravykų kiekis nei nurodyta ieškovės išrašytoje Sąskaitoje - pristatyta ne 9992,45 kg, o tik 9 721,75 kg. Taigi, jau pristatymo metu buvo aišku, kad ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra 49 962,25 Eur sumai yra nepagrįsta, nes pristatytos prekės neatitiko Sutarties sąlygų, o minėtoje sąskaitoje nurodytas jų kiekis neatitiko realiai pristatyto kiekio.
66.2. Byloje taip pat nustatyta, kad kai grybai buvo pristatyti pirkėja, iš karto 2019 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovės vadovą, informuodama apie grybų kokybės trūkumus: baravykai labai purvini, daug sulipusių į vieną gabalą. Dėžėse radom daug ledo, taip pat daug kepurėlių atsiskyrusių nuo kotų. Kol kas negalime patikrinti, kiek iš viso I, II ir III rūšies, tačiau kiek matėme dauguma II ir III rūšies. Gautas grynasis kiekis – 9721,75 kg. Taip pat, temperatūrinio patikrinimo metu (iškart atidarius duris) temperatūra dėžėse tesiekė – 11,8 C. Kartu buvo siunčiamos nurodytas aplinkybes patvirtinančios nuotraukos (e. t. 1, b. l. 96).
66.3. Atsakovės vadovei pateikus ieškovės vadovui papildomas nuotraukas susirašinėjimo programėle „Viber“, atsakydamas į atsakovės vadovės siųstas nuotraukas ieškovės vadovas patvirtino, kad aplinkybės apie pristatytus grybus jam yra žinomos (2023 m. vasario 6 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedas Nr.1).
66.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės vadovas buvo atvykęs į atsakovei priklausančio cecho, kur apdorojami grybai, patalpas ir pats matė ginčo grybus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu duodamas paaiškinimus 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje ieškovės vadovas taip pat pripažino, kad pristatyti grybai nebuvo visiškai kokybiški (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:09; nuo 0:28).
66.5. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovei pristatytų grybų kokybė buvo netinkama. Liudytoja M. F., atsakovės gamybos vadovė, liudijimo teisme metu patvirtino, kad baravykai neatitiko I rūšiai taikomų reikalavimų (t. y. didžioji dalis pristatytų grybų buvo ne I rūšies), kad pirmą kartą matė tokius grybus, jie buvo rudi, tamsūs, sulipę (sušokę į vieną gumulą), grybai buvo tvarkomi gerokai ilgesnį laiką, nei įprastai ir kad susidarė ženkliai daugiau „netekties“ ir „atliekų“. Liudytojas D. G. patvirtino, kad grybų, kuriuos matė ir kurie buvo pristatyti atsakovei kokybė skyrėsi, t. y. pristatyti grybai buvo pakeitę spalvą, parudavę (prastesnės kokybės).
67. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. važtaraštį, ieškovei elektroniniu paštu siųstą pretenziją, šalių susirašinėjimą „Viber“ programėle, liudytojų parodymus konstatavo, kad ieškovės pristatytos prekės (šaldyti baravykai) buvo nekokybiški. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovei perduotų šaldytų baravykų kokybės trūkumus. Ši aplinkybė įrodyta, ieškovė jos nenuginčijo (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl atsiskaitymo už nekokybiškas prekes (susitarimo dėl prekių kainos)
68. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaityti, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 7 223,25 Eur skolos ir palūkanų priteisimo, netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.183 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovės teigimu dėl pristatytų grybų kainos, nurodytos Sąskaitoje, sumažinimo susitarta nebuvo. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
69. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
70. Atsakovė, minėta, siekė įsigyti Sutarties 1.2 punkte nurodytos kokybės baravykus. Atitinkamai Sutartimi atsakovė 5 Eur/kg mokėti įsipareigojo tik už 1.2 punkte nurodytos kokybės grybus. Esminis reikalavimas, kurio neatitiko Ieškovo pristatyti baravykai – dauguma jų nebuvo I rūšies, be to, jie buvo purvini (ne nevalyti, tačiau užšaldyti su žemėmis, smėlėti), sušalę į vieną gabalą, kepurėlės ir kotai atskirai. Papildomai pažymėtina, kad pasvėrus grybus pristatymo metu paaiškėjo, kad ieškovės išrašyta Sąskaita 49 962,25 Eur sumai yra nepagrįsta, nes joje nurodytas kiekis neatitinka realiai pristatyto kiekio (pristatyta ne 9992,45 kg, o tik 9 721,75 kg).
71. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės sumokėti visą Sąskaitoje nurodytą kainą, jeigu ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus būtų įvykdžiusi tinkamai. Priešingu atveju atsakovė būtų įpareigota sumokėti už pateiktas prekes, kurios neatitiko jos lūkesčių. Taigi teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti viso Sąskaitoje nurodyto atlyginimo už atsakovei pristatytas prekes.
72. Pagal šalių sudarytos Sutarties 6.3 punktą visi jos pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti šios Sutarties šalių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad šalys, susitikusios iš karto po grybų pristatymo pakeitė Sutarties 2 punkto sąlygas (dėl sutarties kainos ir apmokėjimo). Taigi bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad pristačius netinkamos kokybės prekes šalys abipusiu sutarimu nutarė, kad ieškovės reikalaujama suma turi būti sumažinta.
73. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Remiantis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, ribojančia rašytinės sutarties sąlygų keitimą ne rašytine forma, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios.
74. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).
75. Taigi tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019).
76. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
77. Taigi atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti ieškovės reikalavimo teisę į likusią nesumokėtą 7 223,25 Eur skolą paneigiančias aplinkybes, t. y. kad šalys buvo susitarusios keisti Sutarties sąlygas dėl prekių kainos ir kad jos tą susitarimą vykdė tinkamai. Atsakovė šalių faktiniais veiksmais ir elgesiu pakeistą jos pareigą dėl likusios kainos už prekes sumokėjimo įrodinėjo šiomis aplinkybėmis: i) ieškovė pristatytų prekių atsiimti nenorėjo, ieškovės vadovas atvyko į atsakovės gamybines patalpas, kur pats įvertino baravykus, suprato, kad iš tiesų pristatė nekokybišką prekę ir pripažino, kad baravykų svoris neatitiko nurodyto sąskaitoje; ii) atsakovė priėmė ir pasiliko grybus su sąlyga, kad už juos bus mokama mažesnė, labiau jų rūšį ir kokybę atitinkanti kaina (įvertinus grybų valymo darbo trukmę, netektis ir kt.). Tuo tarpu jei būtų turėjusi už prekes mokėti Sąskaitoje nurodytą kainą, atsakovė nebūtų priėmusi kokybės reikalavimų neatitinkančių baravykų; iii) šalys susitarė, kad likusi nesumokėta sąskaitoje nurodyta suma – 7 223,25 Eur nebus apmokama, kad toks sprendimas ieškovę tenkino, patvirtina ir tai, kad pretenzija dėl nesumokėtos sumos buvo atsiųsta tik 2022 m. vasario 2 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams po baravykų pristatymo.
78. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė priešieškinio, nereiškė reikalavimų dėl prekių kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo ir kt. nepaneigia šalių sudaryto susitarimo, o priešingai – patvirtina, kad atsakovė tikėjo, jog atsiskaitymo klausimas su ieškove yra išspręstas. Be to, šalių rašytinio komunikavimo nebuvimas (turint omenyje sudarant ir vykdant Sutartį buvusią bendradarbiavimo stoką), kreditinių ar debetinių sąskaitų neišrašymas nepatvirtina, kad susitarimas dėl prekių kainos mažinimo nebuvo sudarytas.
79. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė niekada nebuvo išreiškusi valios keisti sutartą prekių kainą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, iš esmės įpareigodamas ieškovę paneigti tarp šalių buvusio žodinio susitarimo buvimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės vadovas, teikdamas paaiškinimus 2023 kovo 20 d. teismo posėdžio metu, iš esmės pripažino, kad nuostoliai buvo bendri, juos reikėjo dalintis, iš jo pusės buvo pasiūlymas atsakovei neprimokėti 3 000 ar 3 500 Eur, tačiau susitaikyti nepavyko (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:21; taip pat nuo 0:31).
80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta joje nustatytu būdu (prekės buvo nekokybiškos), esant nustatytiems ginčo grybų trūkumams šalys išreiškė valią ir sutarė pakeisti sutarties sąlygas dėl prekių kainos ir jos apmokėjimo, tačiau dėl nepakankamo kooperavimosi nenustatė, kokia konkrečia suma kaina turi būti mažinama (susitarimas nebuvo detalizuotas), atsakovė nepaisant prekės trūkumų ieškovei jau yra sumokėjusi 42 739 Eur (daugiau nei 85 proc. prekės kainos) bei neprašė nuostolių, patirtų dėl mažesnės grybų vertės ir jų apdorojimo sąnaudų, o ieškovė, atitinkamai, daugiau nei dvejus metus po prekių pristatymo nereiškė pretenzijų dėl nesumokėtos sumos, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados ir sprendė, kad šalys, įvertinusios prekių kokybės trūkumus, susitarė sumažinti kainą būtent ta suma, kuri liko nesumokėta, tik tokio pakeitimo neįformino, todėl pagrindo priteisti ieškovei visą Sąskaitoje nurodytą sumą nėra. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 7 223,25 Eur skolą iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
82. Kadangi apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
83. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 1 960,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
84. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dariles“, juridinio asmens kodas 301742630, iš apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Woodimpex“, juridinio asmens kodas 302446367, 1 960,20 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė