Administracinė byla Nr. I-239-414/11
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.6
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario mėn. 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,
sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. K., atsakovo Kauno teritorinės muitinės ir Lietuvos valstybės atstovei Daliai Gudauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės ir Kauno teritorinei muitinei dėl atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
Z. K. prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 1P-410K Dėl Z. K. atleidimo, įpareigoti atsakovą grąžinti ją į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos. Z. K. paaiškino, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K2-64K bei 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. K2-81K „Dėl 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. K2-64K „Dėl Kutraitės paskyrimo" patikslinimo" buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigas. Iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo muitinės pareigūnas - statutinis valstybės tarnautojas. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2009 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 1B-607 „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo", kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizavo Panevėžio teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Kauno teritorinės muitinės. Pažymėjo, kad 2010 m. vasario 23 d. informaciniame pranešime Nr. Kll-75 buvo pakartota bendro pobūdžio informacija apie įsakymo Nr. 1B-607 bendrąsias nuostatas ir Panevėžio bei Kauno teritorinių muitinių reorganizavimą ir nebuvo jokios informacijos apie tai, ar pareiškėjos užimama pareigybė bus panaikinama. Tokią informaciją tuo metu pateikti nebuvo ir galimybės, nes tuo metu nebuvo patvirtintas pareigybių sąrašas, galiosiantis nuo 2010 m. liepos 1 d., o Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašas, galiosiantis nuo 2010 m. liepos 1 d., Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3B-195, suderinus jį su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generaliniu direktoriumi, buvo patvirtintas tik 2010 m. gegužės 20 d. Mano, kad įspėti, teikti darbo pasiūlymus ir atleisti iš pareigų turi subjektas, kuriam pavestas tokios veiklos organizavimas, tačiau pareiškėją įspėjo Panevėžio teritorinė muitinė, o jai dar egzistuojant, nors ir nesilaikant nustatytų sąlygų, siūlymus teikė Kauno teritorinė muitinė. Pabrėžė, kad skundo motyvų dėl įspėjimo termino nepratęsimo atsisako ir tokių motyvų nepalaiko. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai nebuvo pasiūlytos naujos pareigybės, įsteigtos ar tapusios laisvomis nuo 2010 m. birželio 28 d., o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, t. y. - teisė lygiomis sąlygomis dalyvauti pareigūnų atrankoje po reorganizacijos veiksiančioje Kauno teritorinėje muitinėje, kadangi įspėjimai apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus buvo įteikti vien tik Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė didelę psichologinę įtampą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tokie atsakovo šiurkštūs teisių pažeidimai menkino orumą, sukėlė dvasinį diskomfortą, sveikatos pablogėjimą. Atsakovo padaryti šiurkštūs pažeidimai yra objektyvūs faktoriai, jau patys savaime bylojantys apie padarytą didelę neturtinę žalą. Vertinant visas šias aplinkybes mano, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimas būtų teisinga piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus.
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B - 607 61 “Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo" buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Panevėžio teritorinę muitinę jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010 m. pos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės. Minėtu įsakymu buvo patvirtintas „Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projektas", kurio 9 punkte nurodyta, kad reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigs veiklą 2010 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad apie tai, jog pareiškėjos pareigybė bus naikinama ji buvo informuota 2010-02-23 informaciniu pranešimu Nr.Kll-75. Vadovaujantis 2010-04-14 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr.lB-246 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės reorganizaciją, darbo grupė, paskirta 2010-03-09 bendru Kauno teritorinės muitinės ir Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr.3B-90/A4-52 1.2.p. spręsti reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš tarnybos klausimams nagrinėti atrankos metu nutarė įstaigos vadovui rekomenduoti pareiškėjai siūlyti užimti šias pareigybes: 2010-05-25 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-6234 siūloma užimti Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 13 pareigas, 2010-05-31 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7--596 siūloma užimti Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 11 pareigas, 2010-06-03 informaciniame pranešime Nr.lB-2.7-6766 buvo nurodytos dar 15 pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų pretenduoti, 2010-06-09 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-6985 buvo siūloma užimti Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybę, 2010-06-14 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-7191 Kauno teritorinė muitinė pareiškėją informaciniu pranešimu informavo apie galimybę rinktis pasiūlytas laisvas pareigybes, kurios buvo paskelbtos Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje adresu, tame tarpe ir Kauno teritorinėje muitinėje esančias visas laisvas pareigybes, tačiau visų šių siūlomų pareigų pareiškėja atsisakė. Nesant kitų pareigų, vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu buvo nuspręsta pareiškėją 2010-06-23 Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. K2-70 1.7 p. punktu nuo 2010-06-30 atleisti iš pareigų, išmokant jai piniginę kompensaciją už 19,43 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 4 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi Z. K. nuo 2010-06-28 susirgo, todėl Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr.K2-79 vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 55 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr.K2-70 1.7 p. buvo pripažintas netekusiu galios, o 2010-08-16 įsakymu Nr.lP-410K ji buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų sekančią dieną po ligos. Pabrėžė, kad garantija muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama Statute yra reglamentuota skirtingai negu Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalyje, todėl Darbo kodekso 130 straipsnio normos neturėjo būti taikomos, o Kauno teritorinės muitinės pareigūnams įspėjimai įteikti nebuvo todėl, kad jų pareigybės naikinamos nebuvo ir tarnybos santykiai dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizacijos nesikeitė. Pažymėjo, kad atsakovas negali atsakyti už pareiškėjos neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Z. K. Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. K2-64K buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigas (bl. 26-27, 183). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B - 607 “Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo" buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Panevėžio teritorinę muitinę jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės. Minėtu įsakymu buvo patvirtintas „Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projektas", kurio 9 punkte nurodyta, kad reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigs veiklą 2010 m. birželio 30 d. (bl. 128-133).
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statuto 54 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Panevėžio teritorinėje muitinėje vyko reorganizacija ir dėl to buvo panaikintos visos Panevėžio teritorinės muitinės pareigybės, tame tarpe ir Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigybė. Tokios reorganizacijos pasekmėje atsakovas turėjo teisinį pagrindą atleisti pareigūnus Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau prieš tai įvykdęs Statute įtvirtintas pareigas.
Apie tai, jog pareiškėjos pareigybė bus naikinama ji buvo informuota 2010-02-23 informaciniu pranešimu Nr.Kll-75, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo" (Žin., 2009, Nr. 132-5789) reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė jungimo būdu prijungiant ją nuo 2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės. Nurodyta, kad reorganizuojama Panevėžio teritorinė muitinė baigs veiklą 2010-06-30. Z. K. taip pat buvo informuota apie atleidimo iš tarnybos sąlygas pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (bl. 63).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad darbo grupė, paskirta 2010-03-09 bendru Kauno teritorinės muitinės ir Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr.3B-90/A4-52 1.2.p. spręsti reorganizuojamos Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš tarnybos klausimams nagrinėti atrankos metu nutarė įstaigos vadovui rekomenduoti pareiškėjai siūlyti užimti šias pareigybes: 2010-05-25 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-6234 buvo siūloma užimti Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 13, 2010-05-31 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-596 buvo siūloma užimti Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 11, 2010-06-03 informaciniame pranešime Nr.lB-2.7-6766 buvo nurodytos dar 15 pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų pretenduoti, 2010-06-09 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-6985 buvo siūloma užimti Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus Panevėžio poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybę, 2010-06-14 informaciniu pranešimu Nr.lB-2.7-7191 Kauno teritorinė muitinė pareiškėją informaciniu pranešimu informavo apie galimybę rinktis pasiūlytas laisvas pareigybes, kurios buvo paskelbtos Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje adresu, tame tarpe ir Kauno teritorinėje muitinėje esančias visas laisvas pareigybes. Tačiau visų šių siūlomų pareigų pareiškėja atsisakė (bl. 89-97, 136-141), todėl buvo atleista iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (bl. 40-41), o kadangi Z. K. nuo 2010-06-28 susirgo, todėl Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. K2-79 vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 55 straipsnio 3 dalimi, Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. K2-70 1.7 p. buvo pripažintas netekusiu galios, o 2010-08-16 įsakymu Nr.lP-410K ji buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų sekančią dieną po ligos (bl. 12).
Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3B-195 buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, galiosiantis nuo 2010 m. liepos 1d., kuriuo buvo pavesta vadovautis rengiant įsakymus dėl statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, paskyrimo ir perkėlimo į pareigas (bl. 102-123). Tokiu būdu, pareiškėją įspėjus 2010 m. vasario 23 d. (bl. 63), kai dar nebuvo patvirtinto pareigybių sąrašo, teismas pripažįsta, jog pareiškėja buvo įspėta nesant teisinio pagrindo, nes tik nuo Kauno teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patyvirtinimo galima įspėti pareigūną apie numatomą jo atleidimą iš tarnybos ir siūlyti šiame etatų sąraše esančias laisvas pareigybes. Pažymėtina, kad analogiškai šias aplinkybes įvertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. A4 – 862-2003. Tačiau teismas sprendžia, jog toks pareiškėjos įspėjimas nesudaro pagrindo atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, nes per visą laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. pareiškėjai buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos ir jos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.
Kaip jau buvo paminėta, Statuto 54 straipsnio 7 dalis nustato, kad atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną į to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos pareigas, kas, teismo nuomone reiškia, kad darbdavys, užtikrindamas pareigūno teises, privalo jam siūlyti visas laisvas jo kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigybes. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad be pareiškėjai siūlytų pareigybių, pareigybių sąraše buvo ir kitų jos kategoriją atitinkančių arba žemesnės kategorijos pareigų, kurios nebuvo pareiškėjai pasiūlytos, tačiau jos buvo pasiūlytos kitai darbuotojai S. L., kurios darbo stažas mažesnis nei pareiškėjos (bl. 150-155). Teismas konstatuoja, kad objektyvių priežasčių, trukdžiusių atsakovui įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą pasiūlyti pareiškėjai visas laisvas lygiareikšmes arba žemesnes pareigybes, o būtent S. L. užimtas pareigas, byloje nenustatyta, nes atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė, jog darbdavys turi teisę parinkti konkretiems darbuotojams konkrečias siūlomas pareigas, niekuo nepagrįsta ir todėl atmestina. Tuo buvo pažeista Z. K. teisė dalyvauti atrankoje centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus - juriskonsulto pareigoms užimti Darbo kodekso 135 straipsnio tvarka ir Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės reorganizaciją (bl. 100), o toks Statuto nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti pareiškėjos atleidimą iš tarnybos neteisėtu (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad siekia grįžti į ankstesnes pareigas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų, į kurias pareiškėja prašo ją grąžinti. Jau buvo paminėta, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-607 Panevėžio teritorinė muitinė nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuojama ir prijungiama prie Kauno teritorinės muitinės. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalyje juridinio asmens reorganizavimas apibrėžiamas kaip juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Minėtų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė, kurioje pareiškėja ėjo pareigas, nebeegzistuoja. Minėtu įsakymu patvirtintoje Panevėžio teritorinės muitinės reorganizavimo projekte, be kita ko, nustatančiame po reorganizavimo veiksiančios Kauno teritorinės muitinės struktūrą, personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigų, kurias ėjo pareiškėja, nėra numatyta, todėl visa tai leidžia teigti, jog pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas nebus organizacinių galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėją grąžinti į ankstesnį darbą trukdo organizacinės bei kitos priežastys, todėl tenkinti šį pareiškėjos prašymą nėra tikslinga.
Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, išeitinė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, šiuo atveju – į pareiškėjos nepertraukiamąjį stažą Panevėžio teritorinėje muitinėje. Remiantis bylos duomenimis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo (2006 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1104 redakcija), pareiškėjos nepertraukiamąjį stažą Panevėžio teritorinėje muitinėje sudaro 86 mėnesiai, nes į tarnybą muitinėje pareiškėja priimta 2003 m. birželio 16 d. (bl. 28). Vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, toks tarnybos stažas sudaro sąlygas priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 4193,36 Lt (bl. 55). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priklauso 16773,44 Lt dydžio išeitinė išmoka.
Pareiškėjai taip pat priklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos : žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės.
Pareiškėja, kaip jau minėta, pageidauja jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Tokios žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Skunde nurodyta, kad neteisėtas atleidimas iš darbo sukėlė didelę psichologinę įtampą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tokie atsakovo šiurkštūs teisių pažeidimai menkino orumą, sukėlė dvasinį diskomfortą, sveikatos pablogėjimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškiantis aplaidumu ar paviršutiniškumu, nepateikta duomenų apie atsiradusias sveikatos problemas dėl atleidimo iš tarnybos, be to, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, pati pareiškėja aktyviai dalyvavo po reorganizacijos veikiančios Kauno teritorinės muitinės struktūrinių padalinių pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio ir kitų finansinių klausimų nagrinėjime, taip pat ir įspėjimų apie atleidimą iš pareigų procese, todėl nepateikus įrodymų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą, apibūdinamą CK 6.250 straipsnyje, dėl atleidimo iš tarnybos, prašymas šioje dalyje atmestinas.
Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 1P-410K Dėl Z. K. atleidimo.
Pripažinti, kad Z. K. atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti Z. K. iš Kauno teritorinės muitinės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Priteisti Z. K. 4193,36 Lt. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis