Civilinė byla Nr. e2-8152-909/2024

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00195-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kreditorius AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su pareiškimu, pareikštu skolininkui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rasų valda“, dėl teismo įsakymo išdavimo (CBP-924).

2.       Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2024 m. vasario 9 d. tenkino kreditoriaus pareiškimą ir priteisė iš skolininko UAB „Rasų valda“ 1 080,65 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Teisme 2024 m. vasario 15 d. gauti skolininko UAB „Rasų valda“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo ir su prašymu panaikinti 2024 m. vasario 9 d. teismo įsakymą (DOK-4055).

4.       Kreditorius 2024 m. vasario 22 d. teismui pateikė ieškinį (DOK-4707) atsakovui UAB „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1 080,65 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2024 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinį ir panaikino 2024 m. vasario 9 d. teismo įsakymą bei perdavė civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5.       Ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini),   dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo stogo buvo užlietas butas Nr. 18. Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. LT22-GT-00076365-2). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 1 080,65 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu daugiabučio namo administratoriumi buvo atsakovas UAB „Rasų valda“, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tame tarpe ir stogo) priežiūrą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos.  

6.       Atsakovas UAB „Rasų valda“ pateikė atsiliepimą (DOK-54641), prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2761/19 „Dėl UAB „Rasų valda“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovas neatliko išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo, išsamiai neišsiaiškino buto užliejimo priežasčių. Pažymėjo, kad buto užliejimą sąlygojo ne buvęs namo stogo defektas, tačiau 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus mieste buvusio išskirtinės oro sąlygos. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. 5.58-10-B8-853 (toliau – pažyma) matyti, kad Vilniaus meteorologijos stotis Vilniaus mieste 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksavo stichinio lietaus reiškinį, nes tą dieną Vilniuje per 12 val. iškrito 52,7 mm kritulių ir tai sudarė net 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos (SKN). 2022 metais per visą 2022 metų rugpjūčio mėnesį iškrito panašus kiekis lietaus kiek 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksuoto stichinio reiškinio metu. 2023 metų rugpjūčio mėnesį iš viso iškrito 123,3 mm kritulių, iš kurių pusė iškrito 2023 m. rugpjūčio 7 d. fiksuoto stichinio reiškinio metu. Stichinis lietus pagal 2022 ir 2023 metų duomenis buvo fiksuotas tik kartą – būtent 2023 m. rugpjūčio 7 d. Draudžiamojo įvykio akte Nr. IGT/23/002702/1 nurodyta, kad įvykis įvyko ir nuostoliai apdraustame bute atsirado dėl gamtos stichijos, liūties. Gretimam namui adresu (duomenys neskelbtini) priklausantis lietaus vamzdis objektyviai nepajėgė stichinės liūties metu surinkti perteklinio vandens kiekio, kas taip pat turėjo įtakos buto užliejimui. Dėl susidariusio lietaus pertekliaus didelio vandens srauto pasislinko šalia lietaus vamzdžio buvusios čerpinio stogo čerpės, todėl atsirado pratekėjimas, lėmęs apdrausto buto užliejimą. Įvykio dieną Vilniaus mieste įvykęs retas stichinis reiškinys yra nenugalimos jėgos aplinkybė, sąlygojusi vandens prasiskverbimą per daugiabučio namo stogą.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad jis iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykstant buto užliejimui teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu tinkamai vykdė pareigą vykdyti daugiabučio namo apžiūras, įskaitant ir stogo apžiūras, tai patvirtina prie ieškinio pateikiami apžiūros aktai. Vykdant apžiūras nustatyta, kad stogas nebuvo avarinės būklės, defektų neturėjo, vandens nepraleido ir nebuvo poreikio skubiai vykdyti kokius nors stogo remonto darbus. Nepaisant to, atsakovė 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame gyventojams buvo siūlyta svarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir stogą, remonto, tačiau į susirinkimą neatvyko nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog užlieta ieškovo nurodomo ploto buto dalis, butui padaryta žala ir yra reikalingas buto remontas ieškovo įvardijamai ir reikalaujamai priteisti 1 080,65 Eur sumai. Iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad butui (luboms) būtų buvęs padarytas neigiamas, remonto reikalaujantis poreikis, nesimato lubų, sienų deformacijų ar išblukimo per visą butą. Tik dviejose nuotraukose matyti galimai sudrėkusios dailylentės, tačiau tai neįrodo, jog yra būtinas tose konkrečiose lubų vietose kambaryje ar juo labiau visame bute remontas, tuo tarpu ieškovas paskaičiavo visų lubų dailylenčių pakeitimą viename ar net keliuose kambariuose (38,55 kv.m.).

9.       Ieškovas pateikė teismui dubliką (DOK-64305), prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Atsakydamas į atsakovo motyvus, ieškovas nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros metu nustatyta, kad iš gretimo namo savavališkai nuvestas vandens nutekėjimas ant administruojamo namo stogo lietvamzdžiais, kur susidaro perteklinis lietaus srautas ir per čerpinę stogo dangą prabėga vanduo į butus, dėl to užpiltas butas. Atsakovas taip pat pateikė apžiūros aktą, kuris patvirtina, jog į butą vanduo bėga nuo stogo. 2023 m. spalio 17 d. AB „Civinity namai“ pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog aplieto buto priežastis yra ne blogai įrengti lietvamzdžiai, o nesandarus (tinkamai neprižiūrimas) stogas. Atsakovas privalėjo sudaryti numatomų atliktų darbų planus ir pateikti juo gyventojams svarstyti, nes administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Atsakovas nepateikė duomenų kokius veiksmus jis atliko, kad lietaus sistema būtų sutvarkyta. Atsakovo aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis tinkamai neprižiūrėjo stogo, lietvamzdžių, laiku nenustatė ir nepašalino defektų. Pažymėjo, kad atsakovo pateikta pažyma apie smarkų lietų per du metus nėra informatyvus įrodymas ir turi būti vertinami bent 10 metų reiškiniai, kad būtų galima spręsti apie nenugalimą jėgą, o lietus – nėra nenugalima jėga.

10.       Tripliku (DOK-73512) atsakovas prašė ieškinio netenkinti, nurodęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Paskirtasis administratorius savarankiškai atlieka funkcijas ir darbus, susijusius tik su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir neturi pareigos ir įgaliojimų spręsti klausimų ir priimti sprendimų, kuriuos spręsti ir dėl kurių sprendimus pagal teisės aktais įtvirtintą kompetenciją priimti turi butų ir kitų patalpų savininkai. Pažymėjo, kad administratorius neturi teisės savo iniciatyva priimti sprendimų ir atlikti darbų, kurie nėra susiję su bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nes tam yra būtinas butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kurie ir yra bendrojo naudojimo objektų savininkais, sprendimas. Atsakovas iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo nustatęs, kad daugiabučio namo stogo būklė būtų buvusi tokia, kad administratorius savo iniciatyva, be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo būtų turėjęs nedelsiant imtis daugiabučio namo stogo remonto (atnaujinimo) darbų. Buto užliejimas nepatvirtina ir neįrodo, kad iki to laiko stogas neatitiktų privalomų reikalavimų, būtų kritinės būklės, egzistuotų avarijos grėsmė, ir kad atsakovė savo iniciatyva būtų privalėjusi be butų ir kitų patalpų savininkų daugumo sutikimo atlikti stogo remontą. Atsakovė atliko nuolatinius daugiabučio namo būklei įvertinti atliekamus namo būklės stebėjimus. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė, jog tik esant 10 metų duomenimis apie reiškinį galima spręsti apie nenugalimą jėgą. Tuo tarpu dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. reiškinio išskirtinumo galima konstatuoti force majeure aplinkybę, šalinančią atsakovo civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad per daugiabučio namo stogą nuvestas lietaus vamzdis objektyviai nepajėgė stichinės liūties metu surinkti perteklinio vandens kiekio, kas turėjo įtakos tam, kad buvo užlietas apdraustas butas.

11.       Trečiasis UAB „Civinity namai“ pateikė atsiliepimą (DOK-119995), prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-3224 administruoja daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas administruoja šalia esantį korpusą adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo yra įrengęs lietaus surinkimo sistemą pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje paprastojo remonto projektą. Atsakovas teigia, kad projekte numatyti lietaus vamzdžiai yra blogi, tačiau nepateikia šiems teiginiams nei vieno įrodymo, neaišku, kaip atsakovas nustatė, jog stogo defektai yra tik dėl lietaus vamzdžių. Kadangi projektai yra tvirtinami tik gavus visų atitinkamų instancijų leidimus, projektas yra galiojantis ir teisėtas, viskas, kas numatyta šiame projekte, atitinka visus techninius reikalavimus, lietaus vamzdžiai yra numatyti atsižvelgiant į pastatą, stogą ir kitus parametrus. Tuo tarpu apžiūros aktuose nuo 2021 m. iki 2023 m. fiksuota, jog latakus reikia keisti, tačiau atsakovas jų nekeičia, taip pat užfiksuota, kad susidėvėjus čerpių stogo danga ir numatytas stebėjimas, tačiau susidėvėjusioms čerpėms vien stebėjimo neužtenka. Atsakovas žinojo, kad stogo būklė ir latakai nebuvo geri, tačiau ilgą laiką (mažiausiai nuo 2021 m.) nesiėmė jokių veiksmų užkirsti žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigą atlikti namo stogo priežiūrą ir pagal poreikį remonto darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo. Atsakovo pareigų nevykdymas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis žinodamas apie blogą stogo būklę, laiku nepašalino namo stogo defekto.   

13.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad draudėjo butas buvo aplietas per kiaurą stogą, tą pripažino ir pats atsakovas patikrinimo akte. Draudėjas ne kartą yra kreipęsis į namo administratorių – atsakovą dėl nesandaraus stogo. Administratorius privalo imtis prevencinių veiksmų, prižiūrėti stogą ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žalos. Už namo administravimą yra mokami mokesčiai, tačiau administratorius savo pareigų tinkamai nevykdė. Apie stogo defektus (nusidėvėjusias čerpes) buvo žinoma dar 2021 metais, tačiau nebuvo kreiptasi į gyventojus dėl stogo čerpių keitimo, nieko nedarė, pasyviai stebėjo, priežiūrą vykdė atmestinai, imitavo gyventojų susirinkimą, kuris neaišku, nei apie ką, nei kodėl. Atsakovas turėjo vykdyti nuolatinę stebėseną ir priežiūrą, vykdyti STR reikalavimus. Neteisėti veiksmai (neveikimas) yra įrodyti. Draudiminis įvykis įvyko dėl kiauro stogo ir nusidėvėjusių čerpių, o ne dėl to, kad buvo nuo kito namo nutiestas lietaus nutekėjimo vamzdis, tai nesusiję priežastiniu ryšiu, ir ne dėl to, kad buvo stichinis lietus, tai irgi nebuvo tiesioginis priežastinis ryšys. Žalos dydis apskaičiuotas pagal sąmatą, kuri sudaryta naudojantis „Sistela“ programa, valstybiniais įkainiais, taigi sumos nėra išgalvotos, sąmata nenuginčyta. Sąmatos sudarymo reikalavimai yra tokie, kad nepaisant to, kad sugadinta tik dalis dailylenčių, tačiau paskaičiuojamas visas keičiamas plotas, lygiai taip pat ir su perdažymu – yra paskaičiuotas visas perdažomas plotas, o ne tik konkrečiai sugadinta vieta. Dalinis pakeitimas nėra leidžiamas ir neįmanomas. Atstovas akcentavo, kad viename iš dokumentų nurodyta klaidinga įvykio data – rugpjūčio 23 d., tai techninis suklydimas, nes nėra duomenų, kad tokią dieną koks nors įvykis būtų įvykęs.

14.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Eligijus Seniutis su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją, prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko dėl stichinio lietaus, kurio metu neatlaikius vandens kiekio, pasislinko stogo čerpės. Dėl latakų praleidimo, tai jie buvo sutaisyti ir įvykis įvyko ne dėl surūdijusių latakų, tai nesusiję su įvykio aplinkybėmis. Stogo apžiūros aktuose nurodoma, kad vietomis susidėvėjusios stogo dangos, tačiau tai natūralus susidėvėjimo procesas ir tai savaime nereiškia, kad stogas neatitinka privalomų reikalavimų ir kad kiltų poreikis administratoriui savo lėšomis atlikti stogo remonto darbus. Stogo defektų nebuvo nustatyta. Patys gyventojai turėtų priimti tokius sprendimus, kalba eina ne apie lokalinį pakeitimą, o apie visą stogo keitimą, tai didelės sumos, todėl turi būti priimtas visų gyventojų sprendimas. Tuo tikslu atsakovas ir organizavo gyventojų susirinkimą, tačiau susirinkimas neįvyko. Iš gretimo pastato yra nutiestas vamzdis ir su tuo vamzdžiu nėra viskas tvarkinga. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad vamzdis nėra tiesus, jis yra lenktas ir tai daro įtaką ekstremalioms aplinkybėms, tokioms kaip stichinis lietus. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į nenugalimą jėgą – stichinį lietų ir tai šiuo atveju šalina atsakovo atsakomybę. Iki to laiko, kol neįvyko stichija, vamzdis nekėlė abejonių, todėl dėl jo ir nieko nebuvo daroma. Susipažinus su projektu, kurį pateikė trečiasis asmuo, nustatytos aplinkybės dėl lietaus vamzdžio nuleidimo. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl stogo būtų buvę nuolatiniai kreipimaisi. Taipogi dėl žalos dydžio ieškovas neįrodė, kadangi nuotraukose nesimato poveikio, matomi vos keli lašai, dėl to nebūtina keisti visų dailylenčių.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

17.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-2761/19 atsakovas paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. 2024 m. rugpjūčio 7 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo 2023 m. rugpjūčio 15 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. IGT/23/002702/1 „duomenys apie įvykį“ grafoje nurodyta, kad įvykis įvyko dėl gamtos stichijos, liūties nuostoliai. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sugadinto turto apžiūros aktą (akte klaidingai nurodyta, kad įvykio data yra rugpjūčio 23 d.), kuriame konstatavo, kad įvykio priežastis – skverbiasi vanduo pro išorines konstrukcijas. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. defektinio akto priedu – turto žalos įvertinimo skaičiuotėje apskaičiavo, kad draudimo išmoka sudaro 1 080,65 Eur. 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu apie priimtą sprendimą ieškovas informavo draudėją apie byloje priimtą sprendimą dėl 1 080,65 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo. Draudėjui (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas gyventojų turto draudimo liudijimas/polisas Nr. LT22-GT-00076365-2, pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas turto draudimu nuo gaisro ir gamtinių jėgų, draudikas – ieškovas. Pastarasis 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. I2021031 patvirtinimu sumokėjo draudėjui 1 080,65 Eur pagal mokėjimo aktą Nr. IGT/23/002702/1. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarė apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad dėl didelio kiekio vandens leidžia stogą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius 2024 m. kovo 29 d. išdavė pažymą apie meteorologines sąlygas. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė statinio apžiūros aktą Nr. KA-1990, 2021 m. gegužės 18 d. Nr. KA-2263, 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. KA-2347, 2022 m. gegužės 10 d. Nr. KA-2526, 2022 m. rugsėjo 13 d. Nr. KA-2701 ir 2023 m. balandžio 14 d. Nr. KA-2854 dėl statinio techninės būklės įvertinimo. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. pranešimu Nr. 23-06-0278 informavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie 2023 m. birželio 28 d. vykusį susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas, be kita ko, dėl bendro naudojimo objektų (stogo) remonto. 2023 m. birželio 28 d. sudarytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 23-06-0278. 2023 m. spalio 12 d. sudarytas atliktų darbų aktas Nr. 1 dėl stogo remonto darbų, užsakovas – atsakovas, objektas – (duomenys neskelbtini), rangovas – UAB „LUX Dominus“. Už atliktus darbus 2023 m. spalio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LS Nr. 00259.      

Dėl ieškinio reikalavimų

18.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas turtinės žalos atlyginimo įvykus buto užliejimui. Ieškovas teigia, kad dėl buto užliejimo buvo padaryta žala, todėl ieškovas išmokėjo iš viso 1 080,65 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip namo administratoriaus, kuris netinkamai vykdė namo stogo priežiūrą. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigdamas, kad užliejimą sąlygojo per trumpą laiką iškritęs itin didelis kritulių kiekis, o ne kokie nors egzistavę daugiabučio namo stogo defektai, todėl yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės taikymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Anot atsakovo, jis 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl stogo remonto, tačiau jis neįvyko dėl butų ir kitų patalpų savininkų neatvykimo. Pažymėjo, kad jis tinkamai vykdė pareigą vykdyti daugiabučio namo apžiūras.  

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

20.       Civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.

21.       CK 6.246

22.       CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

23.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

24.       Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).   

25.       Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

26.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

27.       Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

28.       Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

29.       Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

30.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymai byloje yra vertinami taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

31.       Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-2761/19 atsakovas iki 2024 m. spalio 28 d. paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

33.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas).

34.       Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad 2023 m. birželio 14 d. pranešimu Nr. 06-0278 informavo apie 2023 m. birželio 23 d. vykusį namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl stogo remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes į jį neatvyko namo gyventojai. Atsakovas teismui pateikė susirinkimo protokolą Nr. 23-06-0278, kuris patvirtina, kad į susirinkimo darbotvarkę 3 numeriu buvo įtrauktas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant stogą, remonto darbų. Atsakovo taip pat į bylą pateiktas statinio priežiūros techninis žurnalas patvirtina, kad atsakovas reguliariai, t. y. kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gruodžio mėn. organizavo namo apžiūrą, kai nustatinėdavo defektus, juos šalindavo ir viską tai žymėdavo žurnale. Pažymėtina, kad jau po įvykio 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažymėtas namo defektas – „per stogą į butą praleidžia vanduo“, rekomenduojama priemonė – „remontuoti“, darbai atlikti 2023 m. rugsėjo mėn. 2023 m. rugsėjo 13 d. žurnale pažymėtas defektas – „pasislinkusios čerpės“, pateiktas siūlymas sutvarkyti ir darbai atlikti 2023 m. rugsėjo mėn. Atsakovas pateikė į bylą 2023 m. spalio 12 d. sudarytą atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl stogo remonto darbų, užsakovas – atsakovas, objektas – (duomenys neskelbtini), rangovas – UAB „LUX Dominus“. Taip pat į bylą pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Už atliktus darbus 2023 m. spalio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija LS Nr. 00259, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, atlikti darbai – langokraščių apkalimas skarda ir stogo čerpių (nesandarių vietų) pataisymo darbai, lietvamzdžių valymas. Taigi, teismui pateikti minėti dokumentai patvirtina, kad atsakovas kiekvieną mėnesį tikrindavo namo būklę, o nustatęs defektus, juos šalindavo operatyviai. Į bylą taip pat pateiktas atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-1990, kurio grafoje „stogas“ nurodyta, kad esminių defektų nepastebėta, todėl rekomenduojama stebėti. Pateiktas atsakovo 2021 m. gegužės 18 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2263, 2021 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2347, 2022 m. gegužės 10 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2526, 2022 m. rugsėjo 13 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2701 ir 2023 m. balandžio 14 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2854 dėl atliktų statinio techninės būklės įvertinimų, kurių grafoje „stogas“ nurodyta, kad pastebėta defektas – „vietomis galimai susidėvėjusių čerpių stogo danga. Pratekėjimo nepastebėta“. Pateiktos rekomendacijos – stebėti. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas kiekvienais metais pavasarį, t. y. po šildymo sezono pabaigos, ir rugsėjį, t. y. prieš šildymo sezoną pradžią, atlikdavo namo techninės būklės įvertinimą, siekdamas nustatyti namo konstrukcijų, įskaitant ir stogo, būklę, tačiau jokių esminių stogo defektų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateiktos tik rekomendacijos  stebėti esamą būklę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad namo gyventojai informuotų atsakovą apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė daugiabučio namo stogo priežiūrą, stogas nebuvo avarinės būsenos, buvo rekomenduotina ir vykdoma stebėsena, esminių defektų neturėjo, vandens nepraleido ir todėl nebuvo poreikio skubiai vykdyti namo stogo remonto darbus. Kadangi namas yra senos statybos, tai atsakovas visgi 2023 m. birželio 28 d. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susitikimą, siekiant apsvarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant stogą) remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes į susitikimą neatvyko ne vienas iš namo butų ir kitų patalpų savininkų.

35.       Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).

36.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, tinkamai vykdė savo pareigas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas kiekvienais metais pavasarį ir rudenį vykdė daugiabučio namo apžiūrą, teikė rekomendacijas dėl namo stogo, kad reikia vykdyti stebėseną. Taip pat atsakovas ėmėsi iniciatyvos siūlydamas svarstyti namo stogo remonto klausimą, tačiau namo gyventojai elgėsi pasyviai ir į susitikimą neatvyko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki draudžiamojo įvykio atsakovas būtų gavęs pranešimus apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nesant stogo avarinės situacijos, o taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovas neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę ir ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Teismas taip pat pažymi, kad draudžiamajam įvykiui atsirasti taip pat įtakos turėjo ir reikšmingos oro sąlygos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje nurodyta, kad Vilniaus mieste 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo užfiksuotas stichinio lietaus reiškinys, kai iškrito 52,7 mm kritulių ir tai sudarė net 233 procentus per visą rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio, kas turėjo įtakos buto užliejimui. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad iš gretimo namo atvestas lietaus vamzdis yra padarytas ne pagal projektą, nes yra lankstytas, kai pagal projektą buvo numatytas tiesus. Teismas pažymi, kad šie du papildomi ir nuo atsakovo nepriklausomi veiksniai taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui.

37.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, ištyrus ir įvertinus bylos duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl civilinė atsakomybė atsakovui, kaip namo administratoriui, negali kilti, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas papildomai nepasisako, nes jie neįtakoja teisinio rezultato ir teismo padarytų išvadų. Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 080,65 Eur turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

38.       Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė ieškovo ieškinį, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (24 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidos) neatlyginamos. Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40.       Atsakovas byloje patyrė 4 430,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Iš teismui pateikto prašymo (DOK-133565) turinio matyti, kad šias atsakovo patirtas išlaidas sudaro: 2 280,85 Eur už susipažinimą su dokumentais, įrodymų rinkimą ir ieškinio pateikimą, 1 447,46 Eur už tripliko parengimą, įrodymų rinkimą, 701,80 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme.

41.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

42.       Taigi išlaidų advokato ar jo padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

43.       Šiuo atveju advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos už teisinę konsultaciją, susipažinimą su dokumentais, atsiliepimo ir tripliko parengimą, už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (iš viso 4 430,11 Eur) neviršija Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, yra pagrįstos įrodymais, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai.

44.       Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ naudai 4 430,11 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų 11 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Justa Raciūtė