Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-860-383/2015;

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00582-2015-4;

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 4 d., 6.34 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas nutarimą motyvavo tuo, jog V. R. patikrinimas alkotesteriu galėjo vykti pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio parodymų objektyvumu.

Nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo minėta nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Skunde nurodo, jog Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio instrukcijoje (toliau – Instrukcijoje) nurodyta, kad „Prieš atliekant testavimą palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo.“ Institucijos teigimu, V. R. pripažino, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, bet ne prieš jį sustabdant policijos pareigūnams. Jis, sustabdytas policijos pareigūnų, teigė, kad yra blaivus ir jokių alkoholinių gėrimų ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nevartojo, laukti 15 min. prieš nustatant vairuotojo blaivumą, nebuvo būtinybės.

Institucijos skunde taip pat pažymėta, jog policijos pareigūnams sustabdžius V. R., jam nustatytas 0,56 promilių girtumas. Po valandos medicinos įstaigoje jam alkoholio matuokliu nustatytas 0,29 promilių girtumas, atlikus kraujo tyrimą – 0,30 promilių girtumas. Remiantis ekspertų teiginiais analogiškoje byloje, kad alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per valandą, darytina išvada, kad V. R. sustabdant automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu V. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo nutraukė, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. R. veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda transporto priemonę vairavusiam asmeniui, kuriam nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, V. R. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), paties V. R. paaiškinimas, kad automobilį vairavo iš vakaro išgėręs, bet ryte gerai jautėsi (b. l. 2), alkotesterio parodymai – nustatytas 0,56 promilių girtumas (b. l. 4).

Bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tvirtina, kad V. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ 2015 m. gegužės 4 d. 6.25 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 4). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1658663 kopija, patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0012 buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2015-05-12 (b. l. 5). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog specialios policinės priemonės metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Mitsubishi Charisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Automobilio vairuotojui V. R. buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio V. R. paaiškinimo, jis nurodė, kad vairavo dėl to, kad nesijautė pagiringas. Teisme apklaustas V. R. blaivumą nustatinėjęs policijos pareigūnas M. K. nurodė, jog vairuotojas iš karto prisipažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, vairuotojui buvo patikrintas girtumas. Teismas pažymi, kad pagrindo nesiremti iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūno parodymais, kurie atitinka E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, nėra. Jokių esminių prieštaravimų pareigūnų paaiškinimuose nenustatyta. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. R. pripažino, kad vairavo automobilį kai iš vakaro buvo išgėręs. Byloje nėra duomenų, kad V. R. vartojo alkoholinius gėrimus prieš jį sustabdant policijos pareigūnams. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nėra nurodyta aplinkybių, jog prieš pasitikrindamas blaivumą, V. R. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. V. R., sustabdytas policijos pareigūnų, teigė, kad yra blaivus ir jokių alkoholinių gėrimų ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nevartojo, todėl išlaukti ne mažesnį nei 15 min. laikotarpį prieš nustatant vairuotojo blaivumą, nebuvo būtinybės. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas nenustatė, jog atliekant patikrinimą būtų pažeisti alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnams surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą, V. R. nuvyko į gydymo įstaigą, kur jis papildomai alkotesterio pagalba tikrinosi girtumą, buvo paimtas jo kraujas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, jame taip pat buvo rasta etilo alkoholio. Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008). Būtent todėl V. R. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai bei pakartotinis girtumo nustatymas naudojantis alkotesteriu, patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Kaip tik kraujyje rasta alkoholio koncentracija patvirtina, kad V. R. buvo vartojęs alkoholį, ir alkotesteris tai užfiksavo tikrinimo metu.

Skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis anksčiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo abejoti, kad V. R. 2015 m. gegužės 4 d., 6.34 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylai aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, todėl V. R. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Esant šioms aplinkybėms Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant V. R., padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo V. R. asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. R. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sankcijoje – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Įvertinus visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, daroma išvada, kad paskyrus pažeidėjui tokio dydžio nuobaudą pavyks pasiekti ATPK 20 straipsnio numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

V. R. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                      Valdas Vitunskas