Administracinė byla Nr. eI2-6457-386/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01045-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1; 8.1.2; 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 26 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Kiaurakytės,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos V. M. atstovei advokato padėjėjai E. P.,
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,
2023 m. birželio 28 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja V. M. (toliau – ir Pareiškėja) skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba, Atsakovas) Pagėgių pasienio rinktinės sprendimą Nr. 23553617 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Atsakovą panaikinti duomenis ir informaciją apie atsisakymą leisti atvykti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atvykimo ir išvykimo sistemos pagal Reglamento ES 2017/2226 18 straipsnį.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, jog ji 2023 m. balandžio 24 d. Rusijos Federacijos maršrutiniu autobusu vyko pas savo dukrą T. Z., gyvenančią Latvijos Respublikoje. Ji 2023 m. gegužės 4 d. privalėjo išvykti iš Latvijos Respublikos ir grįžti į savo kilmės šalį. Pareiškėja pareigūnams ne kartą žodžiu paaiškino galutinį kelionės tikslą (Latvijos Respublika), priežastis (dukters ir anūkų lankymas). Kelionės metu ji su savimi turėjo visus būtinus dokumentus, patvirtinančius artimus šeiminius ryšius su Latvijos Respublikos piliečiais, pas kuriuos vyko (dukters gimimo liudijimo kopija, Latvijos Respublikos paso kopija, santuokos liudijimo kopija, keliones bilietai). 2023 m. balandžio 24 d. Tarnybos pareigūnas išlaipino Pareiškėją maršrutinio autobuso, surašė bei įteikė Sprendimą.
Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjos įvažiavimas į Lietuvos Respubliką gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Atsakovas Sprendimą iš esmės grindžia 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutariu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas), nurodant, kad Pareiškėja neatitinka atvykimo sąlygų.
Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje c) papunktyje numatyta, kad asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę yra trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai, nepaisant jų pilietybės, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai. Šengeno kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams numatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pažymi, kad Šengeno vizų išdavimo sąlygos ir tvarkos yra visiškai perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, t. y., nacionaliniame lygmenyje pagrindai įleisti į Šengeno erdvę trečiosios šalies piliečius yra identiški ir perkelti į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 11 straipsnio nuostatas, reglamentuojant, kad trečios šalies pilietis, turintis Šengeno valstybių narių išduotą vizą, ne tik turi teisę įvažiuoti, bet ir būti šalyje vizos galiojimo laikotarpiu.
Pareiškėja teigia, kad Atsakovas formaliai rėmėsi Nutarimu, neatsižvelgė į Šengeno kodekso nuostatas, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinantį Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, nuostatas reglamentuojančias trečiųjų šalių piliečiams teisę atvykti pas savo šeimos narius Europos Sąjungos valstybių narių piliečius, jeigu jie tai daro teisėtai, t. y., turėdami Šengeno valstybės išduotas vizas ir/ar leidimus gyventi. Atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į Nutarime numatytas išimtis, susijusias su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių šeimos nariais, nevertino Pareiškėjos kelionės metu teiktų dokumentų, patvirtinančių jos vykimo į Latvijos Respubliką kelionės tikslą ir priežastis. Pareiškėja ne kartą rodė dokumentus, patvirtinančius tiesioginės giminystės ryšį su Latvijos Respublikoje gyvenčiais dukra ir anūkais. Atsakovo atstovas, ignoruodamas Europos Sąjungos teisės aktų numatomas garantijas trečiųjų šalių piliečiams, neatlikęs jokio vertinimo ir neatsižvelgęs į svarbias aplinkybes, t. y. Pareiškėjos amžių - 73 m., lytį, giminystės ryšių su Europos Sąjungos piliečiais, išlaipino ją iš maršrutinio autobuso 3:55 val. ryto kelio kelkraštyje - išimtinai remiantis prielaida, kad Pareiškėja tariamai kėlia grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai.
Pareiškėja teigia, kad Atsakovo Sprendimas pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, turinčius absoliučią viršenybę prieš nacionalinę teisę, neužtikrina Pareiškėjai teisės įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, vykstant per Lietuvą tik tranzitu į Latvijos Respubliką pas dukrą,
Nutarimo 2 punkte numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio Nuarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Nutarimo 1 p. numatyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir atitinka bent vieną šių sąlygų (Nutarimo 1.1. punktas): turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą su visais pakeitimais išduotą vizą (Nutarimo 1.1.4 p.) ir yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB) (Nutarimo 1.1.4.2.).
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties”11 straipsnyje numatytą imperatyvią nuostatą, užtikrinančią užsienio valstybės piliečiui (net ir Rusijos Federacijos) teisę įvažiuoti, vykti tranzitu ir likti Lietuvos Respublikoje, nes tokią teisę jai suteikia Latvijos Respublikos išduota galiojanti viza, kuri nebuvo nustojusi galioti ir/ar nėra panaikinta.
Atsakovas pažeidė Nutarimo 2 p. kuriame numatyta imperatyvi Atsakovo pareiga atlikti individualų papildomą išsamų patikrinimą dėl Pareiškėjos atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Pareiškėja pažymi, kad Sprendime nenurodyti jo motyvai, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių Pareiškėjai buvo atisakyta leisti tranzitu pravažiuoti Lietuvos Respubliką. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas kad taikytas draudimas yra nepagrįstas bei neproporcingas Pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja yra pensinio amžiaus, turinti sveikatos problemų, ketino teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną siekdama nuvykti pas dukrą ir anūkus į Latvijos Respubliką. Dėl garbingo amžiaus, sveikatos būklės ir itin nedidelių pajamų Pareiškėjos dukra materialiai padeda (išlaiko) ją bei yra vienintelė jos artima giminaitė. Pareiškėja kitų giminių, sutuoktinio neturi. Pažymi, kad Pareiškėja net negali gauti materialinės paramos iš savo dukters jokiais kitais būdais, tik grynais pinigais nuvykusi pas dukrą, bankiniai pavedimai į/iš Rusijos Federacijos bankus šiuo metu negalimi.
Pareiškėja nėra teista ir nėra susijusi su jokiais nusikaltimais.
Atsakovas atsiliepimu prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnai pasienio tikrinimo metu vadovaujasi ne tik Šengeno sienų kodeksu, bet ir 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau - Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“ 1.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas - patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 9.1 papunktyje nurodyta, jog trečiųjų šalių piliečiams turi būti atsisakyta leisti atvykti šiais atvejais: e) jie neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas; i) jie kelia grėsmę vienos ar daugiau Šengeno valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Šengeno erdvę, vien galiojančios vizos nepakanka, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą, be kita ko, pateikti dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo.
Atsakovas dėl atsisakymo Pareiškėjai leisti atvykti pagrindą „E“ (neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas), nurodytą Sprendime, pažymėjo, jog šioje byloje esantys dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad Sąjungos (Latvijos Respublikos) pilietė T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (45 m. amžiaus), yra Pareiškėjos tiesioginė palikuonė (dukra), kuri turi du nepilnamečius vaikus (Pareiškėjos anūkai). Akivaizdu, kad situacija neatitinka pirmosios Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies c) punkte nustatytos „šeimos nario“ sąvokos apibrėžimo, kadangi būtent tiesioginė palikuonė yra Sąjungos pilietė, o ne atvirkščiai, ir tai su sąlyga, kad tiesioginei palikuonei nėra 21 metų ir ji nėra išlaikytinė.
Atsakovas pažymi, kad Pareiškėja, teigdama jog yra materialiai priklausoma nuo dukters ir yra jos išlaikoma, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl Pareiškėjos minimų Rusijai taikomų sankcijų, dėl kurių dukra negali atlikti finansinių pervedimų, todėl ji (mama) priversta važiuoti į Europos Sąjungos valstybę pasiimti išlaikymui skirtas lėšas, kalta Pareiškėjos gyvenamosios valstybės valdžia, pradėjusi neišprovokuotą karą Ukrainoje, kurio viena iš pasekmių - tarptautinės sankcijos bankų sektoriuje, taikomos šaliai agresorei, todėl šiuo aspektu ginti savo teises, susijusias su ūkinės veiklos ribojimu, valstybei neužtikrinant savo piliečių teisės laisvai naudotis finansinėmis paslaugomis, Pareiškėja turėtų ginti savo gyvenamosios vietos valstybėje. Taip pat nepateikta duomenų, ar Pareiškėjos dukra pati bandė vykti į Rusiją pas mamą, kad pasirūpintų mamos materialine gerove.
Atsakovo teigimu, Pareiškėja neatitinka ir kitų Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies a) ir b) papunkčiuose nustatytų sąlygų, todėl priimant skundžiamą Sprendimą buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Pareiškėja neturėjo dokumentų, pagrindžiančių ir pateisinančių jos deklaruojamą vykimo tikslą, todėl atsisakymo leisti atvykti pagrindas „E“ (neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punktas) yra nurodytas skundžiamame Sprendime.
Atsakovas pažymi, kad Lietuva užsieniečių vizų režimo sugriežtinimą pradėjo taikyti nuo pat nepaprastosios padėties įvedimo (2022 m. kovo 10 d. Seimo nutarimas Nr. XIV-932) ir nustatė, kad sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Akcentuoja, kad sąlygos, išduodant Pareiškėjai Latvijos Respublikos C tipo Šengeno vizą 2018 m. rugpjūčio 27 d., esmingai skyrėsi nuo dabartinių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIV- 1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ Tarnybai pavedė užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai (2 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas dėl atsisakymo leisti atvykti nesustabdo Sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios. Trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pagrįsti buvimo tikslą bei tokio tikslo tikrumą.
Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjos turima viza nėra panaikinta, atsisakymas leisti atvykti kertant sieną yra vienkartinis, todėl Pareiškėjai, pagrindus vizito tikslą bei atsiradus Šengeno sienų kodekse numatytos išimtims dėl atvykimo sąlygų, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. balandžio 24 d. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės sprendimo Nr. 23553617 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Atsakovą panaikinti duomenis ir informaciją apie atsisakymą leisti atvykti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atvykimo ir išvykimo sistemos pagal Reglamento ES 2017/2226 18 straipsnį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja 2023 m. balandžio 24 d. apie 2.45 val., maršrutiniu autobusu „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT registracija) atvyko į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Kybartų pasienio kontrolės punktą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Pareiškėja vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją į Latvijos Respubliką, turėdama Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įklijuota Latvijos Respublikos C tipo Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2018 m. rugpjūčio 27 d., įklija. Pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnai nustatė, jog Pareiškėja neturi dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (E) ir laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (I) bei neatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų Nutarime, todėl priėmė Sprendimą Pareiškėjos neįleisti į Lietuvos Respubliką ir surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr.23853617. Pareiškėjai buvo įteiktas Sprendimo blankas ir paaiškintos jos teisės bei pareigos, su kuriomis ji susipažino ir pasirašė ant blanko.
Teisiniai santykiai dėl užsieniečių padėties Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas).
Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai,kurie kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtis, be kita ko, yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Pagrindinės šios Tarnybos funkcijos yra, laikantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnis). Atlikdama asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę, VSAT, be kita ko, tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas, tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones, išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar atitinka kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 26 straipsnis). Tarnybos pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę, be kita ko, tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus.
Ginčui aktualaus Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas (t. y. turi galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, nėra asmenys, dėl kurių į SIS (Šengeno informacinę sistemą) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti bei nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių), be kita ko, išsamiai patikrinant, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju). Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą leisti atvykti, trečiosios šalies piliečiui, kuris, be kita ko, neatitinka visų minėtų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (14 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (14 straipsnio 2 dalis). Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą; skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę; skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios (14 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į šiame Nutarime nurodytas aplinkybes dėl grėsmės pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai ir siekdama užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką neatvyktų asmenys, keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Nutarimą, kurio 1 punktu nustatė, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8, vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems Nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams (Nutarimo 2 punktas).
Kaip jau minėta ankstesniuose Atsakovo argumentuose, vykdant Šengeno sienų kodekso reikalavimą, trečiųjų šalių piliečiai atvykstant ir išvykstant visais atvejais tikrinami nuodugniai (arba išsamiai) pagal nustatytus kriterijus (Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalis). Nei Šengeno sienų kodeksas, nei Šengeno praktinis vadovas nepateikia papildomo patikrinimo atvykstant procedūros, todėl nuodugnaus patikrinimo metu atliekamų patikrinimo veiksmų (dokumentų patikrinimo, rizikos veiksnių vertinimo, pokalbio su užsieniečiu, bei patikrinimo duomenų bazėse) paprastai pakanka sprendimui dėl vykimo teisėtumo priėmimui. Ką apima ar kokiu būdu atliekamas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pačiame Nutarime nėra išaiškinta ar detalizuota.
Pažymėtina, jog šis Nutarimas parengtas vykdant tarptautinį Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimą dėl bendro regioninio sprendimo ir priemonių įvedant nacionalines laikinas priemones Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas.
Europos Komisija yra nurodžiusi: „Agresijos karą kariaujanti šalis, tokia kaip Rusija, neturėtų galėti naudotis vizų režimo supaprastinimu, kol ji toliau vykdo destruktyvią užsienio politiką ir karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu, demonstruodama visišką nepagarbą tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Sustabdymu reaguojama į padidėjusią riziką ir grėsmes Europos Sąjungos saugumo interesams ir valstybių narių nacionaliniam saugumui dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės naudotis privilegijuotomis sąlygomis patekti į ES ir jiems bus taikoma ilgesnė, brangesnė ir sudėtingesnė prašymų išduoti vizą procedūra. Valstybės narės turės plačią diskreciją tvarkydamos Rusijos piliečių prašymus išduoti trumpalaikę vizą ir galės užtikrinti griežtesnį į ES keliaujančių Rusijos piliečių tikrinimą. ES tebebus atvira tam tikrų kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims iš Rusijos, keliaujantiems būtiniausiais tikslais, be kita ko, visų pirma ES piliečių šeimos nariams, žurnalistams, disidentams ir pilietinės visuomenės atstovams“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis: 1) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai“. Pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą) bei Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
Tarnybos pareigūnai yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, dėl ko priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, taip pat privalo įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės, o taip pat neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje. Be kita ko, paminėtina, kad Tarnybos pareigūnai, prieš priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, vertina nustatytų aplinkybių visumą ir tik ją įvertinę priima sprendimą.
Pareiškėja teigdama, kad yra materialiai priklausoma nuo dukters ir yra jos išlaikoma, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei priimant skundžiamą Sprendimą, nei teismui. Pažymėtina, jog aplinkybė kad ji yra senatvės pensininkė, dar nereiškia, kad jos turtinė padėtis sunki, nėra duomenų apie jos gaunamą pensiją ar papildomas lėšas, turimą nekilnojamąjį turtą, santaupas ir kt., nėra duomenų, kad Pareiškėja dėl sveikatos turėtų papildomų išlaidų.
Dėl Pareiškėjos minimų Rusijai taikomų sankcijų, dėl kurių jos dukra negali atlikti finansinių pervedimų, todėl ji (mama) priversta važiuoti į Europos Sąjungos valstybę pasiimti išlaikymui skirtas lėšas pažymėtina, jog tarptautinės sankcijos bankų sektoriuje taikomos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainai, todėl Pareiškėja savo teises šiuo klausimu turėtų ginti savo gyvenamosios vietos valstybėje. Be to, teismui nepateikta duomenų, ar Pareiškėjos dukra pati bandė vykti į Rusiją pas mamą tikslu pasirūpinti jos materialine gerove; nepateikti duomenys, kad Pareiškėjos dukra anksčiau būtų atlikusi jai finansinius pavedimus ir kad Pareiškėjos dukra faktiškai turi galimybę Pareiškėją remti finansiškai.
Pažymėtina, kad Pareiškėja neatitinka ir antrosios Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies d) punkte nustatytos „šeimos nario“ sąvokos apibrėžimo sąlygos. Kitų Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies a ir b) papunkčiuose nustatytų sąlygų Pareiškėja neatitinka taip pat, todėl priimant skundžiamą Sprendimą buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Pareiškėja neturėjo dokumentų, pagrindžiančių ir pateisinančių jos deklaruojamą vykimo tikslą. Atsisakymo leisti atvykti pagrindas „E“ (neturi tinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punktas), nurodytas skundžiamame Sprendime yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pažymėtina kad, vadovaujantis Šengeno sienų kodekso „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ 6 straipsnio 1 dalies c) punktu, būtent Pareiškėjai teko pareiga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad Tarnyba neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus Pareiškėja privalėjo pateikti, siekdama įgyvendinti anksčiau minėtą pareigą (žr. LVAT 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5163-822/2019, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1128-629/2023), todėl Pareiškėjai neatitinkant „šeimos nario“ sąvokos dėl giminystės linijos pagal 2004/38/EB 2 dalies c) punktą (yra ne Sąjungos piliečio tiesioginė palikuonė ir jai daugiau kaip 21 metai), taip pat nesant duomenų apie aspektus, susijusius su Pareiškėjos, kaip išlaikytinės, padėtimi, pasienio tikrinimą atliekantys pareigūnai privalėjo priimti sprendimą atsisakyti leisti Pareiškėjai atvykti kertant sieną.
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIV- 1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ Tarnybai pavedė užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimo 1.1.4.2 papunkčiu nustatė kriterijų: yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB). Akivaizdu, kad šis kriterijus yra suderintas su Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punktu, nustatančiu trečiųjų šalių piliečiams pareigą pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, kurio, kaip jau minėta, Pareiškėja neatitiko, nes nepagrindė šeimos nario statuso taip, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB.
Įvertinus, jog išsamaus Pareiškėjos dokumentų patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad ji neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslo ir sąlygų Direktyvos 2004/38/EB taikymo prasme, todėl neatitiko Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punkto reikalavimo, konstatuojama, jog tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsisakyti leisti Pareiškėjai atvykti į Europos Sąjungą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas Pareiškėjos argumentas dėl jos atitikimo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinantį Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, nuostatoms reglamentuojančioms trečiųjų šalių piliečių teisę atvykti pas savo šeimos narius Europos Sąjungos valstybių narių piliečius.
Pareiškėja teigia, kad pagal Latvijos Respublikos išduotą Šengeno vizą ji tranzitu per Lietuvą yra vykusi ne kartą, todėl ji nekelia jokios realiai egzistuojančios grėsmės nei viešajai tvarkai, nei visuomenei, nei šalies saugumui. Iš Pareiškėjos kelionės dokumento duomenų matyti, kad ji nuo Šengeno vizos galiojimo pradžios į Lietuvą buvo atvykusi ir išvykusi daug kartų. Pažymėtina, jog Pareiškėjos paskutinis atvykimas fiksuotas 2022 m. gegužės 8 d., išvykimas - 2022 m. gegužės 20 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ priėmimo. Minėto Nutarimo 2 straipsnio 2 punktu Tarnybai pavesta užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Kaip jau minėta, šie kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad Rusijos Federacijos piliečių pasienio tikrinimas buvo atliekamas pagal tas pačias procedūras, kaip ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Be to, Šengeno sienų kodekso 4 straipsnyje nurodyta, kad <...> laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.
Kaip jau nurodyta, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Pareiškėja nepagrindė savo deklaruojamo atvykimo į Europos sąjungą tikslo (vyksta pas šeimos narį), todėl neatitiko Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punkto reikalavimo, nes Šengeno vizos turėjimas automatiškai nesuteikė teisės atvykti į Europos Sąjungą. Remiantis Vizų kodekso 30 straipsniu, atmestinas Pareiškėjos argumentas, kad ji turi teisę įvažiuoti, vykti tranzitu ir likti Lietuvos Respublikoje, kadangi tokią teisę jai suteikia Latvijos Respublikos išduota galiojanti viza, kuri yra galiojanti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Atsakovo atliktas Pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tarnyba pateikė savo Sprendimo motyvus dėl visų esminių Pareiškėjos argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad Atsakovas, prieš priimdama Sprendimą dėl sienos kirtimo, ėmėsi protingų priemonių, tinkamai įvertino Pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą esamą informaciją ir pagrįstai padarė išvadą, jog Pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Pareiškėjos skundo argumentai neleidžia teisėjų kolegijai suabejoti Tarnybos padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl Pareiškėjai nesuteikto leidimo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kirsti valstybės sieną. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Tarnybos pareigūnai tinkamai įvertino Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus turimos informacijos kontekste. Tarnybos surinkta informacija ir Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia jos prašymo.
Pareiškėja teigia, kad Sprendime nenurodyti jo motyvai, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių Pareiškėjai buvo atisakyta leisti tranzitu pravažiuoti Lietuvos Respubliką.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo Pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis „E“ ir „I“. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Sprendime nurodyti aiškūs jo priėmimo motyvai, t. y. Pareiškėja neturi dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas bei yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi sienos kontrolę, užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant teisės aktus dėl Rusijos Federacijos piliečių judėjimo, Sprendimą priėmė atsižvelgęs į Pareiškėjos pateiktų įrodomųjų dokumentų turinį, nurodė Sprendimo priėmimo priežastis, motyvus (užsienietė neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas bei yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams) bei laikydamasis tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimų (sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra įstaymo pagrindų jį panaikinti. Pareiškėjos skundas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio Pareiškėjos reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti Atsakovą panaikinti duomenis ir informaciją apie atsisakymą leisti atvykti V. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atvykimo ir išvykimo sistemos pagal Reglamento ES 2017/2226 18 straipsnį. Taigi Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos V. M. skundą.
Netenkinti pareiškėjos V. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė