Civilinė byla Nr. e3K-3-45-943/2025

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00074-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.10.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0129/2023e, suinteresuoti asmenys S. S. Z., T. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens, neįtraukto dalyvauti arbitražo bylos nagrinėjime, teisę skųsti arbitražo teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau – ir Arbitražo teismas) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (toliau – ir Arbitražo teismo sprendimas) arbitražo byloje Nr. V-0129/2023e atmetė ieškovės S. S.-Z. ieškinį atsakovui T. T..

3.       Pareiškėjas M. Z. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Arbitražo teismo sprendimą, nes, kaip pats pareiškėjas mano, nors jis arbitražo procese nebuvo išklausytas, arbitražo teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.

II. Teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. Z. skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo.

5.       Kolegija nustatė, kad ieškovė S. S.-Z. arbitražo byloje pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą T. T. įvykdyti opciono sutartį ir sumokėti 700 000 Eur kompensaciją bei 5 proc. procesines palūkanas; jeigu nebūtų patenkintas reikalavimas sumokėti kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovo 7050 vnt. UAB „Kevin“ akcijų, o atsakovui iš ieškovės – 14 100 Eur; priteisti iš atsakovo visų arbitražo proceso išlaidų atlyginimą. Arbitražo teismo sprendimu ieškovės S. S.-Z. ieškinys netenkintas.

6.       Kolegija pažymėjo, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriuje nustatytas taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis).

7.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė įtraukti į bylą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškovės S. S.-Z. pusėje M. Z. ir A. Ž., atsakovo T. T. pusėje – P. S. (arbitražo byla Nr. V-0129/2023e). Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas neskundė nurodytos nutarties.

8.       Kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nusprendė, kad jis neturi teisės skųsti arbitražo teismo sprendimo CPK 301 straipsnyje, KAĮ 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios teisės jam nesuteikia ir tai, kad jis dalyvavo kituose arbitražo procesuose.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Kasaciniu skundu pareiškėjas M. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      KAĮ 50 straipsnis nenustato baigtinio sąrašo subjektų, kurie turi teisę pateikti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl atsisakymas priimti pareiškėjo skundą vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas nebuvo arbitražo bylos dalyviu, yra teisiškai nepagrįstas.

9.2.                      Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neskundė Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutarties arbitražo byloje Nr. V-0129/2023e dėl pareiškėjo neįtraukimo į arbitražo bylą, nes pareiškėjas jokiu procesiniu statusu minimoje arbitražo byloje nedalyvavo ir minėta Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartis jam net nebuvo įteikta.

9.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Ši nuostata negali būti aiškinama tokiu būdu, kad asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) gali būti laikomas neturinčiu teisės paduoti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, kai egzistuoja šios aplinkybės: 1) arbitražo teismo sprendimas priimtas arbitražinio susitarimo pagrindu, kurio šalis yra skundą paduodantis asmuo; 2) dėl skundą paduodančio asmens teisių ir pareigų yra tiesiogiai pasisakoma arbitražo teismo sprendimu, dėl kurio yra teikiamas skundas; 3) skundą paduodantis asmuo nebuvo įtrauktas į arbitražo bylos nagrinėjimą, jis nebuvo tinkamai išklausytas arbitražo byloje. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjas laikytinas teisinį suinteresuotumą turinčiu asmeniu (CPK 5 straipsnis), kuris turi teisę skųsti arbitražo teismo sprendimą vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio ir 301 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

9.4.                      Kadangi Arbitražo teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto asmens (pareiškėjo) materialiųjų teisių ir pareigų, tuo atveju, jei šis sprendimas būtų priimtas teismo, bet ne arbitražo, pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, galėtų reikalauti panaikinti priimtą sprendimą.

9.5.                      Arbitražo teismo sprendimui suteiktos vykdytinumo savybės įgyvendinimas nepanaikinus šio sprendimo akivaizdžiai reikštų neabejotiną pamatinių teisės normų pažeidimą. Tokia situacija, kai asmeniui nesuteikiama teisė pateikti paaiškinimus, įrodymus ir dalyvauti procese, kuriame numatoma pasisakyti dėl asmens teisių ir pareigų, yra teisiškai ydinga ir prieštarauja pamatiniams teisės principams. Arbitražo teismo sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus, nors neturėjo galimybės apsiginti ir pateikti paaiškinimus. Arbitražo teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas pažeidė patvirtinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog Arbitražo teismo sprendimu yra paveiktos pareiškėjo teisės ir pareigos. Pareiškėjas civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024, kuri nėra išnagrinėta, yra pareiškęs finansinį reikalavimą UAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, tačiau Arbitražo teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad tokio prašymo pareiškimas reiškia patvirtinimo pažeidimą.

9.6.                      Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ja buvo sukurta teisiškai ydinga situacija, kai pasinaudojant arbitražo proceso ypatumais yra pasisakoma dėl neįtraukto į arbitražo bylą asmens teisių ir pareigų, o prisidengiant arbitražo proceso konfidencialumo principu jam nepateikiamas priimtas arbitražo sprendimas, kuriame yra pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų, ir tokiam asmeniui apribojama galimybė skųsti arbitražo teismo sprendimą atsisakant priimti jo skundą dėl arbitražo teismo sprendimo.

10.       Suinteresuotas asmuo S. S.-Z. pateikė prisidėjimą prie pareiškėjo kasacinio skundo, prašydama tenkinti kasacinį skundą ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo ribų

12.       CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-943/2025 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14.       Nagrinėjamoje byloje pateiktame kasaciniame skunde esminis kasacinio skundo argumentas siejamas su pareiškėjo teisiniu suinteresuotumu skųsti arbitražo teismo sprendimą vadovaujantis KAĮ 50 straipsnio ir 301 straipsnio 5 dalies, CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, teigiant, jog Arbitražo teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto asmens (pareiškėjo) materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas pasisako dėl su nurodytų nuostatų aiškinimu ir taikymu susijusių teisinių argumentų ir nevertina tų kasacinio skundo argumentų, kurie siejami su KAĮ 50 straipsnio 3 straipsnyje įtvirtintais arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindais.

15.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo gautas suinteresuoto asmens S. S.-Z. prisidėjimas prie kasacinio skundo. Prisidėjime prie kasacinio skundo nurodyti ir savarankiški (nauji) nesutikimo su ginčijama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi teisiniai argumentai (dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų taikymo; sutarties, buvusios ginčo dalyku arbitražo byloje, vykdymo klausimai; Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo kitiems Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimams). CPK 348 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Taigi prisidėjimas prie kasacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą kasaciniame skunde reiškiamiems kasatoriaus reikalavimams, todėl byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus ir reikšti savarankiškus procesinius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo), turi kreiptis su savarankišku kasaciniu skundu. Taigi, suinteresuoto asmens prisidėjime prie ieškovės kasacinio skundo negali būti nurodomi nauji, pareiškėjo kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai. Todėl suinteresuoto asmens prisidėjime prie ieškovės kasacinio skundo nurodyti nauji teisiniai argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

16.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl vertina kasaciniame skunde keliamus klausimus (nurodytus motyvuotus kasacijos pagrindus, šios nutarties 14 punktas).

Dėl teisės arbitražo byloje nedalyvavusiam asmeniui apskųsti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui

17.       Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantį arbitražinį nagrinėjimą, įskaitant arbitražo teismo sprendimo panaikinimo tvarką, reglamentuoja KAĮ. Pagal KAĮ 50 straipsnį, arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tik pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį, skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo, remdamasis CPK 305 straipsniu, nurodydamas, jog tokį skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Skundas, paduotas byloje nedalyvavusio asmens, nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjo nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 305 straipsnio ir 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

19.       CPK 305 straipsnis nustato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Taigi, nustatydamas teisę į apeliaciją civilinėse bylose, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad tokia teisė suteikiama tik dalyvaujantiems byloje asmenims. KAĮ nepateikia byloje dalyvaujančių asmenų sąvokos. Tačiau ginčui arbitraže nagrinėti buvo taikytas arbitražo procedūros reglamentas (nuolatinės arbitražo institucijos patvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus arbitraže, KAĮ 3 straipsnio 6 dalis). Pagal KAĮ 5 straipsnio 4 dalį, nuolatinė arbitražo institucija patvirtina arbitražo procedūros reglamentą. Nuolatinės arbitražo institucijos patvirtinti arbitražo procedūros reglamentai turi susitarimo tarp šalių teisinę reikšmę tik tuo atveju, kai šalys arbitražiniu susitarimu nutarė juos taikyti. Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismo valdyba 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu patvirtino Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą (toliau – Reglamentas, redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.). Reglamentu rėmėsi ir Arbitražo teismas, priimdamas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kurį ir siekia apskųsti pareiškėjas. Šiame Reglamente įtvirtintos ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens sąvokos. Pagal Reglamento 12 straipsnio 2 dalį, šalis turi teisę savo pusėje įtraukti dalyvauti į procesą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, asmenį, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas. 

20.       Kaip nagrinėjamoje byloje nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, Arbitražo teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė įtraukti į bylą pareiškėją kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ieškovės S. S.-Z. pusėje. Arbitražo teismas nutartyje nurodė, kad šioje stadijoje tiek A. Ž., tiek M. Z. negali būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, nes (i) to nenustato Reglamentas, (ii) su tuo nesutinka ieškovė bei (iii) nėra šių asmenų sutikimų byloje, o (iv) sutikimai Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. V-0104/2023e nesudaro pagrindo įtraukti juos į šią bylą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (Arbitražo teismo nutarties 23 punktas). Arbitražo teismo nuomone, nurodytų asmenų neįtraukimas į bylą kaip trečiųjų asmenų nereiškia, kad jų veiksmai ar neveikimas negali būti vertinami šioje byloje (jei kuri nors iš šalių tokiais argumentais remtųsi grįsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus). Kitaip tariant, Arbitražo teismas mano, kad jis turi teisę nagrinėti ir vertinti bet kokias faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos siekiant įvertinti šalių reikalavimus bei atsikirtimus dėl opciono sutarties vykdymo ar kitų su opciono sutartimi susijusių klausimų, įskaitant teisę apklausti asmenis liudytojų procesiniu statusu. Jei tokios aplinkybės ir būtų susijusios su asmenimis, kurie nedalyvauja šioje byloje, tai nereiškia, kad Arbitražo teismas nusprendžia dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Arbitražo bylos šalys yra ieškovė ir atsakovas, tad Arbitražo teismas šioje byloje ir nuspręs tik dėl ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų, o Arbitražo teismo sprendimas atitinkamai saistys tik ieškovę ir atsakovą. Atsakovui šioje arbitražo byloje nepareiškus materialinių reikalavimų A. Ž. ir (ar) M. Z., Arbitražo teismas neturi pagrindo įtraukti šiuos asmenis į Arbitražo bylą kaip dalyvaujančius asmenis (Arbitražo teismo nutarties 24 punktas).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas teismui neskundė nurodytos Arbitražo teismo nutarties. Tokią Lietuvos apeliacinio teismo išvadą kasaciniu skundu kvestionuoja pareiškėjas, teigdamas, jog apeliacinis teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neskundė Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutarties arbitražo byloje Nr. V-0129/2023e dėl pareiškėjo neįtraukimo į arbitražo bylą, nes pareiškėjas jokiu procesiniu statusu minimoje arbitražo byloje nedalyvavo ir minėta Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartis jam net nebuvo įteikta. Kasacinio teismo vertinimu, nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo motyvai dėl Arbitražo teismo nutarties neapskundimo vertintini kritiškai, kadangi KAĮ nenustato galimybės teismui peržiūrėti tokio pobūdžio Arbitražo teismo nutartis, tačiau vien tai nesudaro pagrindo ginčijamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikinti.

22.       Kaip minėta, skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK apeliaciniam procesui (CPK 301 straipsnio 5 dalis). CPK 305 straipsnis riboja byloje nedalyvavusių asmenų teisę skųsti teismo sprendimus apeliacine tvarka, o KAĮ šio klausimo apskritai nereguliuoja. Pagal KAĮ 4 straipsnio 5 dalį, KAĮ ir jame vartojamoms sąvokoms aiškinti subsidiariai taikomas 1985 metų Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) pavyzdinis įstatymas dėl tarptautinio komercinio arbitražo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – UNCITRAL pavyzdinis įstatymas). Šio įstatymo nuostatos taip pat gali būti reikšmingos sprendžiant dėl arbitražo bylos nagrinėjime nedalyvavusio asmens teisės apskųsti arbitražo teismo sprendimą.

23.       Daugelyje jurisdikcijų arbitražo byloje nedalyvavusio asmens teisė skųsti arbitražo teismo sprendimą taip pat ribojama ir tik arbitražo šalys, kurioms arbitražo sprendimas yra privalomas, turi teisę prašyti panaikinti ar atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą (UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 34–36 straipsniai). Be to, tokia teisė paprastai suteikiama tik arbitražo procese dalyvavusiems asmenims (Kremslehner, F.; Keimelmayr, R. et al. Chapter II: The Arbitrator and the Arbitration Procedure, Necessary Joinders in „Austrian“ Arbitrations. Iš Austrian Yearbook on International Arbitration 2024. Klausegger, C.; Klein, P. et al. 2024, p. 31–54; Liebscher, C. et al. 11. Kapitel. Rechtsbehelfe gegen den Schiedsspruch. Iš Schiedsverfahrensrecht, Band II. 2016, p. 443; Geisinger, E; Mazuranic, A. Chapter 11: Challenge and Revision of the Award. Iš International Arbitration in Switzerland: A Handbook for Practitioners. Geisinger, E.; ir Voser, N. 2013, p. 223–274). Doktrinoje taip pat pripažįstama, jog bet kuriuo atveju arbitražinio susitarimo ir arbitrų sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios privatumo pakanka, kad trečiosios šalys būtų apsaugotos nuo bet kokio neigiamo poveikio, kurį, jų manymu, arbitražo sprendimas gali joms turėti (Gaillard, E.; Savage, J. Fouchard, Gaillard, Goldman on International Commercial Arbitration. The Netherlands: Kluwer Law International, 1999, p. 918). Tačiau pažymėtina, kad yra ir valstybių, kuriose nustatytas teisinis reguliavimas, leidžiantis arbitražo teismo priimtus sprendimus skųsti tretiesiems asmenims. Italijos civilinio proceso kodekso 831 straipsnio trečia pastraipa ir 404 straipsnis suteikia teisę trečiajai šaliai, kuri nedalyvavo arbitražo procese, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo arbitražinio susitarimo šalis, ginčyti arbitražo sprendimą, jei šis pažeidžia jos teises (Emanuele, F.; Milo, M. Recent developments in the challenge of arbitral awards under Italian law. Arbitration Newsletter, International Bar Association Legal Practice Division, Country Developments: Europe, February 2013, p. 68). Tačiau tokia tretiesiems asmenims suteikta teisė įvardijama kaip reikšmingiausias Italijos civilinio proceso kodekso skirtumas nuo tarptautinės praktikos. Be to, pažymima, kad trečiųjų šalių pareikštų reikalavimų pagrindai greičiausiai bus interpretuojami griežtai, todėl jų poveikis tarptautiniam arbitražui bus ribotas (Emanuele, F.; Molfa, M. Challenge of Arbitral Awards: The Italian Perspective. Iš Global Arbitration Review. Middle Eastern and African Arbitration Review 2013, Italy. 2013).

24.       Taigi, pagal bendrąją taisyklę arbitražas negali spręsti dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Šis ribojimas reiškia ir tai, kad tretiesiems asmenims nesuteikiama teisė daryti intervenciją į arbitražo proceso metu priimtą sprendimą, įskaitant reikalavimą panaikinti arbitražo teismo sprendimą.

25.       Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jau minėta, kad ir doktrinoje, vertinant arbitražo procese nedalyvavusių asmenų teisę skųsti arbitražo teismo sprendimą, atsižvelgiama į tokio sprendimo res judicata galios ypatumus.

26.       Pagal KAĮ 41 straipsnio 1 dalį, arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (KAĮ 41 straipsnio 3 dalis).

27.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Skiriami procesiniai ir materialieji teismo sprendimo res judicata padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta tvarka. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Taigi res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl šiuo atveju arbitražo teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinių padarinių ir pareiškėjui. 

28.       Pareiškėjo teisinio suinteresuotumo skųsti Arbitražo teismo sprendimą nepagrindžia ir aplinkybė, jog jis yra paminėtas siekiamame apskųsti Arbitražo teismo sprendime. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 41 punktą).

29.       Kasacinio teismo vertinimu, Arbitražo teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Nors pareiškėjas nurodo, kad arbitražo teismas „akivaizdžiai“ pasisakė dėl jo teisių ir pareigų, tačiau iš šių kasacinio skundo argumentų neaišku, kokius konkrečius, realius padarinius sprendimas jam galėtų sukelti. Vertinant, ar Arbitražo teismo sprendimas galėjo sukelti pareiškėjui teisinių padarinių, būtina atkreipti dėmesį ir į Arbitražo teismo sprendimo pobūdį – Arbitražo teismo sprendimu suinteresuoto asmens S. S.-Z. ieškinys T. T. buvo atmestas, tačiau pažymėta ir tai, kad ieškovė nepraranda teisės reikalauti ginčo sutarties vykdymo ateityje (Arbitražo teismo sprendimo 154 punktas). Kasaciniame skunde nurodomos sąsajos su BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pareiškėjo pareikštu finansiniu reikalavimu taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjui Arbitražo teismo sprendimu buvo sukurtos teisės ir pareigos.

30.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui praleisto termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti ir pareiškimą patvirtinti jo 500 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžią, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) pareiškimą dėl jo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimo padavė praleidęs JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, ir be pagrindo pritaikė JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nurodytus šio termino praleidimo teisinius padarinius. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas (apeliantas) nepraleido JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino finansiniam reikalavimui BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025, 52 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025 paliko minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo netvirtinimo nepakeistą. Tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo grindžiama pareiškėjo, suinteresuoto asmens S. S.-Z. ir A. Ž.2021 m. birželio 10 d. pasirašytu patvirtinimu dėl pretenzijų atsisakymo, adresuotu UAB „Open Banking LT“ ir P. S. (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-132-910/2025, 39 punktas), bei Patvirtinimo turinio aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, kurioje įvertintas kito BUAB „Open Banking LT“ kreditoriaus A. Ž., pasirašiusio Patvirtinimą, finansinio reikalavimo pagrįstumas (kasacinio teismo nutarties 49, 51–55 punktai). Taigi Arbitražo teismo sprendimas nepadarė įtakos teismams vertinant pareiškėjo, kaip kreditoriaus, reikalavimo pagrįstumą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

31.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 305 straipsnio ir KAĮ 50 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje negali būti aiškinamos pernelyg plačiai, t. y. kaip suteikiančios teisę arbitražo bylos nagrinėjime nedalyvavusiam asmeniui (pareiškėjui) skųsti arbitražo teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės teikti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias arbitražo teismo apskundimo tvarką, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, prie kurio prisidėjo ir suinteresuotas asmuo S. S.-Z., teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi suinteresuotas asmuo T. T., tačiau, kaip minėta, jis nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

34.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0129/2023e palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Danguolė Bublienė

        Egidija Tamošiūnienė