Civilinė byla Nr. 2SA-90-516/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21231-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D.R. skundą dėl antstolio G.B. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
pareiškėjas D.R. prašė pripažinti neteisėtu antstolio G. B.2010-10-26 patvarkymą Nr. 0040/10/02355AP9 dėl areštuoto turto pristatymo. Paaiškino, kad 2010-10-26 antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto – automobilio Mitsubishi Carisma v/n (duomenys neskelbtini) - pristatymo, kuriuo įpareigojo skolininką iki 2010-11-09 pristatyti areštuotą automobilį prie antstolio G. B. kontoros. Minėtam automobiliui 2010-06-17 buvo pritaikytas areštas Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. L2-6291-553/2010. Vadovaujantis antstolio V. Č. 2010-06-29 Turto aprašu, areštuoto turto saugotoju paskirtas skolininkas (pareiškėjas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas2011 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis G. B. 2010-11-15 patvarkymu priėmė vykdymui 2010-06-09 Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-112 dėl 546 022,37 Lt išieškojimo iš skolininko D.R. išieškotojo UAB „Medicinos bankas” naudai. 2010-06-16 antstolis išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą. 2010-06-16 8.00 val. antstolis surašė skolininko D.R. turto arešto aktą, aprašydamas areštuojamą turtą - automobilį Mitsubishi Carisma v/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su gyvenamuoju namu. 2010-10-26 patvarkymu antstolis iki 2010-11-09 darbo laiku (nuo 8 iki 17 val.) įpareigojo skolininką D.R. pristatyti areštuotą automobilį prie antstolio G. B. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat kartu pateikti automobilio registracijos dokumentus. 2010-06-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. L2-6291-553/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų D. R. ir G. M. nekilnojamam ir kilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms priimta ir Turto arešto aktų registre įregistruota vėliau nei 2010-06-16 antstolio G. B.turto arešto aktas. Antstolis V. Č., vykdydamas minėtą nutartį Nr. L2-6291-553/2010, 2010-06-26 10.00 val. sudarė skolininko turto aprašą. Teismas sprendė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nesiekia pakeisti areštuoto automobilio saugotojo. Jei būtų nutarta automobilį parduoti iš varžytynių, nėra pagrindo teigti, kad kito kreditoriaus interesai būtų pažeisti, nes išieškotojas ar antstolis V. Č. galėtų prisijungti prie išieškojimo. Tai, kad 2010-06-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininko D. R. turtui buvo taikytas areštas, nekliudo skolininkui įvykdyti antstolio G. B. 2010-10-26 patvarkymo. Skundžiamas antstolio patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas ir yra vykdytinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-17 nutartį ir pripažinti neteisėtu antstolio G.B. 2010-10-26 Nr. 0040/10/02355AP9 patvarkymą dėl areštuoto turto pristatymo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra nemotyvuotas, neatitinka CPK 613 str. 2 d. reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas turėjo patvarkymą panaikinti. Patvarkymu prašomas pristatyti automobilis yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-07 nutartimi, pareiškėjas yra paskirtas jo saugotoju. Įvykdžius skundžiamą antstolio patvarkymą būtų ne tik padaryta žala automobiliui, bet ir pažeisti minėti įpareigojimai bei nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės.
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad reikalavimo pristatyti automobilį tikslas yra tik tas, kad antstolis galėtų jį aprašyti, įvertinti jo būklę ir rinkos kainą. Tokiu patvarkymu nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Nėra jokių išsamių motyvų, kodėl skundžiamas patvarkymas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Patvarkyme aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas reikalavimas ir kokiu pagrindu jis yra priimamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinė byla nagrinėtina skundo apimtyje dėl anstolio veiksmų teisėtumo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios antstolių veiksmų apskundimo bei vykdymo veiksmų atlikimo klausimus.
Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005 ir kt.). Siekiant užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą įstatyme yra nustatyta antstolio procesinės kontrolės tvarka, kurią vykdo teismas (CPK 594 str.). Vykdydamas jam pavestas antstolio veiklos kontrolės funkcijas, teismas privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus, įvertinti ar veiksmai, įforminti vykdymo proceso dokumentais, buvo atlikti teisėtai ir kt.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas aptariamu atveju yra kilęs dėl antstolio Ginto Badikonio 2010-10-26 patvarkymo Nr. 0040/10/02355AP9 teisėtumo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas patvarkymas neatitinka tokio pobūdžio vykdymo proceso dokumentui keliamų turinio reikalavimų, o būtent – patvarkymas yra nemotyvuotas. Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą antstolių vykdymo procese priimamų patvarkymų turinio reikalavimai buvo nustatyti CPK 613 str.. Pagal šio straipsnio 2 d. antstolio priimame patvarkyme privalėjo būti nurodyta patvarkymo surašymo data, antstolio vardas ir pavardė, vykdomosios bylos numeris, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmė, motyvai, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas; patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Kaip matyti iš byloje pateikto skundžiamo patvarkymo nuorašo (b. l. 4), patvarkymas iš esmės atitiko tokio pobūdžio procesiniam dokumentui įstatymų keltus reikalavimus. Iš patvarkymo turinio aiškiai matyti, kokiu pagrindu patvarkymas yra priimtas ir kodėl būtent pareiškėjui nustatomas įpareigojimas. Tai, kad pareiškėjui iš patvarkymo nebuvo aiškus įpareigojimo pobūdis ir mastas, nėra pagrindas pripažinti patvarkymą nemotyvuotu. Pareiga antstoliui motyvuoti priimamą patvarkymą negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip įpareigojanti antstolį itin detaliai pagrįsti sprendžiamo vykdymo procese iškilusio klausimo išsprendimą. Patvarkymas nemotyvuotu gali būti pripažįstamas tik tais atvejais, kai iš patvarkymo turinio apskritai nėra įmanoma nustatyti, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu patvarkymas buvo priimtas, ir tai objektyviai leidžia manyti, kad tokiu būdu sudaromos prielaidos galimai pažeisti vykdymo proceso šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors aptariamu atveju skundžiamame patvarkyme nėra pateiktas detalus paaiškinimas, kodėl buvo priimtas toks, o ne kitoks įpareigojimas, įvertinus tai, kad patvarkyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas jo priėmimo pagrindas, toks motyvavimas nelaikytinas nepakankamu, prieštaraujančiu CPK 613 str. 2 d. ir sudarančiu pagrindą tokį patvarkymą panaikinti.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad įvykdžius skundžiamą patvarkymą būtų pažeisti pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2010-06-17 nutartimi ir antstolio V. Č. 2010-06-29 turto aprašu nustatyti įpareigojimai. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0040/10/02355 medžiagos, antstolio G. B. surašytas pareiškėjo turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas anksčiau nei antstolio V. Č. aktas, surašytas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2010-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-6291-553/2010. Vykdymo dokumentų vykdymo tvarka yra reglamentuojama ne tik CPK, bet ir LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Šio instrukcijos redakcijos, galiojusios nuo 2010-03-10 iki 2011-01-19, 14 p. buvo nustatyta vykdymo tvarka, kai skolininkui priklausantis turtas yra areštuojamas kelių antstolių. Pagal nustatytą reguliavimą bendra taisyklė buvo tokia, kad pirmenybės teisę išieškoti turi pirmas turtą areštavęs antstolis. Tuo pačiu pažymėtina, kad arešto uždėjimas nebuvo pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 p.). Taigi pareiškėjo pasvarstymai apie tai, kad vykdant skundžiamą antstolio patvarkymą gali būti pažeisti kiti ginčo turtui uždėti įpareigojimai remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir kito antstolio sudarytu turto aprašu, yra visiškai nepagrįsti. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo patvarkymu antstolis G. B. nesiekė pakeisti turto saugotojo ir tuo paneigti anstolio V. Č. 2010-06-29 Turto aprašu nustatytų įpareigojimų, tačiau kuo įmanomai operatyviau įvykdyti 2010-06-09 išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/10/02355.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė antstolio procesinių veiksmų kontrolę reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė