Civilinė byla Nr. e2A-1482-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01822-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10 

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei V. B. personalinei įmonei dėl nesumokėto darbo užmokesčio, neteisėto nušalinimo nuo darbo ir neturtinės žalos priteisimo, dėl atlyginimo dalies, mokėtinos už priedą Covid-19 pandemijos laikotarpiu, priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. E. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš  atsakovės V. B. personalinės įmonės (toliau – atsakovė) 4 144,79 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį 2021-02 – 2024-01 priteisiant įstatymo numatytus delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį (jo dalį); 5 921,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą nakties metu už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2024 m. sausio mėnesio, pripažinti, jog ieškovas be teisėto pagrindo 2024 m. sausio 21 d. buvo nušalintas nuo darbo, priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovui iš atsakovės 4 898,55 Eur nesumokėto darbo užmokesčio priedo už laikotarpį 2021-02 – 2022-04 priteisiant įstatymo nustatytus delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį (jo dalį).

2.       Nurodė, kad 

3.       Ieškovas nurodė, kad 2024 m. sausio 21 d. ieškovui atvykus į darbo vietą (faktinė darbo vieta, kurioje vyksta privačios GMP brigadų budėjimas), įmonės direktorė informavo, jog ieškovas yra nušalinamas nuo budėjimo (darbo), kadangi yra gauti slaugytojų rašytiniai prašymai, kuriais prašoma nestatyti budėjimų su ieškovu. Paprašius atsakovės atstovės, kad ši parašytų įsakymą dėl nušalinimo, jį surašė ranka. Įsakyme teisiniai motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas veiksmas, nenurodyti. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant prašymą dėl ginčo, atsakovės atstovė nurodė, jog ieškovas nebuvo nušalintas nuo darbo (pamainos), o tik pakeistas darbo grafikas. Tačiau jokio pakeitimo realiai nebuvo, o tik taip įvardintas nušalinimas nuo darbo (pamainos). Dėl darbo (budėjimo) 2024 m. sausio 21 d., ieškovui nustatytas 24 val. budėjimas darbdavio nurodytoje vietoje, į kurias ieškovas ir atvyko laiku. Nebuvo faktinio grafiko keitimo, tariamas grafiko keitimas inicijuotas kitų asmenų atsisakymo dirbti kartu, ieškovas buvo nušalintas nuo darbo (pamainos). Po nušalinimo pareiškimo nuvykus į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių pasikonsultuoti ir grįžus į darbovietę, ieškovas buvo fiziškai užpultas. Užpuolimą atliko kitas darbuotojas, kuris dirbo ieškovo pamainoje, užpuolimo metu patalpoje buvo ir transporto skyriaus vadovas. Ieškovo atžvilgiu buvo nuteikti dalis darbuotojų, kurie neslėpė to ir ėmėsi konkrečių veiksmų, nors jokio teisinio ar faktinio pagrindo tam nebuvo. Tai lemia neturtinės žalos atsiradimą dėl dvasinių išgyvenimų bei dvasinio sukrėtimo, todėl tokia žala yra atlygintina įvertinus pinigine išraiška, kurią sudaro – 1 000 Eur.

4.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020­-04-30 įsakymu Nr. 1057 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2020 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Klaipėdos TLK su prašymu kompensuoti padidintas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas dėl COVID 19 ligos, pateikdama laisvos formos įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei nustatytos formos paraiškas. Įstaigos vadovas Klaipėdos TLK pateiktuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. lapkričio - gruodžio mėn. darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis didinta 80 proc., o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. 70 proc. Vadovaudamasi VLK direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-298 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paraiškų formų patvirtinimo“, Klaipėdos TLK kiekvieną mėnesį dėl lėšų poreikio kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK), asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau- ASPĮ) pateiktų ir patikrintų paraiškų pagrindu, teikdama suvestines ataskaitas. Teisės aktų nustatyta tvarka VLK pervesdavo lėšas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti Klaipėdos TLK, o Klaipėdos TLK - paraiškas teikusioms ASPĮ. Tačiau įstaigos vadovas šių lėšų nepervesdavo darbuotojams pilna apimtimi. Aktualiuoju laikotarpiu įstaigos vadovas nurodė, jog atsiskaitė pilnai pagal išmokėtas sumas, tačiau, pradėjus domėtis dėl šių lėšų, nustatyta, jog taip nebuvo. Tai buvo nustatyta 2024 m. balandžio 27 d. gavus atsakymą į paklausimą iš Valstybinės ligonių kasų Klaipėdos skyriaus. Kaip matyti iš pateikto paskaičiavimo, priedai nebuvo mokami pilna apimtimi, už 2021 m. spalio mėnesį iš viso nemokėta. Atsižvelgiant į faktinį išmokėtą darbo užmokestį ir sumokėtą priedą (COVID-19), matyti, jog ir pagal faktiškai išmokėtą darbo užmokestį yra priedo nepriemoka. Ieškovas pažymėjo, kad pagal darbo kodekso 139 straipsnį, jam turėjo būti skaičiuojamas atlyginimas taip: pvz. už uždirbtas 24 valandas turėjo būti 24 val. dauginama iš 5,10 Eur, prie to pridedama naktį išdirbtos 8 valandos padaugintos iš 1,5 karto.

5.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas darbo sutartį su atsakovu sudarė 2008 metais, o pretenzijas dėl darbo užmokesčio skaičiavimo pareiškė tik 2024 metais, tai rodo, jog ieškovas 15 metų neginčijo ir nereiškė pretenzijų dėl mokamo darbo užmokesčio. Atsakovė tinkamai skaičiavo darbo užmokestį, ieškovo dirbtas valandas naktį atsakovas padaugino iš 1,5 karto, ieškovui buvo skaičiuojamas atlyginimas, kaip ir buvo sutarta pasirašant darbo sutartį, kur buvo susitarta dėl valandinio darbo užmokesčio. Atsakovei nėra visiškai aiškus ieškovo reikalavimas ir jo paskaičiavimas. Darbo sutartyje darbo užmokesčio tarifas nurodytas su mokesčiais. Atsakovė sprendimą dėl ieškovo priėmė atsižvelgiant į susiklosčiusią neeilinę situaciją ir atsakovės vadovė, vengdama įtampos ir konfliktų tarp darbuotojų darbo vietoje, ieškovui 2024 m. sausio 24 d. pakeitė darbo grafiką ir priėmė rašytinį įsakymą, kur nurodė tokio sprendimo motyvus, kad tai padaryta slaugytojų prašymų pagrindu ir tai įmonės vadovas galėjo padaryti nesant darbuotojo sutikimo, kuris nėra privalomas, ir už tą darbo pamainą ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis, ką patvirtino pats ieškovas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta kokia nors turtinė ar neturtinė žala. Atsakovė su ieškiniu dėl dalies, mokėtinos už priedą Covid-19 pandemijos laikotarpiu, priteisimo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Ieškovui buvo išmokėta atlyginimas už 7 mėnesius, kaip išeitinė išmoka, su kuo ieškovas sutiko ir tuomet jam buvo paaiškinta, jog 70 proc. Covid-19 priedas mokamas nuo atlyginimo pastovios dalies, t. y. nuo pagrindinio ieškovui mokėto atlyginimo, ir taip buvo mokama visiems darbuotojams ir toks mokėjimas buvo visoje Lietuvoje, o ieškovas prie pastovios dalies prideda visus priedus, taip pat jis nurodo sumą, nuo kurios dar nesumokėti mokesčiai, ir prašė nuo tos sumos jam sumokėti 70 proc. priedą prie atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokio rekomendacinio skaičiavimo, nes niekas taip neskaičiavo ir nerekomendavo skaičiuoti, kaip nori ieškovas ir tam nebuvo gaunami pinigai iš ligonių kasos.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo 2 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

7.       Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, šalių darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis – valandinis tarifas buvo darbo užmokestis neto (faktinis darbo užmokestis į rankas). Tačiau tokiai pozicijai pagrįsti ieškovas nepateikė byloje jokių duomenų. Teismas pažymėjo, kad su tokia ieškovo pozicija nesutinka darbdavys, šiuo atveju darbo sutartyje nėra nurodyta, jog valandinis darbo užmokestis yra nurodytas atskaičius mokesčius, byloje nėra daugiau duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog darbo sutartyje nurodytas ieškovo valandinis darbo užmokestis būtų atskaičius mokesčius. Ieškovas atsakovo įmonėje dirba nuo 2008 metų, atsakovės atstovės paaiškinimais, darbo sutartyje nurodytas valandinis darbo užmokestis visada ir visiems darbuotojams buvo skaičiuojamas įvedant į programą darbo sutartyje nurodytą valandinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, t. y. nuo šio darbo užmokesčio turi būti išskaičiuojami privalomi valstybei sumokėti mokesčiai, ieškovas nuo 2008 metų pretenzijų dėl jam neva neteisingai paskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio niekada nereiškė, pirmą kartą pareiškė tik 2024 metais. Vertinant šias aplinkybes, teismas atmetė ieškovo poziciją, jog šalių sudarytoje darbo sutartyje ieškovo valandinis darbo užmokestis nurodytas atskaičius mokesčius, t. y. „į rankas“.

8.       Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų ieškovo darbo užmokesčio kortelių už ginčo laikotarpį matyti, kad paskaičiuotas darbo užmokestis už darbą dienos metu (vienetinis atlyginimas) taikant darbo sutartyje numatytą darbo užmokesčio valandinį tarifą yra tikslus, o paskaičiuotas darbo užmokestis už darbą nakties metu ir švenčių dienomis taikant darbo sutartyje numatytą darbo užmokesčio tarifą ir vadovaujantis DK nuostatomis, yra paskaičiuotas didesnis, nei turėtų būti, t. y. ieškovo naudai. Vertinant ieškovo ieškinyje pateiktus paskaičiavimus už dienos ir nakties metu dirbtą laiką, t. y. kuomet ieškovas remiasi išdirbtomis valandomis, jam darbdavio išmokėtu faktiniu darbo užmokesčiu, iš kurio išvestas valandinis tarifas neatskaičius mokesčių, teismas pripažino, kad toks ieškovo skaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, paremtas klaidingu ieškovo įsitikinimu. Teismas sprendė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai paskaičiavo darbo užmokestį už išdirbtą laikotarpį dienos ir nakties metu. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (prašymai ir prie jų užpildytos lentelės, atlyginimo skaičiuoklė, mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1057 reikalavimais ir Teritorinės ligonių kasos pastebėjimais, ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį kreipėsi į Klaipėdos Teritorinės ligonių kasas (toliau – TLK) su prašymu kompensuoti padidintas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas dėl COVID 19 ligos už praeitą mėnesį, pateikdama laisvos formos įstaigos vadovo pagrindimą apie darbuotojų veiklos atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei nustatytos formos paraišką, nurodydama apskaičiuotą kompensuojamo darbo užmokesčio dydį. Teritorinė ligonių kasa atsakovės įmonei pervedė visas prašomas kompensuoti padidintas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas dėl COVID 19 ligos, kurios atskaičius mokesčius išmokėtos atsakovo įmonės darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui. Teismas pažymėjo, kad vertinant ieškovo ieškinyje pateiktus paskaičiavimus dėl padidinto darbo užmokesčio dėl COVID 19 ligos kompensavimo, kuomet ieškovas procentinę dalį (70 proc.) skaičiuoja nuo jam faktiškai darbdavio išmokėto darbo užmokesčio, teismas pripažįsta, jog toks ieškovo skaičiavimas yra niekuo nepagrįstas, paremtas klaidingu ieškovo įsitikinimu.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovės vadovė, gavusi slaugytojų prašymus, siekiant išsiaiškinti konflikto priežastis, t. y. nuo darbdavio valios nepriklausomo atvejo, remiantis DK 115 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisinį pagrindą pakeisti ieškovo darbo grafiką. Kaip matyti, atsakovo vadovei neradus galimybės pakeisti ieškovui pagal grafiką numatyto 2024 m. sausio 24 d. budėjimo į kitą budėjimą, ieškovui už 2024 m. sausio 24 d. numatytą budėjimą buvo sumokėtas pilnas darbo užmokestis. Aplinkybę, kad ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už budėjimą, patvirtino ir pats ieškovas. Vertinant šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti ieškovo kaip darbuotojo teisėti interesai. Teismo vertinimu, 2024 m. sausio 24 d. konfliktas ieškovo darbo vietoje kilo dėl paties ieškovo aktyvių veiksmų, t. y. siekiant patekti į patalpas ir pasiimti tarnybinio automobilio raktelius bei vykdyti darbines funkcijas, nors atsakovės vadovės aiškiai ir suprantamai buvo informuotas apie susidariusią situaciją ir grafiko keitimą. Teismas pažymėjo, kad toks ieškovo elgesys susidariusioje situacijoje negali būti pripažįstamas tinkamu, kadangi ieškovas turėjo vykdyti atsakovo vadovės priimtą įsakymą, o nesutikus su vadovės priimtu įsakymu ar kitais sprendimais, juos turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti prašomą neturtinę žalą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d.  sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teisėja buvo nekompetentinga nagrinėti šios kategorijos bylą, nes turi akivaizdų darbo teisės ir praktikos supratimą kvalifikuojant teisinius santykius, susijusius su darbo teisės praktinių klausimų aiškinimu per teisės normas, o tai sudaro netinkamo teismo, numatyto Konstitucijos 30 straipsnyje, sąvoką pažeidžiant teisę į teisingą teismą. Teismas, nagrinėdamas bylą ir analizuodamas byloje pateiktą medžiagą negebėjo kvalifikuoti bazinių klausimų, t. y. pateiktuose darbo grafikuose bei darbo apskaitos žiniaraščiuose matyti, jog didžiąją dalį ginčo mėnesių ieškovas dirbo didesnį darbo krūvį, nei numato DK 112 straipsnis, tačiau darbo apskaitos žiniaraščiuose nėra duomenų (eilučių) apie viršvalandžius bei jų apskaitą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti darbo apskaitos principų, o teisėja priešpaskutiniame teismo posėdyje ieškovui uždavė klausimą: „teismas nesupranta, ko Jūs reikalaujate iš atsakovės“.

10.2.                      Teismas neanalizavo faktinio darbo užmokesčio mokėjimo ginčo laikotarpiu, nors ieškovas pateikė apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog koeficientas yra arti 5 Eur/val. Neapskaityti viršvalandžiai, neatitinka darbo apskaita pagal pateiktą tariamą skaičiavimą, kuris nurodomas kaip tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis, todėl šioje dalyje byla turi būti nagrinėjama iš naujo iš esmės apeliacinės instancijos teisme arba grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.3.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė niekaip negalėjo paaiškinti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal „pareiginę algą“, nors dėl tokios nei darbo sutartyje, nei kokiame kitame teisės akte nėra susitarta (darbo sutartyje darbo užmokestis sietinas su valandiniu darbo užmokesčiu). Šio „pareiginės algos“ pagrindu tariamai buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis bei priedai COVID-19 laikotarpiu. Teismas, atmesdamas ieškinio dalį šiuo klausimu, tesugebėjo nurodyti, jog ieškovas nepateikė, kuo remiasi taip apskaičiuodamas darbo užmokestį, nepateikiant jokio teisinio argumentavimo, kuriuo remiantis siektų išaiškinti, jog atsakovės apskaičiavimo būdas yra teisėtas.

10.4.                      Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl nušalinimo pripažinimo neteisėtu bei kompensacijos priteisimo, sprendimą grindė tik aplinkybe, jog už nušalinimo laiką buvo sumokėtas darbo užmokestis, nesiaiškinant ir nepateikiant teisinio vertinimo tiek dėl nušalinimo, tiek dėl kompensacijos.

10.5.                      Ieškovas mano, jog dėl aplinkybių, kurios nurodytos apeliaciniame skunde (darbo apskaitos neapskaitant viršvalandžių bei darbo užmokesčio apskaitos esant šioms aplinkybėms) byla nagrinėtina žodinio nagrinėjimo būdu ieškinį nagrinėjant iš esmės.

11.       Atsakovė 

11.1.                      Teismas išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl kiekvieno iš trijų sujungtų civilinių bylų reikalavimų. Dėl reikalavimo priteisti 4144,79 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 5921,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą nakties metu už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2024 m. sausio mėnesio ir įstatymo numatytų delspinigių už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį priteisimo.

11.2.                      Teritorinė ligonių kasa atsakovo įmonei pervedė visas prašomas kompensuoti padidintas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas dėl COVID 19 ligos, kurios atskaičius mokesčius išmokėtos atsakovo įmonės darbuotojams, tame tarpe ir ieškovui.

11.3.                      Teismas išsamiai su detaliais paskaičiavimais pasisakė dėl visų reikalavimų. Savo apeliaciniame skunde ieškovas, pakartodamas ieškinio reikalavimus, nurodo savo motyvus ir pagrindus, kodėl, jo nuomone, teismo sprendimas neteisingas ir neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Tai ieškovo sukurti pagrindai ir tik jis sau gali juos taip išdėstyti ir paaiškinti ir laikyti juos privalomais teismui, kai pats ieškovas kelis posėdžius nesugebėjo paaiškinti savo reikalavimuose nurodytų paskaičiavimų ir pats pripažino, kad skaičiavimuose jis pridarė klaidų ir teikdavo naujus tikslintus ieškinius.

11.4.                      Teiginys, jog teisėja buvo nekompetentinga nagrinėti šios kategorijos bylą, yra neetiškas ir teisiškai niekuo nepagrįstas. Tai yra ieškovo nuomonė ir ji neprivaloma atsakovei, tuo labiau teismui, kuris yra nepriklausomas ir turi teisę daryti išvadas ir sprendimus, kurie yra motyvuojami. Teismas priėmė sprendimą, kur aiškiai ir konkrečiai pasisakė dėl ieškovo ieškinių ir nurodė motyvus ir teiginius, kodėl juos teismas atmetė, teigti, kad teismas buvo šališkas ar nekompetentingas nagrinėti tokios kategorijos bylas, nėra jokio teisinio pagrindo.

11.5.                      Dėl ieškovo prašymo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai nelabai aiškus tokio reikalavimo pagrindas ir motyvas, kad jį turi išklausyti teismas, neaišku, ko nepasakė pirmosios instancijos teisme ir ką tokio nori ieškovas pasakyti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo, priedo už darbą COVID epidemijos metu paskaičiavimo teisingumo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo.

14.       Apeliantas ( ieškovas) prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį poreikį argumentavo taip: „dėl aplinkybių, kurios nurodytos apeliaciniame skunde (darbo apskaitos neapskaitant viršvalandžių bei darbo užmokesčio apskaitos esant šioms aplinkybėms)“ (tiksli citata iš apeliacinio skundo). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). CPK taip pat nenumato, kad dėl tam tikrų aplinkybių reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip kad nurodo apeliantas.

15.       Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko šeši teismo posėdžiai, jų visų garso įrašus apeliacinės instancijos teismas išklausė. Apeliantas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, juose turėjo galimybę daug ir išsamiai pasisakyti dėl savo reikalavimų. Į paskutinį teismo posėdį, kuriame buvo klausoma baigiamųjų kalbų (2025 m. kovo 6 d.), ieškovas neatvyko. Ieškovas nenurodė, ką konkrečiai jis nori pasakyti apeliacinės instancijos teismui, ko neišsakė pirmosios instancijos teisme.  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžių garso įrašus, bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

16.       Apeliantas savo skunde išdėsto tokį sakinį: „teisėja buvo nekompetentinga nagrinėti šios kategorijos bylą, nes turi akivaizdų darbo teisės ir praktikos supratimą kvalifikuojant teisinius santykius, susijusius su darbo teisės praktinių klausimų aiškinimu per teisės normas, o tai sudaro netinkamo teismo, numatyto Konstitucijos 30 straipsnyje, sąvoką pažeidžiant teisę į teisingą teismą ir t.t. ir pan.“. Kolegija pirmiausia pažymi, kad šis apelianto sakinys yra nesuprantamas, nes nelogiškas. Sąvoka „kompetentingas“ reiškia gerai nusimanantis, žinantis (www.lkz.lt), todėl apeliantas pats sau prieštarauja, rašydamas, kad „teisėja nekompetentinga, nes turi supratimą apie darbo teisę ir praktiką“. Jeigu turi supratimą, tai vadinasi, yra kompetentinga.

17.       Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje teisėjų kompetencija ir tinkamumas pareigoms yra vertinami pagal Teismų įstatyme nustatytą sudėtingą sistemą, nustatytos atrankos ir nuolatinio vertinimo procedūros, kurias atlieka specialių žinių turintys asmenys. Konkrečioje byloje pagal CPK normas yra galimas tik konkretaus priimto procesinio sprendimo apskundimas nurodant konkrečius argumentus (CPK 306 straipsnis), o ne abstraktaus pobūdžio pasvarstymai apie teisėjo kompetenciją.       

18.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nuo 2008 m. spalio 3 d. dirbo atsakovo V. B. personalinėje įmonėje vairuotojo pareigose, darbo užmokestis buvo nustatytas kaip valandinis tarifinis atlygis, kuris nuo 2015-01-01 buvo 5,10 Eur už valandą, nuo 2023 m. sausio 1 d. - 6,98 Eur per valandą, nuo 2024 m. sausio 1 d. – po 7,98 Eur per valandą. Darbo sutartyje nėra nurodoma, kad valandinis atlygis bus išmokamas „į rankas“. Teismas vadovavosi darbo sutartyje nurodytais valandiniais tarifais ir sprendime nurodė, kad ieškovo į bylą pateikta N. B. sms žinute, kad jo valandinis atlygis bus 5,70 Eur nesivadovauja, nes nebuvo pasiektas šalių susitarimas dėl tokio tarifo, be to, darbo sutartyje nurodomas didesnis, taigi, ieškovui naudingesnis, valandinis atlygis (7,98 Eur). Todėl atmestinas apelianto niekuo nepagrįstas argumentas, kad teismas esą nepateikė sms žinutės teisinio vertinimo.

Dėl darbo užmokesčio nepriemokos

19.       Ieškovui iškėlus pretenzijas, kad jam esą visą darbo laikotarpį nebuvo tinkamai apmokama, atsakovė pateikė į bylą ieškovo darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčo dėl darbo laiko tinkamo paskaičiavimo ir užfiksavimo. Todėl apeliaciniame skunde dėstomas teiginys: „teismas, (...) negebėjo kvalifikuoti bazinių klausimų, t. y. pateiktuose darbo grafikuose bei darbo apskaitos žiniaraščiuose matyti, jog didžiąją dalį ginčo mėnesių ieškovas dirbo didesnį darbo krūvį, nei numato LR DK 112 str., tačiau darbo apskaitos žiniaraščiuose nėra duomenų (eilučių) apie viršvalandžius bei jų apskaitą“, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Teismas ir neturėjo skaičiuoti ieškovo viršvalandžių, net jeigu tokių ir buvo, nes tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl laikytina, kad atsakovo pateiktuose ieškovo darbo laiko žiniaraščiuose nurodyti duomenys, kiek valandų jis dirbo dienos metu, nakties metu ir per šventes, yra teisingi.

20.       Pagal atsakovo pateiktus žiniaraščius teismas patikrino, ar teisingai buvo paskaičiuojamas darbo užmokestis ieškovui ir pagrįstai nustatė, kad darbo užmokestis skaičiuotas tinkamai, įvertintos nakties metu dirbtos valandos, darbas švenčių metu, už naktines ir švenčių valandas papildomai apmokėta taikant pusantro ir dvigubą tarifus. Ieškovas, ginčydamas paskaičiavimo teisingumą, turėjo nurodyti, kokios klaidos yra padarytos atsakovo žiniaraščiuose. Ieškovo teikti subjektyvūs skaičiavimai, kai jis faktiškai gautas sumas dalina iš valandų, gauna kaskart skirtingus koeficientus, skaičiuoja kažkokius skirtumus, yra netinkami įrodymai, nes juose neatsižvelgta į mokėtinus mokesčius „Sodrai“, VMI, į gautus priedus  ir pan. Tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Šioje dalyje keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl nušalinimo

21.       Apeliantas teismo sprendime pasigedo teisinio vertinimo dėl nušalinimo nuo darbo ir dėl kompensacijos, jo nuomone, teismo sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu vertinimu. Teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovės vadovė, gavusi slaugytojų prašymus, siekdama išsiaiškinti konflikto priežastis, remdamasi DK 115 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisinį pagrindą pakeisti ieškovo darbo grafiką, o neradusi galimybės pakeisti ieškovui pagal grafiką numatyto 2024-01-24 budėjimo į kitą budėjimą, ieškovui už 2024-01-24 numatytą budėjimą sumokėjo pilną darbo užmokestį, todėl ieškovo teisės pažeistos nebuvo. Papildomai pažymėtina, kad DK 30 straipsnis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. sausio 23 d. trys atsakovės darbuotojos parašė tarnybinius pranešimus, prašydamos neskirti jų dirbti su ieškovu dėl jo keliamos įtampos, streso, pokalbių įrašinėjimo, filmavimo ir pan. Gavęs pranešimus, darbdavys turi pradėti tyrimą ir pagal DK 49 straipsnio 3 dalį, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Šios bylos atveju apelianto nurodomas nušalinimas nuo darbo užtruko vieną dieną, kaip nustatyta, darbo užmokestis buvo išmokėtas, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti nušalinimą neteisėtu.

Dėl COVID priedų

22.       Apeliantas nesutiko su jam išmokėtų vadinamųjų COVID priedų sumomis, savo 2024 m. gruodžio 4 d. patikslintame ieškinyje teigė, kad įstaigos vadovas iš teritorinės ligonių kasos gautų dotacijų, skirtų darbuotojų atlyginimų padidinimui dėl COVID pandemijos, nepervesdavo darbuotojams pilna apimtimi. Šį argumentą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visas gautas dotacijas atsakovė paskirstė darbuotojams, tame skaičiuje ir ieškovui, kitaip tariant, kiek buvo paprašyta ieškovui padidinti darbo užmokestį, tiek lėšų buvo gauta ir pervesta ieškovui, atsakovė sau nepasiliko dalies sumos.

23.       Kitas ieškovo argumentas buvo tas, kad atlyginimas turėjo būti padidintas skaičiuojant nuo visos mėnesio algos, įskaitant mokėjimą už naktines ir šventines valandas, o atsakovė skaičiavo nuo pareiginės algos arba vienetinio atlyginimo, nors tokios sąvokos kaip vienetinis atlyginimas joks teisės aktas nenaudoja. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės direktorė paaiškino, kad prašydama kompensuoti lėšas vadinamajam COVID priedui skaičiavo tik dienos darbo valandas, minusavo nakties ir švenčių darbo valandas. Atsakovės naudojama sąvoka „vienetinis atlyginimas“ yra paimta ir kompiuterinės programos „Pragma“ aprašo 6 straipsnio (vienetinis atlyginimas ( be šventinių, naktinių valandų ir viršvalandžių) bus įrašomas darbuotojo kortelės lauke „Vienet.atlyg.“). Ta pati „Pragma“ 7 straipsnyje nustato, kad visi priedai bus skaičiuojami pagal konfigūracijos nustatymus, jei konfigūracijoje pažymėta, kad priedai skaičiuojami pagal dirbtą laiką neskaičiuojant už naktines, šventines valandas ir viršvalandžius, tai programa, kaip kad atsakovės direktorė ir nurodė, skaičiuoja tik minėtą vienetinį atlygį be nakties ir pan. valandų, apmokamų didesniu negu vienetas tarifu.  Tuo tarpu LR Sveikatos ministro įsakymu Nr.V-1057, kurio pagrindu buvo prašoma lėšų darbuotojų atlyginimų padidinimui dėl COVID pandemijos,  patvirtinto Aprašo 1 punktas vartoja sąvoką „pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientas arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos)“ ir numato šių dydžių padidinimą nuo 60 iki 100 procentų. Iš ieškovo darbo sutarties matyti, kad jo darbo užmokestį sudarė mėnesinė alga, t. y. dirbtų valandų skaičius, padaugintas iš valandinio tarifo.

24.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovė skaičiavo priedą pagal ieškovo vadinamąjį vienetinį atlyginimą, tačiau sutiktina su apeliantu, kad toks skaičiavimas neatitinka Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.V-1057 aprašo 1 punkto, kuriame nurodoma padidinti mėnesinę algą nurodytų procentinių dydžių intervale (nuo 60 iki 100 proc.). Iš atsakovės pateiktų paraiškų COVID priedui gauti, taip pat iš ieškovo darbo laiko žiniaraščių matyti, kad jo naktį dirbtos valandos per mėnesį sudarydavo apytikriai pusę visų dirbtų valandų.  Atsakovo vadovė teismui aiškino, kad ji buvo gavusi teritorinės ligonių kasos  (TLK) pastabą, kad reikia skaičiuoti tik nuo dienos metu dirbtų valandų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tokią TLK poziciją. Teismas priėmė atsakovės paaiškinimą be įrodymų,  patvirtinančių jos teiginius apie TLK išaiškinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad ieškinio reikalavimas dėl COVID priedų mokėjimo yra nepilnai išnagrinėtas, neatskleista šio reikalavimo esmė, reikalinga gauti papildomus įrodymus, kaip turėjo būti taikomas Sveikatos ministro įsakymas Nr. V-1057, kokius išaiškinimus atsakovei teikė Teritorinė ligonių kasa, kaip turėjo būti skaičiuojamas konkrečiai ieškovo mėnesinės algos padidinimas dėl COVID priedų mokėjimo. Kadangi reikalinga rinkti ir gauti naujus įrodymus, juos įvertinti, suteikti šalims teisę dėl jų pasisakyti, todėl reikalavimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.  Šioje dalyje teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25.       Nagrinėjant iš naujo reikalavimą dėl COVID priedų skaičiavimo ir mokėjimo, atkreiptinas dėmesys, kad reikalinga patikrinti, ar ieškovas laikėsi išankstinės darbo ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos, išreikalauti į bylą darbo ginčų komisijos medžiagą, nes byloje yra tik ieškovo pateiktas 2024 balandžio 25 d. elektroninis laiškas, kurio vienas iš priedų yra pavadintas 2024-04-25 prašymas darbo ginčų komisijai dėl COVID priedo neišmokėjimo.doc, tačiau nei paties prašymo, nei darbo ginčų komisijos sprendimo į bylą nėra pateikta. Ieškovas savo 2024 m. gruodžio 5 d. pateiktame patikslintame ieškinyje (DOK56585) nenurodo, kada konkrečiai buvo išnagrinėtas jo prašymas dėl COVID priedų, nepateikia ir paties darbo ginčų komisijos sprendimo, o teismas šio sprendimo taip pat neišreikalavo.   

26.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė reikalavimus dėl darbo užmokesčio už dienos ir nakties valandas nepriemokos priteisimo, dėl nušalinimo nuo darbo teisinio vertinimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus (DK 30, 49, 139 straipsniai, CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas dėl reikalavimų priteisti darbo užmokestį ir pripažinti neteisėtu nušalinimą nuo darbo 2024 m. sausio 24 d. paliktinas nepakeistu.

27.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl COVID priedų mokėjimo pagal  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-1057 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio didinimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) išlaidų kompensavimo valstybės biudžeto lėšomis karantino metu“ neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino, ar tinkamai buvo paskaičiuotas atlyginimo padidinimas ieškovui, ar laikytasi ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos ir terminų. Tinkamai išsiaiškinti šiuos klausimus byloje reikalinga rinkti naujus įrodymus, todėl šioje dalyje sprendimas panaikintinas ir bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

28.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme pakeičiamas atsižvelgiant į užbaigiamus nagrinėti reikalavimus. Laikytina, kad byloje buvo reiškiami trys reikalavimai, iš kurių du užbaigiami nagrinėti šia nutartimi, o vienas grąžinamas nagrinėti iš naujo. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 2350 Eur, teismas šią sumą buvo priteisęs iš ieškovo. Teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas sumažinant atsakovui priteisiamą sumą iki 1567 Eur.

29.       Laikytina, kad apeliacinis skundas tenkinamas 1/3 dalimi. Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 2/3 turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nuo turėtų 350 Eur išlaidų tai sudaro 233 Eur.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 4898,55 Eur nesumokėto darbo užmokesčio priedo pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020-04-30 įsakymą Nr. V-1057 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“ ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.  

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį  dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinti  iš ieškovo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui  V. B. personalinei įmonei, juridinio asmens kodas 241244070, priteistą sumą iki 1567 Eur (tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų).

Likusią Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui  V. B. personalinei įmonei, juridinio asmens kodas 241244070, iš ieškovo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

      Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                                  Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė