Civilinė byla Nr. A2-809-739/2020
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00783-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8197-783/2020 pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 pagal pareiškėjų G. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų G. B. (dabar – K.) ir R. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 2016 m. spalio 1 d.
2. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjos G. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodant, kad procesui atnaujinti yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose.
2.1. Pareiškėja G. K. nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visas santuokoje įgytas turtas (326165 Eur) atiteko pareiškėjui R. B., o šis per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsipareigojo išmokėti 50000 Eur piniginę kompensaciją, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys suderino tarpusavyje turto padalinimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus, teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ir ar pagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
2.2. Teigė, kad teismas, patvirtindamas sutartį, kuria akivaizdžiai nelygiomis dalimis buvo padalintas santuokoje įgytas turtas (pareiškėjui R. B. atiteko daugiau nei 5 kartus didesnės vertės turtas), sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas ne visas dalintinas turtas (jai, pareiškėjai G. B., priklausanti pajamų dalis nuo 212 ha deklaruotų laukų (išmokos už 2016 m. deklaruotus plotus, šias išmokas gavo vienas R. B.), visos turtinės prievolės (skolos), kilnojamasis turtas – buities ir apyvokos daiktai, kitas turtas, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
2.3. Pareiškėja taip pat teigė, kad santuokos nutraukimo metu ji sirgo onkologine liga, jautė buvusio sutuoktinio psichologinį spaudimą, todėl dėl sveikatos, emocinės būklės bei neišprusimo tinkamai nesuvokė jai primestos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmės. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių laiškų sužinojo, kad su R. B. dar būnant santuokoje jiems buvo skolingi ūkininkai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta, kaip šalys pasidalins atgautas skolas. Jai tapo žinoma, kad ūkininkas A. K. buvo skolingas 5000,00 Eur, tačiau šią aplinkybę pareiškėjas G. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, šis ūkininkas nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimą. Be šios skolos, į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktos išmokos, pareiškėjo R. B. gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už 2016 metus bei pajamos už 2015/2016 metų derlių, apie šią aplinkybę ji taip pat sužinojo iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiško. Teigė, kad prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ji pateikė nepažeisdama trijų mėnesių termino nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo, nes naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ūkininko A. K. įsiskolinimo pareiškėjui R. B. ir dėl pareiškėjo gautų pajamų už 2016 metus ir 2015/2016 m. derlių ji sužinojo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d., gavusi iš sūnaus B. B. elektroninius laiškus.
3. Pareiškėjas R. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkantis su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje.
3.1. Pareiškėjas R. B., nurodė, kad pati pareiškėja G. K. buvo santuokos nutraukimo iniciatorė ir pati kreipėsi į UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro Panevėžio filialą, kurio teisininkai ir ruošė tiek pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek pačią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas R. B. nurodė, jog jis Skyrybų centrui pateikė visus reikiamus dokumentus apie turimą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, po ko vyko derybos dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo.
3.2. Teigė, kad pareiškėjai G. B. nereikėjo nei žemės sklypų, nei technikos, taip pat ji nenorėjo vykdyti prievolių kreditoriams, ji tik sutiko būti įkaito davėja. Nurodo, jog civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiem pareiškėjams, teismo posėdyje pareiškėja G. K. patvirtino, kad ji laisva valia sutinka su santuokos nutraukimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, pagal kurias R. B. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis.
3.3. Pareiškėjas R. B. teigė, kad G. K. teiginiai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatitinka tikrovės, nes ūkio turtas tarp šalių buvo padalintas, pareiškėjos teiginius paneigia teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 56 punktas, kuriame nurodyta, kad „R. B. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka R. B.. G. B. nereiškia pretenzijų už R. B. paliekamą ūkį.“ Ūkiui tapus R. B. nuosavybe iš jo gautos pajamos ir išmokos taip pat tapo R. B. nuosavybe ir yra nedalintinos.
3.4. Atsiliepime R. B. taip pat nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 1 d., todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo šios datos ir pasibaigė 2017 m. sausio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos G. K. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016.
5. Teismas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo nurodė, kad CK 3.117 straipsnio, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatos, apie kurių netinkamą taikymą prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė pareiškėja G. K., taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra abiejų sutuoktinių sutarimo. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokos bendru sutarimu, tai yra supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Todėl sprendė, kad ir pareiškėjos G. B. argumentai apie netinkamai taikytas CK normas, reglamentuojančias turto padalijimą tarp sutuoktinių esant ginčui, yra nepagrįsti ir jais remtis nėra pagrindo.
6. Be to, nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas sprendimą nutraukti pareiškėjų G. K. ir R. B. santuoką bei patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė ją nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kvietė abu pareiškėjus, aiškinosi, ar pareiškėjos G. B. pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjui R. B. atiteko didesnės vertės turtas, atitinka jos valią.
7. Taip pat nurodė, kad, kiek galima suprasti iš pareiškimo nutraukti santuoką, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, ūkininko veiklą iš esmės vykdė vienas pareiškėjas R. B., dalintino nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, nesusijusio su žemės ūkio veikla vertė pagal pareiškėjų susitarimą buvo 45089 Eur, tai yra bendro ne žemės ūkio veiklai skirto turto vertė buvo mažesnė už pareiškėjai G. K. išmokėtą kompensaciją (50000 Eur). Nors pareiškėja G. K. tvirtino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta dėl neteisėto pareiškėjo R. B. psichologinio spaudimo santuokos nutraukimo procese, tačiau teismas iš pareiškimo, atstovavimo sutarties nustatė, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė specializuotos teisinių paslaugų bendrovės UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centro teisininkas advokatas V. B., į kurį, tikėtina, kreipėsi pati pareiškėja G. K., nes pareiškėją R. B. atstovavo advokatas A. S.. Teisininkui, parengusiam pareiškimą, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat nekilo abejonių apie pareiškėjo R. B. neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ar sutarties turinį, prieštaraujantį pareiškėjos valiai. Teismas taip pat sprendė, kad byloje duomenų apie pareiškėjos sunkią sveikatos būklę 2016 m. vasarą ir rudenį, tai yra tuo metu, kai vyko santuokos nutraukimo procesas, nėra.
8. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo teismas nurodė, kad pareiškėja G. K. tokiomis aplinkybėmis įvardija R. B. pajamas, gautas už 2015/2016 metų sėjos derlių, taip pat išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, apie kurių gavimą pareiškėja G. B. negalėjo nežinoti: ūkininko R. B. ūkis buvo įregistruotas 2006 m. gegužės 11 d., jis nuo to laiko vykdė ūkinę veiklą, iš kurios, tikėtina, gaudavo pajamas, taip pat ūkininko R. B. ūkiui nuo ūkio įregistravimo iki santuokos nutraukimo, tikėtina, buvo mokama ir parama už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Sprendė, kad šios aplinkybės pareiškėjai G. K., jeigu ir nebuvo žinomos, ji turėjo jas žinoti (objektyvusis kriterijus), jeigu kartu su juo gyveno santuokoje, ir dėl teisių į pajamas/kompensacijas už ūkio pajamas, išmokas ūkiui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jeigu tokios buvo santuokos nutraukimo metu, turėjo nuspręsti prieš nutraukiant santuoką bei patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendė, kad atitinkamai pareiškėja G. K. turėjo objektyvią galimybę susižinoti ir dėl jos minimos ūkininko A. K. skolos pareiškėjui R. B. buvimo, išsireikalavusi pati/per atstovą iš pareiškėjo R. B. visus ūkio buhalterinius dokumentus ir išspręsti dėl teisių į ūkio reikalavimus atskiriems vienetams ar kompensacijas už šiuos reikalavimus, jeigu būtų tam pagrindas.
9. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas R. B. šias pajamas gavo vėliau, po santuokos nutraukimo, nedaro sprendimo nutraukti santuokos nutraukimą neteisėtu, nes, tiek pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sutarties 56 punktas), tiek pagal esantį teisinį reguliavimą (vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma), ūkininko R. B. vardu registruotas ūkis su visomis teisėmis ir prievolėmis po santuokos nutraukimo atiteko pareiškėjui R. B., ir pajamos, gautos iš ūkio po sprendimo nutraukti santuoką, tapo asmenine pareiškėjo R. B. nuosavybe. Todėl pripažino, kad ir šis pareiškėjos G. K. proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas yra nepagrįstas.
10. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog pareiškėja G. K. apie pareiškėjo R. B. gautas pajamas už 2015/2016 m. derlių, paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jeigu tokios buvo gautos, ūkininko A. K. skolą R. B., turėjo sužinoti dar prieš teismui nutraukiant santuoką ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar netrukus po santuokos nutraukimo, konstatuoti, jog pareiškėja G. K. nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2YT-889-1005/2016 dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą.
11.1. Apeliantės teigimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistavo aplinkybės dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas, įvertino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitikimą pareiškėjos G. K. valiai, nes buvo organizuotas žodinis teismo procesas. Priešingai nei nurodė teismas, prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka pagrindžia egzistavus įtemptus santykius tarp sutuoktinių bei nenorą matytis. Be kita ko, nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas aiškinosi pareiškėjos G. K. valią ir nenustatė, jog pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.
11.2. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjui R. B. atiteko ne penkis kartus, kaip savo prašyme nurodė pareiškėja G. K., daugiau turto, o tris kartus daugiau, tačiau tai esmės nekeičia, nes tiek vienu, tiek kitu atveju, teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu buvo nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CR 3.123 straipsnis). Santuokoje įgytas turtas yra dalytinas lygiomis dalimis, todėl teismo motyvas, kad santuokoje įgytą turtą sudarė žemės ūkio paskirties sklypai, žemės ūkio technika, o ūkio veiklą iš esmės vykdė vienas pareiškėjas R. B., todėl turto dalinti nereikia, pakanka išmokėti pareiškėjai 50000,00 Eur dydžio kompensaciją, yra nepagrįstas. Pareiškėjui R. B. atiteko ženkliai didesnė turto dalis, be kita ko, santuokos nutraukimo byloje teismas nesiaiškino, ar pareiškėjai G. K., neturint kito gyvenamojo ploto, kompensacijos išmokėjimas per 6 mėnesius nepažeis pareiškėjos G. K. interesų bei kokia apimtimi ji liks atsakinga už kreditą. Turto vertės pareiškėjas R. B. su pareiškėja G. K. nederino, todėl ir pareiškėjui R. B. atitenkančio turto masto ir jai mokėtinos kompensacijos santykio pareiškėja G. K. suvokti negalėjo.
11.3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja G. K. išsamiai nurodė aplinkybes dėl R. B. elgesio jos atžvilgiu susirgus onkologine liga (neskyrė pinigų gydymui), kad buvo išvaryta su vaikais iš namų, todėl teismui net nebuvo pagrindo abejoti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta psichologinio spaudimo įtakoje. Teismo teiginiai, kad pareiškėja G. K. turėjo atstovą advokatą V. B. prieštarauja pareiškėjos G. K. prašyme nurodytiems paaiškinimams, prieštaravimų teismas nepašalino. Duomenų apie advokato V. B. įgalinimus atstovauti pareiškėją G. K. byloje nėra, su jokiu advokatu pareiškėja nebendravo. Akivaizdu, kad sutarties sąlygos pareiškėjai G. K. buvo primestos stipresnės šalies (R. B. turėjo advokatą), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas, nepagrįstai nevertino, kad pareiškėja, žinodama, jog dėl ligos negali patirti streso, su jai primestomis sutarties sąlygomis sutiko saugodama savo sveikatą, kad būtų greitesnis procesas, nes nei sveikatos, nei lėšų ginčo teisenai ji neturėjo. Teismas taip pat nevertino, kokie buvo šalių tarpusavio santykiai sutarties dėl turto pasidalijimo sudarymo metu, ar pareiškėja dėl onkologinės ligos galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises, ar turėjo jos interesus tinkamai atstovaujantį atstovą.
11.4. Mano, kad teismas netinkamai ir neišsamiai vertino pareiškėjos G. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurių pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti santuokos nutraukimo metu. Kaip prašyme nurodė pareiškėja G. K., ji buvo R. B. nušalinta nuo ūkio reikalų, o R. B. pateikė dokumentus sutarties dėl santuokos nutraukimo parengimui skyrybų centrui savo nuožiūra, t. y. nurodė ne visus kreditorius, nuslėpė nuo pareiškėjos ir nuo teismo gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, dėl ko šis turtas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą, taip pažeidžiant pareiškėjos interesus.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti.
12.1. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai abu dalyvavo teismo posėdyje, pareiškėja tiek pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek dalyvaudama teisme suvokė sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pasekmes, ir teismas, priimdamas sprendimą, nepadarė jokios aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos, t. y., tokios, kuri daro teismo sprendimą neteisėtą. Pareiškėja G. K. pati inicijavo santuokos nutraukimo procesą, dirbo (duomenys neskelbtini) specialiste, todėl negalėjo nesuvokti tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės. G. K. šioje situacijoje turėjo veikti pagal bonus pater familias standartą ir dar bylos nagrinėjimo metu bei 30 dienų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo galimybę pasikonsultuoti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų su kitu profesionaliu teisininku, ne tik su tuo, kuris rengė teismui pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
12.2. Teismas patvirtino pačių šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė sutarties sąlygas ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga. Iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, jog apeliantė savo, kaip pareiškėjos, procesines pareigas bando perkelti teismui, tvirtinusiam santuokos nutraukimo sutartį. Pažymi, kad CK 3.123 straipsnio nuostata yra taikoma, kai tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. O santuoka supaprastinto proceso tvarka yra nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo.
12.3. Atsiliepime pažymima, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo G. B. (dabar – K.), sutarties sąlygos buvo derinamos prie jos norų ir pageidavimų, ji pati norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką. G. K. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra baigusi (duomenys neskelbtini) fakultetą, todėl šie faktai paneigia apeliantės atstovo teiginius, jog ji negalėjo suvokti R. B. atitenkančio turto masto ir jai mokėtinos kompensacijos santykio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 pagal pareiškėjų G. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tenkintas, santuoka nutraukta, ir patvirtinta tarp pareiškėjų 2016 m. liepos 27 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje numatytų sąlygų. Pareiškėja G. K. (buvusi B.) 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016, kuriuo prašė, atnaujinus procesą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo panaikinti ir bylos nagrinėjimą dėl šios dalies atnaujinti. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas dviem pagrindais, numatytais CPK, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja tiek sutartyje, tiek teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarties sąlygų, liečiančių turto padalijimą, kad pareiškėja neįrodė jos nurodomų aplinkybių dėl sunkios ligos santuokos nutraukimo metu ir negalėjimo suprasti savo veiksmų. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad aiški teisės taikymo klaida nepadaryta, nes pareiškėjos nurodomos CK 3.117 straipsnio, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatos, taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra abiejų sutuoktinių sutarimo. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas sprendė, kad tiek apie ūkio kreditorius, tiek apie gautinas išmokas pareiškėjai turėjo būti žinoma dar būnant santuokoje, nes ūkininko ūkis įregistruotas dar 2006 m.
17. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
18. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys suderino tarpusavyje turto padalinimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus, teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ir ar pagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kupiškio rajono apylinkės teismui 2016 m. rugpjūčio 5 dieną pateiktą prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei prie jo pridėtą 2016 m. liepos 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šioje byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjos sveikatos būklės, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.
21. Visų pirma, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).
22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
23. Nagrinėjamu atveju šalys, 2016 m. teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl visų, be kita ko, su turto padalijimu susijusių klausimų, pareiškėjai sutarė, kad visos banko sąskaitose ir faktiškai valdomos piniginės lėšos lieka pareiškėjų asmenine nuosavybė, sutarė dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei ūkininko ūkio priteisimo pareiškėjui R. B.. Pareiškėja sutarties 50 punkte patvirtino, kad pasirašydama šią sutartį nei šiai dienai, nei ateityje jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo nereikš, t. y. ji patvirtino, jog sutinka, kad šis statinys po santuokos nutraukimo būtų įregistruotas VĮ Registrų centras kaip R. B. asmeninė nuosavybė. 58 sutarties punkte nurodyta, kad G. B. nereiškia jokių pretenzijų už R. B. paliekamą ūkininko ūkį. Sutarties 59 punkte šalys sutarė, kad už R. B. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį sumoka G. B. 50000 Eur piniginę kompensaciją. Sutarties 60 punkte pareiškėja G. B. patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. įdėjo daugiau asmeninio darbo ir pastangų įsigyjant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, piniginės kompensacijos už R. B. atitekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį nereikalauja. Sutarties 62 punkte pareiškėjai patvirtino, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto ir kreditinių įsipareigojimų padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Visos šios šalių sudarytos sutarties nuostatos yra aiškios ir konkrečiai aptartos, jose aiškiai išreikšta šalių valia, todėl teigti, kad pareiškėja galėjo nesuprasti savo tikrosios valios, nėra jokio pagrindo.
24. Nors pareiškėja nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, kokia apimtimi pareiškėja liko atsakinga už kreditą, sutuoktiniams laisva valia sutartyje nurodžius, kad sutartinius įsipareigojimus bankui pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo asmeniškai R. B., nuostata, kad įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį ir toliau bus vykdomi laidavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, savaime nevertintina kaip esminis pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito sutuoktinio. Pareiškėjas R. B. nurodė, kad visas prievoles kreditoriams yra įvykdęs, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (103 b. l.), todėl akivaizdu, kad minėtos sutarties nuostatos niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėja taip pat teigia, kad R. B. su ja nederino turto vertės, todėl ji negalėjo suprasti R. B. atitenkančio turto vertės, tačiau iš šalių sudarytos sutarties akivaizdžiai matyti, kad visas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas buvo įvertintas, pareiškėja su tokiu vertinimu sutiko, suprato, kad pareiškėjui atitenka santuokoje įgytas turtas, patvirtino, kad pareiškėjas savo darbu prisidėjo labiau dėl santuokoje įgyto turto sukūrimo, todėl sutiko gauti kompensaciją, mažesnę nei pusė viso santuokoje įgyto turto vertės.
25. Nors pareiškėja nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu buvo nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, toks pareiškėjos argumentas yra visiškai nepagrįstas ne tik atsižvelgus į santuokos nutraukimą bendru sutarimu reglamentuojančias nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 21 punkte, bet ir nuostatą, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju ne teismas nusprendė kaip bus padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, o pareiškėjai sutartyje patys sutarė dėl tokių sutarties sąlygų – dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.
26. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat įrodinėjo, kad tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo, ji sunkiai sirgo, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų, buvo labai pažeidžiama. Nors pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad jai 2009 m. buvo atlikta operacija, toliau gydymas buvo tęsiamas vaistais, jokių objektyvių duomenų, kad 2016 m. pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia sunki, kad ji dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikta. Šių pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktų išvadų apeliantė nepaneigė ir pateikusi atskirąjį skundą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos liga buvo tokio pobūdžio, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios.
27. Be to, santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai teismo vertinimu, tai yra būtina. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas, paskyręs žodinį bylos nagrinėjimą, siekė pašalinti kilusias abejones dėl šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismo posėdžio metu G. B. patvirtino, kad ji laisva valia sutinka su santuokos nutraukimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, pagal kurias R. B. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis. Teismui, teismo posėdžio metu pašalinus abejones dėl tikrosios pareiškėjų valios, konkrečiai dėl pareiškėjos G. B. tikrosios valios, nebuvo jokio pagrindo remtis CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostata ir netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ar pažeidžiančios vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.
28. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes dokumentus jai paruošti pateikė R. B., jis savo nuožiūra nurodė kreditorius, kad pareiškėjai tik primetė savo valią kaip stipresnė šalis yra deklaratyvus ir pareiškėjos neįrodyti (CPK 178 str.). Kaip galima suprasti iš pareiškėjos atskirojo skundo motyvų, pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji buvo silpnesnioji sutarties šalis, nebuvo atstovaujama advokato, pati nesuvokė ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos, dėl to nesuprato, kad santuokos nutraukimo metu galėjo būti daugiau sutuoktinių turto (ūkininko ūkio skolininkai, gautinos išmokos), tačiau pareiškėjo R. B. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių apie pareiškėjos aukštąjį universitetinį ekonomikos srities išsilavinimą nepaneigė. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nesuvokė savo teisių pažeidimo sutarties sudarymo, bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu dėl sveikatos, tiek dėl bendro pasirašomos sutarties sąlygų pasekmių nesuvokimo, nes CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinumu, pareiškėja nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasirašant sutartį nebus pažeisti jo interesai, net ir gavusi teismo sprendimą pareiškėja turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja po keturių metų po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo persigalvojo dėl savo padarytų sprendimų, nelemia prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.
29. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
30. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė, kad iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių laiškų sužinojo, kad su R. B. dar būnant santuokoje jiems buvo skolingi ūkininkai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta, kaip šalys pasidalins atgautas skolas. Šie pareiškėjos laiškai yra byloje (54–59 b. l.). Pareiškėjos teigimu, jai tapo žinoma, kad ūkininkas A. K. buvo skolingas 5000,00 Eur, tačiau šią aplinkybę pareiškėjas G. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, šis ūkininkas nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimą. Be šios skolos, į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktos išmokos, pareiškėjo R. B. gautos iš NMA (Nacionalinės mokėjimo agentūros) už 2016 metus bei pajamos už 2015/2016 metų derlių, apie šią aplinkybę ji taip pat sužinojo iš sūnaus B. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiško.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjos teiginius, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantei, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aiškiai išreiškus valią dėl atsisakymo visų pretenzijų į ūkininko R. B. ūkį, pareiškėjos nurodomos jos naujai sužinotos aplinkybės (apie ūkio skolininkus, valstybės išmokas) negalėtų turėti esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Be to, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ūkininko R. B. ūkis buvo įregistruotas dar 2006 m., todėl apeliantė turėjo objektyvią galimybę prieš nutraukiant santuoką susipažinti su ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentais. Tačiau pačios pareiškėjos pozicija santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, atsisakant visų pretenzijų į R. B. ūkininko ūkį, suponuoja išvadą, kad pareiškėja tokia galimybe nesinaudojo ir nesidomėjo ūkininko ūkio veikla bei jo turtu (gautinomis pajamomis, skolininkais), be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent šias aplinkybes pareiškėjas R. B. nuo pareiškėjos būtų slėpęs.
33. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, pareiškėja dėl bylos kopijos išdavimo kreipėsi dar 2020 m. gegužės 22 d., prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai ir pareiškėjos argumentai dėl, jos manymu, naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra labiau grįsti siekiu pateisinti kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą terminus bei siekiu pakartotinio bylos išnagrinėjimo, kuris būtų naudingesnis pareiškėjai.
34. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas bylos aplinkybių išimtinumas proceso atnaujinimo taikymui, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, nurodydamas išsamius argumentus, kurių pareiškėja nepaneigė, ir tinkamai motyvuodamas nutartį, priešingai nei teigia apeliantė, atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tiek dėl teisės taikymo klaidos, tiek dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, neleidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
35. Nors atskirajame skunde pareiškėja neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje konstatuota, kad pareiškėja taip pat praleido ir įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, ši nutarties dalis, atmestus pareiškėjos argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, o termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas tokį prašymą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
36. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Dalia Pranckienė
Laimutė Sankauskaitė
Birutė Valiulienė