VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 10–16), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-06-10 sprendimą Nr. 1D-5705(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 053,16 Lt.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam paskirta 1 196,81 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija. Nuo 2010-12-01 iki 2012-08-31 Vidaus reikalų ministerija, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, neišmokėjo 7 053,16 Lt. Pareiškėjas teigė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama jo konstitucinė teisė į nuosavybę. Pabrėžė, kad jis, kaip dirbantis pensininkas, yra diskriminuojamas. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Remdamasis ius curia novit principu, prašė priteisti neišmokėtą pensijos dalį iš tinkamo atsakovo.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Vidaus reikalų ministerija atsiliepime, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–25). Tenkinus pareiškėjo skundą, prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01.
Atsiliepime paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija pagal analogiją negali taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, nes ginčo santykį, t. y. terminą kreiptis į pensiją mokančią instituciją su ikiteisminiu skundu, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjas apie pensijos sumažinimą sužinojo 2010-02-26, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Iš 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimo jis sužinojo paskutinį pažeidimo elementą – apie pensijos sumažinimo neteisėtumą. Nurodė, kad pareiškėjas ikiteisminį skundą turėjo paduoti iki 2013-03-21 įskaitytinai, o Ministerija skundą gavo 2013-05-30, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, todėl skundą atsisakė nagrinėti.
Vidaus reikalų ministerija paaiškino, kad apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-08-31 mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2009-06-28 sprendimu neterminuotai nuo 2010-06-11 buvo paskirta 1 196,81 Lt dydžio pensija už tarnybą (b. l. 28). Vidaus reikalų ministerijos 2010-07-19 sprendimu Nr. 11SP-1938 nuo 2010-06-11 jam buvo mokamas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 29), kuris Vidaus reikalų ministerijos 2010-10-18 sprendimu Nr. 11SP-2715 nuo 2010-09-01 buvo nutrauktas mokėti (b. l. 30).
Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su 2013-05-30 prašymu informuoti, kokio dydžio pensijos nepriemoka yra neišmokėta, ir išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 31).
Atsakovė 2013-06-10 rašte Nr. 1D-5705-(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-05-30 prašymą (b. l. 32) ir informavo, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo 2013-05-30 prašymo dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21.
Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu ir prašo jį panaikinti. Atsakovė ginčijamame sprendime atsisakė nagrinėti jo skundą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis į atsakovę dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2013-05-30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą, kuris pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Taigi, minėtoje byloje suformuluota išvada, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų nustatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą bei netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taigi, šiuo atveju atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su skundu praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo – 2012-09-21, yra neteisingi ir rodo, kad ji netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, patvirtina tai, jog pareiškėjas 2013-05-30 kreipėsi į atsakovę, prašydamas išmokėti pensiją, o ši atsisakė nagrinėti jo skundą. Kadangi Vidaus reikalų ministerija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, jos sprendimas naikintinas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (taip pat ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz., administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas siekia, jog jam būtų išmokėta neišmokėta pensijos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia siejama su pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, išmokėta už 2010 m. gruodžio mėn., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013-07-01, t. y. nepraleidęs 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą.
Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, susidariusią nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-07 pažymos Nr. 11PP(P)-3795 (b. l. 5) matyti, kad pareiškėjui paskirta pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo ribota laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Remiantis minėta pažyma nustatyta, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėta 7 053,16 Lt pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio. Pareiškėjas skunde ir prašo priteisti būtent tokio dydžio nepriemoką. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovė neginčijo pateiktoje pažymoje nurodytų sumų dydžio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų pareiškėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Atsakovė prašo, tenkinus pareiškėjo skundą, pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos perskaičiuotoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms kompensuoti nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Administracinių bylų teisenos įstatymas teismo priimto sprendimo vykdymo atidėjimo tvarkos nereglamentuoja, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pareiškėjui priteistina neišmokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iš dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių išteklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimą atidėjo 2012-09-21. Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-06-10 sprendimą Nr. 1D-5705(11).
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, R. V. 7 053,16 Lt (septynis tūkstančius penkiasdešimt tris litus 16 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Nijolė Sušinskienė