Administracinė byla Nr. eA-530-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00790-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir valstybės įmonė „Turto bankas“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, APVA, Agentūra) 2017 m. sausio 2 d. (tokia sprendimo data nurodyta pareiškėjo patikslintame skunde) sprendimą Nr. (29-2-7)-APVA-10 ir pareiškėjo prašymą dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo tenkinti, taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija, FM) 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1700537)-6K-1701200.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 30 d. su Agentūra sudarė projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/S-10-678 (toliau – ir Finansavimo sutartis), kurioje buvo numatyta, jog 30 procentų (t. y. 13 894 152,90 Lt) iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Sanglaudos fondo projekto finansavimui skirtų lėšų pareiškėjui išmokama avansu, pareiškėjui pateikus finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją dėl avanso sumos. 2010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas, suderinęs su Agentūra, su AB bankas „Snoras“ (toliau – ir bankas) sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/101230539 bei Avanso grąžinimo garantiją Nr. 270/VG/101230539, pagal kurias, siekiant užtikrinti projekto vykdytojo įsipareigojimų įvykdymą, bankas išdavė avanso grąžinimo garantiją ir užtikrinant banko atgręžtinių reikalavimų pagal garantijos sutartį įvykdymą bankui buvo įkeista 13 894 152 Lt suma. AB bankui „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas neteko galimybės disponuoti jam pervestomis ES Sanglaudos fondo lėšomis, dėl to Agentūra 2013 m. gegužės 13 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje nurodė, kad buvo nustatytas ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimas – projekto vykdytojas nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimo pradėti projekte numatytas veiklas ir pažeidė VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 (toliau – ir Aprašas), 38 punktą, Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.1 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 5.3 punktus. Dėl padaryto pažeidimo Agentūra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pasiūlė nutraukti Finansavimo sutartį ir susigrąžinti visas sumokėtas lėšas – 13 894 152,00 Lt, t. y. 4 024 024,56 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-378 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. D1-1002, tai reiškė, kad Finansavimo sutartis buvo nutraukta, o pareiškėjui atsirado pareiga grąžinti jam pervestas, nepanaudotas ir BAB banke „Snoras“ įšaldytas ES Sanglaudos fondo lėšas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Agentūrą dėl pažeidimo tyrimo, kurio pagrindu 2013 m. gegužės 13 d. buvo surašyta pažeidimo tyrimo išvada, atnaujinimo. 2017 m. sausio 2 d. (tokia sprendimo data nurodyta pareiškėjo patikslintame skunde) sprendimu Nr. (29-2-7)-APVA-10 Agentūra pareiškėjo prašymą atmetė. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė, Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1700537)-6K-1701200 jo netenkino.
4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Pažeidimų tyrimo rekomendacijos) 271 punktu, kuriame numatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas. Teikdamas prašymą dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo kaip naują aplinkybę, reikšmingą vertinant pareiškėjo veiksmus atliekant pažeidimo tyrimą, pareiškėjas nurodė tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-301-706/2015 pareiškėjo ir BAB banko „Snoras“ sudarytus ir su Agentūra suderintus sandorius pripažino negaliojančiais dėl prieštaravimo ES ir Lietuvos Respublikos teisei, taip pat konstatavo, jog Finansų ministerija avansą į BAB banką „Snoras“ pervedė neįsigaliojus avanso grąžinimo garantijai, nes joje buvo numatyta, kad ji įsigalioja tada, kai pinigai bus įskaityti į banko sąskaitą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimą neatnaujinti pažeidimo tyrimo priėmė būtent tos institucijos, kurios savo veiksmais prisidėjo prie to, kad ES Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos prievolių įvykdymo užtikrinimui ir tokiais veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie to, kad pareiškėjas vienas tapo atsakingas už ES Sanglaudos fondo lėšų neteisėtą panaudojimą. Tik LAT išsprendus ginčą pareiškėjui atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises. Agentūra, atmesdama pareiškėjo prašymą, ignoravo jame išdėstytas aplinkybes, nepagrindė, kodėl nurodytos aplinkybės laikytinos ne naujomis ar jau nagrinėtomis pažeidimo tyrimo metu. Pareiškėjo manymu, atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
6. Atsakovas APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Agentūra pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad ES fondų lėšos nebūtų prarastos pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 93 straipsnį ir turi prižiūrėti ES fondų lėšų panaudojimo spartą pagal administruojamus projektus. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą dėl projekto įgyvendinimo, nustatė, jog projektas buvo vykdomas netinkamai – nesilaikoma sutartyje numatyto lėšų įsisavinimo grafiko, viešųjų pirkimų vykdymo grafiko, projekto vykdytojas negalėjo pasiekti sutartyje numatytų tikslų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, įvertinusi galimas rizikas dėl tolimesnio projekto vykdymo, Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT), 197.1 punktu, kuris yra imperatyvus, priėmė sprendimą siūlyti Aplinkos ministerijai nutraukti Finansavimo sutartį bei susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas lėšas. Esant vienam iš Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 5 punkte nurodytų pagrindų, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Todėl būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas.
8. APVA pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog LAT išnagrinėjus ginčą tarp pareiškėjo ir BAB banko „Snoras“ paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių Agentūra privalo atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą, tačiau pažeidimas buvo nustatytas ir sprendimas susigrąžinti išmokėtas lėšas buvo priimtas ne dėl tarp pareiškėjo ir BAB banko „Snoras“ sudarytų sutarčių, o dėl to, jog projektas buvo įgyvendinamas netinkamai – nesilaikoma sutartyje numatyto lėšų įsisavinimo grafiko, viešųjų pirkimų vykdymo grafiko, projekto vykdytojas negalėjo pasiekti Finansavimo sutartyje numatytų tikslų. Agentūros teigimu, pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės neeliminuoja 2015 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuotų pažeidimų: net ir atnaujinus pažeidimo tyrimą ir atsižvelgus į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, pažeidimo padarymo faktas nepasikeistų.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismo vertinimu, iš pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas nesugebėjo laiku užbaigti projekto, pats pareiškėjas šią aplinkybę pripažino 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 13-PĮ-413 (b. l. 126). Pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis įgalino Agentūrą siūlyti, o Aplinkos ministeriją nutraukti Finansavimo sutartį bei susigrąžinti visas sumokėtas lėšas. Teismas nustatė, kad prieš priimant sprendimą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, Agentūrai ir Aplinkos ministerijai buvo žinomos ir vertinamos aplinkybės, jog projekto vykdymui pervesta į AB banke „Snoras“ esančią pareiškėjo sąskaitą avanso suma pareiškėjas negali naudotis dėl bankui iškeltos bankroto bylos. Be to, Agentūra pažeidimo tyrimo metu įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėjo valdymo organas neprisiėmė įsipareigojimų dėl projekto avanso iš BAB banko „Snoras“ grąžinimo. Taigi, aplinkybė, kad dėl bankui iškeltos bankroto bylos pareiškėjas negali naudotis į AB banke „Snoras“ esančią pareiškėjo sąskaitą pervesta avanso suma, nėra nei nauja, nei sudaranti pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą.
11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 buvo išspręstas civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir bankrutuojančio banko dėl įpareigojimo grąžinti avanso lėšas Agentūrai. Kasacinio teismo nutartimi nebuvo pripažinta niekine pareiškėjo ir banko sudaryta terminuotojo indėlio sutartis, į kurią buvo pervesta avanso suma, bei nebuvo pripažinta, kad ši sąskaita buvo depozitinė. Aptariama kasacinio teismo nutartimi buvo spręsta, kad pareiškėjo ir banko susitarimai, kuriais buvo įkeistos projekto vykdymui skirtos lėšos, esančios terminuotojo indėlio sąskaitoje, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Tačiau teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir banko sudarytų sandorių, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su Agentūros konstatuotu pažeidimu, pasireiškusiu, kaip minėta, tuo, kad projekto vykdytojas nesugebėjo laiku pradėti projekte numatytų veiklų. Agentūra pažeidimo dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir banko sudarytais susitarimais, dėl kurių pasisakė kasacinis teismas, nenustatė. Taigi, kasacinio teismo išvados niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto bei jo pobūdžio.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepripažino niekiniais nei pareiškėjo su banku sudaryto susitarimo dėl terminuotojo indėlio sutarties, nei avanso grąžinimo garantijos, nors būtent šių susitarimų pagrindu projekto vykdymui buvo išmokėtas avansas. Vadinasi, ta aplinkybė, kad Agentūra suderino pareiškėjo ir banko sudarytus susitarimus, t. y. finansinio užtikrinimo susitarimą ir banko, kaip garanto, regreso teisę į įkeistas lėšas, nesusijusi su tuo, kad pareiškėjas dėl banko bankroto negalėjo naudotis banke atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis.
13. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad kasacinio teismo išaiškinimas sudaro prielaidas kitaip spręsti pareiškėjo kaltės dėl netinkamo projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo klausimą. Kadangi LAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 pateikti teisės aiškinimai nekeičia pažeidimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo fakto, jo pobūdžio bei nesudaro prielaidų pakeisti priimto sprendimo nutraukti sutartį ir susigrąžinti visas išmokėtas lėšas, teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis Agentūra skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. rašte išdėstytą prašymą atnaujinti pažeidimo tyrimą. Teismo vertinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pažeidimų tyrimo rekomendacijose neįtvirtintas naujai paaiškėjusių aplinkybių apibrėžimas, tačiau pagal Rekomendacijų 271 punkto nuostatą darytina išvada, kad institucija, nagrinėdama parašymą dėl tyrimo atnaujinimo, privalo tirti dvi aplinkybes: a) ar prašyme nurodytos aplinkybės yra naujos ir b) ar jos nebuvo nagrinėjamos pažeidimo tyrimo metu. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl tyrimo atnaujinimo, nėra privaloma nagrinėti, ar naujos aplinkybės kaip nors galėtų pakeisti jau priimtą sprendimą. Svarbu ir tai, kad tos aplinkybės būtų susijusios su atliktu tyrimu.
14.2. Siekdamas pažeidimo tyrimo atnaujinimo pareiškėjas nori užtikrinti sau galimybę remtis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (nauju teisės aiškinimu) sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatant priežastis, kodėl pareiškėjas negalėjo toliau vykdyti projekto. Pažeidimo, kurio tyrimo atnaujinimo siekia pareiškėjas, esmė yra tai, kad dėl banko bankroto avansu gautos ES paramos lėšos buvo užšaldytos ir pateko į bankrutavusio banko turtą.
14.3. Pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu paaiškinimų neteikė, nes dar nebuvo baigta civilinė byla dėl avanso priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Agentūra, tiek Finansų ministerija, kol civilinėje byloje nebuvo priimta kasacinio teismo nutartis, jokių priemonių dėl avanso susigrąžinimo nesiėmė ir tuo pačiu pripažino, kad tos civilinės bylos baigtis turi tiesioginę reikšmę vertinant, ar pareiškėjas padarė, ar nepadarė pažeidimą, ar yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
14.4. LAT konstatavo, kad iki projekto vykdymo pabaigos lėšų teisinė prigimtis nekinta, jos ir toliau lieka ES biudžeto ir (ar) valstybės narės biudžeto lėšomis, ES Sanglaudos fondo lėšos niekada nepriklausė pareiškėjui, todėl jis negalėjo priimti sprendimo dėl tų lėšų įkeitimo bankui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo sudaryti ir su Agentūra suderinti sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys teisės normoms.
14.5. Dėl padaryto pažeidimo yra kalta ir Agentūra bei Finansų ministerija, nes visos institucijos, ne tik pareiškėjas, prisidėjo prie to, kad ES lėšos buvo pervestos avansu ir įkeistos bankui. Jeigu Agentūra ir Finansų ministerija nebūtų pažeidusios LAT nurodytų teisės imperatyvų, Finansų ministerija nebūtų pervedusi ES lėšų negavusi galiojančios garantijos, tuomet ir lėšos nebūtų įšaldytos. Tik priėmus LAT nutartį atsirado faktinis pagrindas teigti, kad dėl lėšų praradimo kaltos ir Agentūra bei Finansų ministerija.
14.6. Teismas pernelyg formaliai vertino ginčo esmę, visiškai nenagrinėjo, ar pateiktas prašymas bent jau minimaliai atitinka kriterijus, kurių yra reikalaujama sprendžiant klausimą, ar pagrįstai yra prašoma atnaujinti pažeidimo tyrimą. Teismas nukrypdamas nuo pareikšto skundo ribų nagrinėjo, ar, jo manymu, pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės galėtų kaip nors pakeisti jau priimtą sprendimą dėl pažeidimo. Tik atnaujinus pažeidimo tyrimą būtų galima konstatuoti, ar yra pagrindas keisti sprendimą dėl pažeidimo, suteikus pareiškėjui teisę pasisakyti ir apskųsti jam nepalankų sprendimą dėl pažeidimo.
14.7. Sprendimą neatnaujinti pažeidimo tyrimo priėmė būtent tos institucijos, kurios savo veiksmais prisidėjo prie to, kad ES Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos prievolių įvykdymo užtikrinimui ir tokiais veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie to, kad pareiškėjas tapo atsakingas už ES Sanglaudos fondo lėšų neteisėtą panaudojimą.
14.8. Pažeidimo tyrimo metu pareiškėjas negalėjo aktyviai pasinaudoti galimybe skųsti jam nepalankaus individualaus administracinio akto, nes tuo metu vyko teismo procesas, kurio metu buvo siekiama atgauti banke įšaldytas lėšas. Tik LAT išsprendus civilinį ginčą iš esmės ir suformavus tam tikrą teisės aiškinimą bei konstatavus, kad anksčiau galiojusi ir priimta avansų ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų projektų išmokėjimo praktika yra ydinga ir neteisėta, pareiškėjui atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises.
15. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Apelianto įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 buvo konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, sandoriai, kuriuos kasacinis teismas pripažino niekiniais, buvo sudaryti atsakovo, kuris vienašališkai priimdavo sprendimus dėl konkrečių sandorių struktūros, reikalavimu. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neturi teisės iš savo neteisėtų veiksmų kildinti pareiškėjo atsakomybės, ir tokiu būdu vykdyti pareiškėjo nuosavybės nusavinimą, kuris neatitinka Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, taip pat pažeidžia pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Apelianto manymu, EŽTT turėtų pateikti motyvuotą nuomonę dėl to, ar pagal šios bylos aplinkybes nuosavybės nusavinimas galėtų būti laikomu atitinkančiu Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio standartus.
16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, remdamasis APVA atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros atsisakymo atnaujinti pažeidimo tyrimą dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme Agentūrai.
18. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme Agentūrai (b. l. 132–133) kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, dėl kurios turėtų būti atnaujintas pažeidimo tyrimas, nurodė tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 išaiškino, kad ES Sanglaudos fondo lėšos niekada nepriklausė projekto vykdytojui, todėl jis negalėjo priimti sprendimo dėl tų lėšų įkeitimo bankui, todėl projekto vykdytojo sudaryti ir su Agentūra suderinti sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys ES teisės ir nacionalinės teisės normoms. Pareiškėjo teigimu, toks išaiškinimas reiškia, kad projekto vykdytojui perduotos lėšos prarastos ne dėl jo kaltės, todėl jam atsakomybė už netinkamą Finansavimo sutarties vykdymą neatsiranda.
19. Agentūra 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (29-2-7)-APVA-10 atsisakė atnaujinti pažeidimo tyrimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad projekto vykdytojo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nepaneigia pažeidimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų – projektas buvo įgyvendinamas netinkamai, nesilaikant Lietuvis Respublikos teisės aktų ir Finansavimo sutarties nuostatų.
20. Finansų ministerija 2017 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1700537)-6K-1701200, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (29-2-7)-APVA-10, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tinkamas pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, tik atnaujinus pažeidimo tyrimą, o ne sprendžiant klausimą dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo, būtų galima konstatuoti, ar yra pagrindas keisti sprendimą dėl pažeidimo, teismas nenagrinėjo, ar pareiškėjo prašymas atitinka kriterijus, reikšmingus sprendžiant, ar pagrįstai yra prašoma atnaujinti pažeidimo tyrimą. Apeliantas siekia remtis LAT pateiktu teisės aiškinimu sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatant priežastis, kodėl pareiškėjas negalėjo toliau vykdyti projekto, nes tik priėmus LAT nutartį paaiškėjo, kad dėl padaryto pažeidimo yra kalta ir Agentūra bei Finansų ministerija, nes visos institucijos prisidėjo prie to, kad ES lėšos buvo pervestos avansu ir įkeistos bankui.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad galimybė atnaujinti [pažeidimo tyrimą įtvirtinta Pažeidimų tyrimo rekomendacijų 271 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pateikus prašymą institucijai įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, gavus informaciją iš institucijos, audito institucijos ar iš kitų šaltinių), kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas.
23. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 70 straipsnis nustato, kad valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas. Pagal Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnį valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą (1 d.). Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius (2 d.).
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 2.5 punkte numatyta, kad pažeidimo tyrimas – institucijos atliekamas iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo, finansų inžinerijos projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 197 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (ar keli) iš šiame punkte numatytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.
26. Pažeidimų tyrimo rekomendacijų 4 punkte įtvirtintas pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus; institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį.
27. Nors, kaip teisingai pabrėžė pareiškėjas, Pažeidimų tyrimo rekomendacijose, taip pat ir kituose ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas naujai paaiškėjusių aplinkybių apibrėžimas, teisėjų kolegija pažymi, jog sistemiškai aiškinant Pažeidimo tyrimo rekomendacijų 271 punkto nuostatą atsižvelgiant į šios nutarties 22–25 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, minėta Pažeidimų tyrimo rekomendacijų 271 punkto nuostata negali būti aiškinama kitaip, kaip tik taip, kad pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą sudaro ne bet kokios naujai paaiškėjusios ir atlikto pažeidimo tyrimo metu nevertintos aplinkybės, o tik tokios, kurios reikšmingos vertinant nustatytą pažeidimą ir sprendžiant atsakomybės už jį klausimą. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su tokiu aiškinimu, nurodydamas, jog svarbu, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų susijusios su atliktu pažeidimo tyrimu.
28. Nagrinėjamu atveju Agentūra 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04 (b. l. 107–112) nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 (toliau – ir Aprašas), 38 punktą, Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.1 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 5.3 punktus, kadangi pareiškėjas nesilaikė Finansavimo sutartyje numatytame viešųjų pirkimų vykdymo plane nurodytų pirkimų vykdymo terminų bei mokėjimo prašymų teikimo grafike nurodyto lėšų įsisavinimo intensyvumo, nepasirašė rangos darbų pirkimo sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d., be to, nepaskelbė apie pirkimą naujai pareiškėjo pateiktoje atnaujintoje paraiškoje nurodytu terminu iki 2013 m. kovo mėn., nepateikė Agentūrai suderinti statybos darbų pirkimo dokumentų, kurie pagal nustatytus reikalavimus apimtų ir operatoriaus paslaugų pirkimą. Be to, projekto vykdytojas 2012 m. liepos 4 d. raštu informavo apie neaiškias galimybes dėl projekto avanso lėšų atgavimo iš bankrutavusio AB banko „Snoras“, o pareiškėjo valdyba neprisiėmė įsipareigojimų dėl projekto avanso iš BAB banko „Snoras“ grąžinimo. Agentūra, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad kyla grėsmė, jog projekto veiklos nebus įgyvendintos per Aprašo 19 punkte nurodytą projekto veiklų įgyvendinimo terminą (2015 m. rugsėjo 30 d.) bei nebus suspėta deklaruoti visas patirtas išlaidas iki PAFT 118 punkte nurodyto mokėjimo prašymų teikimo termino pabaigos (2015 m. spalio 1 d.), todėl yra didelė rizika, kad gali būti nepanaudotos ES paramos lėšos, todėl tikslinga nutraukti sutartį ir susigrąžinti išmokėtas lėšas, t. y. projekto vykdytojui 2010 m. gruodžio 31 d. išmokėtą avansą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, remdamasis Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvada VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04, 2013 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. D1-378, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. D1-1002 ir išbraukė pareiškėjo projektą iš projektų, kuriems skiriamas finansavimas, sąrašo (b. l. 113).
29. Kaip minėta, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme Agentūrai (b. l. 132–133) kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, dėl kurios turėtų būti atnaujintas pažeidimo tyrimas, nurodė tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 pateiktas išaiškinimas, kad projekto vykdytojo su BAB banku „Snoras“ sudaryti ir su Agentūra suderinti sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys ES teisės ir nacionalinės teisės normoms, reiškia, kad projekto vykdytojui perduotos lėšos prarastos ne dėl jo kaltės, todėl jam atsakomybė už netinkamą Finansavimo sutarties vykdymą neatsiranda.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 išsprendė civilinį ginčą tarp pareiškėjo ir bankrutuojančio banko dėl įpareigojimo grąžinti avanso lėšas. Šios kasacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo konstatuota, kad garantijos suteikimo sutartyje nustatyti daiktiniai prievolių užtikrinimo sandoriai, t. y. finansinio užtikrinimo susitarimas ir banko kaip garanto regreso teisė į įkeistas lėšas, prieštarauja imperatyviam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reguliavimui, kadangi jais pažeistas imperatyvus reikalavimas naudoti lėšas tik pagal tikslinę Sanglaudos fondo paskirtį, todėl yra niekiniai. Tuo tarpu, pareiškėjo ir banko sudaryta terminuotojo indėlio sutartis kasacinio teismo nutartimi nebuvo pripažinta niekine. Pažymėtina, kad LAT aptariamoje nutartyje nenurodė ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo, kurį pareiškėjas prašė atnaujinti, išvadoje Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04 nustatytais pažeidimais, susijusiais su Finansavimo sutartyje įtvirtintų projekto įgyvendinimo terminų nesilaikymu. Taigi, atmestini apelianto argumentai, kad jo nurodyta kasacinio teismo nutartis reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjas padarė, ar nepadarė pažeidimą, kuris, kaip minėta, pasireiškė projekto Finansavimo sutartyje numatytų projekto įgyvendinimo terminų nesilaikymu.
31. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad kasacinio teismo pateiktas teisės aiškinimas sudaro pagrindą kitaip spręsti pareiškėjo kaltės dėl Finansavimo sutarties nesilaikymo klausimą ir turi tiesioginę reikšmę vertinant, ar yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, pažeidimas – tai Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui.
32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime, byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje (žr. šios nutarties 22 p.) numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
33. Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 4 punkte numatyta, kad sprendimas (administruojančiosios institucijos priimtas administracinis aktas ar teisės aktų, reglamentuojančių Taisyklėse nurodytų programų ir fondų administravimą, nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų, taip pat dėl kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis, ir (ar) tarptautines sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų grąžinimo (2.8 p.)) yra pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas. Taigi, esant bent vienam iš Lėšų grąžinimo taisyklių 5 punkte nurodytų pagrindų, t. y., nepriklausomai nuo to, ar teisės aktų nesilaikė projekto vykdytojas, ar administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos pagal Lėšų grąžinimo taisykles yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo.
34. Taigi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pažeidimo apibrėžimą, 98 straipsnyje numatytą finansinių koregavimų mechanizmą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) pateiktą aiškinimą, darytina išvada, kad valstybei pareiga atlikti finansinį koregavimą kyla visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui, nepriklausomai nuo to, su kokio ūkio subjekto veiksmais susijęs teisės aktų pažeidimas, o nustatant finansinio koregavimo dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinį poveikį, tuo tarpu, projekto vykdytojo kaltė pagal aptartą teisinį reglamentavimą negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi būti susigrąžinamos projekto vykdytojui išmokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sąrašą.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek pažeidimo nustatymo ir neteisėtai sumokėtų sumų teisingo dydžio nustatymo prasme, tiek subjekto, iš kurio susigrąžinamos išmokėtos lėšos, nustatymo aspektu nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme Agentūrai nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nelaikytinos tomis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos teisingam pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl projekto apimtyje išmokėtų sumų susigrąžinimo priėmimui, todėl nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimo.
36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir kreiptis kreiptis į EŽTT prašant pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimų, susijusių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu dėl nuosavybės nusavinimo neatitikimo Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniui, pažymi, jog Konvencijos Protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku: nagrinėjamu atveju, jei atsakovo veiksmai, atlikti vykdant pažeidimų tyrimą ir priimant sprendimus, susijusius su pažeidimais, būtų pripažinti nuosavybės nusavinimu, nuosavybės nusavinimas galėtų būti kildinamas iš galutinio sprendimo dėl pažeidimo ir pareiškėjo įpareigojimo grąžinti projekto apimtyje išmokėtas lėšas, tačiau ne iš vėlesnių atsakovo sprendimų, kuriais nėra išreikšta atsakovo valia dėl pareiškėjo įpareigojimo grąžinti lėšas, o tik atsisakoma atnaujinti anksčiau atliktą pažeidimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo, kuriuo baigta administracinė procedūra, buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-378, kurio sudėtine dalimi laikytina Agentūros 2013 m. gegužės 13 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002/IT04. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-378 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką. Nagrinėjamoje byloje vertinamas Agentūros sprendimo neatnaujinti baigto pažeidimo tyrimo ir Finansų ministerijos sprendimo pritarti minėtam APVA sprendimui, teisėtumas ir pagrįstumas, šie skundžiami sprendimai nelaikytini sprendimais, kurie galėtų lemti nuosavybės nusavinimą, nurodytą pareiškėjo prašyme dėl kreipimosi į EŽTT. Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ribose nekyla Konvencijos Protokolo 1 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų pažeidimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo atmetamas nustačius, kad pareiškėjo nurodyti konsultacinės išvados klausimai nesusiję su nagrinėjama administracine byla.
38. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė