Civilinė byla Nr. 2-163-157/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Spektrus“ kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. B2-234-425/2014 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidyba“ ir akcininko A. I. skundus dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „Spektrus“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas LT“, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtinti aštuonių bankrutuojančios įmonės kreditorių 33 839,76 Lt dydžio reikalavimai, tarp jų – 2 395,95 Lt pirmąja eile ir 13 200 Lt trečiąja eile tenkintini kreditoriaus A. V. ir kreditoriaus E. P. 2 613,13 Lt reikalavimai, sudarantys 53,26 procentus visų reikalavimų. Teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pripažino BUAB „Spektrus“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjai bankrutuojančios įmonės akcininkai UAB „Amalkeros leidyba“ ir A. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti BUAB „Spektrus“ 2014-09-22 kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu – pritarti taikos sutarties pasiūlymui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovams UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, E. P., A. V., Ž. A., V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 261 984 Lt žalos priteisimo tokiomis sąlygomis: taikos sutartimi atsisakoma visų ieškinio reikalavimų atsakovams, o atsakovas  UAB „Spektrus EU“ sumoka ieškovui BUAB „Spektrus“ 53 839,76 Lt. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti kitus, su tuo susijusius nutarimus, kuriais administratorius įpareigotas pasirašyti taikos sutartį pagal pasiūlytą projektą ir ją pateikti teismui.

Nurodė, kad minėti skundžiami nutarimai iš esmės yra priimti 68,2 procentus visų kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, tai yra – E. P. (14,94 procentų) ir A. V. (53,26 procentų), kuriems ši taikos sutartis yra itin naudinga. Teigė, kad šie kreditoriai nuo balsavimo turėjo nusišalinti, nes yra akivaizdžiai suinteresuoti savo asmeninių interesų gynimu, tuo tarpu kitiems kreditoriams tokios taikos sutarties sąlygos byloje aiškiai nenaudingos, nepriimtinos bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Amalkeros leidyba“ ir A. I. skundą patenkino ir panaikino BUAB „Spektrus“ 2014-09-22 kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtus nutarimus: pritarti taikos sutarties pasiūlymui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014, įpareigoti administratorių pagal pasiūlytą projektą ją pasirašyti ir pateikti teismui.

Sprendė, kad BUAB „Spektrus“ kreditoriai E. P. ir A. V., kurių balsų dauguma priimti skundžiami nutarimai, yra tiesiogiai materialiai suinteresuoti taikos sutarties patvirtinimu jiems palankiomis sąlygomis minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį šiems bei kitiems atsakovams UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, Ž. A. bei V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 261 984 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad įvykužius taikos sutarties sąlygą, pagal kurią bankrutuojančiai įmonei sumokama 53 839,76 Lt, būtų sumokamos visos bankroto administratoriaus turėtos išlaidos ir atlyginimas, patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Tačiau konstatavo, kad tokiu atveju būtų pažeisti daugumos BUAB „Spektrus“ akcininkų, tai yra UAB „Amalkeros leidyba“ ir A. I. turtiniai interesai. Sprendė, kad patenkinus ieškinį minėtoje byloje, bankroto byla galėtų būti nutraukta, o įmonė toliau tęstų savo veiklą.

Nurodė, kad kreditoriai, balsuodami už jiems palankios taikos sutarties sudarymą, neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, sukėlė interesų konfliktą bei pirmiausia išsprendė asmeninius savo ir UAB „Spektrus EU“, kurių akcininkais jie yra, turtinius interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti paminėtą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir skundą atmesti. Atskirajame skunde itin išsamiai nurodo bankroto proceso esmę, paskirtį, kreditorių teises, kreditorių susirinkimo kompetenciją ir t.t. Teigiama, kad:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonės akcininkai turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalį tokią teisę turi tik kreditorius.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad patenkinus minėtą ieškinį ir bankrutuojančiai įmonei priteisus 261 984 Lt, kreditorių reikalavimai būtų patenkinti, o įmonė toliau tęstų veiklą. Įmonė yra pripažinta nemokia, neturi jokio turto, ilgą laiką iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė jokios veiklos, joje dirbo vienintelė darbuotoja.

3. Priešingai nei sprendė teismas, skundžiami nutarimai atitinka tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus, nes patvirtinus taikos sutartį, būtų visiškai atlygintos administratoriaus išlaidos bei kreditorių reikalavimai.

4. Civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, jį atmetus atsakovai turės teisę į nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto proceso bei laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų jų atžvilgiu, atlyginimą. Todėl taikos sutarties sudarymas yra racionaliausia priemonė, padedanti ekonomiškai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vien tik kreditorių E. P. ir A. V. balsavimu, nes kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius taip pat pritarė taikos sutarties sudarymui.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti balsų dauguma nepažeidžiant procedūrų, yra laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais bankrutuojančios įmonės interesus.

Atsakovas BUAB „Spektrus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį, panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bankroto administratoriaus nuomone, įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl nėra galimybių nutraukti bankroto procedūrų. Teigia, kad priimti kreditorių susirinkimo nutarimai užtikrintų operatyvesnį ir ekonomiškesnį įmonės likvidavimą, be to, nepažeidžia nei įmonės, nei kreditorių interesų.

Pareiškėjai UAB „Amalkeros leidyba“ ir A. I. atsiliepime prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiami nutarimai pažeidžia ne tik bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių, bet ir akcininkų teises, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams, be to, priimti kreditorių, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti išvengti ieškovo BUAB „Spektrus“ nuostolių atlyginimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, patenkindamas pareiškėjų UAB „Amalkeros leidyba“ ir A. I. skundą dėl BUAB „Spektrus“ 2014-09-22 kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtų nutarimų panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų teisingumo (CPK 185 str.).

Dėl pareiškėjų teisės paduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų

Kaip minėta, apeliantas A. V., nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų.

Šiuo klausimu pirmiausiai pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad akcininkai turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, jeigu, jų manymu, jie pažeidžia bankrutuojančios įmonės akcininkų interesus, turtines teises ir įstatymų saugomus interesus, sumažina bankrutuojančios įmonės vertę, turtą. Priešingu atveju būtų pažeistos ne tik imperatyvios ĮBĮ normos, bet ir esminiai civilinio proceso principai (CPK 5 str.).

Antra, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus suteikta kreditoriams. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas), kad įmonės akcininkai gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013 ir kt.). Šis akcininko interesas paaiškinamas tuo, kad pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 dalį turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, turi būti grąžintas bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai, siekdami apginti savo kaip bankrutavusios įmonės akcininkų teises, ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimus 2 darbotvarkės klausimu, t. y. dėl taikos sutarties, kurioje susitarta dėl nuostolių atlyginimo dydžio, patvirtinimo. Taigi kaip teisingai sprendė teismas, akivaizdu, turi teisinį suinteresuotumą.

Trečia, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BUAB „Spektrus“ akcininko UAB „Amalkeros leidyba“ 840 Lt finansinis reikalavimas buvo patvirtintas dar 2014 m. vasario 4 d. teismo nutartimi, jis tapo bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ir akivaizdu, kad apeliantui šis faktas buvo ar turėjo būti žinomas. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, procesas dėl skundžiamų nutarimų teisėtumo patikrinimo buvo pradėtas ne tik kaip pagal įmonės akcininko, bet ir kreditoriaus skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjai neturėjo teisės skųsti minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų, o jų skundas negalėjo būti priimtas (CPK 185 str.).

Dėl ginčijamų kreditoriaus susirinkimo nutarimų teisėtumo

Minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, taip pat teigia, kad ginčijami nutarimai yra teisėti, atitinka tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus, nes patvirtinus taikos sutartį, būtų visiškai atlygintos administratoriaus išlaidos bei kreditorių reikalavimai ir kt.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-09-22 BUAB „Spektrus“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimtus nutarimus skundė pareiškėjai, buvo sušauktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti laikantis procedūrinių ĮBĮ numatytų reikalavimų. Tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pagal gausią ir nuosekliai susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011 ir kt.).

Antra, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ nuostatas esminis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus, o kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla. Tačiau negali būti paliktas galioti toks kreditorių susirinkimo sprendimas, kuris prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ, CK, CPK nuostatoms, principams, įmonės teisėms, interesams ir kt.

Trečia, kaip minėta, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta pritarti taikos sutarties pasirašymui civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovams UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, E. P., A. V., Ž. A., V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 261 984 Lt žalos atlyginimo. Taigi šioje byloje, be kita ko, yra iškeltas klausimas dėl asmeninės deliktinės atsakomybės dviejų fizinių asmenų: buvusio bendrovės direktoriaus, kurį, kaip žinia, su įmone siejo fiduciarinio, tai yra pasitikėjimu, lojalumu ir kt., grindžiami teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 ir kt.), o šiuo metu balsų daugumą turinčio kreditoriaus A. V., bei kito vieno iš buvusio įmonei taip pat vadovavusio asmens, tai yra komercijos direktoriaus E. P..

Iš nagrinėjamoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas BUAB „Spektrus“ nurodytus ieškininius reikalavimus grindžia tuo, jog atsakovai A. V. ir E. P. iniciavo analogišką veiklą vykdančios bendrovės UAB ,,Spektras EU“ įsteigimą, tapo jos akcininkais ir darbuotojais, perėmė BUAB „Spektrus“ pirmumo teisę į pavadinimą, domeną, figūrinį prekių ženklą, panaudojo juos savo veikloje, vykdė nesąžiningą konkurenciją ir t. t.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas iš esmės kilo dėl paminėtoje byloje siūlomos sudaryti taikos sutarties sąlygoms pritarimo ir administratoriaus įpareigojimo pasirašyti taikos sutartį, tarp atsakovo UAB „Spektrus EU“ bei ieškovo BUAB „Spektrus“. Pagal šią sutartį, kaip minėta, sudaromą tarp ieškovo ir vieno iš atsakovų – UAB „Spektrus EU“, pastarasis sumoka ieškovui 53 839,76 Lt, o šis atsisako visų savo reikalavimų atsakovo atžvilgiu ir ateityje nereikš pretenzijų ir / ar ieškinių dėl to paties dalyko ir pagrindo, o minėta civilinė byla nutraukiama. Taigi papildant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl skundžiamų nutarimų neteisėtumo bei nesąžiningo minimų kreditorių elgesio balsuojant dėl šių sutarties sąlygų, pabrėžtina tai, kad pagal šią taikos sutartį nurodyti įsipareigojimai vėlgi tenka vien tik jau naujai šių asmenų įsteigtai ir strategiškai valdomai įmonei. Tuo tarpu sutinkama, kad būtų nutraukta visa byla, tai yra taip pat ir minimų fizinių asmenų atžvilgiu, nors, ieškovų teigimu, prašoma priteisti žala kilo būtent dėl jų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, BUAB „Spektrus“ tyčinio bankroto klausimas nebuvo keliamas (CPK 185 str.). 

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skundžiamų nutarimų teisėtumo, pagrįstumo ir siekiant užtikrinti bankroto proceso principų bei tikslų įgyvendinimą, kaip teisingai nurodo pareiškėjai atsiliepime į skundą, būtina ginti ne tik kreditorių interesus, bet taip pat ir pačios įmonės, jų savininkų interesus, užtikrinti, kad nė vieno asmens interesai nebūtų suabsoliutinami kitų asmenų interesų sąskaita, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios tiek darbo santykius, tiek deliktinę atsakomybę, jos neišvengiamumo klausimus (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246-6.249 str.).

Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, apeliantas A. V., kartu su kitu atsakovu E. P. būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir turėdami 68,20 procentų visų reikalavimų sumos (balsų daugumą), priėmė ginčijamus nutarimus, kuriais sau asmeniškai itin naudingomis, bet galimai pačiai įmonei nenaudingomis sąlygomis pritarė pasiūlytos taikos sutarties sudarymui. Vien tie apelianto argumentai, kad už skundžiamą nutarimą balsavo ne tik jis su minėtu kitu kreditoriumi E. P., bei ir dar vienas kreditorius – VSDFV Panevėžio skyrius; kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant paspartinti bankroto proceso eigą ir atlyginti kreditorių reikalavimus bei administratoriaus išlaidas, nesudaro pagrindo laikyti nutarimus teisėtais. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad taikos sutarties sudarymas yra racionali priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus, o minėtoje byloje nepriėmus įsiteisėjusio sprendimo, nėra garantijų, jog ieškovo BUAB „Spektrus“ ieškinys bus visiškai patenkintas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad derantis dėl taikos sutarties sąlygų esminę reikšmę turi šalių teisių ir pareigų balansas, o sutartis sudaroma vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5, 6.983 str., 6.986 str. 1 d.).

Taigi teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir  apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiami nutarimai priimti nesąžiningai naudojantis balsų dauguma, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl naikintini (IBĮ 21 str., 23 str., CK 1.5 str.). Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas BUAB „Spektrus“ prašė priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 605 Lt (175,22 Eur). Netenkinus kreditoriaus A. V. atskirojo skundo, šios išlaidos priteistinos atsakovui BUAB „Spektrus“. Atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nurodytų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – atsakovo prašymas tenkinamas ir minėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš apelianto A. V. (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Spektrus“ (kodas 301795572) iš apelianto A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175,22 Eur (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.