Civilinė byla Nr. 2T-18-943/2020

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00002-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-12950/2018, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. M., tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-12950/2018 (toliau ir – užsienio teismo sprendimas).

Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismas nusprendė išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelmedis“ pareiškėjo naudai 3 850 Eur netesybas, 186,97 Eur palūkanas, 9 177 rublių valstybės rinkliavos.

UAB „Gelmedis“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo arba palikti jį nenagrinėtu.

Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teisme nagrinėjamą bylą Nr. A21-12950/2018, teismui pateiktos pažymos apie tinkamą pranešimų suinteresuotam asmeniui įteikimą yra suklastotos. Užsienio teismo sprendimas buvo priimtas negavus pranešimo apie tai, kad suinteresuotam asmeniui išsiųstas pranešimas grįžo neįteiktas.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, jo prašymas buvo tenkintas iš dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas negali būti keliamas. Be to, prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu priteistos netesybos skaičiuojamos nuo 2016 m. sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo 2018 m. sausio 5 d., kuomet sprendimas buvo pripažintas ir jį buvo leista vykdyti Lietuvoje. Atsiliepime teigiama, kad užsienio teismo sprendimas negali būti pripažintas ir dėl to, kad pareiškėjo inicijuoti ieškiniai yra priskirtini išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai. Apibendrindamas visus nesutikimo su pareiškėjo prašymu argumentus, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad aptariamo užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai.

Prašymas tenkinamas

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai. 

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė: 1) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-12950/2018, jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 2-3); 2) prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 4-10); 3) Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo teisėjo pažymą, patvirtinančią, kad prašomas pripažinti ir vykdyti užsienio teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d. ir jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 15-16); 4) Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo teisėjo pažymą, patvirtinančią, kad UAB „Gelmedis“ buvo, tinkamai ir laiku informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 11-12). Remiantis bylos medžiaga teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

        Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.

        Atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai nustatyti Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje. Šiame Tarptautinės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Lietuvos Respublikos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą turi pareigą įsitikinti, kad nėra sąlygų, nustatytų Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje, kurios lemtų atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą.

        Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą.

Šiuo atveju pareiškėjo pateikti oficialūs užsienio teismo dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo buvo laiku ir tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 11-12). Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo naudojosi jam užsienio valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, t. y. teikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 4, 6), šias aplinkybes patvirtina ir paties suinteresuoto asmens į bylą pateikti duomenys apie Kaliningrado srities arbitražo teismui teiktą atsiliepimą (b. l. 33-37).

Suinteresuotas asmuo, siekdamas paneigti užsienio teismo pažymoje, patvirtinančioje tai, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, nurodytas aplinkybes, pateikė teismui pašto siuntų siuntimo ataskaitą (b. l. 39-42). Teismo vertinimu, ši ataskaita neįrodo, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo įteiktas pranešimas apie pradėtą procesą Rusijos Federacijos teisme bei nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad UAB „Gelmedis“ buvo informuotas apie bylos jo atžvilgiu inicijavimą. Teismo įsitikinimu, suinteresuoto asmens pateiktas elektroninis laiškas, kuriuo įmonė buvo informuota apie bylos nagrinėjimą (b. l. 31-32), įmonės užsienio teismui išsiųstas elektroninis laiškas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo ieškinį (b. l. 33-37), bei oficialūs užsienio teismo dokumentai paneigia suinteresuoto asmens teiginius, jog bylą užsienio teismas išnagrinėjo nepranešęs suinteresuotam asmeniui ir neturėdamas informacijos apie tai, ar procesiniai dokumentai, kuriais UAB „Gelmedis“ informuojamas apie inicijuotą procesą, yra tinkamai įteikti.

        Lietuvos apeliacinis teismas taip pat išaiškina suinteresuotam asmeniui, kad sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytą tarpusavio valstybių pasitikėjimo principą, teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens teiginius, dėl užsienio teismo suklastotų pažymų, kuriomis patvirtinama apie tai, kad UAB „Gelmedis“ buvo laiku ir tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, kadangi tokius teiginius paneigia jau aptartos aplinkybės ir bylos medžiaga.

        Vertinant atsiliepimo argumentus, kuriais teigiama, kad pareiškėjo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ginčas dėl to paties jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, kad remiantis suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-8-381/2018, buvo išspręstas pareiškėjo M. M. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A21-3601/2016, tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo pritarti suinteresuoto asmens argumentams. Įvertinus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2T-8-381/2018 medžiagą nustatyta, kad užsienio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A21-3601/2016, buvo išspręstas tarp įmonės ir pareiškėjo kilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų, kilusių iš transporto ekspedijavimo sutarties, vykdymo. Nurodytu užsienio teismo sprendimu, kuris buvo pripažintas ir kurį buvo leista vykdyti Lietuvoje 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, iš skolininkės (UAB „Gelmedis“) pareiškėjo naudai buvo priteista 1 100 Eur skola, 1 094,50 Eur palūkanos, 70,91 Eur delspinigiai, 4 715,98 rublių bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje prašomu pripažinti užsienio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A21-12950/2018, buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš skolininkės netesybas ir palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d., t. y. nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, iki 2018 m. liepos 11 d., t. y. iki skolininkė įvykdė 2016 m. rugpjūčio 10 d. priimtą užsienio teismo sprendimą.

Kadangi šioje byloje prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu buvo išspręstas tik netesybų ir palūkanų už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo priteisimo klausimai ir laikotarpiai už kuriuos apskaičiuotos priteistos sumos nepatenka į laikotarpius, už kuriuos netesybos ir palūkanos buvo priteistos ankstesniu užsienio teismo sprendimu (pripažintu ir leistu vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-8-381/2018), todėl teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentu, kad prašomu pripažinti užsienio teismo sprendimu pakartotinai buvo nagrinėjamas ieškinys, pareikštas tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, bei nėra pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių (Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 3 punktas).

        Šiame kontekste pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo kėlė klausimą dėl užsienio teismo sprendimo teisėtumo ir tuo aspektu, kad priteistos palūkanos ir netesybos apskaičiuotos nuo užsienio teismo sprendimo, kuriuo iš UAB „Gelmedis“ priteista pareiškėjui atlyginti skolą ir palūkanas, priėmimo, o ne nuo šio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje dienos. Kaip buvo išaiškinta, prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Nurodytais argumentais suinteresuotas asmuo kelia užsienio teismo sprendimo teisėtumo materialiuoju aspektu klausimą, kas nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją sprendžiant dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl dėl jų nepasisakoma.

        Suinteresuotas asmuo, prašydamas netenkinti prašymo, taip pat teigė, kad prašomu pripažinti sprendimu išspręsti Lietuvos Respublikos teismų išimtinei kompetencijai priskirtini klausimai. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomas pripažinti teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes jis priimtas teismo, kuris neturėjo kompetencijos spręsti ginčo, be to, įtvirtina nepagrįstą pareiškėjo praturtėjimą. Vertinant nurodytų argumentų pagrįstumą suinteresuotam asmeniui visų pirma išaiškinama, kad sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitikimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinamas tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y., ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-75-823/2016).

Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kuriais jis prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą vertina kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai, iš esmės siejami su teismo kompetencijos spręsti ginčą nebuvimu bei su iš suinteresuoto asmens procesiniu sprendimu priteistomis sumomis. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu apsiriboja tik patikrinimu dėl ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimo ir užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, teismas suinteresuoto asmens argumentų, kuriais kvestionuojamas užsienio teismo sprendimas dėl jo kompetencijos nagrinėti bylą ir priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, nevertina ir dėl jų nepasisako, nes tai reikštų teismo sprendimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Be to, užsienio teismas iš suinteresuoto asmens priteistiną netesybų dydį nustatė įvertinęs šalių tarpusavio susitarimą dėl taikytinų netesybų dydžio, kuris įtvirtintas Transporto ir ekspedijavimo sutarties 6.4 punkte, todėl teismo sprendimas, kuriuo iš suinteresuoto asmens priteista atlyginti sutartines netesybas negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo klausimą dėl Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą kėlė ir bylos nagrinėjimo metu, prašomu pripažinti užsienio teismo sprendimu suinteresuoto asmens argumentai šiuo klausimu buvo įvertinti ir į juos atsakyta.

Teismas pažymi, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu byloje Nr. A21-12950/2018 buvo išspręstas privačių juridinių asmenų ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (delspinigių pagal sutartį ir palūkanų išieškojimo). Įvertinus tai, kad užsienio teismo sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai), o priimtas sprendimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą remiantis suinteresuoto asmens nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė, todėl yra teisinis pagrindas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą byloje Nr. A21-12950/2018 pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjui išaiškinama, kad Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jam įvykdyti Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis).

Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities arbitražo teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą byloje Nr. A21-12950/2018 dėl netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“ M. M. naudai.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėja                                                    Egidija Tamošiūnienė