Civilinė byla Nr. e3K-3-331-313/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15713-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.6.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, „AAS BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, antstolė Neringa Bacevičienė, antstolė Audronė Adomaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą – paaiškėjus, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Rimantą Paulauską ir patvirtinti 680 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. Paulauską, nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 559,09 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti; kitos pareiškimo dalies netenkino.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų šiems kreditoriams: AB „Lietuvos draudimas“ (33 135,13 Eur skolos likučio), antstolei Audronei Adomaitienei (1988,62 Eur vykdymo išlaidų), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; 1805,44 Eur skolos likučio), „AAS BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje (3000 Eur skolos likučio), AB ,,Swedbank“ (2400 Eur), „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui (512 Eur), antstolei Neringai Bacevičienei (325,46 Eur vykdymo išlaidų). Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 30 d. dirba (duomenys neskelbtini) mechaniku, per mėnesį gauna 1392 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Pareiškėjo vidutinės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 800 Eur. Pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje neįregistruotos, registruotų transporto priemonių jis neturi. Pareiškėjas yra neteistas, neįrašytas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų registrą.
5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sumą sudaro 43 166,65 Eur, t. y. nurodyta suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA), ir pažymėjo, kad net jeigu pareiškėjas skoloms dengti skirtų visas savo gaunamas pajamas, joms grąžinti prireiktų ne mažiau kaip 53,96 mėnesio, o pasiliekant pragyvenimui 0,5 MMA (321 Eur) skolos galėtų būti grąžintos ne anksčiau kaip per 90,12 mėnesio. Teismas vertino, kad tai nėra protingas laikotarpis, ir konstatavo, jog pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, yra nemokus.
6. Teismas nurodė, kad kreditavimo sutartis su AB ,,Swedbank“ sudaryta 2012 m. spalio 31 d., su „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriumi – 2011 m. lapkričio 11 d., taigi anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą iš esmės lėmė eismo įvykiuose padaryta žala. Duomenų, kad eismo įvykiai būtų buvę sukelti tyčia, byloje nėra. Priteistas žalos atlyginimas, skirtingai nei paskirta bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus ir gali būti nurašytas. Teismas nusprendė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nenustatyta.
7. Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių negalėtų skirti šioje byloje bankroto administratoriumi R. Paulausko.
8. Teismas laikė, kad pareiškėjo prašoma patvirtinti 680 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, yra per didelė. Įvertinęs visas mažintinas pareiškėjo nurodytų jo būtinųjų išlaidų sumas, teismas nusprendė, kad pareiškėjo poreikiams tenkinti tinkama ir pakankama 559,09 Eur per mėnesį suma ir ją sudaro: 32,21 Eur elektrai, 9 Eur dujoms, 4 Eur vandeniui, 41,19 Eur šildymui, 15 Eur internetui ir televizijai, 11,41 Eur ryšio paslaugoms, 200 Eur maistui, 40 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, 83,28 Eur transporto priemonės išlaikymui ir degalams, 13 Eur būsto draudimui, 80 Eur neįgalaus tėvo išlaikymui.
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB ,,Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą, 2021 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
10. Teismas rėmėsi FABĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, sudaro 39 929,19 Eur (AB „Lietuvos draudimas“ (33 135,13 Eur skolos likučio), antstolei A. Adomaitienei (1988,62 Eur vykdymo išlaidų), VMI (1805,44 Eur skolos likučio), „AAS BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje (3000 Eur skolos likučio)), ir konstatavo, kad pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (16 050 Eur), todėl pareiškėjas laikytinas nemokiu FABĮ prasme. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jo įsipareigojimai AB ,,Swedbank“ (2400 Eur), „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui (512 Eur) neviršija FABĮ nustatytos sumos.
12. Teismo vertinimu, pareiškėjas būtinųjų išlaidų sumos nepagrindė tinkamais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl į būtinųjų išlaidų sumą įtrauktos 83,28 Eur sumos degalams ir transporto priemonės priežiūros išlaidoms, neatsižvelgė į tai, jog 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019, pareiškėjui vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 13 d. pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės. Teismas nurodė, kad abejonių kelia ir pareiškėjo nurodoma 80 Eur suma tėvo išlaikymui, nes byloje nepateikta įrodymų, kokias pajamas gauna pareiškėjo motina ir tėvas. Nors parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą, tačiau išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima į būtiniesiems poreikiams skirtiną sumą įtraukti 80 Eur sumą tėvo išlaikymui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių išleidžiamas lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nustatydamas pareiškėjui būtinųjų išlaidų sumą turėjo reikalauti papildomų jų dydžio įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
13. Teismas nurodė, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia (be kita ko), teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. spalio 6 d., taigi vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 5 d., ir, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu būtent šiuo laikotarpiu. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, be kitų, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismas vertino, kad suinteresuoto asmens minimi pareiškėjo sudaryti sandoriai (degalų ar kitų nebūtinų prekių, pramogų (AB „Telia“ paslaugos už 30 Eur per mėn. abonentinį mokestį) pirkimas), atsižvelgiant į visų pradelstų įsiskolinimų sumą kreditoriams (39 929,19 Eur), neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų sudarant nurodytus sandorius ir jo nemokumo negali būti nustatytas.
15. Teismas pažymėjo, kad FABĮ nustatyta sąlyga iškelti bankroto bylą – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Teismas rėmėsi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme iš esmės lėmė 2018 m. spalio 6 d. eismo įvykis, kurį pareiškėjas sukėlė neturėdamas teisės vairuoti. Dėl šio įvykio pareiškėjui kilo pareiga atlyginti 31 097,97 Eur žalą AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nustatė, kad: 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturint tam teisės bei leistino greičio viršijimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-7474-738/2015); 2015 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8192-738/2015); 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas Nr. 1-2559-246/2015, nes pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2017 m. vasario 3 d.), sukėlė eismo įvykį, jo metu kitam asmeniui nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje; administracinėse bylose Nr. A2.6.-15-962/2016 bei A2.6.-158-805/2016 pareiškėjas taip pat buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta; 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019, pareiškėjui vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemones; baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 13 d. pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti.
17. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2018 m. spalio 6 d. pareiškėjo sukeltas eismo įvykis tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi, tai apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019 priimant 2019 m. balandžio 12 d. baudžiamąjį įsakymą nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 50 MGL (1883 Eur) baudą, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, esant 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymui pateikti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės, ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. spalio 10 d. planu Nr. KP-1069, vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. sausio 13 d., apie 23.15 val. Kaune, Veiverių g., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnų. Jis sąmoningai vengė vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, transporto priemonės vairavimo aplinkybės įrodytos, vadinasi, V. R. veikė tiesiogine tyčia.
18. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte, kaip pažymėjo teismas, nenustatytas baigtinis sąrašas žalingų asmens įpročių, sukėlusių fizinio asmens nemokumą, todėl tai, ar tam tikri fizinio asmens veiksmai (elgesys) gali būti pripažinti piktnaudžiavimu ir ar šie veiksmai buvo žalingi visuomenės teisėms ar teisėtiems interesams, spręstina įvertinant bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neveikė aktyviai ir nepatikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ar pareiškėjas buvo anksčiau baustas už analogiškus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimus. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus netinkamai naudojant didesnio pavojaus šaltinį vertinti ne kaip atsitiktinį atvejį, bet nulemtą dažnai pasikartojančio elgesio – automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes netyrė ir nenustatė priežastinio ryšio tarp teismo žalingu įpročiu laikytų pareiškėjo veiksmų ir jo nemokumo. Didžioji dalis pareiškėjo finansinių įsipareigojimų kilo tik dėl vieno – 2018 m. spalio 6 d. eismo įvykio ir jo metu padarytos 31 097,97 Eur žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“. Nors pareiškėjui įvykio metu teisė vairuoti transporto priemonę buvo apribota, tačiau eismo įvykis kilo dėl to, kad pareiškėjas, išsukdamas iš šalutinio kelio, nedavė pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, dėl to buvo apgadintos transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo tyčios sukeliant eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama dėl jo žalingų įpročių. Nevertinta, kokią įtaką pareiškėjo praeities elgesys, teismo traktuotas kaip žalingas įprotis, turėjo jo nemokumo būklei susiformuoti. Bankroto bylos kėlimo aspektu esmingai aktualu tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas ir 2015 m., 2016 m. paskirtų administracinių nuobaudų ar 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1447-720/2019. Paskirtų baudų dydis, jų įvykdymas neanalizuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, 2015 m., 2016 m. administracinės teisės pažeidimai ir skirtos nuobaudos įtakos susiformuoti finansiniams sunkumams, atitinkantiems įstatyme apibrėžtą nemokumo būklę, neturėjo. Nemokumo prasme žalos kilimas 2018 m. spalio 6 d. eismo įvykio metu laikytinas atsitiktiniu įvykiu, o ne žalingo įpročio padariniu.
19.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą net tais atvejais, kai nustatoma, kad eismo įvykiai buvo nulemti įstatyme tiesiogiai kaip žalingu įpročiu įvardytų aplinkybių (pareiškėjams vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio), visada tiriama, ar įvykis nėra atsitiktinis, ar jis kartotinis, ar tarp jo ir nemokumo būklės susiformavimo yra priežastinis ryšys (pvz., Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-341-220/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-653-524 2019, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1248-613/2020).
19.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, taip susiaurindamas ir apribodamas pareiškėjo teisę bankrutuoti. Sąlygos, leidžiančios netenkinti pareiškimo iškelti bankroto bylą netgi nustačius asmens nemokumą (ribojančios asmens teisę bankrutuoti), teismų turi būti aiškinamos atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto instituto ir FABĮ tikslus. Taikytina analogija, kaip ir tuo atveju, kai sprendžiama dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Asmens nesąžiningumas tokioje byloje neturi būti vertinamas plačiai. FABĮ pateiktas asmens žalingų įpročių sąrašas susijęs su priklausomybėmis (nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių priemonių, azartinių lošimų), kurios daro įtaką žmogaus elgesiui ir gali neigiamai veikti pareiškėjo finansinę būklę. Vien tai, kad asmeniui būdingas socialiai ydingas elgesys ar jis turi administracinių nuobaudų, jeigu tai negali būti priežastiniu ryšiu susieta su nemokumo susiformavimu, negali būti aiškinama plačiai ir kvalifikuojama kaip žalingas įprotis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme. Teismas nagrinėjamos bylos atveju nepagrįstai konstatavo žalingų pareiškėjo įpročių buvimą (nors nemokumui įtakos turėjo tik vienas atvejis, kurio metu vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės kilo eismo įvykis). Svarbu nustatyti, kokia apimtimi pasireiškiantis pareiškėjo elgesio žalingumas visuomenei (o ne jo mokumo būklei) gali nulemti jo teisės į bankrotą eliminavimą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto taikymas asmeniui dėl jo įpročių pavojingumo visuomenės interesams gali reikšti dvigubos atsakomybės (sankcijos) taikymą už tą pačią veiką, kaip atsitiko šios bylos atveju.
20. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis, nenustatė, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu būtent laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 5 d.
20.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus netinkamai naudojant didesnio pavojaus šaltinį vertinti ne kaip atsitiktinį atvejį, bet nulemtą dažnai pasikartojančio elgesio – automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti. FABĮ nėra nustatytas terminas, kuriam praėjus fizinis asmuo gali bankrutuoti, tapęs nemokus dėl žalingų įpročių.
20.3. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu atsisakydamas iškelti bankroto bylą, pareiškėją baudžia antrą kartą. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d. pareiškėjo sukeltas eismo įvykis tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi, tai apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės. Taigi jeigu pareiškėjas būtų laikęsis įstatymo normų ir nenaudojęs didesnio pavojaus šaltinio neturėdamas tam specialios teisės, nebūtų atsiradusi žala, kuri ir yra sunkios finansinės padėties susidarymo pasekmė.
21. Suinteresuotas asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Įsipareigojimai AB „Lietuvos draudimas“, antstolei A. Adomaitienei, VMI, „AAS BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje, antstolei N. Bacevičienei atsirado tik dėl pareiškėjo žalingų įpročių – jis kelis kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisių, dėl to turi sumokėti baudą valstybei, vykdymo išlaidas antstoliams ir grąžinti draudimo bendrovių išmokėtas išmokas. Pareiškėjas sistemingai vairuodavo automobilį neturėdamas tam teisės, ir toks įprotis yra ne tik žalingas, bet ir pavojingas visuomenei. Be to, pareiškėjas siekia išvengti dėl šių pažeidimų atsiradusių prievolių. Terminų žodyne piktnaudžiavimu laikomi tam tikri veiksmai, o ne veiksmų pakartotinumas: „neleistinai naudotis turimomis teisėmis, einamomis pareigomis, piktnaudžiauti pasitikėjimu, piktnaudžiavo turima valdžia“. Teisinėje kalboje piktnaudžiavimu laikomas vienkartinis veiksmas: piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 straipsnis, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įprotis žalingas, atsižvelgia į skolininko elgesio tinkamumą, pavojingumą visuomenei, skolininko kaltės formą. Pareiškėjas azartiškai mėgo rizikuoti – kelerius metus vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir įvykusios avarijos bei pritaikytos sankcijos jo požiūrio į valstybės nustatytas taisykles nepakeitė.
21.2. Pareiškėjas ignoruoja kreditorių ir visuomenės interesus, kartu siekia, kad valstybė leistų jam išvengti prievolės, – pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo net nepradėjęs mokėti skolos valstybei ir AB „Lietuvos draudimas“. 2019 m. balandžio 12 d. baudžiamajame įsakyme, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas sąmoningai vengė vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikė tiesiogine tyčia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą – paaiškėjus, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių, aiškinimo ir taikymo
22. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo. Šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinti nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Taigi įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.
24. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
25. Pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo nemokumo faktas teismų nustatytas ir byloje dalyvaujantys asmenys jo nekvestionuoja. Tačiau pareiškėjas argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė esant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte įtvirtintą sąlygą, nes netinkamai aiškino ir taikė šią normą, taip nepagrįstai susiaurindamas ir apribodamas pareiškėjo teisę bankrutuoti.
26. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).
27. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo prašymas iškelti jam bankroto bylą buvo tenkintas, atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. Žalingu įpročiu, įvertinęs bylos duomenis, taip pat teismų informacinės LITEKO sistemos duomenis, teismas laikė dažnai pasikartojantį pareiškėjo elgesį – transporto priemonės vairavimą, esant draudimui naudotis šia specialia teise. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės pasunkėjo atsiskaitymas su kreditoriais, nes pareiškėjas neturėdamas teisės vairuoti automobilio 2018 m. spalio 6 d. sukėlė eismo įvykį ir šis įvykis galiausiai tapo jo skolų kreditoriams žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi.
28. Pareiškėjo įsitikinimu, FABĮ pateiktas asmens žalingų įpročių sąrašas susijęs su priklausomybėmis, kurios daro įtaką žmogaus elgesiui ir gali neigiamai veikti jo finansinę būklę. Vien tai, kad asmeniui būdingas socialiai ydingas elgesys ar jis turi administracinių nuobaudų, jeigu tai negali būti priežastiniu ryšiu susieta su nemokumo susiformavimu, negali būti aiškinama plačiai ir kvalifikuojama kaip žalingas įprotis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme. Teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo žalingų įpročių faktą, nors pareiškėjo nemokumui įtakos turėjo vienkartinis atvejis – 2018 m. spalio 6 d. pareiškėjo sukeltas eismo įvykis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktui taikyti teisiškai reikšmingas yra įpročių, kurie vertintini kaip žalingi, faktas. Asmuo neįgyja teisės bankrutuoti, jei teismas nustato, kad jis tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. FABĮ nepateiktas baigtinis žalingų įpročių sąrašas. Teismas turi diskreciją, įvertinęs konkrečios bylos duomenis, nuspręsti, ar tam tikri asmens įpročiai kvalifikuotini kaip žalingi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme. Kartu teismas turi pareigą nustatyti, ar būtent šie žalingi įpročiai suponavo asmens nemokumą arba turėjo lemiamą įtaką tam.
30. Žalingas įprotis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apibrėžiamas kaip susiformavęs polinkis, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui (šeiminiams santykiams, darbui), kartais – aplinkiniams. Dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai – įvairios priklausomybės, pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu (alkoholizmas), nesveikais maisto produktais, rūkymas, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas (narkomanija), taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų (žr. <https://www.vle.lt/straipsnis/zalingas-iprotis/>).
31. „Lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma, kad terminas „žalingas įprotis“ (angl. addiction) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Pasidavimas žalingam įpročiui įvyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Žalingais įpročiais, be kitų, įvardijami, pvz., persivalgymas, kleptomanija, melavimas, keikimasis, nepaaiškinamos pravaikštos, bėgimas iš pamokų (žr. <https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/pedagogika/zalingi-iprociai-6>).
32. Taigi žalingi įpročiai gali būti susiję ne vien su sveikatos aspektu (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis), bet ir su asmens veikla ar neveikimu, kuriems asmuo turi neatsispiriamą polinkį, virtusį vidiniu poreikiu jį kartoti, pvz., užsiimti tam tikra, pamažu nekontroliuojama tampančia, veikla, nesilaikyti draudimų ir pan.
33. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir nagrinėjamos bylos medžiaga bei teismų informacinės LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimu už 2013 m. sausio 19 d. padarytus administracinės teisės ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (eismo įvykį, sukeltą vairuojant neblaiviam) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (iki 2017 m. vasario 3 d.). Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui paskirta bauda ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus (iki 2019 m. rugsėjo 26 d.).
34. Laikotarpiu, kada pareiškėjas neturėjo teisės naudoti didesnio pavojaus šaltinį, jis atliko nemažai tos pačios rūšies pažeidimų – vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Pareiškėjui nuobaudos, be kita ko, už šiuos pažeidimus, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. (už 2015 m. gegužės 26 d. pažeidimus), 2015 m. spalio 7 d. (už 2015 m. rugsėjo 16 d. pažeidimus) nutarimais, 2015 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu (už 2015 m. liepos 15 d. nusikalstamą veiką), Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. (už 2015 m. gruodžio 19 d. pažeidimą), 2016 m. vasario 29 d. (už 2016 m. vasario 13 d. pažeidimus) nutarimais, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimu (už 2016 m. birželio 13 d. pažeidimus).
35. 2018 m. spalio 6 d. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, šis įvykis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi. Dėl šio įvykio pareiškėjui kilo pareiga atlyginti 31 097,97 Eur žalą AB „Lietuvos draudimas“.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad po šio įvykio, 2019 m. sausio 13 d., pareiškėjas vėl vairavo transporto priemonę, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad, būdamas teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu, nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. įrašytas į probacijos tarnybos registrą, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2017 m. spalio 10 d. planu, pareiškėjas sąmoningai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. 2019 m. kovo 18 d. paaiškinime V. R. nurodė, kad jam sunku nevairuoti, nes tai yra neatsiejama jo gyvenimo dalis.
37. Pirmiau nurodytos aplinkybės, jų seka, tos pačios rūšies pažeidimų pakartotinumas (nors pareiškėjas kaskart nurodydavo, kad gailisi juos padaręs), teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pagrindą pareiškėjo elgesį – sistemingą nusistovėjusių visuomeninio elgesio taisyklių nepaisymą – pripažinti žalingu įpročiu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme. Visuotinai priimta elgesio taisyklė – laikytis kompetentingų institucijų įstatymo pagrindu nustatytų draudimų. Nevykdančiam 2013 m. sausio 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo paskirtų nuobaudų – nesilaikančiam draudimo vairuoti transporto priemonę – pareiškėjui aktualiu (šio draudimo galiojimo) laikotarpiu buvo skiriamos baudos, didėjo pareiškėjo atlygintinos žalos dydis. Dėl įpročio vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė pareiškėjui atimta, atsirado ir žala, kuri galiausiai lėmė pareiškėjo nemokumą.
38. Minėta, tam, kad būtų galima taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, nustatęs žalingus asmens įpročius, teismas turi pareigą nustatyti, ar būtent šie žalingi įpročiai suponavo asmens nemokumą arba turėjo lemiamą įtaką tam (žr. šios nutarties 29 punktą). Pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenustatė priežastinio ryšio tarp teismo žalingu įpročiu laikytų pareiškėjo veiksmų ir jo nemokumo, nevertino, kokią įtaką pareiškėjo praeities elgesys, kurį teismas traktavo kaip žalingą įprotį, turėjo jo nemokumo būklei susiformuoti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
39. Pareiga atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ žalą (grąžinti draudimo bendrovės išmokėtą išmoką), kuri lėmė pareiškėjo skolų žymų padidėjimą ir sunkios finansinės būklės susidarymą, kilo būtent dėl pareiškėjo žalingo įpročio – draudimo vairuoti transporto priemonę sistemingo nepaisymo. Jei pareiškėjas būtų vykdęs teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pareiga atlyginti žalą AB „Lietuvos draudimas“ jam nebūtų kilusi, taigi nebūtų atsiradęs ir teismų konstatuotas pareiškėjo nemokumo faktas. Teismai nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, sudaro 39 929,19 Eur (AB „Lietuvos draudimas“ (33 135,13 Eur skolos likučio), antstolei A. Adomaitienei (1988,62 Eur vykdymo išlaidų), VMI (1805,44 Eur skolos likučio), „AAS BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje (3000 Eur skolos likučio)), ir konstatavo, kad pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (16 050 Eur), todėl pareiškėjas laikytinas nemokiu FABĮ prasme.
40. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme iš esmės lėmė 2018 m. spalio 6 d. eismo įvykis, kurį pareiškėjas sukėlė neturėdamas teisės vairuoti. 2018 m. spalio 6 d. pareiškėjo sukeltas eismo įvykis tapo jo skolų žymaus padidėjimo ir sunkios finansinės padėties susidarymo priežastimi, tai apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais ir tai įvyko dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ir kaltės. Teismas pagrįstai, spręsdamas dėl pareiškėjo žalingų įpročių FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme buvimo, 2018 m. spalio 6 d. pažeidimą vertino tiek ankstesnių, tiek vėlesnių įvykių kontekste, nes tik taip išryškėja pareiškėjo susiformavęs polinkis nesilaikyti visuotinai priimtos elgesio taisyklės – paisyti nustatytų draudimų, taip išvengiant žalos padarymo.
41. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, teisingai kvalifikavo pareiškėjo elgesį, pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjo žalingų įpročių ir jo nemokumo bei konstatavo, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kuriai esant bankroto byla negali būti keliama.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo sustabdytas Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties vykdymas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kadangi išnagrinėjus kasacinę bylą Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, jos vykdymo stabdymas, priėmus šią kasacinio teismo nutartį, savaime nustoja galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo jas priteisti nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,38 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,38 Eur (tris Eur 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas