Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1183/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14985-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,
sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei
dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,
kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui S. S.,
nukentėjusiajam D. N., jo atstovui advokatui R. T.,
nukentėjusiajai K. N.,
nukentėjusiajam N. N.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis V. G. 2022 m. balandžio 30 d., apie 14:00 val., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sugadino svetimą, D. N. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra sudavė du kartus ranka ir nenustatytu daiktu per automobilio galinę dalį ir ją apgadino, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. N. 258,42 eurų turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis V. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, 2022 m. balandžio 30 d., apie 14:02 val., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, įėjęs į D. N. prekybinį namelį, tyčia trenkė nukentėjusiajam D. N. vieną kartą iš kelio į dešinės kojos kelį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. N. fizinį skausmą.
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 14 val., jis įvarė savo priekabą taip, kad galėtų krautis prekes. Pastatęs priekabą norėjo atidengti tentą ir N. važiavo su autobusu ant jo, jis atsitraukė, D. N. sustojo, tada jis vėl norėjo kelti tentą, D. N. vėl pradėjo važiuoti, jis vėl atsitraukė, D. N. sustojo ir vėl pradėjo važiuoti. Jis tris kartus atsitraukė, tada subaladojo D. N. į automobilio galą ir apibėgęs aplink autobusą, rėkdamas paklausė, ką pastarasis daro, kad D. N. vos jo nesuvažinėjo, kad jis turėjo tris kartus atsitraukti. D. N. jam pasakė, kad eitų sau, o jis D. N. pasakė, kad jam atsibodo šitas karas, kad jie ne vienerius metus jaučia D. N. naglumą. D. N. matė, kad jis stovi ir naglai jį stūmė atbulomis. J. pasakė, kad jam nusibodo tas karas ir, kad pastaroji iškviestų policiją, nes reikia išsiaiškinti, kad visa tai baigtųsi. J. iškvietė policiją, jis dar ,,pasikoliavo“, pribėgo D. N. sūnus, pribėgo D. N. žmona, kuri atsistojo tarp jų. Jis D. N. žmonai pasakė, kad jis ginčijasi su pastarosios vyru, o ne su ja. N. iš viso nieko nesakė. Viskas tuo ir baigėsi. Laukė policijos, jis išėjo į kelią, laukė kol policija atvažiuos, kad jiems nereikėtų ieškoti konflikto vietos. Su D. N. neturėjo jokio fizinio kontakto ir viskas vyko ant pravažiavimo takelio. Viskas vyko vartelių ribose, kurie atsidaro į pravažiavimo taką, jis į patį namelį nėjo. Buvo pilna prekybininkų, kurie tikrai matė įvykį, bet jie nenori eiti liudyti, nes bijo, nenori problemų. Liudyti sutiko tik viena L.. Tas konfliktas vyko ne vienerius metus. Taip, jis D. N. pasakė, kad yra karininkas ir D. N. nenusileis. Prieš teismą jis nuėjo pas D. N. ir pasakė, kad susitaikytų ir viską pamirštų. Jis nieko nepadarė. Nusprendė eiti taikytis, nes turi pakankamai skausmo, kad dar tampytųsi po teismus, ieškotų kažkokios tiesos, kuri neegzistuoja. Policija neatvažiavo. Policija perskambino po pusvalandžio ir paklausė, ar dar vyksta konfliktas, J. pasakė, kad konfliktas nebevyksta, kad muštynių nebuvo ir policija nebeatvažiavo. Policija telefonu sakė, kad jis pirmadienį atvažiuotų ir parašytų pareiškimą, tai jis ir padarė, nuvažiavo pirmadienį ir parašė pareiškimą. Parašė, kad jis noriu tik vieno dalyko, kad policija pasikalbėtų su N. ir pastarasis jį paliktų ramybėje.
Policiją kvietė, nes norėjo, kad policija užbaigtų tą konfliktą, kurio jis neturėjo galimybės užbaigti. Nežino asmenų, kurie matė konfliktą pavardžių, bet S. su R. tai tikrai matė konfliktą, nes stovi šalia. Pastarieji matė, kad jis buvo ant tako. Jų prekybinis namelis per vieną namelį šone. Jis turi vieną prekybinį namelį. Nukentėjusieji turi penkis prekybinius namelius. Buvo gavęs pasiūlymą parduoti savo prekybos namelį ir užleisti savo vietą. Tas pasiūlymas buvo pateiktas prieš kelis metus. Jis sakė, kad gali išeiti, jei bus geresnės sąlygos, tai reiškia išeitų į dvigubą namelį. Jis buvo su darbinėmis pirštinėmis, kai automobilį stūmė link jo. Jo automobilis užsikuria be raktų, todėl nenaudoja jokių raktų. Rankose neturėjo jokių raktų, buvo tik su darbinėmis pirštinėmis. Priekabos tentas nesitvirtina, jei būna vėjas jį prikabina su gumomis. Į nukentėjusiųjų namelį nebuvo įėjęs. Jis nebuvo peržengęs namelio slenksčio, visas konfliktas vyko namelio prieigose.
Raktų turi, bet jie būna mašinoje. N. automobilio neapgadino, jis pabeldė su dešine ranka, nes D. N. stūmė jį atgal. Į stiklą pabarškino su dešine ranka, kad D. N. sustotų. Nežino, iš kur atsirado apgadinimas. Jis tiesiog kovojo už save, nes su tuo automobiliu D. N. jį stūmė. Jis šaukė, klausė D. N., ką pastarasis daro, ar nori jį suvažinėti, nes naglai jį stumdė su automobiliu. Jam nebuvo naujiena, kad automobilis buvo stumiamas link jo priekabos, tai buvo įprasta, bet anksčiau jie prasilenkdavo, tai dėl to jie nekonfliktuodavo. Kai sudavė smūgius, jis buvo link savo priekabos galo krašto. Į kairę pusę jis neturėjo kur trauktis, o jei trauktis į dešinę pusę, būtų turėjęs bėgti atbulomis ir apibėgti automobilį. Automobilis sustojo tik tada, kai jis sudavė smūgius. Jis tada buvo automobilio gale iš kairės pusės. Kai jis apibėgo aplink automobilį prie vairuotojo durų, N. dar nebuvo išlipęs. Kai jis keikėsi, tada D. N. išlipo iš automobilio, N. tuo metu dar nebuvo, o už kelių sekundžių atėjo N.. Nematė, kur pabeldimo į automobilį momentu buvo N. ir N.. J. D. buvo prie jų namelio įėjimo. Jų namelio įėjimas yra šalia nukentėjusiųjų įėjimo, jie ribojasi siena. Negali pasakyti, ar už jo buvo žmonių, kai beldė į automobilio galą. Prisiekia, kad jis prie N. neprisilietė. Nežino, kodėl nukentėjusieji teigia, kad jis smurtavo. Jis atėjęs į turgų pasakė, kad susitaikytų, nes buvo per sunku viską ištverti, pasakė, kad paspaustų rankas, kad atsiimtų savo bylą, ieškinį. D. N. pasakė, kad nebeįmanoma atsisakyti, kad pasamdytas advokatas, kad sumokėta advokatui 1000 Eur. Jis keikėsi, sudavė į automobilį su ranka, kad apsaugotų save, bet smurto prieš D. N. nenaudojo.
Jam buvo išaiškintos susitaikymo sąlygos, bet kodėl jis turiu prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Kai automobilis važiavo jam nebuvo, kur trauktis. Jis apibėgo automobilį, kai šis sustojo. Kiek jam žinoma nėra kažkokios nustatytos tvarkos dėl automobilių judėjimo toje vietoje. Tikrai nežino, iš kur tas sužalojimas pas nukentėjusįjį.
Pradžioje D. važiavo ir nepristabdė, jis turėjo iš karto trauktis. Vienintelė J. sakė, kad pasitrauktų, nes jį suvažinės. Po to įvykio tas mikroautobusas buvo dingęs apie porą savaičių. Kai mikroautobusą pamatė, jis buvo nublizgintas, nušveistas, kaip naujai perdažytas. Jis žinojo, kurioje vietoje turi sustoti mikroautobusas, kai šis važiavo, nes daugmaž toje pačioje vietoje sustoja. Per tą laikotarpį, po įvykio, D. N. kraunant prekes nepastebėjo, kad kažkas negerai būtų su koja.
Jis nespėjo užsimesti tento ant priekabos. Jis nesakė, kad tris kartus stūmė į krūtinę. Konfliktas buvo šone ties vairuotojo durimis. Namelyje konflikto nebuvo, jis buvo ant pravažiavimo tako.
Tyrimo metu prašė tyrėjos, kad pereitų per turgų ir paklausinėtų apie jį. Jis nekonfliktuoja su žmonėmis. N. visi bijo, nes šis buvęs policininkas, kad neturėtų problemų.
Nukentėjusysis D. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko praėjusių metų balandžio 30 d., tarp 13-14 valandos jis varėsi automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ iš turgaus aikštelės į savo turgavietės vietą, kad susidėtų prekes. Važiuojant atbuline eiga turi įsukti į ,,L“ formos įvažiavimą, tai kol jis įsuko į tą įvažiavimą, matė, kad V. G. stovėjo prie savo priekabos ir žiūrėjo, kaip jis sukuosi. Jam privažiavus prie savo namelio, kaltinamasis stovėjo viduryje kelio, tada jis sustojo ir žiūrėjo, ką kaltinamasis darys. Kaltinamasis laukė ir paskui priėjo prie savo priekabos, užmetė tentą ir pasitraukė į priekabos priekį prie rato, kur yra kablys. Tada jis dar pavažiavo apie metrą ir sustojo. Išlipdamas iš automobilio išgirdo trenksmą į stiklą, tokį garsą lyg kažkas suduotų, uždarė dureles ir dar kažkoks garsas buvo, bet jis nuėjo į kairę pusę kelti tašes, kad nunešti į automobilį. Tada išgirdo ateinantį V., kuris šaukė: ,,ką tu vafliau čia darai, jau seniai karą su tavimi reikia pradėti“. Kaltinamasis priėjo prie jo ir spyrė kairiu keliu jam į dešinį kelią. Jis traukėsi ir kaltinamasis su ranka jam sudavė į petį, tai jis nuo kaltinamojo atsitraukė, žmona stojo į vidurį, jis apsisuko ir išbėgo iš namelio, kad visi matytų. Kaltinamasis bandė jį vytis, bet žmona užstojo, tai kaltinamasis apstumdė jo žmoną. Kaltinamasis pastoviai keikėsi, vadino jį vafliumi, aiškino, kad su juo seniai reikėjo karą pradėti. Kai jis išėjo, kad visi matytų, tada kaltinamasis jau nebesimušė, išėjo pastarojo sugyventinė, pradėjo šaukti, kad jis teistas ir jam dar blogiau bus, nes iškvies policiją. V. sakė, kad yra karininkas ir, kad nežino, kas pastarasis toks yra, bet jis kaltinamajam pasakė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini) ir kariautų, nes jis nenori jokio karo pradėti. Paskui pastarieji nurimo, nuėjo į savo namelį, išgirdo, kad kaltinamojo sugyventinė kvietė policiją, laukė policijos, susidėjo prekes ir, kai per maždaug 40 minučių neatvažiavo policija jie (nukentėjusieji) išvažiavo. Grįžęs į namus pamatė, kad apgadintas automobilis, tai persirengęs nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą, policija nufotografavo automobilį, kadangi skaudėjo kelį, nuvažiavo į priėmimo skyrių, ten apžiūrėjo chirurgas, peršvietė, lūžių nebuvo, išrašė vaistų, kad pasiteptų ir grįžo namo.
Įvykį dar matė jo žmona ir sūnus, daugiau niekas negalėjo matyti, nes viskas vyko uždaroje patalpoje, t. y. namelyje. Nukentėjusieji turi tris prekybinius namelius. Nameliai yra vienas priešais kitą. Automobilis buvo per įvažiavimo vidurį. Kaltinamasis stovėjo viduryje kelio, kai jis stūmė automobilį. Kaltinamasis dar nebuvo pradėjęs krauti prekių į priekabą. Tai buvo įprasta darbo diena, visą laiką taip darydavo ir visada taip kraudavo prekes. Iki to įvykio su kaltinamuoju nebuvo jokių santykių, jie nebendraudavo. Su visais kitais asmenimis, kurie prekiauja, bendrauja, sutaria, nėra jokių problemų. Mato, kad kaltinamasis eina pas kitus prekeivius, kalbina, bet pas pastarąjį niekas neateina. Automobilis priklauso žmonai. Byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, kurį palaiko. Neturtinė žala pasireiškė, nes nepraėjo kelio skausmai, buvo laikas, kai labai sunkiai paėjo. Šiuo metu negali pagrįsti aplinkybių, kaip sumažėjo jo bendravimo galimybės. Gydymo įstaigose lankėsi, kai prasidėjo skausmai, vasarą negalėjo važinėti su dviračiu, šuns negali išvesti pavedžioti. Jis patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų, skaudėjo kelį. Dėl trenkimo į petį fizinio skausmo nepatyrė. Peties jam neskaudėjo. Fizinis skausmas jam buvo sukeltas namelyje. Kaltinamasis ėjo aplink mano mašiną ir įėjo pas jį į namelį, rankose kaltinamasis nieko neturėjo, buvo su pirštinėmis, paskui kaltinamąjį į namelį įėjo nukentėjusiojo žmona ir sūnus. Po policijos nuvyko į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nustatė, kad kelis buvo paraudęs, lūžių nebuvo.
Kai išgirdo smūgį į automobilio galą, jis jau buvo sustojęs ir išjungęs automobilio variklį. Nėjo pažiūrėti, iš kur tas smūgis, nes nenorėjo konfliktuoti. Žmona stovėjo automobilio gale. Žmona paskui pasakė, kad kaltinamasis sudavė su ranka į automobilį. Automobilis yra bendras jų šeimos turtas, bet jį vairuoja tik jis, žmona jo nevairuoja. Automobilis buvo nubrėžtas, tai jis nuvažiavo į servisą ir ten apskaičiavo, kiek kainavo būtent to apgadinimo tvarkymas. Po to įvykio automobilį tvarkė, jis jau yra sutvarkytas. Nežino, kodėl kaltinamasis nori pradėti karą. Jie niekada su kaltinamuoju nebendraudavo. Kaltinamasis turėjo galvoje, kad būtent su juo karą reikėjo seniai pradėti. Kaltinamojo sugyventinė kvietė policiją, nes norėjo jam blogiau padaryti, šaukė, kad yra teistas.
Jis nėra teistas. Buvo tokia situacija, kad susimušė su sūnėnu, kuris parašė pareiškimą, bet ikiteisminis nutrauktas pagal laidavimą. Kaltinamajam ir jo sugyventinei buvo žinomos tos aplinkybės.
Girnelės pažeidimas atsirado po to įvykio, nes po to jam atsirado toks kaip dūrimas. Jokių traumų neturėjo, tai sužalojimai padaryti dėl jo. Po to įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją, pas chirurgą. Jo šeimos gydytoja yra B., kuri dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais ,, (duomenys neskelbtini)“. Nebuvo tokio momento, kad jam važiuojant kaltinamasis būtų atsidūręs aklojoje zonoje.
Iki įvykio užsiėmė prekyba. Pradžioje buvo sunku vaikščioti, kelis kartus nevažiavo į turgų. Dėl kelio skausmų nevažiuoja į (duomenys neskelbtini) turgų. Tai trunka visą vasarą. Iki įvykio pabėgiodavo, su dviračiu važiuodavo. Su dviračiais važinėdavo visą vasarą, o dabar, kad palengvinti apkrovą keliui, nusipirko elektrinį dviratį. Po įvykio tokiais tarpais užeina skausmai, kartais praeina. Su draugais vasarą važinėdavo su dviračiais. Su tais draugais susitinka, išvažiuoja rečiau, tai bendravimas sumažėjęs. Kelio skausmas keitėsi, užeina skauda, užeina praeina. Kelio klausimu į gydytojus kreipėsi po pusės metų, nes pradžioje skaudėjo, paskui buvo praėję, po to ir vėl užėjo. Radiologiniai tyrimai buvo daryti tris kartus. Sausio 18 dieną eis pas gydytoją, kuris pasakys, kas čia yra su keliu. Galės pateikti iš gydytojo medicininius dokumentus, kas buvo nustatyta.
V. buvo trečiadienį atėjęs į turgų, atsiprašė ir sakė, kad nereikalautų pinigų iš jo. Su kaltinamuoju susitaikytų, jei susitartų dėl ieškinio sumos.
Jis nekvietė policijos, nes girdėjo, kad kaltinamasis su sugyventine iškvietė policiją. Jei V. būtų norėjęs, būtų apėjęs jo automobilį ir pro jo priekį būtų įėjęs į savo namelį, bet kaltinamasis ėjo ne į savo namelį, o atėjo pas jį. Kaltinamasis nėjo pas save į namelį, pastarasis įėjo pas jį į namelį ir iš karto jam spyrė. Mašinai remontavo daugiau detalių. Iš viso už automobilio remontą sumokėjo 1200 eurų, o už tą apgadinimą yra paskaičiuota, kiek kainavo būtent to apgadinimo remontas. Gale, kairėje pusėje buvo nubraižymas. Buvo padarytas vienas dryžis ir įlenkimas. Autoservise pagal formulę paskaičiavo, kiek kainavo to apgadinimo remontas.
Iš jo namelio nėra praėjimo į kitus namelius. V. nereikėjo įeiti į jo namelį, kad kaltinamasis praeitų į savo namelį.
Dėl sužalojimų į medikus anksčiau nesikreipė, nes galvojo, kad praeis. Kreipimasis į medikus nėra susijęs su bylos nagrinėjimo teisme pradžia.
Jis neblizgino to mikroautobuso, pastoviai su juo važiavo. Dažė tą detalę, kurioje buvo nubrėžimai, tai kairės pusės šonas. Servisas dažė visą detalę. Nematavo, koks tos detalės plotas.
Nukentėjusioji K. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko balandžio 30 d. apie pietus. Į darbo pabaigą krovėsi prekes ir jos vyras nuėjo atsivaryti automobilį. Ji savo namelio priekyje krovėsi prekes, kad matytų, kaip vyras važiuoja atbulas. Ji kraudama prekes matė, kad vyras atvažiuoja ir stebėjo, kaip pastarasis važiuoja. Sūnus krovėsi prekes kitame namelyje. Pamatė, kad vyras sustojo, nes tuo metu V. G. atėjo prie savo priekabos, atsidengė tentą ir laukė, ką darys jos vyras. Jei V. būtų norėjęs įeiti į savo namelį, būtų galėjęs tą padaryti, nes jos vyras buvo sustojęs, bet kaltinamasis norėjo išprovokuoti jos vyrą, nes kaltinamasis tą dieną jau nuo ryto mėtė replikas, bet jie stengėsi net nežiūrėti į jų pusę. Paskui jos vyras toliau važiavo atbulas, privažiavo prie savo vietos, tada V. susinervinęs su viena ranka trenkė porą kartų į stiklą, po to su kita ranka trenkė į mašinos kairę pusę, bet toje rankoje jis tikrai kažką turėjo, kaip raktelius, gal spynelę. Po to, kai trenkė į mašiną, kaltinamasis puolė bėgti aplink jų mašiną link jos vyro pastarąjį keikdamas, o ji bėgo iš paskos, nes matė, kad kažkas bus. Ji bėgo paskui V., o paskui ją atbėgo sūnus ir tada viskas prasidėjo. V. spyrė vyrui į kelį, sudavė į ranką, tada ji kaltinamajam liepė eiti į savo vietą ir leisti jiems dirbti.
Į kairės pusės durelių stiklą kaltinamasis trenkė su viena ranka, o į metalą trenkė su kita ranka. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo su pirštinėmis. Trenkimo momentas buvo tada, kai automobilis buvo sustojęs ir variklis išjungtas. Smurtas jos vyro atžvilgiu buvo jų namelyje. Ji tik matė, kad kaltinamasis iš kojos į koją dėjo vyrui. Kaltinamasis sukėlė jai didelį išgąstį ir patyrė šoką. Šaukė, kad eitų į savo vietą ir leistų jiems dirbti. Ji stojo į tarpą, kad nemuštų vyro ir kaltinamasis ją pastūmė. Kaltinamasis praėjo pro ją ir užkabino su petimi, tai taip ir pastūmė. N. atbėgo iš karto po jos, tai sūnus smūgius turėjo matyti. Po to įvykio pradžioje vyrui skaudėjo kelį, tepėsi tepalus, vyniojo elastinį bintą ir vaikščiodavo. Paskui lyg buvo praėję ir vėl užėjo, o dabar vėl paūmėjo. Jos vyras sveikas žmogus, aktyviai leidžia laisvalaikį, važinėdavo su dviračiais, slidinėdavo su slidėmis. Po to įvykio slidinėti negali, su dviračiu važinėja mažiau.
Kai automobilis sustojo, V. buvo praktiškai šalia jos kairėje automobilio pusėje. Į stiklą sudavė du kartus su delnu, o su metalu sudavė vieną kartą. Iš viso buvo suduoti trys smūgiai. V. pas juos į namelį įėjo pirmą kartą. Ji patyrė šoką, jau vien kai pasakė, kad nežino ant ko užsirovė, kad seniai su jais reikėjo pradėti karą. Matė, kad vyrui koją skaudžiai užgavo, nes vyras išlėkė iš namelio. Po to ji stojo į tarpą, kad juos atskirtų, kad kaltinamasis nebepultų. V. jos asmeniškai neatsiprašė. Negirdėjo, kai kaltinamasis atsiprašė jos vyro, ji buvau namie.
Nukentėjusysis N. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis krovėsi prekes priešais namelį, tėvas parvažiavo, jis toliau krovėsi ir išgirdo garsą, kai trenkė iš kažko, tokį kaip metalas į metalą. G. nervuodamasis praėjo pro jį, mama paskui kaltinamąjį ir paskui jis nuėjo. G. visaip pravardžiavo tėvą, vadino vafliumi, grasino karu. Matė, kai tėvui spyrė iš kojos į kelį, jam atrodo iš kairės kojos į dešinę, tada iš rankos sudavė į petį. Kai jie atėjo, mama iš karto stojo į tarpą, tada G. nieko nebedarė. Įėjęs į namelį matė G. nugarą, o tėvo priekį. Jis retai būna, bet kiek yra girdėjęs, tai tėvai su kaltinamuoju nebendraudavo. Prekių pakrovimas, iškrovimas, automobilio privarymas šalia visada būna. Jokių problemų nebūdavo dėl automobilio privarymo, susikraudavo ir išvažiuodavo. Smūgį į mašiną jis girdėjo, bet jo nematė. Tėvas pasakodavo, kad skaudą kelį, kad kreipėsi į gydytojus. Kiek žino kaltinamasis neatsiprašė ir neatlygino žalos.
Nematė sugadinimo ant automobilio, nes nežiūrėjo, nebuvo įdomu. Šitą situaciją vertina neigiamai. Tuo metu buvo išsigandęs, buvo nejauku, bent konkrečiai jam nieko nebuvo pasakyta ar padaryta. Jo niekas neatsiprašė.
Specialistas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo išvadą, kurią teikė šioje byloje, tvirtina. Jis nemato, kad išvadoje būtų užfiksavęs kažkokius paraudimus. 2022 m. gegužės 3 d. teismo medicininio apžiūrėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių sužalojimo žymių ant nukentėjusiojo kūno.
Specialistui J. S. peržiūrėjus nukentėjusiojo D. N. pateiktus medicininius dokumentus (2 t., b. l. 138 - 144), specialistas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta atlikus magnetinio rezonanso tyrimą 2023 m. sausio 2 d., neturi priežastinio su daugiau kaip prieš pusę metų padarytais kūno sužalojimais, todėl jam nėra pagrindo keisti specialisto išvados. Kelio edema, tai patinimas, po traumos tokių pakitimų nebuvo nustatyta. (duomenys neskelbtini) neturi priežastinio ryšio su įvykio aplinkybėse nurodyta trauma, tai yra savarankiškas susirgimas, liga. Nedidelis skysčių kiekis kelio sąnaryje yra cistos išraiška. Ūminiame periode po traumos sužalojimų nebuvo nustatyta sužalojimų. Nuo įvykio iki patvirtintos diagnozės praėjo daugiau nei pusė metų ir toks vėlyvas diagnozavimas neturi jokio priežastinio ryšio. (duomenys neskelbtini) tikrai negali būti dėl traumos, tai susirgimas. (duomenys neskelbtini) neturi priežastinio ryšio su patirta trauma. Žiūrėdamas į išrašus, kurie buvo pateikti iš ligoninės, jis ką tik padarė išvadą, kažkokių papildomų dokumentų nereikia. Specifinis požymis dėl smūgio į kelio sąnarį yra kraujosruva, tai kraujo išsiliejimas į sąnarį, o tokie požymiai nebuvo diagnozuoti. Edema yra ne specifinė organizmo reakcija į kažkokį dirgiklį. Jei pats buvo nukentėjusysis D. N. atvykęs, tai žino, kas su juo buvo daroma atliekant tyrimą.
Liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra pakviesta dėl konflikto, kuris vyko (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Darbo pabaigoje įvyko konfliktas tarp V. ir D.. Jie ginčijosi dėl to, kad kažkas ne taip įvažiavo. Girdėjo, kad buvo pakelti tonai, keiksmažodžiai. V. jau buvo įvažiavęs, tada atvažiavo D.. Kai ji išgirdo pakeltus balso tonus, tada išlindo iš savo namuko ir matė, kad jie tiesiog ginčijosi. Ginčas vyko take. Bent jau tiek kiek ji matė konfliktas vyko take. Konfliktą matė iki to momento, kol J. pasakė, kad išsikvies policiją ir tada ji ėjo atsivaryti savo autobusiuką, kad susikrautų prekes ir išvažiuotų. Nebematė, ką veikė konflikto dalyviai, kai išėjo atsivaryti savo autobusiuko, bet lyg tai tuo momentu ten jau buvo ramu, nes laukė atvykstančios policijos. Policiją kvietė V. su J.. Jie visi maždaug turi savo eilę, maždaug žino savo laiką, tai važiuoja ir kraunasi. Pagal eilę gaunasi taip, kad pirmiau įvažiuoja V., paskui D., o tada ji atvažiuoja, kad netrukdytų vieni kitiems. Būna, kad suvažiuoja vienu metu. Tokiu atveju laukia kol vienas iš kolegų baigs darbą. Dažniausiai ji važiuoja, kai pamato, kad jau įvažiavęs V. ir D.. Ji asmeniškai nepažįsta D. ir V.. Darbe jie nebendrauja. Asmeniškai kolegų nepažįsta, šiaip pasisveikina ir tiek. Neužfiksavo, kad anksčiau būtų buvę kažkokių rimtų konfliktų. Nežino, ar D. su kažkuo yra konfliktavęs.
Konflikto metu nematė kontakto tarp žmonių ir nematė, kad kažkas liestų automobilį. Jie buvo šalia D. automobilio, kai pamatė, kad jie konfliktuoja. Jie buvo ties automobilio vairuotojo pusės šonu. Nematė, kad jie būtų užėję į D. prekybos namelį. Nematė, kur buvo D. žmona, sūnus. Apskritai tą dieną matė, kad D. žmona ir sūnus buvo turguje.
Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Didesnis konfliktas įvyko būtent tą dieną, o ta tvarka nėra labai taiki. Yra girdėjusi, kad D. su V. ne kartą yra vyriškai, aukštesniais tonais pasižodžiavę. Nežino, kuris nesilaiko įvažiavimų tvarkos. D. yra toks aštresnis žmogus, tai jai atrodo, kad šis konfliktiškesnis. D. su ja nėra konfliktavęs.
Kai suvažiavo autobusiukai ji išgirdo pakeltus tonus, išlindusi pamatė, kad jie tarpusavyje pykstasi. Išėjusi iš savo namelio ji matė, kad jie yra prie automobilio. Šalia jų buvo J., nematė, kur tuo momentu buvo K.. Tuo momentu namelį, kuriame dirba nukentėjusysis ir K., užstojo automobilis. Ji išgirdau konfliktą ir išlindo pažiūrėti, kas ten vyksta. Matė, kai įvažiavo autobusiukas. Kai jis pravažiavo, praėjo gal minutė ir išgirdo konfliktą. Matė, kad kaltinamasis priekabą atsivarė anksčiau. Nematė, ar kaltinamasis ką nors darė prie savo priekabos. Nepamena, ar kaltinamojo priekaba buvo su kažkuo uždengta tuo metu. Tikrai nepamena, kurio pirmo balsą išgirdo.
Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus viską atsiminė geriau. Jai atrodė, kad V. supyko, nes jam vos neužvažiavo ant kojų, nes šis stovėjo arti priekabos. Autobusiukas važiavo, o V. stovėjo šalia savo priekabos. Nežino, ar G. turėjo galimybę atsidengti priekabą, kol nukentėjusysis įsuko į tą vietą. Nematė, iš kur V. atėjo prie tavo automobilio durelių.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis ir jai yra išaiškinta teisė, kad ji gali neduoti parodymų apie V. G. ar neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus, tačiau ji parodymus duoti sutinka. Gali paaiškinti, kad dirba pagal verslo liudijimą ir kartu su V. G. turi (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekybinį namelį, bei prekiauja rūbais. Šalia jų prekybinio namelio, taip pat, rūbais prekiauja D. N. su šeima, jie viso turi penkis prekybinius namelius. Jau dešimt metų jie jaučia nuolatinę įtampą iš jų pusės, dažnai užstato savo mikroautobusą, kad jie negalėtų privažiuoti prie savo namelio, būna, kad neišjungia variklio, kad išmetamų dujų kvapas eitų į jų namelį, tiesiog elgiasi vaikiškai. Vietų jie užsipirko tam tiek, kad jie bankrutuotų ir išeitų, netgi yra pasiūlę iš jų nupirkti namelį, kad tik jais atsikratyti. Šiuo metu visiškai peržengė visas ribas, maždaug prieš mėnesį laiko, tiksliai datos pasakyti negali, nes nepamena, apie 13-13.30 val. tiksliai laiko dabar nepamena, V. prisivarė prie savo namelio savo priekabą, nes norėjo susikrauti prekes, tačiau pasistatė taip, kad neužstatyti pravažiavimo tako. V. norėjo nuimti tentą, o tuo metu D. N. atbuline eiga važiavo pravažiavimo taku palei jų namelį. V. tuo metu stovėjo šone, ant tako, nes kitaip negalėjo nuimti tento, o D. važiavo net nestabdydamas, ji ėmė šaukti, kad V. pasitrauktų, nes D. jį kliudys. V. ėmė trauktis atbulom, kad išvengti užvažiavimo, o D. ir toliau važiavo, tai V. ėmė trankyti į jo mikroautobuso galines dureles ir šaukė „ką tu darai?“ Jis sudavė su delnu, rankose jis nieko neturėjo, jo tikslas buvo, kad D. sustotų. D. sustojo ir išlipo iš mikroautobuso, o V. jam pasakė „vaikine, per pavojingai žaisti pradėjai“ ar kažką panašaus. D. ėmė jį vadinti „snargliapučiu“, bei varyti į (duomenys neskelbtini) kariauti, nes V. yra (duomenys neskelbtini) ir taip žodis po žodžio kilo tarp jų žodinis konfliktas, kurio metu abu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau grasinančių kažkokių žodžių nebuvo išsakyta. V. jai pasakė iškviesti policiją, kad šie atvyktų ir išsiaiškintų, nes toliau taip tęstis nebegali. Ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, o V. nuėjo ant kelio, kad apsiraminti ir laukti, kol atvyks pareigūnai. Pokalbio metu operatorė jos paklausė, ar vyksta muštynės, ji atsakė, kad ne, kad tik mėgino užvažiuoti ir konfliktuoja žodžiu, nes muštynių jokių nebuvo, jie vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Policija taip ir neatvažiavo, tai pirmadienį kartu su V. nuvyko į policiją parašyti pareiškimo. Jau, kaip minėjo, V. jokios fizinės jėgos nenaudojo, jie abu sukonfliktavo tik žodžiu, į jų prekybinį namelį įėjęs nebuvo. Ji mano, kad aplinkiniai prekybininkai matė ir girdėjo jų konfliktą, tačiau ji jų kontaktinių duomenų neturi. Taip pat, tuo metu buvo D. sūnus N., kur buvo jo žmona, ji nematė, nes užstojo vaizdą mikroautobusas, o tik girdėjo ją šaukiant, kad nieko čia neįvyko. Visas konfliktas vyko ant pravažiavimo tako, tarp jų ir D. prekybinių namelių. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 166-167).
Iš D. N. pareiškimo matyti, jog D. N. 2022 m. balandžio 30 d. nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 14:00 val., jam būnant Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) esančiame „(duomenys neskelbtini) turguje“ kilo konfliktas su šalia stovinčiu prekeiviu V. G., daugiau jo anketinių duomenų nežino, dėl to, jog jis pristūmė savo automobilį per arti jo priekabos ir šis negalėjo praeiti. V. G. priėjęs prie jo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš rankos trenkė į automobilio galines kairės pusės duris, bei vieną kartą į tas pačias duris trenkė su kažkokiu daiktu ir jas apgadino. Taip pat, apėjės iš kitos pusės ir priėjęs prie jo, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, vadindamas jį (vafliumi), vieną kartą iš kojos kelio trenkė į jo dešinės kojos kelį, bei vieną kartą trenkė iš rankos į kairį petį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8–10).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis, stovintis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–23).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, jog telefonu 2022 m. balandžio 30 d. 13.42 val. buvo pranešta apie tai, kad turguje vyksta žodinis konfliktas su autobuso vairuotoju dėl jo važiavimo 1 take, o 2022 m. gegužės 2 d. 15.29 val. V. G. pateikė pareiškimą, jog konfliktuoja su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju D. N. dėl pastarojo važiavimo (1 t., b. l. 29–30, 34–35).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis su BPC darbuotoja (1 t., b. l. 31–32).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota vizualinė D. N. apžiūra, kurios metu apžiūrint asmenį kiek matosi išorinių sužalojimų nestebima, asmuo patirtus sužalojimus parodys medicinos ekspertams (1 t., b. l. 36–40).
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis D. N. iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino V. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 56–61).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. N. kūne sužalojimų nėra, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių (kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių) D. N. kūne (1 t., b. l. 81).
Iš remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remonto (dažymo) darbai kainavo 258,42 Eur (1 t., b. l. 82).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 1).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija
Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Baudžiamoji atsakomybė už turto sugadinimą ar sunaikinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 190 straipsniu, kyla, kai turto vertė viršija 5 MGL, t. y. 250 Eur. Teismų praktikoje pasisakoma, jog tuo atveju, kai nereikia keisti sugadinto automobilio detalių, o tik jas suremontuoti, sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su nukentėjusiojo pateiktoje sąmatoje nurodyta sugadinto turto atkuriamąja verte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017), tokiam traktavimui pritariama ir kitose kasacinėse nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021).
Šioje byloje V. G. kaltinamas tyčią žodinio konflikto metu sugadinęs D. N. priklausantį kaltinime nurodomą automobilį, suduodamas į automobilį du kartus ranka ir tyrimo metu nenustatytu daiktu per automobilio galinę dalį, taip sugadinant turtą – automobilį (jo dalį) už 258,42 Eur (BK 187 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu kaltinamojo V. G. kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Pažymėtina, kad V. G. nors teisiamojo posėdžio metu ir neigė sugadinęs nukentėjusiojo automobilį, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku iš tiesų konfliktavo su nukentėjusiuoju D. N.. Kaltinamasis patvirtino, jog D. N. stūmė atbuline eiga kaltinime nurodomą automobilį link kaltinamojo ir todėl kaltinamasis sudavė smūgius (kaltinamasis tai įvardija kaip smūgių sudavimą, subaladojimą, pabeldimą) į nukentėjusiojo vairuoto automobilio galinę dalį, į automobilio galinį stiklą, ir pasak kaltinamojo automobilis sustojo tik tada, kai kaltinamasis sudavė smūgius, tuo metu, kai buvo suduodami smūgiui į automobilio galinę dalį, kaltinamasis buvęs nukentėjusiojo automobilio galo kairėje pusėje. Teismo vertinimu šie kaltinamojo parodymai iš dalies patvirtina pastarojo kaltę dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo, kadangi minėti parodymai rodo, jog kaltinamasis neneigia, jog tyčinį kontaktą (pasak kaltinamojo smūgiai į nukentėjusiojo automobilio galinę dalį buvo suduoti saugantis, kad nebūtų ant kaltinamojo užvažiuota) su nukentėjusiojo automobiliu turėjo, t. y. patvirtina smūgiavęs į kaltinime nurodomo automobilio galinę kairę dalį.
V. G. kaltę dėl svetimo turto apgadinimo patvirtina ir nukentėjusiųjų D. N., K. N., N. N. parodymai duoti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. N. parodymų teisme, nukentėjusysis parodė, jog stumdamas automobilį atbuline eiga matė, kad automobilio stūmimo kryptimi buvo kaltinamasis, todėl buvo sustojęs ir palaukė kol kaltinamasis pasitraukė prie savo automobilio priekabos galo ir tuomet nukentėjusysis savo automobilį, kuris yra bendras šeimos turtas, pastūmęs atbuline eiga dar apie metrą sustojo, o išlipdamas iš automobilio išgirdo trenksmą į stiklą, tokį garsą lyg kažkas suduotų, tuomet uždarė dureles ir dar kažkoks garsas buvo, bet jis nuėjo kelti tašes į automobilį, tačiau tuo metu prasidėjo žodinis konfliktas su kaltinamuoju. Be kita ko, D. N. nurodė, jog automobilio apgadinimą pamatė tik grįžęs į namus, automobilis buvo nubrėžtas, todėl persirengė ir nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimą, kur policija automobilį nufotografavo. Smūgį į automobilio galą išgirdo, kai automobilis buvo sustojęs ir buvo išjungtas variklis, nėjo iškarto pasižiūrėti iš kur tas smūgis, kadangi nenorėjo konfliktuoti, žmona stovėjo automobilio gale. Taip pat nukentėjusysis D. N. nurodė, kad automobilio apgadinimą (nubraižymą automobilio galo kairėje pusėje) tvarkė autoservisas, kuriame ir buvo paskaičiuotas šio apgadinimo remontas. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl automobilio apgadinimo D. N. nurodė ir savo pareiškime policijai (1 t., b. l. 8–10).
Nukentėjusiosios K. N. parodymai patvirtina D. N. parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir kartu patvirtina kaltinamojo kaltę dėl automobilio apgadinimo. Pastebėtina, jog K. N. teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog matė, kaip jos vyras D. N. stūmė automobilį atbuline eiga link kaltinamojo, matė, jog kaltinamasis turėjo galimybę įeiti į savo prekybinį namelį, nes nukentėjusiosios vyras buvo sustojęs. Be kita ko, nukentėjusioji K. N. patvirtino, jog matė kaltinamąjį suduodant viena ranka keletą kartų į kairės pusės durelių stiklą ir vieną kartą trenkus kita ranka į kairę automobilio metalinę dalį, o rankoje, kuria buvo trenkta į automobilio metalinę dalį, V. G. turėjęs kažkokį daiktą, smūgiai į automobilį buvo atlikti automobiliui sustojus ir esant išjungtam varikliui. Nukentėjusysis N. N. taipogi parodė, jog matė tėvą D. N. pravažiuojant su automobiliu, jam, N. N., kraunantis prekes, pastarasis išgirdo garsą, kai trenkė iš kažko, tokį kaip metalas į metalą, automobilio apgadinimo nematė, nes nežiūrėjo.
Teismo vertinimu, minėti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. G. trenkė ne tik į automobilio galinių kairės pusės durelių stiklą du kartus, tačiau ir tai, jog vieną kartą trenkė į minėto automobilio galinę kairę dalį, laikydamas rankoje nenustatytą daiktą, ir taip apgadindamas nukentėjusiojo D. N. vairuotą automobilį. Pagrindo netikėti nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais nukentėjusiųjų parodymais, teismas neturi. Pastebėtina, jog iš byloje esančio įvykio apžiūros protokolo ir jo priedų (1 t., b. l. 18–23) matyti ant kaltinime nurodomo automobilio galinės kairės pusės stiklo esant rankos antspaudą, ir beveik tokiame pačiame aukštyje, šalia rankos antspaudo, esantį apgadintą galinį kairės pusės automobilio durų rėmą, kas vėlgi patvirtina nukentėjusiųjų parodymus dėl automobilio apgadinimo aplinkybių. Tai, jog automobilio apgadinimai viršija 5 MGL, t. y. 250 Eur sumą patvirtina byloje esanti automobilio remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82), kurioje nurodoma, jog automobilio remonto suma lygi 258,42 Eur, be kita ko, nukentėjusysis D. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šioje sąmatoje nurodyta suma yra tik už kaltinime nurodomo apgadinto automobilio dalies remontą. Teismo vertinimu pagrindo nesivadovauti byloje pateikta automobilio detalės remonto sąmata, nėra.
Teismo neįtikina kaltinamojo pateikta versija, neva jis į automobilį trenkė šiam važiuojant, mėginant išvengti, kad nebūtų ant pastarojo užvažiuota, kadangi tokių jo parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Priešingai, minėtą kaltinamojo versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis galimybę išvengti atvažiuojančio automobilio turėjo, pastarajam nebuvo jokios būtinybės trankyti į, kaip nurodė kaltinamasis, važiuojantį automobilį, be kita ko, nukentėjusiųjų parodymai paneigia kaltinamojo versiją, jog smūgiai buvo suduoti į važiuojantį automobilį, kadangi nukentėjusieji D. N., K. N. patvirtino, jog smūgiai į automobilį buvo suduoti šiam stovint išjungus variklį. Akcentuotina, kad kaltinamojo parodymų, dėl automobilio stūmimo ir smūgiavimo į automobilį aplinkybių nepatvirtina ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. D. parodymai (1 t., b. l. 166–167), kadangi pastaroji priešingai kaltinamojo nurodomai įvykių sekai (automobilio stūmimas ir sustojimas keletą kartų link kaltinamojo), nurodė, jog D. N. automobilį link V. G. stūmė net nestabdydamas. Atsižvelgiant į tai, kad J. D. parodymai dėl automobilio apgadinimo aplinkybių prieštarauja paties kaltinamojo parodymams, teismas šios liudytojos parodymų dalį laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja.
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog trenkia į svetimą turtą – automobilį, suvokė, jog trenkdamas į automobilį su rankoje esančiu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, automobilį apgadins) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto žala bus padaryta svetimam turtui, šių padarinių – apgadinti svetimą turtą, norėjo. Kaltinamojo V. G. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).
Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).
Šioje byloje V. G. kaltinamas tyčią žodinio konflikto metu, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, D. N. vieną kartą trenkęs iš kelio į dešinės kojos kelį, vieną kartą kumščiu sudavęs į kairį petį, taip D. N. sukeliant fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Nors kaltinamasis visiškai neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, teismo vertinimu kaltinamojo V. G. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku iš tiesų konfliktavo su nukentėjusiuoju D. N., tačiau jokio fizinio kontakto su pastaruoju neturėjo, nesmurtavo D. N. atžvilgiu, į pastarojo prekybinį namelį įėjęs nebuvo, vyko tik žodinis konfliktas ant pravažiavimo tako. Teismas šią V. G. poziciją, jog nesmurtavo D. N. atžvilgiu, laiko tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys patikimi ir nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Pažymėtina, jog nukentėjusysis D. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku vyko žodinis konfliktas su kaltinamuoju, tačiau žodinis konfliktas peraugo ir į smurtinius veiksmus. Kaip teisme nurodė nukentėjusysis D. N., kaltinamasis V. G. įėjo į D. N. prekybinį namelį, D. N. tai girdėjo, nes kaltinamasis atėjo šūkaudamas, kaltinamasis priėjo prie D. N. ir vieną kartą spyrė kairiu keliu į nukentėjusiojo dešinį kelį, tai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, be to, vieną kartą trenkė ranka į petį D. N., tuomet nukentėjusysis D. N. nuo kaltinamojo atsitraukė, K. N. stojo į vidurį tarp konflikto dalyvių ir kaltinamasis išbėgo iš namelio, tuo konfliktas ir baigėsi. Kaip nurodė D. N., šį įvykį, būtent smurtinius veiksmus, matė K. N. ir N. N., daugiau niekas negalėjo matyti, nes viskas vyko uždaroje patalpoje, namelyje. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes D. N. nurodė ir savo pareiškime policijai (1 t., b. l. 8-10), kas tik sustiprina D. N. duotų parodymų teisme patikimumą.
Nukentėjusiojo D. N. parodymus patvirtina K. N. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kur pastaroji nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis bėgo link D. N. jį keikdamas, K. N. bėgo iš paskos, nes matė, kad kažkas bus, ji bėgo iš paskos kaltinamojo, o paskui ją atbėgo sūnus N. N., ji matė, kaip kaltinamasis spyrė D. N. iš kojos į kelį, sudavė į ranką, ji liepusi kaltinamajam eiti į savo vietą ir leisti jiems dirbti. Pasak K. N., smurtas D. N. atžvilgiu buvo jų prekybiniame namelyje, ji stojusi į tarpą tarp vyrų, kad kaltinamasis nebemuštų jos vyro, kadangi N. N. atbėgo iš paskos, jis taip pat turėjo matyti smūgius. Be kita ko, K. N. patvirtino, kad po įvykio vyrui skaudėjo kelį.
Tiek nukentėjusiojo D. N., tiek K. N. parodymus patvirtina ir N. N. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kur pastarasis nurodė, jog kaltinamasis nervindamasis praėjo pro jį, K. N. iš paskos kaltinamojo praėjo, tuomet nuėjo ir jis, N. N.. Nukentėjusysis N. N. teigė, jog matė, kaip V. G. spyrė iš kojos į kelį D. N., jam atrodo, jog buvo trenkta iš kairės kojos į dešinę, tuomet iš rankos suduota į petį tėvui. Konflikto metu, pasak N. N., jo mama K. N. stojo į tarpą tarp tėvo ir kaltinamojo ir tuomet konfliktas baigėsi, smurtiniai veiksmai vyko prekybiniame namelyje. Be kita ko, tėvas N. N. pasakojęs, apie skaudantį kelį.
Teismo vertinimu nukentėjusiųjų D. N., K. N., N. N. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, pagrindo nesivadovauti jais nėra. Aplinkybę, jog nukentėjusieji dalyvavo įvykyje, jį matė, iš dalies patvirtina ir kaltinamojo parodymai, kur pastarasis nurodė, kad prie konfliktuojančių asmenų, t. y. D. N. ir kaltinamojo, buvo pribėgę ir K. N. su N. N.. Akcentuotina, kad iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nukentėjusieji, ypatingai D. N. įvykio metu vengė konfliktinės situacijos susidarymo su kaltinamuoju jau nuo pat to momento, kai kaltinamasis trenkė į D. N. vairuotą automobilį iki pat žodinio konflikto, pasibaigusio smurto, pabaigos, ir kaip rodo nukentėjusiųjų parodymai, būtent kaltinamasis įvykio dieną iš esmės ieškojo preteksto sukonfliktuoti su nukentėjusiais, kas tik patvirtina nukentėjusiųjų parodymų patikimumą ir šalina bet kokias abejones dėl pastarųjų noro apkalbėti kaltinamąjį. V. G. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo D. N. patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai yra D. N. apžiūros protokolas (1 t., b. l. 36–40), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81), specialisto J. S. paaiškinimai teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog D. N. po įvykio jokių sužalojimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, padaryta nebuvo.
Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. G. žodinio konflikto metu, įėjęs į D. N. prekybinį namelį, vieną kartą keliu tyčia trenkė į D. N. kelį, taip šiam sukeldamas fizinį skausmą, bei kaltinamasis trenkė D. N. vieną kartą kumščiu į kairį petį.
Akcentuotina, kad teisme apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad matė žodžiu konfliktuojančius D. N. ir V. G. šalia D. N. automobilio, take, konflikto pradžios, pabaigos ir jo vystymosi liudytoja nemačiusi, kas galėjo vykti D. N. prekybiniame namelyje, ar jame apskritai kažkas buvo įėjęs, nematė, minėtą namelį užstojo automobilis. Teismas pastebi, kad šie liudytojos parodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir D. N. vyko žodinis konfliktas, tačiau kartu nei paneigia, nei patvirtina aplinkybių, susijusių su smurtinių veiksmų atlikimu, kadangi liudytoja viso įvykio nematė, todėl ši dalis (kur liudytoja nurodo nemačiusi viso įvykio) liudytojos parodymų nelaikyti įrodymais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimo. Be kita ko, teismas tikrindamas kaltinamojo parodymų patikimumą dėl smurtinių veiksmų atlikimo, įvertino ir liudytojos J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nustatė, jog liudytojos J. D. parodymai (1 t., b. l. 166–167) vėlgi prieštarauja kaltinamojo nurodomoms įvykio aplinkybėms. Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog įvykyje dalyvavo arba jį matė iš esmės visi nukentėjusieji, o J. D. šių aplinkybių negalėjo patvirtinti, nurodė nemačiusi, kur konflikto metu buvo K. N. , nes neva jai matymą užstojo mikroautobusas, nors N. N. matė. Teismo vertinimu J. D. parodymai yra prieštaringi, ir jie nepatvirtina kaltinamojo parodymų teisingumo, todėl kaip ir minėta, teismas kaltinamojo parodymus, jog pastarasis jokių smurtinių veiksmų neatlikęs, atmeta kaip nepagrįstą pastarojo gynybinę versiją.
Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai asmeniui dėl kito asmens smurtinių veiksmų yra sukeliamas fizinis skausmas arba jis yra nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Nagrinėjamu atveju V. G. inkriminuojama, kad jis sukėlė fizinį skausmą D. N. ir vieną kartą kumščiu suduodamas į petį. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl trenkimo į petį jokio fizinio skausmo nepatyrė. Nors byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis iš tiesų trenkė D. N. vieną kartą kumščiu į petį, tačiau vien už smūgio sudavimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekylą, nes tam būtini normoje įtvirtinti alternatyvūs padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. N. fizinis skausmas dėl kaltinamojo trenkimo į petį nebuvo sukeltas, vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, šią aplinkybę šalina iš kaltinimo V. G..
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad vieną kartą trenkiant D. N. iš savo kojos kelio į D. N. dešinės kojos kelį gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamojo V. G. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo D. N. atstovas pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (2 t., b. l. 124), prašydamas V. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. kaltinant V. G. dėl chuliganiškų paskatų sužalojant, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. N.. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastas prašyme argumentuojamas tuo, kad D. N. dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo padarytas dešinio kelio girnelės pažeidimas ir dėl to nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, bei sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas dėl kaltinamojo smūgio į nukentėjusiojo dešinį petį.
Teismo vertinimu nėra pagrindo keisti V. G. kaltinimo nukentėjusiojo atstovo prašyme nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pažymėtina, jog iš D. N. 2022 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 36–40) matyti, jog iš esmės po įvykio apžiūrėjus D. N., jokių matomų sužalojimų po įvykio jam nebuvo nustatyta. Pastebėtina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81) taipogi nurodoma, kad D. N. kūne sužalojimų nėra, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių objektyvių sužalojimo žymių (kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, kaulų lūžių) D. N. kūne. Be kita ko, teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. S. savo išvadą, kurią teikė šioje byloje, tvirtina, 2022 m. gegužės 3 d. teismo medicininio apžiūrėjimo metu D. N. nenustatyta jokių objektyvių sužalojimo žymių ant jo kūno. O ekspertui J. S. peržiūrėjus nukentėjusiojo D. N. pateiktus medicininius dokumentus (2 t., b. l. 138 - 144), pastarasis vienareikšmiškai paaiškino ir nurodė, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės, neturi jokio priežastinio su daugiau kaip prieš pusę metų padarytais kūno sužalojimais, (duomenys neskelbtini) yra savarankiškas susirgimas, liga, o kelio edemos po traumos nebuvo nustatyta, edema yra ne specifinė organizmo reakcija į kažkokį dirgiklį, specifinis požymis dėl smūgio į kelio sąnarį yra kraujosruva, tai kraujo išsiliejimas į sąnarį, o tokie požymiai nebuvo diagnozuoti. Taigi, remiantis šiais duomenimis, teismas neturi pagrindo spręsti dėl galimybės V. G. kaltinime suformuluotą veiką ir jos faktines aplinkybes keisti, pagal nukentėjusiojo atstovo pateiktą prašymą. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. smurtinius veiksmus būtų atlikęs išimtinai dėl chuliganiškų paskatų, kadangi konfliktas pagrinde buvo nukreiptas ir vyko konkrečiai su vienu asmeniu – D. N., konfliktas kilo galimai dėl V. G. nepasitenkinimo tam tikrais D. N. ir (ar) jo šeimos narių veiksmais, todėl kaltinamojo veiksmus traktuoti kaip chuliganiškus, nėra pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį V. G. dėl turtinės žalos (49,37 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam D. N. suteiktą gydymą (1 t., b. l. 90–95), o nukentėjusysis D. N. pateikė civilinį ieškinį V. G. dėl turtinės (258,42 Eur) ir neturtinės (3000 Eur) žalos atlyginimo (2 t., b. l. 107), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Teismo vertinimu Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi D. N., nukentėjusio nuo kaltinamojo V. G. padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymas kainavo 49,37 Eur (1 t., b. l. 90–95).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis D. N. patyrė 258,42 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo V. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi D. N. šeimos automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, šio apgadinimo tvarkymas, kaip matyti iš autoserviso pateiktos remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82), kainavo 258,42 Eur. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytas autoserviso sąmatoje pateikiamas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis D. N. turtinę žalą patyrė tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajam D. N. iš kaltinamojo priteistina visa nukentėjusiojo prašoma 258,42 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 5 procentų metinių palūkanų nuo žalos (kaip galima suprasti iš civilinio ieškinio reikalavimo formuluotės išdėstymo tik nuo turtinės žalos) padarymo dienos iki visiško nuotolių atlyginimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašymas dėl metinių 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, šias palūkanas priteisiant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos turtinės žalos atlyginimo dienos.
Minėta, kad nukentėjusysis D. N. civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo V. G. prašo priteisti 3000 Eur dydžio sumą, kaip dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019)
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. N. grįsdamas savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl kaltinamojo V. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes dėl smūgio į kojos sąnarį ir šiuo metu judėdamas jaučia skausmą, dėl skausmų apribota galimybė judėti, negalėjo įprastu krūviu vykdyti savo darbinę veiklą, fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį ir dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, be to, patyrė nepatogumus, nes dalį savo laiko turėjo skirti lankydamasis gydymo įstaigose, prašyti, kad dalį fizinio krūvio reikalaujančių darbų už jį padarytų kiti asmenys (2 t., b. l. 107). Teismo posėdžio metu D. N. savo ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė, papildomai nurodė, kad nėra praėję kelio skausmai, lankėsi gydymo įstaigose, kai prasidėjo kelio skausmai, vasarą negalėjo važinėti dviračiu, šuns išvesti pavedžioti, patyrė fizinį skausmą dėl kelio, po įvykio buvo sunku vaikščioti, kelis kartus nevažiavo į turgų, bendravimas sumažėjo, nes su draugais mažiau išvažiuoja dviračiais.
Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo V. G. nusikalstamų veiksmų – tyčinio smūgio į nukentėjusiojo kelį, D. N. buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, D. N. turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo D. N. naudai, teismas įvertina tai, jog D. N. dėl tyčinių kaltinamojo V. G. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis dėl to patyrė nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas, taip atsitraukiant nuo savo įprastų, norimų veiklų, be to, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytos net 2 nusikalstamos veikos. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas D. N. atžvilgiu buvo naudojamas itin trumpai, atliktas vienas smūgis, kuris sukėlė tik trumpalaikį fizinį skausmą ir jokių sužalojimų nepadarė, be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo D. N. parodymų, iš karto po to, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, nukentėjusysis toliau tęsė savo darbus – susidėjo prekes, laukė policijos, o jos nesulaukus, išvažiavo namo ir tik pamačius apgadintą automobilį nusprendė kreiptis pats į policiją, kas šiuo atveju rodo, kad skausmas nebuvo tokio stiprumo, dėl kurio būtų reikėję nutraukti atliekamus darbus, tuoj pat vykti į gydymo įstaigą ar bent namo, kas šiuo atveju mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu priteistinos žalos dydį itin mažina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie nukentėjusiajam sukeltus liekamuosius padarinius. Akcentuotina, kad byloje apklaustas ekspertas J. S. iš esmės patvirtino, jog dabartinė nukentėjusiojo D. N. būklė (besitęsiantys kojos skausmai) niekaip nėra priežastiniu ryšiu susijusi su 2022 m. balandžio 30 d. įvykiais, kai nukentėjusiajam D. N. buvo sutrenktas kelis, kartu teismo įsitikinimu, tai rodo, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytos aplinkybės dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, negalėjimu važinėti dviračiais su draugais, juntamais fiziniais skausmais iki pat šiol ir iš to kylančiais nepatogumais, negalėjimu dirbti įprastu darbo krūviu, taipogi nėra susijusios priežastiniu ryšiu būtent su kaltinamojo atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kas sudaro pagrindą itin mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį D. N..
Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam D. N. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 150 Eur iki 2 000 eurų ir dažniausiai neviršija 1 000 eurų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-408-507/2015, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt., apeliacinės instancijos nutartys Nr. 1A-378-175/2016, 1A-187-175/2016, 1A-60- 211/2016, 1A-257-135/2016 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir teismas sprendžia, jog 300 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiojo D. N. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 31), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33–35), dirbantis (2 t., b. l. 38–44). V. G. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, vieną veiką įvykdė veikiant tiesiogine tyčia, kita netiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abejomis įvykdytomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala – BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo atveju padaryta turtinė žala, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo atveju padaryta neturtinė bei kartu fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. G. už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės apribojimo bausmes, jų terminus parenkant artimus minimaliam dydžiui, numatytam BK 48 straipsnyje ir kartu paskiriant įpareigojimus bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes kaip rodo bylos duomenys, abi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos būtent vieno konflikto su nukentėjusiais metu. Kadangi V. G. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą švelnesnės bausmės dalį ir V. G. paskiriant galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę, kartu su įpareigojimu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu iš BPC, esanti voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. G. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. G. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. G. paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnės bausmės minimalią, 3 (trijų) mėnesių, laisvės apribojimo bausmė dalį ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. G. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo D. N. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, o dėl neturtinės – tenkinti iš dalies ir iš V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai priteisti:
1) 258,42 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 42 ct) Eur turtinei žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos visiško atlyginimo
2) 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. G. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 49,37 (keturiasdešimt devynis eurus ir 37 ct) Eur D. N. gydymo išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – laikmeną su garso įrašu iš BPC, esančią voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. G., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalį, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti V. G., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti V. G., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Donatas Dauginis