Civilinė byla Nr. e2SP-448-750/2019

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00021-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.7.1.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 14 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. G. ir D. P. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi teismą prašydami patvirtinti pareiškėjų M. G. ir D. P. sudarytą taikos sutartį dėl pareiškėjo M. G. teikiamo nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo Nurodo, kad M. G. ir D. P. susituokę nebuvo tačiau kartu kaip sugyventiniai gyveno apie 4 metus iki 2017-07-08, nuo šios datos kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda, kiekvienas gyvena savo asmeninį gyvenimą. Laikotarpiu kai gyveno kartu, susilaukė dviejų vaikų, tai M. G. ir A. G.. Šalys jau ne kartą taikėsi ir skyrėsi, tačiau taip ir nepavyko rasti kompromisų įvairiais bendro gyvenimo klausimais, kad šeima ir vėl visa kartu gyventų bendrai, kodėl siekdami išvengti ateityje teisminių ginčų, šalys bendru sutarimu susitarė ir surašė bei pasirašė taikos sutartį, kurioje išsprendė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina, bei bendravimo tvarką.

Pareiškėjas M. G. yra jaunas, darbingas ir sveikas, kitų išlaikytinių neturintis, todėl gali teikti nepilnamečiams vaikas išlaikymą kiekvienam po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis. Vaikai gyvena su motina, kuri butą nuomojasi. Šiai dienai jokių konfliktų dėl vaikų bendravimo su jų tėvų nekyla, nes pareiškėjai supranta, jog nors jie ir negyvena kartu, tačiau vaikai turi bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai turi prisidėti prie jų išlaikymo, ugdymo, abu tėvai turi domėtis vaiku sveikata, pasiekimais ir t.t., todėl labai konkrečios bendravimo tvarkos šalys taikos sutartyje ir nenurodė, taikos sutartis pasirašyta abiejų šalių bendra valia, suprantant sutarties sąlygas ir niekieno neverčiami. Šalims taip pat žinoma, kad pasikeitus kokioms tai aplinkybėms, jie galės gera valia keisti taikos sutarties sąlygas tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl jų išlaikymo dydžio, tiek ir dėl bendravimo tvarkos, o nesutarus sutarties sąlygų geruoju, galės kreiptis į teismą ginčo tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai M. G. ir D. P. yra nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši nuostata dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus yra numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK V dalies XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią, į tai, kad taikos sutartimi siekiama išvengti ateityje tarp pareiškėjų galinčio kilti teisminio ginčo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos sprendžia, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pasirašyta išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas ir pateikta taikos sutartis tvirtinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 375 straipsnio 2 dalimi, 579–582 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 19 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. SUTARTIES OBJEKTAS

1.1.       Sutarties šalys bendru sutarimu nusprendžia nustatyti pareiškėjo M. G. nepilnamečiams vaikams sūnui M. G., gim. (duomensy neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymo dydį ir tvarką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką.

2. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

2.1.       Šia taikos sutartimi šalys susitaria, kad pareiškėjas M. G. nuo 2019 m sausio 1 d. iki nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės teiks kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct), abiems vaikams iš viso 500,00 Eur, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2.2.       Šalys susitaria, kad pareiškėjas M. G. išlaikymo sumą sutartą šios taikos sutarties 2.1. punkte kasmet indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2.3.       Šalys susitaria, kad šios taikos sutarties 2.1 punkte nurodytas pinigines lėšas pareiškėjas M. G. perveda į asmeninę pareiškėjos D. P. vardu registruotą banko sąskaitą, kuri pareiškėjui M. G. yra žinoma.

2.4.       Šalys susitaria, kad pareiškėjas M. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams moka už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos. Išlaikymo mokėjimo pradžia nustatyta šios sutarties 2.1. p.

2.5.       Šalys susitaria, kad pareiškėjo M. G. mokamą nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nurodytą šios taikos sutarties 2.1.-2.3. punktuose, uzufrukto teise valdo pareiškėja D. P..

2.6.       Šalys susitaria, kad pareiškėjui M. G. netinkamai vykdant ar visiškai nevykdant šią taikos sutartį, jis moka penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

2.7.       Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų M. G. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina D. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

2.8.       Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų M. G. ir A. G. tėvas M. G. su vaikais bendraus nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos, tačiau pareiškėjas M. G. norėdamas pasimatyti su vaikais, apie susitikimo datą ir laiką turi informuoti vaikų motiną D. P. prieš 1 kalendorinę dieną iki susitikimo dienos telefonu (paskambinus ar parašius trumpąją sms žinutę) ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

2.9. Šalys susitaria, kad pareiškėja D. P. netrukdys pareiškėjui M. G. bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais M. G. ir A. G. Šalys susitaria, kad motina D. P. netrukdys bendrauti telefonu ar kompiuterine įranga nuotolinėmis ryšio priemonėmis pareiškėjui M. G. su vaikais.

3. KITOS SĄLYGOS

3.1.       Šalys supranta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas bei gali būti įvykdyta priverstinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.985 straipsnis).

3.2.       Šalys supranta, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo procesinis sprendimas (nutartis), kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, šalims res judicata galios neįgyja. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

3.3.       Pareiškėjams yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kurioje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik savęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Taip pat pareiškėjams yra žinoma, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Dalia Zimantienė