Administracinė byla Nr. A-148-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06813-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. P-1024 „Dėl (duomenys neskelbtini) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-1024 „Dėl (duomenys neskelbtini) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-1024), kuriame nurodė, kad asmuo (pareiškėjas) yra nepatikimas, neatsakingas ir nesąžiningas, nes dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui; neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; iš tarnybinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį kopijavo tarnybinę informaciją; ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją. Pareiškėjo nuomone, nurodyti teiginiai nėra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsniu, 25 straipsniu, vien bendravimas su kitais asmenimis, su kuriais šiuo metu pareiškėjas jokių ryšių nebepalaiko, negali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą. Pareiškėjas teigė, kad Įsakyme Nr. P-1024 nurodytame judėjime jis nedalyvavo, o dalyvaudavo tik renginiuose, skirtuose valstybinėms šventėms paminėti. Teismas administracinėje byloje Nr. A552-2779/2012 yra konstatavęs, kad prieštaringų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu vertintinas kaip pasirinktas gynimosi būdas ir negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją nepatikimu ar nelojaliu valstybei. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nesutiko su tuo, jog „ikiteisminio tyrimo metu pateikta melaginga informacija“ yra pagrindas nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra (duomenys neskelbtini), yra skatintas už profesionalumą, pavyzdingą tarnybą ir iniciatyvų pareigų vykdymą. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės papildomai patvirtina jo lojalumą ir sąžiningą atsidavimą valstybei. Ginčijamas Įsakymas Nr. P-1024 grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar neregistruotos religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokiame valstybei grėsmę keliančiame judėjime nedalyvauja ir nedalyvavo, todėl abejoti jo lojalumu ar patikimumu nėra pagrindo. Įsakyme Nr. P-1024 taip pat vadovaujamasi ir VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, kuriuo remiantis leidimas neišduodamas, jei tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Šiuo atveju jokių duomenų dėl tokių faktų pareiškėjui pateikta nebuvo, o remiantis visomis aplinkybėmis ir patikrinimo metu sąžiningai teiktais paaiškinimais, tokie teiginiai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Įsakyme Nr. P-1024 nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, taip pat negali būti pagrindas leidimui neišduoti. Už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pareiškėjui jau buvo pritaikyta atsakomybė, paskirtą baudą jis sumokėjo ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, todėl antrą kartą bausti nesuteikiant jam leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl to paties fakto nėra pagrindo. Pareiškėjas mano, kad siekiant suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į asmens patikimumą ir sąžiningumą, į jo pateiktų paaiškinimų teisingumą, o ne į praeityje buvusias nereikšmingas aplinkybes. Patikrinimo metu pareiškėjas sąžiningai nurodė visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl leidimo išdavimo. Įsakyme Nr. P-1024 nurodytą tarnybinę informaciją pareiškėjas kopijavo į asmeninį kompiuterį ir naudojo tarnybiniams mokymosi tikslams ir jos neviešino. Dėl šios informacijos nebuvo imtasi jokių apsaugojimo priemonių taip pat nebuvo informacijos, kad ji reikšminga valstybei ar slapta ir negalima kopijuoti. Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl informacijos kopijavimo į asmeninį kompiuterį vertinti kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos leidimo suteikimui.
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo kandidatūra buvo tikrinama ne kaip civilio asmens, o kaip (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu pareiškėjas atskleidė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) pareigūnams visą informaciją apie padarytą teisės pažeidimą, dėl padarytų teisės pažeidimų gailisi. Tarnyboje pareiškėjas nuolat skatinamas, vertinamas kaip sąžiningas ir patikimas karys, o šiuo metu jau kaip karininkas, tiesioginiai vadai juo pasitiki. Pareiškėjas teigė, kad negavęs kleidimo jis negalėjo eiti valstybės tarnautojo pareigų, be to, tai užkerta kelią siekti didesnių tikslų, kadangi vien teiginiai dėl pareiškėjo nesąžiningumo neigiamai atsiliepia jo ateičiai. Konstitucija numato, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) taip pat nustato, kad karių naudojimasis teisėmis į susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus, įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma. Todėl teiginius dėl judėjimo „Skinheads“ pareiškėjas vertino kaip susirinkimų laisvės pažeidimą. Pareiškėjas paaiškino, kad su visais šio judėjimo nariais, kaip įvardija atsakovas, susipažino būtent kariuomenėje, ir tai nėra jokia organizacija. Tai būdavo taikūs susitikimai su pažįstamais iš kariuomenės asmenimis. Be to, pareiškėjas dalyvaudavo tik ten, kur sutapdavo vertybiniai interesai, t. y. dažniausiai valstybingumui stiprinti skirtuose renginiuose. Pareiškėjas pabrėžė, kad jokioms radikalioms ar neonacistinėms pažiūroms nepritaria. Jo suorganizuotas susitikimas su JAV disidentu antikomunistu V. B., apdovanotu Lietuvos organizacijų ordinais ir medaliais, turėtų būti vertinamas kaip teigiama, o ne neigiama veikla, siekiant stiprinti piliečių atsidavimą valstybei. Protestuoti prieš seksualinių mažumų eitynes pareiškėjas neketino. AOTD teiginiai, kad iš tarnybinio kompiuterio nukopijuotą informaciją pareiškėjas rodė savo draugui P. P., yra melagingi, kadangi ši informacija parodyta nebuvo. Apie tai, kad tokią informaciją turi, P. P. buvo užsiminta kaip tarnybos kolegai, tačiau konkrečiai jokia informacija nebuvo atskleista. Patikrinus pareiškėjo kompiuterius taip pat nebuvo nustatyta, kad ši informacija buvo kam nors paviešinta.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 11–14) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas jau šešis metus tarnauja Krašto apsaugos sistemoje pagal kario savanorio sutartį, eina neetatinio savanorio pareigas. Vadovaujantis KASOKTĮ 2 straipsnio 16 dalimi, krašto apsaugos savanorių karo tarnyba – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tai reiškia, jog pareiškėjas iš esmės yra civilis asmuo, kurio tarnyba pasireiškia tuo, kad tam tikrais laikotarpiais jis yra kviečiamas į pratybas, mokymus ir, vadovaujantis KASOKTĮ 21 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kario statusą įgyja tik tada, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui. Vykdant tokią tarnybos rūšį nėra reikalavimo turėti leidimą dirbti ir susipažinti su informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, o tai, kad pareiškėjas, atvykęs į mokymus ar pratybas, gerai atliko savo pareigas ir buvo apdovanotas, dar nereiškia, jog jis vertas tokio pasitikėjimo, kad jam gali būti išduodamas leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Išduoti asmeniui leidimą dirbti ir susipažinti su informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, yra valstybės teisė, o ne pareiga. Vadovaujantis VTPĮ, valstybės ir tarnybos paslaptį sudaro informacija, kurios atskleidimas gali sukelti grėsmę valstybės ar tarnybos interesams, todėl VTPĮ labai griežtai reglamentuoja tiek šios informacijos apsaugą, tiek reikalavimus asmenims, kuriems ši informacija gali būti patikėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, jog tam, kad asmuo turėtų teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina, jog valstybė juo besąlygiškai pasitikėtų, o tokį pasitikėjimą praradusiam asmeniui tokia teisė turi būti atimama. Asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties asmens veikla, padaryti teisės apžeidimai, taip pat asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė tokios informacijos atskleidimui ir / ar praradimui, taip pat kitiems itin svarbiems valstybės interesams. Dėl valstybės ir visuomenės interesų užtikrinimo ir saugumo įstatymų leidėjas VTPĮ normomis įtvirtino tokį reglamentavimą, kad būtų užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas, o su tokia informacija dirbtų ir su ja susipažintų tik asmenys, dėl kurių patikimumo abejonių nekyla. Vien tik pareiškėjo įsitikinimas, kad jis yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei asmuo, dar nereiškia, kad jam bus suteiktas atitinkamas leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus asmens kandidatūrą ir nekilus abejonių dėl šio asmens patikimumo, jam gali būti išduodamas leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, kandidatuodamas užimti nuolatines pareigas, 2013 m. vasario 4 d. užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). AOTD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-549 patvirtintu Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pradėjo pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, kurio metu nustatė aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, pateikė Specialiajai ekspertų komisijai personalo patikimumo klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) siūlymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, o Komisija 2013 m. spalio 8 d. protokolu Nr. SPEK-5 šiam siūlymui pritarė. Atsižvelgdamas į tai, krašto apsaugos ministras Įsakymu Nr. P-1024 nusprendė nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą ir neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Įsakymo Nr. P-1024 preambulėje yra nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurių visuma leido krašto apsaugos ministrui suabejoti pareiškėjo patikimumu, todėl buvo pagrindas nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Sprendimą nutraukti kandidatūros tikrinimą lėmė visa eilė neigiamai pareiškėją apibūdinančių faktinių aplinkybių: pareiškėjas yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu, dalyvavo neregistruoto judėjimo „Skinheads“ veikloje, palaiko artimus ryšius su šio judėjimo nariais, iš tarnybinio kompiuterio kopijavo tarnybinę informaciją į asmeninį kompiuterį, taip pat buvo iniciatorius melagingų liudijimų baudžiamojoje byloje ir kt. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas nėra tiek patikimas, kad jam galėtų būti išduodamas leidimas dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo kandidatūros tikrinimas buvo nutrauktas ir leidimas nebuvo išduotas ne dėl vieno iš pareiškėjo biografijos fakto, bet dėl visos eilės tokių faktų, kurių visuma neleidžia šio asmens laikyti tiek patikimu, kad jam būtų galima išduoti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VTPĮ 5 straipsnio 3 dalimi, žyma „Slaptai“ suteikiama tokiai valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai, be to, pagal įslaptintos informacijos slaptumo žymų lygį, tai antroji pagal aukštumą žyma Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, kad apskritai valstybėje nėra daug asmenų, kuriems leidžiama su tokia informacija susipažinti, o asmenys, kurie tokią teisę turi ar pretenduoja ją turėti, negali valstybei kelti net menkiausių abejonių dėl savo patikimumo. Atsakovas pažymėjo, kad be teisinio pagrindo disponuodamas nešaunamuoju ginklu pareiškėjas padarė baudžiamąjį nusižengimą ir už tai jam buvo pritaikyta sankcija pagal baudžiamosios teisės normas, tačiau net atlikus bausmę, pats faktas, jog pareiškėjas padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo biografijoje liko, ir tai turi būti vertinama tikrinant pareiškėjo tinkamumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimas asmeniui, atlikusiam bausmę, nėra sankcija, kadangi šiuo atveju nerealizuojama jokia atsakomybės forma, tiesiog nustatoma, kad asmuo neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų tokiam leidimui gauti. Minėtas baudžiamasis nusižengimas padarytas tyčine kaltės forma, kas taip pat atitinkamai apibūdina pareiškėją kaip asmenį, todėl, anot atsakovo, sudaro papildomą pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu ir tinkamumu gauti leidimą dirbti ir susipažinti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį. Atsakovo nuomone, pareiškėjui trūksta atsakingumo, kadangi jis nesupranta, jog tarnybinei informacijai yra skirti būtent tarnybiniai kompiuteriai, ir kad tokia informacija turėtų būti naudojamasi tik tarnyboje, o pats pareiškėjas, dirbdamas su tokia informacija, turi rūpintis jos apsauga, ir nesvarbu, kad ta informacija nebuvo atskleista, tačiau pareiškėjo veiksmai sudarė palankias sąlygas šios informacijos atskleidimui. AOTD, atsižvelgdamas į VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, privalėjo siūlyti nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, o krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis to paties įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į AOTD surinktą faktinę medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo kandidatūros tikrinimo nutraukimo, kurio naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 51–53) AOTD paaiškino, kad ginčijamas Įsakymas Nr. P-1024 buvo priimtas vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi. AOTD atlikus pareiškėjo kandidatūros tikrinimą siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad asmuo neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos (tikrinimo metu surinkti faktai turi nekelti abejonių dėl asmens patikimumo), nes pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustatyta aplinkybė, nurodyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte, t. y. dalyvavo neformalaus judėjimo „Skinheads“ veikloje, taip pat VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. nustatytos asmens savybės – nepatikimumas, neatsakingumas ir nesąžiningumas bei jo veikla, ryšiai ir su juo susiję faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, nes dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui; neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; iš tarnybinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį nukopijavo tarnybinę informaciją; ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją. AOTD paaiškino, kad pareiškėjo dalyvavimas neregistruoto judėjimo „Skinheads“ veikloje yra pagrįstas jo paties pasirašytais paaiškinimais. „Skinheads“ yra neformalus, neregistruotas judėjimas, kurio nariai propaguoja radikalias, neonacistines pažiūras, todėl jų vykdomos viešos akcijos sulaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Patikrinimo metu pareiškėjas pripažino, kad dalyvaudavo ne tik renginiuose, skirtuose valstybinėms šventėms paminėti, bet ir organizuojamuose „Skinheads“ judėjimo susirinkimuose, eitynėse, koncertuose, suorganizavo susitikimą su JAV disidentu antikomunistu V. B., kuriame dalyvavo „skinai“, taip pat dalyvavo festivalyje „Skindays“. Viename iš „Skinheads“ judėjimo susirinkimų, kuriame buvo diskutuojama dėl pasipriešinimo – protestavimo prieš seksualinių mažumų „Baltic Pride“ eitynes, pareiškėjas pasireiškė aktyviais veiksmais: ne tik siūlė į protesto akciją pakviesti pažįstamus, bet ir pakvietė Kauno Žalgirio fanų klubo „Green White Boys“ pažįstamus narius, rengėsi dalyvauti protesto akcijoje, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taip pat pareiškėjas dalyvavo „Skinheads“ judėjimo renginyje, kai jo draugui P. P. ir kitam asmeniui už nuopelnus minėtam judėjimui buvo įteikti antsiuvai, dėl ko jie tapo vertingesniais – vyresniais judėjimo nariais. 2013 m. rugsėjo 7 d. pokalbio su jo kandidatūrą tikrinusiu AOTD pareigūnu metu pareiškėjas nurodė, kad jo vestuvėse (2013 m. liepos 13 d.) dalyvavo draugai P. P., M. P. ir V. P., priklausantys minėtam judėjimui. Pareiškėjo teigimu, minėti draugai vestuvių svečių akivaizdoje „nacistiškai saliutavo“, o M. P. sveikinimų ir palinkėjimų knygoje nupiešė svastiką bei parašė: „Tegul Adolfas jus saugo“. AOTD paaiškino, kad pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu, išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo atskleistas jo nesąžiningumas, turėjęs įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Taip pat pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis buvo 2010 m. gegužės 8 d. susitaręs ir rengėsi protestuoti seksualinių mažumų eitynėse „Baltic Pride“, su savimi turėjo bei ketino panaudoti dūminius ir sprogstamuosius užtaisus, tačiau Vilniuje, Pylimo gatvėje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. 2013 m. rugsėjo 4 d. pokalbio su patikrinimą atliekančiu AOTD pareigūnu metu pareiškėjas nurodė, kad jis pasiūlė kartu su juo sulaikytiems asmenims neigti, jog ketino protestuoti seksualinių mažumų eitynėse „Baltic Pride“, ir susitarė laikytis melagingos versijos, kad dūminius ir sprogstamuosius užtaisus ketino panaudoti žaidime „Strike Ball“, taip pat policijos pareigūnams nurodė, kad dūminius ir garsinius imitacinius sprogstamuosius užtaisus pirko Latvijos turguje, kadangi manė, jog šią informaciją bus sunku patikrinti. Šio sulaikymo metu pareiškėjas su savimi turėjo teleskopinę lazdą, kuri ekspertų buvo pripažinta smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltuoju nešaunamuoju ginklu, priskiriamu D kategorijos ginklams, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) ir nubaustas 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda. Minėto ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas taip pat pateikė melagingus parodymus dėl teleskopinės lazdos įsigijimo aplinkybių, nes jo nurodytos ginklų parduotuvės, kurioje teigė įsigijęs lazdą, atstovas paneigė pareiškėjo parodymus. AOTD paaiškino, jog kandidatūros patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. budėdamas Krašto apsaugos ministerijoje į savo asmeninį kompiuterį buvo persikėlęs visų ministerijoje dirbančių darbuotojų ir karių nuotraukas. Pareiškėjas tvirtino, kad tai padarė tik siekdamas geriau įsiminti darbuotojų veidus, o gautos informacijos niekur daugiau nepanaudojo, tačiau prisipažino, kad nukopijuotą informaciją rodė savo draugui P. P. („Skinheads“ judėjimo narys). Minėtus pareiškėjo paaiškinimus trečiasis suinteresuotas asmuo vertino kritiškai, pažymėdamas, kad pagal Krašto apsaugos ministerijoje įdiegtą leidimų / kortelių sistemą visų ministerijos darbuotojų veidų įsiminti nebūtina, reikia tik stebėti, ar darbuotojo turimos kortelės duomenys atitinka duomenis, įvestus sistemoje. Pareiškėjas nuotraukas nukopijavo pasinaudojęs situacija, kai kartu su juo budėjęs karo policininkas miegojo. Tokie pareiškėjo veiksmai atskleidžia jo nesąžiningumą ir nepatikimumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime akcentavo, kad asmens patikimumas nėra siejamas tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant patikimumą apima ir informaciją apie potencialias grėsmes informacijos saugumui: asmens savybes, kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Minėtame nutarime išsakyta aiški Konstitucinio Teismo nuomonė apie asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, patikimumo vertinimą: vertindama šias aplinkybes valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo klausimo. AOTD atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma tikrinamojo asmenybę charakterizavo neigiamai, o nepasitikėjimą tikrinamuoju nulėmė jo asmeninės savybės, elgesys ir jo aplinka, kurie negali būti suderinami nei su darbu krašto apsaugos sistemoje, nei su ypatingos atsakomybės reikalaujančiomis pareigomis – darbu su įslaptinta informacija, todėl krašto apsaugos ministro sprendimas nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, tokiu būdu nesuteikiant jam teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pagrįstas ir neturi būti naikinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 93–104) pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. P-1024 „Dėl (duomenys neskelbtini) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ teisėtumo (b. l. 21). Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu Nr. P-1024 krašto apsaugos ministras įsakė AOTD nutraukti (duomenys neskelbtini), pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini), kandidatūros tikrinimą. Skundžiamu Įsakymu Nr. P-1024 taip pat nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Įsakyme Nr. P-1024 nurodoma, kad vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiama į tai, kad asmuo neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta aplinkybė, kad asmuo dalyvavo neformalaus judėjimo „Skinheads“ veikloje, ir 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, kad asmuo yra nepatikimas, neatsakingas ir nesąžiningas, nes dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui, neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą; iš tarnybinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį kopijavo tarnybinę informaciją; ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją, taip pat remiamasi AOTD 2013 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. S-010-2313KF „Dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo“ išdėstytais faktais ir Krašto apsaugos ministerijos specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2013 m. spalio 8 d. protokolo Nr. SPEK-5 išvada. Komisija 2013 m. spalio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. SPEK-5 (posėdis vyko 2013 m. rugsėjo 19 d.), vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad tikrinamasis neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos (nes kandidatūros tikrinimo metu nustatyta VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta aplinkybė – dalyvavo neformalaus judėjimo „Skinheads“ veikloje) ir VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytos aplinkybės (asmuo yra nepatikimas, neatsakingas ir nesąžiningas, nes dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui; neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą; iš tarnybinio kompiuterio kopijavo į asmeninį kompiuterį tarnybinę informaciją; ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją), atsižvelgdama į AOTD 2013 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. S-010-2313KF „Dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo“ išdėstytus faktus ir pateiktus įrodymus, nutarė pritarti AOTD siūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23). Komisijos posėdžio 2013 m. rugsėjo 19 d. protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra dalyvavęs neregistruoto „Skinheads“ judėjimo veikloje, palaiko glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui, 2011 m. birželio 9 d. buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, – neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu (metaline teleskopine lazda); pažymėta, kad AOTD patikrinimo metu tikrinamasis prisipažino, jog su kitais asmenimis iš anksto, „Skinheads“ susirinkime, buvo susitaręs protestuoti prieš seksualinių mažumų eitynes „Baltic Pride“, vykusias 2010 m. gegužės 8 d., bet buvo sulaikytas (kartu su kitais asmenimis) policijos, taip pat ikiteisminio tyrimo metu melagingai liudijo, nurodydamas, kad visi sulaikyti asmenys buvo susirinkę ruoštis žaisti „Strike Ball“; pokalbio su AOTD pareigūnu metu tikrinamasis pripažino, kad šio melagingo liudijimo iniciatoriumi buvo jis; taip pat nustatyta, kad tikrinamasis iš tarnybinio kompiuterio kopijavo į asmeninį kompiuterį tarnybinę informaciją. Komisijos nariai pripažino, kad pareiškėjas neatsakingas ir nesąžiningas, nes atliko minėtus veiksmus, be to, dalyvavimas „Skinheads“ judėjime, glaudžių ryšių palaikymas su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui, kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, nes šio judėjimo nariai propaguoja radikalias, nenacistines pažiūras. Komisija rėmėsi AOTD 2013 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. S-010-2313KF „Dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo“.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal VTPĮ 15 straipsnio 1 dalį, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir šios dalies 1–20 punktuose numatyti atvejai, kai toks leidimas ar patikimumo pažymėjimas nėra išduodami. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta aplinkybė – kai asmuo dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar neregistruotos religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, leidimas neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pagal TVPĮ 17 straipsnio 1 dalį, pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kandidatūros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas. Remiantis VTPĮ 17 straipsnio 4 dalimi, jeigu kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, asmens užpildytas klausimynas, autobiografija ir atlikto tikrinimo išvados pateikiamos Valstybės saugumo departamentui. Valstybės saugumo departamentas įvertina atlikto tikrinimo rezultatus pagal informaciją, kuria jis disponuoja, prireikus surenka papildomą informaciją arba rekomenduoja tai padaryti kandidatūrą tikrinusioms institucijoms ir teikia paslapčių subjektui sutikimą arba motyvuotą prieštaravimą dėl galimybės asmeniui išduoti atitinkamos kategorijos leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-549 patvirtino Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašą (b. l. 24–41). Šio Aprašo 36 punkte nustatyta, kad AOTD, patikrinęs asmens, pretenduojančio į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas ir Paklausimų tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikęs rekomendaciją „Nerekomenduojame“, tokio asmens kandidatūros toliau netikrina. Aprašo 37 punkte numatyta, jog AOTD, patikrinęs asmens kandidatūrą ir nustatęs VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių asmeniui neišduodamas leidimas, patikrinimo išvadą ir siūlymą nutraukti tikrinimą ir neišduoti leidimo pateikia Komisijai. Jei tikrinamas asmuo dirba (tarnauja) krašto apsaugos sistemoje, AOTD taip pat pateikia Komisijai tikrinamo asmens tarnybinę charakteristiką dėl patikimumo. Pagal Aprašo 38 punktą, Komisija nagrinėja AOTD pateiktas išvadas ir siūlymus bei teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl asmens kandidatūros tikrinimo nutraukimo ir leidimo neišdavimo arba tikrinimo tęsimo.
Teismas nustatė, kad AOTD pareigūnas 2013 m. liepos 18 d. paėmė paaiškinimą iš pareiškėjo (b. l. 80–84). Pareiškėjas, paprašytas paaiškinti apie jo sulaikymo 2010 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplinkybes, paaiškino, kad: 2010 metais iš žiniasklaidos sužinojo, jog Vilniuje ruošiamos eitynės „Baltic Pride“, kuriose ruošiasi dalyvauti seksualinės mažumos; vieno „Skinheads“ susirinkimo prie Žalgirio stadiono metu jie diskutavo, kaip galėtų pasipriešinti – protestuoti prieš gėjų eitynes; būta įvairių siūlymų – panaudoti skrajutes, plakatus, skatinti žmones sutrukdyti eitynes; buvo nuspręsta protestuoti; taip pat buvo siūlymas prieš eitynes sugaudyti renginio organizatorius, bet jo atsisakyta dėl laiko stokos; kažkam buvo kilusi mintis panaudoti per eitynes dūminius užtaisus; vieną dūminį užtaisą turėjo pareiškėjas, dar kelis dūminius ir sprogstamuosius imitacinius užtaisus turėjo sukaupęs P. P. nuo pratybų, kuriuos 2011 m. gegužės 8 d. pareiškėjui perdavė maišelyje; juos sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į 3 PK ir uždarė į vieną kabinetą, kuriame jie apsitarė, kad sakys, jog ruošėsi žaisti „Strike Ball“. Pareiškėjas paaiškino, kad neviešų organizacijų veikloje nedalyvavo, taip pat nedalyvavo fašistinių organizacijų veikloje, yra dalyvavęs kaip žiūrovas koncertuose, kuriuos organizuodavo „Skinheads“ judėjimo nariai, bei dalyvavo Sausio 13-osios eitynėse, kuriose taip pat dalyvavo ir „Skinheads“ nariai; nepalaiko ryšių su „Skinheads“ nariais, tačiau kartais susitinka ir sportuoja su M. P. ir P. P.; manė, kad ateityje santykių su jais nepalaikys, nes pasikeitė požiūris į gyvenimą, sukūrė šeimą, tvirtino, kad jo požiūris niekada nebuvo radikalus.
AOTD pareigūnas 2013 m. rugsėjo 4 d. užfiksavo pareiškėjo paaiškinimą (b. l. 54–57). Pareiškėjas į klausimą, kaip jam kilo mintis į savo asmeninį kompiuterį įkelti Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų ir karių duomenis bei jų nuotraukas, paaiškino, kad minėtus duomenis tuo metu, kai karo policijos budintysis miegojo, jis nukopijavo į USB raktą, manė, jog tai jam padės darbe, norėjo kelis kartus peržiūrėjus įsiminti darbuotojų veidus, be to, jam buvo įdomu, ar Krašto apsaugos ministerijoje dirba daug jo pažįstamų. Kompiuteris nebuvo apsaugotas jokiu slaptažodžiu, duomenis persikėlė į savo kompiuterį. Apie tai, kad pareiškėjas yra nukopijavęs minimus duomenis, jis pasakė savo draugui P. P., bet jis šia informacija nesusidomėjo. Pareiškėjas tvirtino, kad minimų duomenų niekam nėra persiuntęs, kopijų nedaręs, taip pat nurodė, jog duomenis įrašė į seną kompiuterį, o jam sugedus – duomenis perkėlė į naują kompiuterį. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra vykdęs judėjimo „Skinheads“ lyderių ar vadovų paliepimų ar nurodymų, paaiškino, jog dalyvaudavęs „Skinhead–Lietuva“ renginiuose, eitynėse ir koncertuose, taip pat yra suorganizavęs susitikimą su JAV disidentu, antikomunistu V. B., kuriame dalyvavo „skinai“, yra du kartus dalyvavęs festivaliuose „Skindays“, kvietė kai kuriuos „Skinheads“ narius eiti į Lietuvos kariuomenę; į seksualinių mažumų eitynes „Baltic Pride“ buvo atsinešęs vieną dūminį užtaisą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareiškėjas paaiškino, kad dūminius ir garsinius užtaisus pirko Latvijos turguje; tokią informaciją pareigūnams pateikė, kadangi manė, jog ją bus sunku patikrinti. 2010 m. gegužės 8 d. policijos pareigūnams sulaikius pareiškėją ir jo draugus, pareiškėjas pasiūlė versiją, kad garsinius imitacinius sprogmenis ir dūminius užtaisus bei teleskopinę lazdą norėjo panaudoti žaidime „Strike Ball“, o ne per eitynes „Baltic Pride“. Pareiškėjo draugai taip ir paaiškino policijos pareigūnams.
AOTD pareigūnas 2013 m. rugsėjo 7 d. užfiksavo pareiškėjo paaiškinimą (b. l. 58–63), kuriame pareiškėjas tvirtino, kad: jis „Skinheads“ judėjimo nariu nebuvo, nebuvo įšventintas; dalyvavo, kai P. P. ir A. N. už nuopelnus šiam judėjimui buvo įteikti antsiuvai su geležiniu vilku ir Gedimino bokšto atvaizdu bei užrašu „Skinhead–Vilnius“; tvirtino, kad tokio renginio liudytoju buvo vieną kartą; prie „Skinhead-Lietuva“ judėjimo prisidėdavo, kai tai buvo siejama su patriotizmu ir nacionalizmu, kaip dalyvis prisidėdavo prie renginių, koncertų, susitikimų, eitynių; kartu su „Skinhead-Lietuva“ dalyvavo kovo 11 d. eitynėse 2009 metais, bet eidavo atskirai nuo „skinų“, nes savęs su „skinais“ niekada netapatino, nepripažino jų vėliavos, nenešė jokių plakatų ar simbolių; atskirai nuo „skinų“ dalyvavo ir kitose eitynėse; simbolikos su „Skinhead–Lietuva“ nenešiojo, nors yra gavęs šaliką su užrašu „Skinhead–Lietuva“ dovanų; komentarų, susijusių su „Skinhead–Lietuva“ veikla, nėra rašęs; yra ėmęs interviu iš „Skinhead–Lietuva“ judėjimo atstovo straipsniui „Interviu su skinhead judėjimo atstovu“, kuris buvo patalpintas į tinklapį www.kovo11eitynes.lt, bet dėl šio interviu iniciatyvą parodė judėjimo narys; į savo vestuves yra pakvietęs judėjimo narius, tačiau ne kaip judėjimo atstovus, o kaip savo draugus ar pažįstamus, vėliau dėl šio sprendimo gailėjosi, nes šie draugai vestuvių metu saliutavo nacistiškai, o M. P. sveikinimų ir palinkėjimų knygoje įrašė „Tegul Alfonsas Jus saugo“ ir nupiešė svastiką.
Įvertinęs minėtus paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nustatė VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytą aplinkybę. Teismas vertino, jog pareiškėjas palaikė ryšius su judėjimu „Skinheads“ ir jo nariais, dalyvavo jų susibūrimuose, koncertuose, aptarinėjo su jais veiksmus, siekiant sutrukdyti seksualinių mažumų eitynėms. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 str. 2 d. 12 p.), taip pat kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p.). Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog per pastaruosius 5 metus pareiškėjas dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui. Pareiškėjas tokių ryšių neneigia. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nenustatyta, kokios per tris metus turi būti nustatomos asmens savybės, kokie ryšiai, kita veikla ar faktai, dėl kurių kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Tačiau teismas pažymėjo, kad privalo būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių buvimo gali būti padaryta išvada, jog kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo buvę ryšiai su neregistruotu „Skinheards“ judėjimu ir jo nariais nesuderinami su savybėmis, reikalingomis asmeniui, turinčiam pareigą saugoti valstybės paslaptis.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš tarnybinio kompiuterio į asmeninį kopijavo tarnybinę informaciją. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl neteisėto metalinės teleskopinės lazdos nešiojimo. 2011 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-619/2011 (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 2 MGL dydžio, t. y. 260 Lt, bauda. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyto laiko ir vietos neteisėtai nešiojo su savimi metalinę teleskopinę lazdą, kuri pagal specialisto išvadą Nr. 140-(4053)-IS1-7887 yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, iki 2010 m. gegužės 8 d. maždaug 11 val. 10 min., kai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. AOTD atsiliepime nurodoma, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas pateikė melagingus parodymus dėl teleskopinės lazdos įsigijimo aplinkybių, nes jo nurodytas ginklų parduotuvės, kurioje teigė įsigijęs lazdą, atstovas, T. D. parodymus paneigė. T. D. atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodoma, kad T. D. ir M. A. parodymai leidžia daryti išvadą, jog parduodant teleskopinę lazdą galbūt nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taip pat padaryta išvada, kad Š. M., siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių, gali būti suinteresuotas teleskopinės lazdos pardavimo fakto neigimu. Nuosprendyje pažymėta, kad aplinkybė, jog ginklo pardavimo faktas nėra užfiksuotas žurnale, taip pat nepaneigia T. D. ir M. A. parodymų, tuo pačiu nepatvirtina ir liudytojo Š. M. teiginių (Š. M. tvirtino teleskopinės lazdos T. D. nepardavęs). Skundžiamame Įsakyme Nr. P-1024 nurodoma, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją. Komisijos 2013 m. spalio 8 d. protokolo Nr. SPEK-5 išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją. Tačiau teismas, atsižvelgęs į A. D. atžvilgiu priimtą nuosprendį, konstatavo, kad iš minėto teismo nuosprendžio negalima daryti išvados, jog A. D., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją.
Minėta, kad asmeniui gali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VTPĮ 16 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju tikrinimo metu buvo konstatuotas asmens nepatikimumas, neatsakingumas ir nesąžiningumas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai šias išvadas patvirtina.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su AOTD atsiliepimo į skundą argumentais, kad patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma tikrinamąjį charakterizavo neigiamai, o jo savybės ir elgesys, jo aplinka negali būti suderinami su darbu su įslaptinta informacija.
Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, įslaptintą medžiagą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, keliamų asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą ar dirbti su įslaptinta informacija. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 ir 20 punktuose nurodytas aplinkybes, nebeturėjo teisinio pagrindo tęsti pareiškėjo kandidatūros tikrinimo, todėl pagrįstai nutraukė pareiškėjo kandidatūros tikrinimą bei nusprendė neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini).
III.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 107–108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio pradžios visus ryšius su judėjimo „Skinheads“ nariais yra nutraukęs, tikrinimo metu tai paaiškino ir AOTD pareigūnams. Nepaisant to, 2013 m. rugsėjo mėnesio protokole nurodoma, kad pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su asmenimis, priklausantiems šiam judėjimui, nors tokia informacija neatitinka tikrovės. Taigi, realios grėsmės patikėtos informacijos saugumui nėra, todėl nėra ir VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytų aplinkybių. Apeliantas akcentuoja, kad jis yra atsakingas ir sąžiningas asmuo, sukūrė šeimą, buvo ne kartą skatinamas ir giriamas kariuomenėje už pavyzdingą tarnybą, tiesioginiai jo vadai juo pasitiki ir vertina jį kaip karį. Visuma šių aplinkybių patvirtina atsakingą apelianto požiūrį į valstybės saugomas vertybes, tokias kaip šeima, pavyzdinga karinė tarnyba savo šaliai bei valstybingumo skatininimas organizuojant renginius su valstybinius apdovanojimus gavusiais asmenimis (V. B.), kas turėtų pagrįsti teigiamas, o ne neigiamas apelianto savybes. Apelianto nuomone, vertinant, kad jis yra nepatikimas, nesąžiningas ir neatsakingas, bei argumentuojant šiuos teiginius vien bendravimu su kitais asmenimis, yra pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas. Apelianto asmeninės savybės turėtų būti vertinamos individualiai, analizuojant jo nuopelnus kariuomenėje bei kitas reikšmingas aplinkybes, o ne gretinant jo asmenines savybes su viso judėjimo „Skinheads“, kuriam jis nepriklausė, savybėmis.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad siejant asmens nepatikimumą su jo traukimu baudžiamojon atsakomybėn yra neproporcingai varžomos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad šiuo atveju aplinkybių visuma tikrinamąjį asmenį charakterizavo neigiamai, tačiau konstatuodamas, kad iš A. D. atžvilgiu priimto nuosprendžio negalima daryti išvados, jog A. D., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją, teismas patvirtino tai, kad nėra vienos iš aplinkybių, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. P-1024. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl tarnybinės informacijos kopijavimo kaip neigiamai charakterizuojančią pareiškėją, nes pareiškėjas informaciją kopijavo tarnybiniais mokymosi tikslais, jos neatskleidė tretiesiems asmenimis. Be to, nebuvo imtasi jokių priemonių informacijos svarbai pažymėti, nebuvo išaiškinta, kad ši informacija negali būti kopijuojama ar laikoma asmeniniuose kompiuteriuose.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127–129) atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo apelianto skundą, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantas per pastaruosius 5 metus palaikė glaudžius ryšius su neregistruotu judėjimu „Skinheads“ ir jo nariais, dalyvavo jų susibūrimuose, koncertuose, aptarinėjo su jais veiksmus, siekiant sutrukdyti seksualinių mažumų eitynes. Priešingai nei nurodo apeliantas, pagal suformuotą Konstitucinio Teismo doktriną pagrindiniai kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą apima ir informaciją apie asmens savybes, veiklą, ryšius bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad „Skinheads“ yra neformalus, neregistruotas judėjimas, kurio nariai propaguoja radikalias neonacistines pažiūras, kursto tautinę, rasinę, socialinę neapykantą, todėl ryšių palaikymas su neteisėtais asmenų susivienijimais, jų nariais, nesudaro prielaidų besąlygiškai pasitikėti asmeniu. Savo ruožtu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (ypatingai su informacija, turinčią žymą (duomenys neskelbtini)) asmeniui gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei dėl asmens patikimumo ir lojalumo nekyla net menkiausių abejonių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto buvę ryšiai su judėjimu ir jo nariais yra nesuderinami su savybėmis, reikalingomis asmeniui, turinčiam pareigą saugoti valstybės paslaptis. Be to, apeliantas neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, iš tarnybinio į asmeninį kompiuterį nukopijavo tarnybinę informaciją, kas taip pat rodo jo neatsakingumą ir nepatikimumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog tarnybinė informacija nebuvo perduota tretiesiems asmenims, vien tas faktas, kad apie šios informacijos nusikopijavimą ir tokios informacijos turėjimą apeliantas pranešė savo draugui P. P., rodo, kad apeliantas nesikopijavo šios informacijos vien tik mokymosi tikslais ir elgėsi neatsakingai, nevertindamas tarnybinės informacijos svarbos. Apelianto kandidatūros tikrinimas buvo nutrauktas ir leidimas dirbti su įslaptinta informacija jam nebuvo išduotas ne dėl kokio nors vieno iš apelianto biografijos (gyvenimo) faktų ar asmeninių savybių, bet dėl visos eilės aplinkybių, kurių visuma neleidžia šio asmens laikyti tiek patikimu, kad jam būtų galima išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju apeliantui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebuvo panaikintas, o buvo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas nustačius VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 124–126) AOTD pateikia analogiškus argumentus tiems, kuriuos buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymą Nr.P-1024, kuriuo įsakyta AOTD nutraukti (duomenys neskelbtini), pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini), kandidatūros tikrinimą ir neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini).
Įsakyme Nr.P-1024 nurodyta, kad išduoti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pritaikius VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalies 12 bei 20 punktus.
VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti asu įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka šioje įstatymo normoje (1-5 punktai) nustatytas sąlygas, tarp jų sąlygą, kad tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VTPĮ 16 str.1 d.4 p.).
Pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, t.y. kai nustatomas bent vienas iš šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytų aplinkybių, tarp jų: dalyvauja ar per pastaruosius 5 metus dalyvavo neregistruoto judėjimo ar neregistruotos religinės bendruomenės veikloje, jeigu toks dalyvavimas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (12 punktas); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas).
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato privalomą asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo procedūrą tikslu nustatyti, ar jam gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar pretendentas patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei (VTPĮ 17 str.). AOTD, nustatyta tvarka atlikdamas pretendento ((duomenys neskelbtini)) gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini) tikrinimo procedūrą nustatė aplinkybę, kvalifikuotiną pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 punktą (asmuo dalyvavo neformalaus judėjimo „Skinheads“ veikoje), taip pat aplinkybes, kvalifikuotinas pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą (asmuo yra nepatikimas, neatsakingas ir nesąžiningas, nes dalyvavo „Skinheads“ judėjime, palaikė glaudžius ryšius su asmenimis, priklausančiais šiam judėjimui; neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, dėl ko buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą; iš tarnybinio kompiuterio kopijavo į asmeninį kompiuterį tarnybinę informaciją; ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą informaciją). Paslapčių subjekto (KAM) specialioji ekspertų komisija 2013 m. spalio 8 d. posėdyje protokoliniu nutarimu pritarė AOTD siūlymui nutraukti pretendento kandidatūros tikrinimą, nes tikrinamasis neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Įsakymo Nr.P-1024 įžanginėje dalyje minėta Komisijos išvada, taip pat AOTD 2013 m. rugsėjo 13 d. pažyma, kurioje išdėstyti pretendento patikrinimo duomenys, nurodyti kaip tikrinimo procedūros dokumentai, lėmę paslapčių subjekto sprendimą, kad pretendentas neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1dalies 4 punkte nurodytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos dėl aplinkybių, nustatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 ir 20 punktuose.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios netinkamai įvertino jo savybes, kad atsakovo 2013 m. spalio 17 d. įsakymą Nr.P-1024 nurodytos aplinkybės Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nepagrįstai įvertintos kaip asmens nepatikimumas, neatsakingumas ir nesąžiningumas. Apelianto akcentuoja, kad jis yra sąžiningas ir patikima Lietuvos valstybės pilietis, vadų ne kartą ne kartą skatintas. Apelianto nuomone, atsakovas, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo asmenines savybes ir nepagrįstai nusprendė, kad jam negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (duomenys neskelbtini).
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai. Minėtas įstatymas apibrėžia, kad valstybės paslaptis – šio Įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, žvalgybos, teisėsaugos, mokslo, technikos ir kita informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei (VTPĮ 2 str.2 d.).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs dėl reikalavimų asmeniui, kuriam suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime inter alia nurodyta, kad asmeniui, kuriam, suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat asmeninės savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti ir apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paslapčių subjektas, atliekantis pretendento gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini) (kaip ir dėl kurio nors kito slaptumo lygmens) patikrinimo procedūrą ir teisės aktų nustatyta tvarką surinkęs informaciją, suteikiančią pakankamą pagrindą abejoti pretendento patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei, negali išduoti tokio leidimo. Elgdamasis priešingai, jis pažeistų įstatymą, sukeltų grėsmę, kad bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos turi apsaugoti užtikrindamas tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą panaikinti Įsakymą Nr. P-1024, kuriuo buvo nutraukta pretendento (apelianto) patikrinimo procedūra ir nuspręsta neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir jais pagrįstomis teismo išvadomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendime pasisakė visais bylai aktualiais aspektais, kurie, kaip matyti iš Įsakymo Nr. P-1024 ir jo priėmimo medžiagos, lėmė atsakovo sprendimą, jog pretendentas neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos dėl aplinkybių, nustatytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 12 ir 20 punktuose. Teismas savo išvadas pakankamai aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str.2 d., 87 str.4 d.), materialiosios teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis sutinka, todėl iš naujo tais pačiais klausimais nepasisako. Dėl apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis kariuomenėje vadų buvo ne kartą pagirtas ir paskatintas, taip pat kitos aplinkybės (sukūręs šeimą ir pan.) nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios atsakovui suteikę pakankamą pagrindą taikyti VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies 12 ir 20 punktų nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nustatė ne vieną aplinkybę, dėl kurios teismas galėtų abejoti, ar ji yra pakankama neišduoti pretendentui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini), o kelias aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Pažymėtina, kad apeliantas atsakovo nustatytų faktų neneigia, tačiau juos interpretuoja (ypač dėl ryšių su neformaliu judėjimu „Skinheads) kaip neva nesuteikiančius pagrindo neišduoti minėto leidimo. Pirmosios instancijos teismas šiuos pretendento argumentų pagrįstumą patikrino ir juos pagrįstai bei motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta kandidatūros patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pretendentas, kuris yra savanoris ir atitinkamoms funkcijoms atlikti pakviečiamas prireikus, susiklosčius palankioms aplinkybėms iš KAM sistemos kompiuterio nukopijavo į asmeninę laikmeną atitinkamų KAM sistemos darbuotojų asmens duomenis (darbuotojų nuotraukas ir kt.) ir išsinešė iš tarnybos, paslapčių subjekto vadovui yra pakankamas pagrindas suabejoti, ar tokiam asmeniui gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad atsakovas 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.P-1024 pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma (duomenys neskelbtini), teisingumo, proporcingumo ar kiti teisės principai nebuvo pažeisti.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis