Teisėjas V. K. Baudž. bylos Nr. 1A-298-72/2012
Teisminio proceso Nr.1-08-3-00046-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 155 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš V. T. bei V. T. prašymas priteisti iš V. K. 6000 Lt palikti nenagrinėti. Netenkintas V. K. prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. T. 1000 Lt, sumokėtų advokatui už jo pagalbą byloje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą
n u s t a t ė :
V. T. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. birželio 19 d., apie 10 val., V. K. būnant lauke, Panevėžio r., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) k. esančiame sode, būdama gretimame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), viešai girdint A. V., garsiai šaukdama išvadino V. K. „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, taip užgauliai V. K. pažemino, t. y. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., padarymu.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendį ir V. T. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei jai paskirti bausmę BK 155 str. 1 d. sankcijos ribose. Tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš V. T. atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas visus įrodymus vertino vienpusiškai, tik kaltinamosios V. T. naudai. Nuosprendyje jo parodymų vertinimo iš viso nėra, nors, mano, kad jo, kaip privataus kaltintojo, parodymai teismui turėjo būti itin svarbūs. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. V. parodymus vertina kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių, nes jie prieštarauja kitiems parodymams, be to, ji yra gana artima jo draugė. Ši teismo išvada yra klaidinga. Visų pirma, A. V. nėra jo artima draugė. Ji yra tik jo sesers draugė ir jos leidimu naudojasi sodu. Be to, tai, kad jie nėra artimi draugai teisme parodė ir pati A. V.. Nurodo, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog liudytojos A. V. parodymai atitinka jo parodymus, o prieštarauja tik kaltinamosios V. T. bei jos pasikviestos liudytojos I. K. parodymams. Tai, kad A. V. buvo įvykio metu įvykio vietoje teisme patvirtino ir pati V. T.. Tai, kad V. T. leksikone, kalbant apie jį, vartojami tokie žodžiai, kaip „pyderas“, „durnius“, teisme patvirtino ir liudytoja S. R., tačiau jos parodymus teismas atmetė dėl ankstesnių S. R. ir V. T. nesutarimų. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai objektyviausia liudytoja įvardija I. K.. Tačiau nei jis, nei liudytoja A. V. įvykio metu įvykio vietoje minėtos liudytojos nematė, todėl kyla pagrįstų abejonių ar minėta liudytoja apskritai buvo įvykio metu įvykio vietoje. Mano, kad I. K. negalima laikyti objektyviausia liudytoja dar ir dėl jų blogų santykių. Dėl triukšmavimo naktį K. sode jis buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie I. K. vyrui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jis už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Mano, kad dėl šių aplinkybių I. K. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiškai, o ne laikyti juos objektyviais. Atsižvelgęs į tai, kaip teismas įvertino jo pasikviestų į teismo posėdį liudytojų, bei kaltinamosios ir jos pasikviestų į teismo posėdį liudytojų parodymus, mano, kad bylos nagrinėjimas teisme buvo šališkas. Nurodo, kad abejones dėl teismo šališkumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad teismas apie jį, kaip apie nukentėjusįjį, savo iniciatyva rinko charakterizuojančią medžiagą.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. bei jo atstovas gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios V. T. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl V. T. išteisinimo pagal BK 155 str. 1 d. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino ją nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir V. T. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. išteisino.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų įvertinimu ir abejoja jo nešališkumu, teigdamas, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kurie turėjo reikšmės kaltinamajai išteisinti, ir nesirėmė tais liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jog V. T., išvadindama jį „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, viešai žodžiu jį įžeidė, ir tokiu būdu teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata pateikta BPK 20 str. 5 d. BPK 20 str. 5 d., įtvirtintas nešališkumo principas, kuris yra teisėjo vidinio įsitikinimo neatskiriama dalis. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus duomenis, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu iš esmės jau yra įvertinti. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad V. T. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Nepažeisti ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatyti reikalavimai: nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl įrodymų vertinimo, prašo juos vertinti pagal jo pateiktą variantą, tačiau įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl šiuo atveju nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl teismo šališkumo. Apeliantas skunde nurodo, kad jo abejones dėl teismo nešališkumo sustiprina ir ta aplinkybė, jog teismas apie jį, kaip apie nukentėjusįjį, savo iniciatyva rinko charakterizuojančią medžiagą. Tačiau apeliantas skunde nenurodė, kokią konkrečią jį charakterizuojančią medžiagą, jo nuomone, teismas rinko savo iniciatyva, nes iš 2011-12-08 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas duomenis apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. darbo pobūdį, stažą rinko neprieštaravus pačiam apeliantui, kad tokie duomenys būtų byloje (b. l. 78).
Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. išteisino, kaip jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad V. T. ir V. K. yra sodo kaimynai ir jau ilgą laiką tarpusavyje konfliktuoja. V. T. parodė, kad V. K., kerštaudamas jai už tai, jog ji nesutiko su jo pasiūlymu palikti elektros apskaitos skaitiklius namų viduje bei jų neiškelti ant atramų, ir savo elektros apskaitos skaitiklį iš namo vidaus iškėlė ant atramos, kiekvieną rytą nuo 7.00 val. iki 7.10 val. jai po langais užveda benzininį pjūklą ir minutę, dvi pjauna malkas, taip bandydamas išprovokuoti konfliktą. Vos ne kasdienio tokio malkų pjovimo faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. K., tas matyti ir iš byloje esančių nuotraukų. Atsižvelgęs į tokias byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad dėl tokių V. K. veiksmų V. T. galėjo padaryti tokią išvadą, kad jiems už kažką yra kerštaujama arba siekiama juos išprovokuoti, sutrikdyti jų rimtį. Nagrinėjamu atveju konflikto priežastis buvo nukirsta laistymo žarna ir elektros kabelis, kurie nuosavybės teise priklausė V. T.. V. K. parodė, kad buvo kilęs incidentas dėl V. T. priklausančios laistymo žarnos, ėjusios per jam priklausantį žemės sklypą ir suniokojusios ten augančius augalus, todėl jis supykęs minėtą žarną nukirto. Dėl to kilus konfliktui V. T. jį išvadino „pyderu“, kas jį labai įžeidė, įskaudino bei jam sukėlė dvasinius išgyvenimus. Išteisintoji V. T. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo viešai žodžiu įžeidus V. K., t. y. išvadinus jį „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, nepripažino ir parodė, kad 2011 m. birželio 18 d., apie 17 val., jai su vyru nebūnant namuose, sodo kaimynas V. K. nukirto jų ištiestą vandentiekio žarną ir elektros kabelį, buvusius kaimynų K. sodo sklype, kuris ribojasi su V. K. sklypu. Kitą dieną dar būdama sukrėsta vakarykščio įvykio, pamačiusi V. K., pradėjo garsiai priekaištauti, kodėl šis nukirto jos vandentiekio žarną ir elektros kabelį. V. K. pasakė, kad „gal esi psichiškai nesveikas, jeigu taip elgiesi, pasitikrink sveikatą“. Necenzūrinių žodžių V. K. atžvilgiu nevartojo. Nors V. T. ir V. K. parodymai iš esmės skiriasi, kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti išteisintosios V. T. parodymais, nes juos atitinka kiti faktiniai bylos duomenys. Tą aplinkybę, kad V. T. priklausanti vandentiekio žarna ir elektros kabelis, kuriuos kirviu nukirto V. K., buvo K. sodo sklype, patvirtino liudytoja I. K.. Pastarosios liudytojos teigimu, V. T. su V. K. iš pradžių buvo bendrai nusitiesę vandentiekio žarną, tačiau vėliau V. T. jos paprašė vandentiekio žarną nutiesti per jos sodą, su kuo ji sutiko, nes pati galėjo laistyti daržą. Anksčiau buvusius tarp kaimynų V. T. ir V. K. gerus santykius įrodo sodo bendrijos „V.“ valdybos pirmininko A. M. paaiškinimai bei byloje esanti nuotrauka, kurios pirmajame plane matyti V. K., antrajame – V. T., draugiškai kasantys tranšėją vandentiekio vamzdžiui ir elektros kabeliui, kurie po kiek laiko paties V. K. buvo atjungti. Liudytoja I. K. parodė, kad ji ravėdama daržą išgirdo garsą ir pamatė, kaip V. K. nukirto V. T. žarną, gulėjusią ant jos sodo sklype esančios vejos. Apie tai paskambinusi pranešė V. T.. Iš byloje esančios Administracinės komisijos prie Panevėžio r. savivaldybės tarybos medžiagos matyti, kad V. K. savavaliavimo faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu 2011-07-22 nutarimu, V. K. už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 188 str. pažeidimą nubaustas įspėjimu. Iš V. T. adresuoto Panevėžio apskrities VPK 2011-08-22 rašto Nr. 50-S-9628 matyti, kad dėl šio fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir konstatuotas V. K. tarnybinis nusižengimas bei taikytos profilaktinio poveikio priemonės. Taigi byloje nustatytas faktas, kad V. K. kirviu nukirto V. T. priklausiusią vandentiekio žarną ir elektros kabelį, buvusius I. K. sodo sklypo ribose. Aptartame kontekste matyti, kad jau esant konfliktinei situacijai paties V. K. akivaizdžiai nekaimyniški, nedraugiški bei neteisėti veiksmai V. T. sukėlė įtarimą bei sudarė pagrindą pasakyti savo atitinkamą nuomonę apie jo sveikatos būklę, t. y. pasakyti, kad gal jis (V. K.) yra psichiškai nesveikas taip darydamas, kad gal jam reikia pasitikrinti sveikatą pas medikus. Tokie V. T. pasakymai, esant nustatytai konfliktinei situacijai, kurios kaltininkas yra pats V. K., nevertinami kaip įžeidžiantys V. K., nes jis pats neteisėtai elgdamasis galėjo tikėtis tokios V. T. reakcijos bei nuomonės apie jį, be to, jie buvo pasakyti klausiamąja ar patariamąja forma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo liudytojų A. K., A. V. ir S. R. parodymų įvertinimu. Nors paminėti liudytojai teisme ir patvirtino apelianto parodymus, teismas pagrįstai jais nesirėmė bei juos atmetė. Teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojas A. K., kuris teisme parodė, kad jam sūnus V. K. minėjo, jog kaimynė V. T. jį išvadino „pederastu, debilu“, paties įvykio nematė ir teisme perpasakojo tą, ką jam pasakė sūnus V. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos A. V. parodymais, kad ji girdėjo, kaip išteisintoji V. T. ant V. K. šaukė labai negražiais žodžiais „pyderas, debilas, durnius, tau ką, psichinėn atsigulti reikia?“, nes ji yra gana artima V. K. draugė. Nors V. K. su tokiu pirmosios instancijos teismo parodymų vertinimu nesutinka, teigdamas, kad A. V. yra tik jo sesers draugė ir jos leidimu naudojasi sodu, tačiau kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti minėtos liudytojos parodymų, nes be V. T. parodymų, kad A. V. yra artima V. K. draugė, ir pats V. K. ne vieną kartą byloje minėtą liudytoją įvardija kaip savo draugę, pavyzdžiui, savo 2011-06-18 paaiškinime Panevėžio RPK viršininkui jis nurodė „Atvykus į sodą mane pasitiko mano draugė A. V. su sūnumi T. V.....“ (b. l. 111-112). Vertindamas liudytojos S. R. parodymų, kad V. T. visą laiką vadino nukentėjusįjį „pyderu, durniumi“, objektyvumą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ji yra susipykusi su V. T., kad tarp jų buvęs konfliktas net buvo persikėlęs į teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą V. T. pagal ATPK 174 str., nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Be to, minėta liudytoja paties įvykio nematė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojo V. T. parodymais, kad V. T. kalbėjo tik apie V. K. sveikatos pasitikrinimą, klausė, ar jis psichiškai sveikas, nes jis yra išteisintosios sutuoktinis. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad šioje situacijoje objektyviausia liudytoja yra I. K., kuri patvirtino visas žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes bei patvirtino ryte girdėtas visas V. T. V. K. pasakytas frazes. Liudytoja I. K. parodė, kad kažkokių įžeidžiančių keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių ji iš V. T. negirdėjo. Kaimynė V. T., tik priekaištaudama V. K. dėl nukirstos laistymo žarnos, jam pasakė „ką tu darai, kam nukirtai, gal tu nesveikas, gal tau gydytis reikia?“. Kaip matyti, tokie liudytojos parodymai atitinka išteisintosios V. T. parodymus. Ta aplinkybė, kad nei V. K., nei A. V. įvykio metu įvykio vietoje liudytojos I. K. nematė, neduoda pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymų objektyvumu. Liudytoja I. K. parodė, kad kaip tik tuo metu, kai kaimynė V. T. priekaištavo kaimynui V. K. dėl nukirstos laistymo žarnos, ji gulėjo pavėsinėje, kurios apačia apie vieną metrą yra uždara, esančioje iki sklypo ribos gal apie 15 metrų, ir skaitė knygą, todėl tikėtina, kad V. K. ir A. V. liudytojos I. K. įvykio metu įvykio vietoje galėjo ir nematyti. Be to, liudytoja I. K. ne tik nurodė girdėjusi visas V. T. V. K. pasakytas frazes, bet parodė ir tai, kad V. K. į V. T. priekaištus nieko nepasakė, kas visiškai atitinka ne tik V. T. parodymus, kad po jos pasakymo „gal esi psichiškai nesveikas, jeigu taip elgiesi, pasitikrink sveikatą“, V. K. nieko nesakęs, apsisuko ir grįžo atgal į namą, bet atitinka ir paties nukentėjusiojo V. K. bei liudytojos A. V. parodymus, kad V. K. po to, kai V. T. jį išvadino „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, tylėjo ir nieko nesakė. Apeliantas skunde teigia, kad liudytoja I. K. suinteresuota duoti išteisintajai palankius parodymus, nes jų santykiai yra blogi, jis dėl triukšmavimo naktį K. sode buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie I. K. vyrui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jis už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Tačiau kolegija pažymi, kad būtent liudytoja I. K. tiesiogiai matė visas žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes, apie tai pranešė V. T. ir šias aplinkybes nurodė savo 2011-06-18 paaiškinime, o vėliau tas pačias žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, kurios, kaip jau minėta, atitiko kitas faktines bylos aplinkybes. Todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais ir apie ryte girdėtas visas V. T. V. K. pasakytas frazes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojos I. K. parodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
Taigi įvertinusi apeliacinio skundo argumentus kolegija sprendžia, kad jie nepaneigia teismo išvadų, jog V. T. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, todėl tenkinti skundą ir pripažinti išteisintąją kalta pagal BK 155 str. 1 d. nėra pagrindo.
Išteisinęs V. T. BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimus.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovas gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 547930 ir prašo iš išteisintosios priteisti 500 Lt už nukentėjusiojo atstovavimą byloje. Kolegija pažymi, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009, 2K-377/2009). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad sprendžiant išteisintosios V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius
Teisėjai Pranas Šimkus Evaldas Vanagas