Civilinė byla Nr. e2-1603-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00419-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės “Baltic Research” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1351-524/2016 pagal ieškovių akcinės bendrovės „Baltic Research“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ dėl piniginių lėšų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Baltic Research“ 2016-06-29 kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, reiškiamu BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vardu ir interesais, kuriame prašė iš atsakovės UAB „Lexforis“ priteisti 108 052,20 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Pažymėjo, jog reikalavimas reiškiamas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorei UAB „Lexforis“, kadangi ši nepagrįstai 2015 m. lapkričio mėnesį nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos nusirašė sėkmės mokestį, atitinkantį ieškinio reikalavimo dydį.
3. Reiškiamų reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis.
4. Ieškovės teigimu, pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą ieškovė grindė didele ieškinio suma. Nurodė, kad atsakovės turimo turto vertė (pagal 2015 metų finansinius duomenis) yra praktiškai lygi reikalaujamai 108 052,20 Eur sumai, be to, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Taip pat akcentavo, jog atsakovės nesąžiningumas, nepagrįstai pasiskaičiuojant sėkmės mokestį bei neteikiant informacijos bankrutavusios įmonės kreditoriams, sudaro pagrindą manyti, jog bus siekiama apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-01 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų būti grindžiamas išimtinai reikalavimo dydžiu, nes tiek reikalavimo pareiškimas, tiek jo dydis iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio priėmimo stadijoje bei sprendžiant, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas, teismas negali vertinti atsakovės nesąžiningumo, nes šios aplinkybės vertinimas  galės būti atliktas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
6. Teismas svarbia aplinkybe pripažino ir faktą, kad atsakovė yra bankroto administratorė, privalomai draudžianti savo civilinę atsakomybę. Kadangi šiuo atveju draudimas užtikrina daugiau kaip pusės ieškovės reikalavimo patenkinimo, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iškreiptų ir šalių interesų pusiausvyrą. Be to, pritaikius areštą galėtų būti sutrikdytas kitų bankrutuojančių įmonių administravimas, vykdomas atsakovės.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė AB „Baltic Research“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti atsakovės UAB „Lexforis“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir už 108 052,20 Eur sumą areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nors teismas pagrįstai teigia, kad vien ieškinio pareiškimas (reikalavimo suma) nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimo sumą lemia objektyvios aplinkybės – nepagrįstai atsakovės nusirašytas piniginių lėšų dydis, todėl jį nustatyti / įvertinti nėra sudėtinga.
2. Ieškinio sumos kriterijus turėjo būti įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, t. y. atsakovės turto dydis nėra aiškus.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas negali būti vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. CPK 144 straipsnyje jokios vertintinos aplinkybės nėra išskiriamos. Būtent atsakovės nesąžiningumas kelia didžiausią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4. Nustačius, kad dalį reikalaujamos sumos užtikrintų draudimo suma, teismas turėjo įvertinti bei pasisakyti dėl neužtikrintos reikalavimo dalies, ypač įvertinus atsakovės nesąžiningumą. Be to, teismas neišsiaiškino, ar civilinė atsakomybė ginčijamų veiksmų atlikimo metu tikrai buvo apdrausta.
5. Administravimo veiksmai yra vykdomi ne iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti paveiktas kitų įmonių administravimo procesas.
6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad reikalavimai atsakovei reiškiami siekiant apsaugoti ne tiek ieškovės asmeninį turtinį interesą, kiek visų BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių teises. Skundžiama nutartimi užtikrinta ne interesų pusiausvyra, o suteikta galimybė atsakovei toliau piktnaudžiauti bankroto administratorės statusu.
8. Atsakovė UAB „Lexforis“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-01 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Išreiškęs valią dėl sėkmės mokesčio, kreditorių susirinkimas yra saistomas šio įmonės įsipareigojimo ir negali atsisakyti jo teigdamas, kad jis sprendžia dėl atlyginimo administratoriui mokėjimo. Atsakovė sėkmingai vykdė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administravimą, todėl teiginiai apie jos nesąžiningumą ir lėšų pasisavinimą yra nepagrįsti ir atmestini.
2. Atsakovė ginčija 2016-06-07 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ir patvirtinimo, todėl pripažintina, jog ieškovė neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės skolininkui ir neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Kyla abejonių ir dėl patvirtinto ieškovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
3. Ieškovas siekia ne visų kreditorių interesų gynimo, o pakenkti bankroto administratorei.
4. Teikiami draudimo polisai patvirtina, kad atsakovė buvo ir yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat teikiami duomenys, pagrindžiantys atsakovės darbuotojų skaičių, kurie patirtų nepagrįstų suvaržymų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos.
9. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Jei nustatoma, kad administratorius ir įmonės vardu pavedimo sutartį su juo sudaręs kreditorių susirinkimas papildomai susitarė dėl sėkmės mokesčio, toks susitarimas tampa pavedimo sutarties sąlyga. Ieškovė 2015-03-15 vykusiame kreditorių susirinkime balsavo už administratoriaus ataskaitos tvirtinimą, išlaidų sąmatos tvirtinimą. Atsakovė veiklą vykdė tinkamai, todėl teiginiai apie nesąžiningumą atmestini kaip nepagrįsti.
2. Ieškovė AB „Baltic Research“ neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės, todėl ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nepalaiko ieškinio. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik nustatęs, kad ieškovo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu šių priemonių netaikymas sukelia riziką, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali likti realiai neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti sudėtingas ir itin komplikuotas (CPK 144 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra įrodyta / nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas sprendė, jog suvaržymų taikymas neturėtų būti grindžiamas vien reikalavimo dydžiu bei akcentavo aplinkybę, jog atsakovės profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai paneigia didelės reikalavimo sumos kriterijų.
12. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-10-31 pateiktas apeliantės AB „Baltic Research“ prašymas dėl atskirojo skundo operatyvaus nagrinėjimo, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-31sprendimu apeliantės ieškinį patenkino pilnai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas byloje nėra išspręstas. Apeliantė pažymi, jog ieškinio patenkinimas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Vien palankaus ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas pats savaime nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Viena vertus, šis pirmosios instancijos teismo 2016-10-31 sprendimas nėra įsiteisėjęs (Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3d.). Privalomai vykdytini, jeigu to šalis nepadaro gera valia, tik įsiteisėję teismo sprendimai bei nutartys (CPK 18 str.), taigi tik prasidėjus priverstino vykdymo procesui skolininkas būtų įpareigotas teikti duomenis apie savo turtą arba jo paieškomis užsiimtų antstolis. Kita vertus, preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas, papildomai pagrindžiamas priimtu ir apeliantei palankiu teismo sprendimu, šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus, nes tokią sąlygą teismas buvo jau pripažinęs spręsdamas dėl apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, o ne dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Taigi faktas, kad teismo sprendimas jau yra priimtas apeliantės naudai, skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina.
14. Atskirajame skunde taip pat remiamasi didelės atsakovui reikalavimo sumos argumentu.  Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Tačiau ir didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kuri savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pripažįstant, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis c. b. 2-769/2014).
15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tuomet, jei būtų duomenų, kad atsakovas ketina turtą perleisti, įkeisti, paslėpti, sunaikint ar imtis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų išieškojimą pagal būsimą teismo sprendimą (t. y. duomenų apie nesąžiningus jo veiksmus bei ketinimus). Nors apeliantė akcentuoja atsakovės nesąžiningumą,  nepagrįstai nusirašant reikalaujamą priteisti sumą bei neteikiant informacijos kreditoriams, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį įvertinti, vien tokie  teiginiai nėra pakankami atsakovės nesąžiningumui konstatuoti bei, atitinkamai, spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Galimai netinkamas administratoriaus ir kreditorių susitarimo dėl administravimo išlaidų atlyginimo sąlygų interpretavimas bei taikymas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ar tikėtinų veiksmų, ketinant paslėpti turtą / lėšas ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ir nors pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės sąžiningumo, tačiau nurodė kitas aplinkybes, paneigiančias grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kilimą, todėl tokia klaida taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta (CPK 328 str., 338 str.)
16. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad atsakovė teikia bankroto administravimo paslaugas ir turi privalomai drausti savo civilinę atsakomybę. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jos civilinė atsakomybė 2015 m. buvo apdrausta (draudimo suma vienam įvykiui 57 924 Eur; bendra draudimo suma visam sutarties galiojimo laikotarpiui 144 810 Eur; bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimo liudijimas Nr. CB 200235). Taigi ir tokie atskirojo skundo teiginiai, jog galimai atsakovė nebuvo apsidraudusi, yra paneigti. Aplinkybė, kad atsakovės profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta, o draudimo suma siekia 57 924 Eur, t. y. daugiau kaip pusė reiškiamo reikalavimo), taip pat teikia papildomą pagrindą vertinimui, kad grėsmės priverstiniam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jo gera valia neįvykdytų pati atsakovė, iš esmės yra eliminuota
17. Sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovės veiklos specifikos aktuali yra taikytinų suvaržymų proporcingumo aplinkybė, todėl vertintini galimi kitų bankrutuojančių įmonių administravimo darbų sutrikdymai / interesų pažeidimas. Labiau tikėtina, kad bankrutuojančių įmonių administravimui yra reikšmingos ir paties administratoriaus lėšos, nes tik bankroto bylos eigoje yra tvirtinama administravimo lėšų sąmata, o pareigas administratorius turi vykdyti nuo paskyrimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 7 p., 23 str. 5 p.).
18. Kiti atskirojo skundo bei atsikirtimų į jį argumentai neturi reikšmės šioje byloje sprendžiamo procesinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė