Civilinė byla Nr. e2-1381-592/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31171-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopark“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 513,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT184802 /PPS ir lizingo sutartimi per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“ ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį RENAULT TRAFIC. Automobilis buvo pasirinktas pagal atsakovės pateiktą komercinį pasiūlymą bei apžiūrėjus jį vietoje. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyti pagrindiniai automobilio parametrai. Pirkimo pardavimo sutarties 1.3 punktas numatė, kad automobilio kokybė ir komplektiškumas yra nurodyti prie sutarties pridėtame pardavėjo komerciniame pasiūlyme, o sutarties 3.4 punktas numatė, kad turtą pardavėjas perduoda atitinkantį sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas, visiškai paruoštą, kartu su visais dokumentais ir priklausiniais, reikalingais turto eksploatacijai. Perimant automobilį akivaizdžių automobilio trūkumų nebuvo.
Paaiškino, kad vykstant automobiliu iš Vilniaus (automobilio įsigijimo vietos) į Kauną užsidegė perspėjimo leputė, kad trūksta aušinimo skysčio. Aušinimo skystis nedelsiant buvo papildytas, tačiau toliau eksploatuojant automobilį problema pasikartojo ir buvo nuspręsta pristatyti automobilį į servisą. 2019 m. birželio 21 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „Sostena“ autorizuotą servisą, kur buvo apžiūrėtas, atliktas jo techninis aptarnavimas, pakeisti tepalai. Vėl pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo, kad profilaktinis aptarnavimas nepanaikino problemos ir 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikta aušinimo skysčio nuotekų paieška bei sistemos slėgio testas, 2019 m. liepos 16 d. pakeistas aušintuvas bei aušinimo skystis. Problema niekur nedingo ir jis vėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo pristatytas patikrai bei remontui dėl per didelio aušinimo skysčio sunaudojimo. Specialistai, patikrinę variklį, nustatė variklio bloko problemą – trūkimą. Dėl nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad automobilis jau pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas. Nusipirkęs iš atsakovės automobilį ieškovė negalėjo juo naudotis pagal įprastinę jo paskirtį. Ieškovė jau kitą dieną po įsigijimo ir po to kelis kartus telefonu informavo atsakovę apie automobilio kokybės
trūkumus, tačiau atsakovė atsakomybės neprisiėmė. Dėl patirtų išlaidų ieškovė 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio remonto ir kitų išlaidų apmokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti išlaidas. Ieškovė apsisprendė remontuoti automobilį, nes jo reikėjo jos veiklai vykdyti.
Ieškove nurodė, kad automobilio defektų paieška ir remontas kainavo 3 719,80 Eur. Dėl automobilio defektų ieškovė patyrė ir kitų išlaidų – kito automobilio nuomos išlaidas, kurias sudaro 744 Eur (54 d. x 13,8 Eur), sumokėtą 50 Eur kelių mokestį (306 eurų : 365 d. x 60 d.) laikotarpiu, kai automobiliu naudotis negalėjo. Ieškovė iš viso patyrė 4 513,80 Eur išlaidų.
Pažymėjo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje (punktas 5.1.1) nustatyta, kad turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Taip pat pardavėjas patvirtino (5.1.4 punktas), kad pirkėjui ir klientui bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Sutarties 5.4 punktas numato, kad jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta sutartyje turto kiekį, kitokio komplektiškumo, asortimento ar neatitinkantį kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.330, 6.332, 6.334 ir kituose atitinkamuose straipsniuose nurodytomis teisėmis.
Ieškovės teigimu, pagal CK 6.317, 6.327, 6.333, 6.327, 6.334 straipsnių nuostatas, tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovė yra atsakinga už tai, kad automobilis buvo parduotas su defektais ir turi atlyginti automobilio remonto išlaidas ir kitus dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti dėl ieškovei atsiradusių nuostolių (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Pažymėjo, kad sutartimi atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę, atitinkančią visus teisės aktų nustatytus techninius bei saugos reikalavimus, taip pat ir komerciniame pasiūlyme nurodytą transporto priemonės komplektaciją (sutarties 1.3 p.). Sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinomi jokie akivaizdžiai matomi ar paslėpti automobilio trūkumai. Transporto priemonė buvo parduota su atlikta ir galiojančia technine apžiūra.
Atsakovės vertinimu, UAB „Tectis“ nurodytas variklio defektas, jeigu toks ir būtų buvęs, negalėjo būti nepastebėtas privalomosios techninės apžiūros metu. Be to, ieškovė – juridinis asmuo, prieš mokėdama pinigus ar prieš priimdama transporto priemonę, turėjo būti atidi ir turėjo teisę perkamą automobilį patikrinti ne tik pati, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nežinoma, kaip ir kiek laiko šis automobilis buvo naudojamas, kas jam buvo tvarkoma, keičiama ir pan. Atsakovė neturi duomenų apie ieškovei parduotos transporto priemonės eksploatavimo aplinkybes po sandorio sudarymo. Praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo ir ieškovės atstovui telefonu informavus apie pretenzijoje nurodytus transporto priemonės defektus, atsakovė iš karto telefonu pasiūlė ieškovei atpirkti parduotą transporto priemonę, tačiau ieškovė dėl nežinomų priežasčių toliau su atsakove nebebendravo.
Atsakovė pažymėjo, kad automobiliui buvo pakeistas visas variklis nauju varikliu, nors buvo trūkęs tik variklio blokas. Šiuo atveju jokie įrodymai, kad trūkusio variklio bloko nebuvo galima suremontuoti, nepateikti. Pakeitus apie 60000 km ridos variklį nauju varikliu transporto priemonė buvo pagerinta. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šiuo atveju nuo naujai pakeistų detalių yra neskaičiuojamas nusidėvėjimas (amortizacija). Žalos atlyginimo atveju ją padaręs asmuo turi pareigą atlyginti tik realią žalą, tačiau šiuo atveju dėvėtas dalis – variklį – pakeitus naujomis, akivaizdu, kad automobilis yra ne atstatytas į pradinę būklę, buvusią iki sugedimo, o pagerintas.
Atkreipė dėmesį, kad iš 2019 m. birželio 28 d. automobilio nuomos sutarties matyti, kad kita transporto priemonė buvo išnuomota laikotarpiui net iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl to kyla abejonių, ar kita transporto priemonė buvo išnuomota būtent dėl to, jog nebuvo galima techniškai eksploatuoti įsigytos transporto priemonės RENAULT TRAFIC, o ne kitu tikslu. Automobilio gedimai paprastai sutvarkomi operatyviai, dėl to kyla pagrįsta abejonė dėl kito automobilio nuomos laikotarpiui net iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei paties automobilio nuomos poreikio. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Tectis“ pagal pateiktas sąskaitas sumokėtą UAB „Sostena“ ir UAB „Lautra motors“ 21 proc. dydžio PVM susigrąžino, atlikdama PVM užskaitą. Atsakovei nesuprantama, kodėl šiuo atveju, net ir pripažinus ieškinį pagrįstu, ji turėtų sumokėti ieškovei sumą, 21 proc. didesnę nei realios ieškovės patirtos automobilio remonto išlaidos. Be to, ieškovė, įvykdžius teismo sprendimą, praturtėtų, nes PVM sumą atgautų du kartus.
Atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškinyje nurodyti transporto priemonės gedimai atsirado dar iki transporto priemonės pardavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalį), taip pat nėra pagrindo sutikti su pateiktu nuostolių apskaičiavimu.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, ji įrodė parduoto automobilio trūkumus. Transporto priemonės galiojanti techninė apžiūra ir jos teigiami rezultatai nepatvirtina, kad pardavimo metu automobilio variklis buvo tvarkingas. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus privalomosios techninės apžiūros metu, kuriais remiasi atsakovė, techninės apžiūros metu nėra tikrinamas transporto priemonės variklis. Dėl nurodytos priežasties toks trūkumas techninės apžiūros metu ir nebuvo nustatytas. Taip pat pažymėjo, kad variklio defektas – jo trūkimas, nėra akivaizdus trūkumas. Ieškovė, nusipirkusi automobilį, ne vieną kartą kreipėsi į specializuotus servisus dėl aušinimo skysčio mažėjimo, tačiau skysčio mažėjimo priežastis ir pagrindinis defektas buvo nustatytas ne iš karto.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ieškovei nesiūlė grąžinti atgal su išaiškėjusiais defektais transporto priemonės ir, atsakovei iškėlus problemą dėl aušinimo skysčio per didelį sunaudojimą, jos niekaip nesprendė, nors kelis kartus telefonu apie tai buvo kalbama.
Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad nebuvo būtina keisti viso variklio nauju, o buvo galima jį suremontuoti. Ieškovė kreipėsi į autorizuotą servisą dėl automobilio gedimo nustatymo ir pašalinimo. Šio serviso specialistai nurodė, kokiu būdu galima pašalinti tokį gedimą. 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Lautra Motors“ pranešime yra nurodyta, kad gedimas buvo pašalintas, nes variklio bloko negalima užsakyti kaip atskiros detalės. Esant tokioms aplinkybėms, defektai galėjo būti pašalinti tik keičiant variklį, o ne jį remontuojant. Ieškovė jokiu kitu būdu negalėjo atstatyti automobilio į tokią padėtį, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Pažymėjo tai, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovės atlyginti paties variklio kainos. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, variklio kainos jose nėra. Ieškovė taip pat nereikalauja iš atsakovės priteisti automobilio nuomos išlaidų iki 2019 m. gruodžio 31 d., nes reikalavimas apima tik tą laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis nekokybiška transporto priemone. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad dėl gedimo automobilis ne kartą buvo pristatytas į autorizuotą servisą ir iki tol, buvo nustatyta ir likviduota pagrindinė gedimo priežastis, automobiliu ieškovė naudotis negalėjo. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, apskaičiuojant atkuriamąją vertę įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti norint atkurti sugadintą turtą, įskaitant PVM (byla Nr. 3K-3-12/2009).
Atsakovė pateiktame triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, dublike nurodyti teiginiai, jog ieškovė pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą apie parduotą nekokybišką automobilį, nepatvirtina, jog nustatyti automobilio defektai egzistavo perduodant automobilį pirkėjui, o ne priešingai – atsirado pirkėjui jį eksploatuojant. Nors ir ieškovė nurodo, kad variklio bloko trūkimas pasireiškė aušinimo skysčio mažėjimu, negalima teigti, kad nurodyto automobilio defekto negalima buvo pamatyti techninės apžiūros metu, juolab, jog automobilis dar kurį laiką buvo eksploatuojamas. Ieškovės argumentai, kad variklio bloko nebuvo galima užsakyti kaip atskiros detalės, neįtikinami, nes autodalių parduotuvės prekiauja variklio blokais kaip atskiromis autodalimis, taip pat autoservisai siūlo variklio bloko remonto paslaugas. Atsakovės teigimu, vien aplinkybė, kad konkreti bendrovė neatlieka variklio bloko remonto, o tik atlieka variklio keitimo paslaugą, nepatvirtina, kad tokia paslauga rinkoje nėra teikiama. Taip pat nurodė, kad kito automobilio nuomos sutarties sudarymo data – iki 2019 m. gruodžio 31 d., rodo, kad automobilio nuomos poreikis buvo visai kita priežastis nei parduoto automobilio variklio gedimas. Šiuo atveju nėra logiška manyti, jog automobilis bus remontuojamas pusės metų terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).
CK 6.4311 straipsnio nuostatos numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija
Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis – kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Tuo pačiu taikytinos CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos.
Byloje nekilo ginčas, kad 2019 m. birželio 4 d. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT184802 /PPS ir Lizingo sutartimi, per trečiąjį asmenį UAB „Swedbank lizingas“, ieškovė įsigijo iš atsakovės naudotą automobilį RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos).
Ieškovė teigia, kad ginčo automobilis pardavimo metu turėjo esminius defektus, o pirkėjas apie tai nebuvo informuotas, kad ieškovė negalėjo šiuo automobiliu naudotis pagal įprastinę jo paskirtį, kad ieškovė iš karto informavo atsakovę apie problemą su automobilio aušinimo skysčiu, vėliau - ir dėl nustatyto variklio gedimo. Tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1383-340/2020, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą (nutarties 32-34, 36 punktai). Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako ir jomis vadovaujasi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Tokiu atveju, kaip nurodė ir minėtas teismas, spręstinas klausimas dėl nuostolių dydžio pagrįstumo, kurie susiję su išlaidomis automobilio defektų šalinimu, kito automobilio nuoma, sumokėtu kelių mokesčiu.
Kaip matyti, ieškovė 3 719,80 Eur dydžio išlaidas automobilio defektams nustatyti ir šalinti grindžia: 2019-06-21 PVM sąskaita faktūra SOS Nr. 21001175 už techninį aptarnavimą, salono filtro keitimą, oro filtro išėmimą/įdėjimą, alyvos, tepalo filtro, poveržlės ir salono filtro pirkimą 204,24 Eur (su PVM) sumai; 2019-06-27 PVM sąskaita faktūra SOS Nr. 21001232 už aušinimo skysčio nuotekų paiešką ir aušinimo skysčio sistemos slėgio testą 47,14 Eur (su PVM) sumai; 2019-07-16 PVM sąskaita faktūra SOS Nr. 21001438 už EGR aušintuvo keitimą, aušinimo skysčio keitimą, aušintuvo EGR, tarpinių, tarpiklio, smeigės ir aušinimo skysčio pirkimą 577,22 Eur (su PVM) sumai; sąskaita faktūra Nr. 234 už automobilio transportavimą (suma sąskaitoje neįskaitoma, tačiau atsakovė neginčija jos dydžio ir aplinkybės, kad tai galėtų būti ne mažiau kaip 133,58 Eur suma – tai suma, kuri sudaro skirtumą nuo ieškovės nurodomos bendros išlaidų sumos atėmus kitas nurodomas sumas, ir yra protingo dydžio), 2019-08-02 Remonto užsakymu-paraiška Nr. 908606 variklio gedimui ir remonto atlikimo 2019-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr.0058399 2 757,62 Eur (su PVM) sumai.
Teismo nuomone, šie įrodymai nuosekliai ir pakankamai pagrindžia, kad faktiškai jau pirmą mėnesį nuo ginčo automobilio įsigijimo ieškovė ėmėsi priemonių šalinti variklio aušinimo problemas, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo susijusios su variklio gedimu (defektu) (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad visuotinai žinoma, jog darbai ir prekės, susijusios su salono, oro ar tepalo filtrų įsigijimu ir keitimu yra būtino eksploatacinio pobūdžio (periodiški), todėl tokių darbų ir prekių pirkimas yra normalus dalykas automobilio eksploatacijai, todėl nėra teisinga juos tiesiogiai sieti su variklio defektu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad šios išlaidos buvo būtinos nustatyti variklio defektui, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 204,24 Eur išlaidų priteisimo. Dėl kitų išlaidų – 3 515,56 Eur sumai (3 719,80 Eur - 204,24 Eur) - labiau tikėtina, jog jos yra pagrįstos. Be to, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių jų būtinumą, o nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė kaip pardavėja, žinodama apie galimus gedimus, nevyko apžiūrėti ginčo automobilio, nors ieškovės nurodomi gedimai buvo esminiai ir ženkliai sumai – tai leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu ir atitinkamai jos nurodomų aplinkybių pagrįstumu.
Dėl išlaidų, susijusių su kito automobilio nuoma, pažymėtina, kad nuomos faktą patvirtina teismui pateikta 2019-06-28 nuomos sutartis ir jos 2019-08-29 priedas dėl sutarties nutraukimo, šios sutarties šalies A. D. teisme duoti paaiškinimai, patvirtinantys faktinę nuomą ieškovei. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad nesant galimybės tinkamai eksploatuoti ginčo automobilio ieškovė realiai išsinuomojo kitą automobilį, todėl pagrįstai reikalauja atlyginti patirtas 744 Eur išlaidas nuomai (už 62 d. x 12 Eur/dienai).
Sutiktina su ieškovės argumentu dėl 50 Eur mokesčio už kelius priteisimo, nes šią sumą grindžia negalėjimu eksploatuoti (naudoti) automobiliu 60 dienų. Mokesčių už kelius sumokėjimą pagrindžia e-vinjetės įsigijimo kvitas 306 Eur sumai (teismui pateiktas). Nuo 2019-06-04 (ginčo automobilio įsigijimo) iki 2019-08-29 (kito automobilio nuomos pabaiga ir esant suremontuotam ginčo automobiliui) faktiškai yra 86 dienos, t. y. tikėtina, kad dėl defektų ginčo automobilis nebuvo eksploatuojamas 60 dienų.
Dėl ginčo, susijusio su PVM atskaitymu, teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovė susigrąžino šį mokestį ar jo dalį, ar kitaip pagerino savo finansinę padėtį PVM ar pajamų (pelno) atžvilgiu. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo mažinti nuostolių dėl minėtų aplinkybių.
Pažymėtina, kad teismas išaiškino šalims teisę teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes (CPK 179 straipsnis).
Konstatavus, kad pagrįsti ieškovės piniginiai reikalavimai 4 309,56 Eur sumai (3 515,56 Eur + 744 Eur + 50 Eur), tenkintinas ir reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo – 2019-10-22 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad ginčas iš esmės yra išspręstas ieškovės naudai (neženkliai sumažintas tik žalos dydis), teisinga ir protinga priteisti iš atsakovės ieškovei 2 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (visa apimtimi), 95 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 193,80 Eur; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopark“ (juridinio asmens kodas 125691822) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tectis“ (juridinio asmens kodas 304690199) 4 309,56 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devynis eurus 56 ct) nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 309,56 Eur sumą nuo 2019-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 493,80 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio kitą dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas