Civilinė byla Nr. 2-2765/2011

                 Procesinio sprendimo kategorija: 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ atstovės (direktorės) D. B. ir pareiškėjos (atsakovo akcininkės) N. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo direktorės D. B. ir pareiškėjos (atsakovo akcininkės) N. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. D. (kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „VKK Kaunas“ bankroto bylą (2-3 b. l.). Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. nemoka jai išmokų,  susijusių su darbo santykiais.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „VKK Kaunas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (84-85 b. l.). Teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi į bylą įtraukė AB „SEB lizingas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

UAB „VKK Kaunas“ direktorė D. B. ir akcininkė J. N. 2011 m. rugsėjo 26 d. padavė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą; bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atveju – skirti žodinį bylos nagrinėjimą; bankroto bylos iškėlimo atveju – panaikinti nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir priimti naują nutartį – bankroto administratoriumi paskirti – UAB „Verslo administravimo centras“ (93-98 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir N. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d.  nutarties ir grąžino jį pareiškėjoms.

Teismas nurodė, jog atskirąjį skundą gali paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo nuomone, pareiškėjos nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl laikė, kad atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties pateikė asmenys, kurie skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra dalyvaujantys bankroto byloje asmenys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo UAB „VKK“ atstovė (direktorė) D. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį; priimti atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą; bylos grąžinimo pirmosios instancijos atveju – skirti žodinį bylos nagrinėjimą (111-119 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovo atstovei (direktorei) skųsti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. CPK 55 straipsnyje įtvirtinta, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, todėl pareiškėja, būdama vienasmenis atsakovo valdymo organas – direktorė, turėjo teisę paduoti skundą.
2. Teismas netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, neišnaudojo visų priemonių išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę būklę, todėl nebuvo pasiekta pasirengimo bankroto proceso stadijai keliamų tikslų – surinkti duomenis, reikalingus nuspręsti, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą.
3. Nepagrįstai klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Ieškovė nepareiškė pageidavimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, to nepadarė ir atsakovas, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 235 straipsnio 4 dalimi ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Nebuvo nustatyta būtinų pagrindų atsakovui iškelti bankroto bylą. Byloje ir skunde esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo mokus ir dirbo pelningai; nustatyta aplinkybė, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškove ar kitais kreditoriais, nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl įmonės nemokumo.
5. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, neįvertino pas administratorius UAB „Admivita“ ir UAB „Bankrotų administravimas“ dirbančių fizinių asmenų darbo krūvio, kuris   negali būti laikomas užtikrinančiu tinkamą ir efektyvų įmonės administravimą.

Atskiruoju skundu pareiškėja – atsakovo UAB „VKK“ akcininkė N. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį; priimti atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį bei atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą; bylos grąžinimo pirmosios instancijos atveju – skirti žodinį bylos nagrinėjimą; skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine teise teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (127-137 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo. Pagal teismų praktiką įmonės akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, turi būti įtraukiamas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas neinformavo pareiškėjos, turinčios 95 procentus atsakovo akcijų, apie bankroto bylą, todėl ji negalėjo pateikti prašymo įtraukti  į bylą trečiuoju asmeniu. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, jog bankrutuojančios įmonės akcininkas, nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė klausimą dėl akcininko įtraukimo į bankroto bylą, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla.

2. Teismas netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę būklę, todėl nebuvo surinkta duomenų, reikalingų nuspręsti, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą.

3. Teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo rašytinio proceso  tvarka, nes tokių prašymų nebuvo, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 235 straipsnio 4 dalimi ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Teismas neturėjo pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui, nepagrįstai vadovaudamasis įmonės pasenusiais finansiniais duomenimis. Iš atsakovo 2011 m. birželio 31 d. balanso, pateikto su skundu, duomenų matyti, jog įmonė yra moki. Teismas, spręsdamas dėl įmonės vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą, turėjo atsižvelgti į visas su tuo susijusias aplinkybes (įmonė dėl krizės laikinai neturėjo apyvartinių lėšų, be to, atsakovas siekė taikai susitarti su ieškove).

5. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, neįvertino administratorių UAB „Admivita“ ir UAB „Bankrotų administravimas“ darbo krūvio, kuris, apeliantės teigimu, negali būti laikomas užtikrinančiu tinkamą ir efektyvų įmonės administravimą.

6. Ieškovė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešė tada, kai dar nebuvo baigtas šalių ginčas apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-556-199/2011, t. y.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, atsakovas ne kartą ieškovei siūlė išspręsti ginčą taikiai ir atidėti atsakovo skolos mokėjimo išdėstymą dalimis. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, kurios imamasi, kai yra akivaizdu, jog kitais teisiniais būdais nėra įmanoma susigrąžinti skolos, o ieškovė net nepateikė vykdomojo rašto antstoliui vykdyti.

Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo netenkinti apeliančių atskirųjų skundų ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Nurodo, kad akcininkas negali būti laikomas trečiuoju asmeniu bankroto byloje, kadangi toks procesas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog teismas buvo neaktyvus. Pažymi, jog teismas savo iniciatyva reikalavo atsakovo pateikti reikalingus dokumentus, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teigia, jog apeliantės vilkina bankroto bylos nagrinėjimą, siekdamos įtraukti nesusijusius asmenis į bylą.

Atsiliepimu į apeliančių atskiruosius skundus ieškovė I. D. prašo juos atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis palikti nepakeistas. Teigia, jog apeliančių skundai turėtų būti atmesti, praleidus jų pateikimo terminą, o teismas pagrįstai, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalimi, atsakovui iškėlė bankroto bylą, nustatęs visas reikšmingas bankroto bylos iškėlimai aplinkybes. Nesutinka su reikalavimu skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdama, jog civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio nagrinėjimo metu, paaiškėjo, kad atsakovo finansinė būklė nuolat prastėja; atsakovas prarado teisę išperkamosios sutarties pagrindu įgyti 20 žemės sklypu, o atsakovui nuosavybės teise priklausantys likę 12 žemės sklypų yra įkeisti, taip pat teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas neketina ir nesugeba vykdyti savo prievolių, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad ieškovės reikalavimai būtų patenkinti Garantinio fondo įstatyme nustatyta tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliančių D. B. ir N. J. atskiruosius skundus, dėl bankroto bylos iškėlimo, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato tokios teisės bankroto byloje nedalyvaujantiems asmenims.

Bankroto bylos bei visi su tuo susiję klausimai nagrinėjami pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas, kuris nagrinėjamu atveju yra kreditorius, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus įmonei, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).

CPK 305 straipsnis nustato apeliacinio skundo subjektus, tai yra asmenis, turinčius teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį); apeliantu gali būti tik byloje dalyvaujantis asmuo. Remiantis CPK 338 straipsniu, CPK 305 straipsnis taip pat reglamentuoja ir atskirojo skundo subjektus. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti atskirąjį skundą, reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.

ĮBĮ 10 straipsnio 8 bei 13 punktų bei 305 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą gali paduoti kiekvienas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo.

Byloje nustatyta, kad apeliantė D. B. yra atsakovo vadovė – direktorė (120 b. l.). Remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi įmonės vadovas laikytinas dalyvaujančiu bankroto byloje subjektu, atstovaujančiu įmonės, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, interesus. Beje, ĮBĮ 5 bei 8 straipsnių nuostatos įpareigoja įmonės vadovą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, bei numato atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Be to, teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali įpareigoti atsakovo vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė – vadovė (direktorė) D. B. yra dalyvaujantis asmuo, nagrinėjant ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iškelta atsakovo bankroto byla, o apygardos teismas be pagrindo atsisakė jį priimti.

Tačiau apygardos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo akcininkė N. J. neturi teisės apskųsti teismo nutartį, kuria iškelta atsakovo bankroto byla.

Minėta, kad atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37, 305, 338 str.). Tais atvejais, jei atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu atskirąjį skundą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, bankroto byloje, o nagrinėjamu atveju procese dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti dalyvaujančiais asmenimis, nes ĮBĮ nenumatytas tokių asmenų įtraukimas į bankroto bylą dalyvaujančiais joje asmenimis; bendrovės akcininkai yra tik akcijų savininkai, kurie, likvidavus bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002). Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1776/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, pareiškėja - atsakovo akcininkė N. J. šioje byloje nėra nei ieškovu, nei atsakovo atstovu, nei trečiuoju asmeniu, t. y. nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl neturi teisės paduoti minėto atskirojo skundo (CPK 110, 338, 305 str., 315 str. 2 d. 2 p.).

Neturi pagrindo ir apeliantės motyvas, jog, nepriklausomai nuo to, ar teismas išsprendė klausimą dėl akcininko įtraukimo į bankroto bylą, įmonės akcininkas, turintis daugiau nei 50 proc. akcijų, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1392/2009, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje nustatyta, jog dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi šios įmonės vadovas, kuris buvo ir įmonės akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. įmonės akcijų, todėl apeliacinis teismas pripažino, kad kitas įmonės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, turi analogišką materialųjį bei procesinį teisinį interesą įmonės bankroto byloje, o nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius (buvęs įmonės darbuotojas).

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atsakovo akcininkės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria iškelta atsakovo bankroto byla (CPK 115 str., 315 str. 2 d. 2 p.).

Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė D. B., būdama atsakovo, kuriam iškelta bankroto byla, vadove, yra byloje dalyvaujančiu asmeniu (juridinio asmens atstovu), sprendžiant klausimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, bei turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apeliantės D. B. atskirąjį skundą, netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri pakeistina, panaikinant šią jos dalį, bet paliekant galioti kitą teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti akcininkės skundą (CPK 329 str. 1 d.,  337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Kiti atskirųjų skundų bei atsiliepimo į juos argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apeliančių teisės paduoti atskirąjį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Nagrinėjamoje byloje yra atsakovo atstovės D. B. paduotas atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iškelta UAB „VKK Kaunas“ bankroto byla, bet, pagal bylos duomenis, nagrinėjamu atveju atsakovas (jo atstovė D. B.) praleido terminą paduoti atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iškelta UAB „VKK Kaunas“ bankroto byla. Tačiau byloje yra ir atsakovo atstovės prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti šį skundą (113-114 b. l.), kuris išnagrinėtinas, neperduodant bylos pirmosios instancijos teismui (CPK 7 str., 320 str. 2 d., 307 str. 2 d. 1 p.) .

ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (CPK 22 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 338 str.).

CPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės I. D. pareiškimą, atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą nutarė išnagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011 m. rugsėjo 6 d. (84-84 b. l.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui ar jo vadovei (UAB „VKK Kaunas“ direktorei D. B.) buvo išsiųstas teismo šaukimas (pranešimas) apie minėtą teismo posėdį, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas (ar jo atstovė) įstatymo nustatyta tvarka buvo informuoti apie nurodyto teismo posėdžio vietą ir laiką. Dėl to atsakovo atstovė D. B., nebūdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio, vykusio 2011 m. rugsėjo 6 d., vietą ir laiką, neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu pateikti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta atsakovo atstovė dėl svarbių priežasčių praleido terminą paduoti atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria iškelta atsakovo bankroto byla, todėl apeliantui atnaujintinas terminas paduoti šiam atskirajam skundui (CPK 338 str., 307 str. 2 d.).

Atnaujinus terminą atsakovo atstovei D. B. paduoti atskirajam skundui dėl 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iškelta atsakovo bankroto byla, civilinė byla su minėtu apelianto atskiruoju skundu perduotina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 307 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ atstovės direktorės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iškelta uždarosios akcinės bendrovės „VKK Kaunas“ bankroto byla. Palikti nepakeistą kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį.

Atnaujinti atsakovo atstovei D. B. terminą paduoti atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties.

Civilinę bylą Nr. 2-2765/2011 su atsakovo atstovės D. B. atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.

Teisėjai                                                                                                        Audronė Jarackaitė

Kazys Kailiūnas

Marytė Mitkuvienė