Civilinė byla Nr. e2A-380-555/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01382-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.11; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-593-179/2018 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto atidalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad ji su atsakovu A. Ž. nuo 2008 metų pradžios pradėjo kartu gyventi ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Ž.. Pradžioje su atsakovu gyveno pas atsakovo motiną (duomenys neskelbtini) vėliau įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 9 300,00 Eur, kuris viešame registre įregistruotas abiejų vardu po ½ dalį buto. Su atsakovu gyveno kartu neįregistravę santuokos ir faktiškai bendrai tvarkė šeimos ūkį, gyveno kaip šeima, juos siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ieškovė ieškiniu prašė jai priklausančią dalį buto priteisti atsakovui, o iš atsakovo jei priteisti 4 650,00 Eur piniginę kompensaciją.
2. Ieškovė taip pat nurodo, kad gyvendami kaip šeima ir siekdami bendro ūkio tikslo, tvarkydami bendrą ūkį A. Ž. registruotoje individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo: 1) dviejų kolonų elektros hidraulinį keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 650,00 Eur; 2) kompiuterinį ratų suvedimo stendą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 040,00 Eur, 3) hidraulinį keturių kolonų keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 580,00 Eur; 4) rankinį ašių keltuvą, kurio rinkos vertė 160,00 Eur; 5) ratų montavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 420,00 Eur; 6) ratų balansavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 690,00 Eur, 7) įrankių dėžę 2 vnt., kurių rinkos vertė 160,00 Eur, 8) tepalo surinktuvą, kurio rinkos vertė 30,00 Eur; 9) suvirinimo pusautomatį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 100,00 Eur; 10) presavimo stakles Hidraulic SHOP PRESS, kurių rinkos vertė 190,00 Eur. Bendra šio turto vertė pagal prekinės ekspertizės išvadą sudaro 5 020,00 Eur, kurį ieškiniu prašė pripažinti bendra daline nuosavybe ir atidalinus turtą palikti viską atsakovui, o iš atsakovo priteisti jai 2 510,00 Eur piniginę kompensaciją.
3. A. Ž. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruotos transporto priemonės, kurios taip pat įsigytos bendrąja daline nuosavybe kartu su atsakovu: 1) krovininis automobilis VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 430,00 Eur; 2) krovininis automobilis VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 2 890,00 Eur; 3) krovininis automobilis CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 330,00 Eur; 4) automobilis FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 440,00 Eur. Bendra jungtinėje veikloje įgyto šio turto vertė sudaro 4 090,00 Eur, iš kurių kiekvienam priklauso po ½ dalį turto vertės, todėl prašė atsakovui palikti automobilius ir jai priteisti piniginę 2 045,00 Eur kompensaciją.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvendami kartu už bendru darbu įgytus pinigus įsigijo automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 900,00 Eur, automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 300,00 Eur ir prašė iš atsakovo priteisti jai ½ dalį šio turto, t. y. 1 100,00 Eur piniginę kompensaciją. Kartu vykdydami su atsakovu jungtinę veiklą ir plėtodami bendrą ūkį, gyvendami ginčo bute, įsigijo svetainės komplektą Reglainer, kurio rinkos vertė 530,00 Eur, virtuvinį komplektą, kurio rinkos vertė 320,00 Eur, virtuvinį stalą, kurio rinkos vertė 20,00 Eur, automatinę skalbimo mašiną Samsung, kurios rinkos vertė 110,00 Eur, kaitlentę, kurios rinkos vertė 40,00 Eur, orkaitę Zanussi, kurios rinkos vertė 110,00 Eur, indaplovę Whirlpool, kurios rinkos vertė 90,00 Eur, šaldytuvą snaigė, kurio rinkos vertė 120,00 Eur, miegamojo dvigulę lovą, kurios rinkos vertė 80,00 Eur, spalvotą televizorių LG 107 cm, kurio rinkos vertė 210,00 Eur, prieškambario baldų komplektą, kurio rinkos vertė 40,00 Eur, bendra baldų ir namų apyvokos daiktų vertė – 1 790,00 Eur. Ieškovė prašė šiuos daiktus palikti atsakovui ir jai priteisti ½ dalį daiktų vertės išmokant jai 895,00 Eur piniginę kompensaciją.
5. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe su atsakovu A. Ž. įgytą aukščiau išvardytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir šį turtą atidalinti, atsakovui palikti išvardintą turtą natūra, o jai iš atsakovo A. Ž. priteisti iš bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalį turto, tai yra jai išmokant 11 200,00 Eur piniginę kompensaciją; taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 322,00 Eur žyminio mokesčio, 1 350,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 700,00 Eur turto vertės ekspertizės atlikimo, 200,00 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 100,00 Eur liudytojų atvykimo išlaidas ir 600,00 Eur rekomendacinio pobūdžio konsultacijos įvertinimo išlaidas.
6. Atsakovas A. Ž. ieškovės ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko, kad jam būtų priteista asmeninės nuosavybės teise ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) registruota ieškovės vardu ir iš jo būtų priteista ieškovei 4 650,00 Eur piniginė kompensacija; taip pat, kad visi baldai ir buitinė technika būtų pripažinta bendrąja daline nuosavybe ir priteista iš jo ½ dalis turto vertės ieškovei, tai yra 895,00 Eur piniginė kompensacija; su likusia ieškinio dalimi nesutiko ir prašė ieškinį dalyje dėl 5 655,00 Eur atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškove pradėjo kartu gyventi 2009 m. rudenį, gimus jų dukrai A. Ž. ir galutinai jų bendras gyvenimas nutrūko 2016 m. pavasarį, kuomet buvo nutrauktas su ieškove bendro ūkio vedimas. Sutarties dėl jungtinės veiklos rašytine forma nebuvo sudarę, ginčo turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų, nes nuo 2004 iki 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo dideles pajamas. Vien 2006 m. uždirbo virš 26 355,42 Eur (91 000,00 Lt), už kuriuos pirko savo įmonei ir sau asmeninį turtą. A. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 1995 metais. Tarp jo ir ieškovės, pradėjus kartu gyventi, susitarimo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtas bus jų bendras turtas, nebuvo. Aplinkybė, jog ieškovė dirbo pagal darbo sutartį jo individualioje įmonėje nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. vadybinininke, negali būti pripažinta dalyvavimu įmonės veikloje. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrengimai ir automobiliai, į kuriuos pretenduoja ieškovė, buvo pirkti iš Alytaus darbo biržos gautų 65 procentų subsidijų, o 35 procentai įmonės lėšos. Atsakovės nurodė, kad ieškovė galėtų pretenduoti tik ½ dalį nuo 35 procentų buvusių lėšų. Tuo tarpu Automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. spalio 16 d., buvo jo dukters L. Ž. nuosavybė, tik įregistruotas jo vardu, kad būtų pigesnis privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Už automobilį dukra mokėjo 1 000,00 Eur ir, kurį, dukros nurodymu, 2017 m. lapkričio 29 d. pardavė už 500,00 Eur ir pinigus atidavė dukrai. Šis automobilis negali būti vertas ieškovės nurodomų 900,00 Eur sumos. Automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), nusipirko 2016 m. vasario 17 d. už 200,00 Eur, ką patvirtina pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Perkant automobilį, su ieškove jau nevedė bendro ūkio, nes ji dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad ši transporto priemonė taip pat negali būti pripažinta bendra daline nuosavybe. Su ieškovės nurodyta automobilio rinkos verte 1 300,00 Eur nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą po ½ dalį buto A. Ž. ir L. R. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 9 300,00 Eur, priteisė asmeninės nuosavybės teise A. Ž., o atidalinus butą iš A. Ž., priteisė L. R. pusę buto vertės, t. y. 4 650,00 Eur piniginę kompensaciją; pripažino L. R. bendrą dalinę nuosavybę į A. Ž. įgytą turtą užfiksuotą antstolio S. V., 2017 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: 1) dviejų kolonų elektros hidraulinį keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 650,00 Eur; 2) kompiuterinį ratų suvedimo stendą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 040,00 Eur; 3) hidraulinį keturių kolonų keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 580,00 Eur; 4) rankinį ašių keltuvą, kurio rinkos vertė 160,00 Eur; 5) ratų montavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 420,00 Eur; 6) ratų balansavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 690,00 Eur; 7) įrankių dėžę 2 vnt., kurių rinkos vertė 160,00 Eur; 8) tepalo surinktuvą, kurio rinkos vertė 30,00 Eur; 9) suvirinimo pusautomatį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 100,00 Eur; 10) presavimo stakles Hidraulic SHOP PRESS, kurio rinkos vertė 190,00 Eur; 11) krovininį automobilį VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 430,00 Eur; 12) krovininį automobilį VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 2 890,00 Eur; 13) krovininį automobilį CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 330,00 Eur; 14) Automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 440,00 Eur; 15) automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur; 16) automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur; 17) svetainės komplektą Reglainer, kurio rinkos vertė 530,00 Eur, 18) virtuvinį komplektą, kurio rinkos vertė 320,00 Eur; 19) virtuvinį stalą, kurio rinkos vertė 20,00 Eur; 20) automatinę skalbimo mašiną Samsung, kurios rinkos vertė 110,00 Eur; 21) kaitlentę, kurios rinkos vertė 40,00 Eur; 22) orkaitę Zanussi, kurios rinkos vertė 110,00 Eur; 23) indaplovę Whirlpool, kurios rinkos vertė 90,00 Eur; 24) šaldytuvą snaigė, kurio rinkos vertė 120,00 Eur; 25) miegamojo dvigulę lovą, kurios rinkos vertė 80,00 Eur, 26) spalvotą televizorių LG 107 cm, kurio rinkos vertė 210,00 Eur; 27) prieškambario baldų komplektą, kurio rinkos vertė 40,00 Eur; priteisė A. Ž. L. R. ½ dalį kilnojamojo turto vertės, t. y. 5 900,00 Eur piniginę kompensaciją ir 237,37 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 1 700,00 Eur už turto vertės ekspertizės atlikimą, 100,00 Eur išmokėtų sumų liudytojams, 1 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei iš atsakovo 15,51 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, apklaustų liudytojų parodymus, kitą byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovu nuo 2008 m. pavasario pradžios iki 2016 m. rudens pradžios turėjo tarpusavyje artimus šeimyninius santykius, jie vedė bendrą ūkį, augino kartu ir auklėjo savo dukrą A. Ž. ir to pasėkoje sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Teismas vertino, kad tarp šalių galimai buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
9. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 6 d. sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės brolio A. R. ir atsakovo, kurios metu A. R. paskolino atsakovui 2 027,34 Eur (7 000,00 Lt). Šie pinigai buvo naudojami A. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tolimesnei veiklai vykdyti ir buvo atiduoti iš bendro šeimos ūkio lėšų. Teismas sprendė, kad tai patvirtina, jog gautos lėšos buvo panaudotos bendros dalinės nuosavybės veiklai vykdyti. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos finansinėje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kokią pinigų sumą faktiškai iš asmeninių lėšų panaudojo įmonė, įsigydama įrenginius, įrangą ir kitus įmonės veiklos darbui reikalingus įrankius ir priemones, todėl kartu kaip šeima siekdami bendro ūkio tikslo, tvarkydami bendrą ūkį A. Ž. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ginčo kilnojamąjį turtą.
10. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės ieškinyje išvardintus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, atsakovas įsigijo bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškove. Tuo tarpu dėl atsakovo argumentų, kad automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), buvo dukros L. Ž. asmeninė nuosavybė, o automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), yra įgytas už asmenines lėšas, kai su ieškove jau nebuvo vedamas bendras ūkis, teismas pasisakė, jog tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra vertinami prieštaringai. Teismas pažymėjo, kad šių nurodytų aplinkybių atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą dalyje dėl pripažinimo ieškovei L. R. bendros dalinės nuosavybės į atsakovo A. Ž. įgytą turtą, užfiksuotą antstolio S. V. 2017 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: 1) dviejų kolonų elektros hidraulinį keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 650,00 Eur; 2) kompiuterinį ratų suvedimo stendą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 040,00 Eur; 3) hidraulinį keturių kolonų keltuvą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 580,00 Eur; 4) rankinį ašių keltuvą, kurio rinkos vertė 160,00 Eur; 5) ratų montavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 420,00 Eur; 6) ratų balansavimo stakles (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 690,00 Eur; 7) įrankių dėžę 2 vnt., kurių rinkos vertė 160,00 Eur; 8) tepalo surinktuvą, kurio rinkos vertė 30,00 Eur; 9) suvirinimo pusautomatį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 100,00 Eur; 10) presavimo stakles Hidraulic SHOP PRESS, kurio rinkos vertė 190,00 Eur; 11) krovininį automobilį VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 430,00 Eur; 12) krovininį automobilį VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) kurio bendra rinkos vertė 2 890,00 Eur; 13) krovininį automobilį CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 330,00 Eur; 14) Automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 440,00 Eur; 15) automobilį FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500,00 Eur; 16) automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur, ir ½ dalies šio kilnojamojo turto vertės priteisimo iš A. Ž. ieškovei L. R. 5 005,00 Eur bendros vertės panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino konkretaus ieškovės indėlio (įnašo pinigais ir įnašo darbu), o tiesiog preziumavo, kad sutarties dalyvių įnašai lygūs ir lygiomis dalimis padalino atsakovo individualiai įmonei priklausantį kilnojamąjį turtą – įrengimus ir transporto priemones bei jo vardu įregistruotas transporto priemones. Gyvenimas kartu, t. y. bendra buitis nesukuria teisės įgyti dalį kito sugyventinio vardu įkurtos individualios įmonės turto. Ieškovė savo darbu ir įnašais nedalyvavo individualios įmonės turto įgijime ir pačios įmonės veikloje.
1.2. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino jungtinės veiklos institutą reglamentuojančias teisės normas, taikė prezumpciją dėl lygių partnerių įnašų, neišnagrinėjo kiekvienos šalies indėlio įsigyjant ginčo turtą ir neteisingai sprendė dėl bendrosios nuosavybės dalių. Teismas gyvenimą kartu sutapatino su santuoka, be to, visiškai nevertino šalių pateiktų įrodymų susijusių su jų finansine padėtimi, iš kurių akivaizdu, kad ieškovė gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, vėliau motinystės pašalpą ir vaiko priežiūros pašalpą.
1.3. Aplinkybę, kad ginčo turtas – individualios įmonės įrengimai, transporto priemonės ir atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, įsigyti už atsakovo asmenines ir uždirbtas lėšas, patvirtino jo pateikta pajamų deklaracija už 2006 m., kuomet jis deklaravo 26 355,42 Eur (91 000,00 Lt). Tuo tarpu ieškovė jokiu indėliu prie ginčo turto neprisidėjo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jie su ieškove pradėjo gyventi nuo 2008 m. pavasario pradžios. Atsakovas kartu su ieškove pradėjo kartu gyventi ne 2008 m., o 2009 m., jau gimus jų dukrai A. ((duomenys neskelbtini) Nustatant jų bendro gyvenimo pradžią, nebuvo teisinio pagrindo remtis Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-4359-179/2012, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, bet nebuvo nustatinėjamas jų gyvenimo pradžios momentas. Tuo tarpu teismo proceso metu apklaustos liudytojos nepatvirtino, kad atsakovas su ieškovė nuo 2008 m. pavasario pradžios iki 2016 m. rugsėjo mėn. pradžios gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų dėl individualiai įmonei priklausančių įrengimų ir transporto priemonių įgijimo, t. y. 2009 m. birželio 15 d. paraiškos subsidijai darbo vietos steigimui neįgaliam asmeniui gauti, kadangi darbo vietai įsteigti reikėjo nusipirkti įrangą, kurios vertė buvo 14 623,49 Eur (50 492,00 Lt), iš jos 65 procentai buvo subsidijos, o 35 procentai – paraiškos tiekėjo, t. y. įmonės lėšos. Už šias lėšas 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo nupirkti įmonei ginčo įrengimai. Tiek teikiant paraišką, tiek perkant įrenginius, jis su ieškove kartu dar negyveno, bendro ūkio nevedė. Ieškovė nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. dirbo Kauno „Paparčio“ pradinėje mokykloje. Be to, paskolos sutartį su ieškovės broliu pasirašė vienas atsakovas, ieškovė nebuvo nurodyta paskolos gavėja.
1.6. Ginčo automobilis Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini), buvo jo dukros L. Ž. nuosavybė, o automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, kuomet su ieškove jau nevedė bendro ūkio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodytos faktinės šių automobilių įsigijimo ir naudojimosi jais aplinkybės yra prieštaringos ir neįrodytos byloje esančiais įrodymais.
1.7. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė aritmetinę klaidą, nurodydamas, kad priteisia iš atsakovo ieškovei ½ dalį kilnojamojo turto vertės, t. y. 5 900,00 Eur piniginę kompensaciją, kadangi viso kilnojamasis turtas yra 11 680,00 Eur vertės, todėl ½ dalis yra 5 840,00 Eur. Be to, tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, tačiau ieškovės turėtos išlaidos iš atsakovo priteistos visa apimtimi.
12. Ieškovė L. R. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ji su atsakovu nuo 2008 m. pradėjo gyventi kartu, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Gyveno kartu neįregistravę santuokos ir faktiškai bendrai tvarkė ūkį, gyveno kaip šeima. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad ją su atsakovu siejo jungtinės veiklos sutartis ir įgytam gyvenant kartu turtui yra taikomas bendros dalinės nuosavybės teisinis rėžimas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. S2-4359-179/2012 dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurios metu pats atsakovas pripažino, kad bendrą ūkį su ieškove vedė ir gyveno kartu nuo 2008 m.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
15. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė su atsakovu nuo 2008 m. pavasario pradžios iki 2016 m. rudens pradžios turėjo tarpusavyje artimus šeimyninius santykius, jie vedė bendrą ūkį, augino kartu ir auklėjo savo dukrą A. Ž., kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad juos siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, ją puoselėti, tokiu būdu sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Skundžiamame teismo sprendime teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, pagal kurią jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš esmės apsiribojęs tik viena byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad 2010 m. birželio 6 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės brolio A. R. ir atsakovo A. Ž., kurios metu A. R. paskolino atsakovui A. Ž. 2 000,00 Eur (7 000,00 Lt) ir, kad šie pinigai buvo naudojami A. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tolimesnei veiklai vykdyti, plačiau ir išsamiau neanalizavęs ieškovės prisidėjimo prie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo, sprendė, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisniai santykiai.
17. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino konkretaus ieškovės indėlio (įnašo pinigais ir įnašo darbu), o tiesiog preziumavo, kad tarp šalių galimai buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir lygiomis dalimis padalino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kilnojamąjį turtą – įrengimus bei transporto priemones, įregistruotas tiek įmonės, tiek atsakovo vardu.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos nustatant kiekvienai iš jos šalių tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, kolegijos vertinimu, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.
19. Teisėjų kolegija nustatė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1995 metais, t. y. pradėjo veiklą iki šalims pradedant gyventi kartu. Ieškovė įrodinėjo, kad individualiai įmonei priklausantis turtas: dviejų kolonų elektros hidraulinis keltuvas (duomenys neskelbtini), kompiuterinis ratų suvedimo stendas (duomenys neskelbtini), hidraulinis keturių kolonų keltuvas (duomenys neskelbtini), rankinis ašių keltuvas, ratų montavimo stakles (duomenys neskelbtini), ratų balansavimo staklės (duomenys neskelbtini), 2 vnt. įrankių dėžių, tepalo surinktuvas, suvirinimo pusautomatis (duomenys neskelbtini), presavimo staklės Hidraulic SHOP PRESS, krovininis automobilis VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) bei atsakovo vardu įregistruoti automobiliai FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), yra bendras šalių turtas.
20. Minėta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas, prieš pradedant šalims gyventi kartu deklaravo turintis 27 518,40 Eur (95 015,52 Lt) pajamų (t. 1, b. l. 120-124) tuo tarpu ieškovė savo turinę padėtį grindžia duomenimis iš Sodros (t. 1, b. l. 191-194). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad prieš pradėdamas gyventi kartu su ieškove atsakovas disponavo didelės vertės turtu ir jo finansinė padėtis suteikė galimybę turėtas pinigines lėšas investuoti į jo paties įsteigtos individualios įmonės veiklą, tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos užtikrino tik būtiniausių jos poreikių tenkinimą.
21. Pagrindiniu argumentu, kad šalys kūrė bendrą nuosavybę, skundžiamame sprendime įvardijamos paskolos gavimo ir grąžinimo A. R. aplinkybės. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvada, kad lėšos buvo grąžintos iš šalių bendrų lėšų nurodė, kad įsigydama ginčo įrenginius įmonė panaudojo ne tik savo, bet ir paramos būdu gautas lėšas. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrengimai, kuriems ieškovės reikalavimu prašoma taikyti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, įsigyti laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad A. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 24) pateikė paraišką subsidijai darbo vietos steigimui, kurioje yra nurodžiusi savo įsipareigojimus dėl darbo priemonių įsigijimo ir yra deklaravusi įmonės įsigytas darbo priemones, tame tarpe ir ginčo įrenginius. Be to 2010 m. gegužės 3 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) darbo birža sudarė darbo vietos steigimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 126), pagal kurią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už gautą subsidiją įsteigti vieną darbo vietą neįgaliam asmeniui iki 2010 m. gruodžio 1 d. bei skirti savo lėšas darbo vietos steigimui, t. y. apmokėti ne mažiau kaip 35 procentų darbo vietoms įsteigti reikalingų lėšų 5 703,20 Eur (19 692,00 Lt) sumai, subsidijos dydis 8 554,80 Eur (29 538,00 Lt).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie subsidijos skyrimo ir panaudojimo aplinkybės, piniginių lėšų individualios įmonės sąskaitose judėjimą (t. 1, b. l. 135-136, 173-176, 188), duomenis apie įrengimų įsigijimo laikotarpį, nepripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumento, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paskolos suma gauta iš A. R. buvo grąžinta iš bendrų šalių pajamų. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įmonei įsigijus automobilį MAN 9.15 EZ ir įmonei gavus subsidiją, gauta suma buvo perkelta į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), o iš jos į apelianto asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios nuėmus pinigines sumas atitinkamai 2010 m. rugpjūčio 16 d. bei 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki sutartyje nustatyto termino buvo grąžinta A. R. paskolinta suma (t. 1, b. l. 67).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 19-22 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė savo indėlį į jungtinės veiklos būdu įgytą turtą. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė įmonėje dirbo nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. vadybininkės pareigose, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys sukūrė bendrą turtą, kadangi ieškovė įmonėje dirbo trumpą laiką, jos pareigos taip pat neįgalina spręsti, kad ji dalyvavo ir įmonės valdyme. Byloje aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė turėjo menkas galimybes prisidėti prie ginčo kilnojamojo turto įgijimo, nes turėjo pareigą prisidėti prie nepilnametės dukros bei bendro turto išlaikymo, tuo tarpu ieškovės teiginiai apie paskolos grąžinimą A. R. iš bendrų šalių lėšų paneigti byloje surinktomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje apklausti liudytojai J. S., D. G., R. T. ir kt. nors ir patvirtino šalių gyvenimo kartu faktą, tačiau šiems asmenims nurodžius, kad jiems nėra žinomos aplinkybės apie šalių įgyto turto masę, jų ketinimus ir valią vystyti verslą, iš jų parodymų daryti išvadą, kad šalys kooperuodamos asmenines lėšas, intelektinius išteklius, asmeninius dalykinius ryšius, bendru abiejų darbu plėtojo atsakovo vardu įregistruotą verslą, pagrindo nėra (CPK 178 straipsnis).
24. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų šalių valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti individualią įmonę, jos įrengimus bei transporto priemones bendriems jų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą pripažinti įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe reiškiantis asmuo turi pagrįsti, kad šalys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrą turtą (įnašu pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu), konstatavus, kad šioje byloje ieškovei tokių aplinkybių neįrodžius, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai įrodyti ir pagrįsti, todėl sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl individualiai įmonei priklausančio turto: dviejų kolonų elektros hidraulinio keltuvo (duomenys neskelbtini), kompiuterinio ratų suvedimo stendo (duomenys neskelbtini), hidraulinio keturių kolonų keltuvo (duomenys neskelbtini), rankinio ašių keltuvo, ratų montavimo staklių (duomenys neskelbtini), ratų balansavimo staklių (duomenys neskelbtini), 2 vnt. įrankių dėžių, tepalo surinktuvo, suvirinimo pusautomačio (duomenys neskelbtini), presavimo staklių Hidraulic SHOP PRESS, krovininio automobilio VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini), bei atsakovo vardu įregistruotų automobilių FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), ir VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei šio turto padalijimo, priteisiant ieškovei kompensaciją, naikintina ir ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmetus, keistina teismo sprendimu ieškovei priteista kompensacijos suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.
25. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus ieškovei priteistinos piniginės kompensacijos už ½ kilnojamojo turto dalį iki 835,00 Eur sumos, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus 48,97 procentais (5 485(4 650+835)*100/11 200), mažintina iš atsakovo ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 322,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 39, 100), 100,00 Eur liudytojams išmokėtas išlaidas (3 t., b. l. 42), 1 700,00 Eur ekspertizės išlaidas (3 t., b. l. 91), 1 350,00 Eur atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 26-27, 7 t., b. l. 14), 200,00 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas (1 t., b. l. 13) ir 600,00 Eur rekomendacinio pobūdžio konsultacijos išlaidas (7 t., b. l. 45-46). Atsižvelgus į tai, kad 600,00 Eur dydžio rekomendacinio pobūdžio konsultacijos išlaidos pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, jas pripažinus nebūtinomis, nepriteistos, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 48,97 procentais, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos mažintinos, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų: 157,68 Eur žyminio mokesčio (322*48,97/100), 48,97 Eur liudytojams išmokėtų išlaidų (100*48,97/100), 832,49 Eur ekspertizės išlaidų (1 700*48,97/100), 661,10 Eur atstovavimo išlaidų (1 350*48,97/100) ir 97,94 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų (200*48,97/100), iš viso 1 798,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Atsakovas pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 1 300,00 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 28-30, 7 t., b. l. 43-44), kurias prašė priteisti iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. netenkinta 51,03 procentai reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 663,39 Eur (1 300*51,03/100) suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl juos įskaičius, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 134,79 Eur (1 798,18-663,39) bylinėjimosi išlaidų.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo 15,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies paskirstytinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,92 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
30. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog jis apeliaciniame teisme yra sumokėjęs 113,00 Eur žyminį mokestį ir 300,00 Eur atstovavimo išlaidas (7 t. b. l. 67), iš viso 413,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė į A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytą turtą: dviejų kolonų elektros hidraulinį keltuvą (duomenys neskelbtini), kompiuterinį ratų suvedimo stendą (duomenys neskelbtini), hidraulinį keturių kolonų keltuvą (duomenys neskelbtini), rankinį ašių keltuvą, ratų montavimo stakles (duomenys neskelbtini), ratų balansavimo stakles (duomenys neskelbtini), 2 vnt. įrankių dėžių, tepalo surinktuvą, suvirinimo pusautomatį (duomenys neskelbtini), presavimo stakles Hidraulic SHOP PRESS, krovininį automobilį VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį VW MAN 9.150, v/n (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį CITROEN JUMPER, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini), bei atsakovo vardu įregistruotus automobilius FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini), ir VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) ir ieškovės reikalavimus dėl šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti.
Priteistą iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginės kompensacijos už ½ kilnojamojo turto dalį sumažinti iki 835,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) sumos.
Sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, klausimas pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 134,79 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct), o iš ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,92 Eur (septynis eurus 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 413,00 Eur (keturis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Egidijus Tamašauskas