Administracinė byla Nr. I-1884-596/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00152-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3;

55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, 

dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 300 Eur neturtinės žalos.

Nurodo, kad 2018 m. spalio 17 d. apie 15 val. Vilniaus PN administracija nurodė pareiškėjui tvarkyti sanitarinį mazgą. Jo tvarkyti jis neatsisakė, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paprašė suteikti kompetentingo gydytojo medicinos pagalbą, kuris nuspręstų, ar pareiškėjas gali atlikti paskirtus darbus. Vilniaus PN administracija, tyčia, žinodama, jog pareiškėjas serga, nesuteikė prašomos medicinos pagalbos. Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) pareigūnai pasakė, jog gydytoja bus tik kitą dieną ir pareiškėjas privalo atlikti darbus sergantis. Tai padaryti pareiškėjas atsisakė, nes visa jo rankų oda buvo žaizdota, per sulenkimus bėgo kraujas. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai, siekdami susidorojimo su juo dėl to, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad jam nesuteikia darbo (administracinė byla Nr. I-4737-331/2018), surašė tarnybinį pranešimą, o direktorius nutarimu Nr. 28-669 nubaudė. Sekančią dieną, t. y. 2018 m. spalio 18 d., pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl ligos, šeimos gydytoja, pamačiusi jo rankas, atleido jį nuo darbo.

Teigia, kad žala atsirado, nes pareigūnai, surašę tarnybinį pranešimą, ir direktorius, nubausdamas pareiškėją, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas, nes, 2018 m. spalio 17 d. nesuteikdami medicinos pagalbos, siekė sukelti jam fizinį skausmą ir kančias, kadangi sanitarines patalpas turėjo tvarkyti su cheminėmis medžiagomis, kurios būtų sukėlusios skausmą ir dar labiau pažeidusios odą. Tai prieštarauja ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio l daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Daro išvadą, kad toks administracijos elgesys yra nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis, jis sukėlė pareiškėjui daug teisinių bei moralinių nepatogumų ir pasekmių (b. l. 1).

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Akcentavo, jog Vilniaus PN, sužinojusi, kad pareiškėjas yra inicijavęs teisminį ginčą dėl jam nesuteikiamo apmokamo darbo, nurodė tvarkyti sanitarinį mazgą, nors žinojo, kad jis serga ir dirbti su cheminėmis medžiagomis negali. Pareiškėjas nurodytų atlikti darbų neatliko. Nurodė, kad byloje esantis slaugytojos pateiktas medicinos dokumentų išrašas neatitinka tikrovės, nes jam nebuvo paaiškinta, kad jis darbus galės atlikti su pirštinėmis, pasirašytinai nebuvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 5 dalį. 

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad APS specialistė 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-879 pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2018 m. spalio 17 d. 15.50 val. nuteistasis D. B. (pareiškėjas) atsisakė be Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto apžiūros atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 bei 2 dalį paskirtus darbus, kurie, be kita ko, pareiškėjui buvo paskirti pagal 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukšto sanitarinių patalpų tvarkymo grafiką. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas su Vilniaus PN administracijos darbuotojais bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu bei atsisakė atlikti jam paskirtus darbus, nors minėtu laikotarpiu Vilniaus PN APS specialistas pareiškėją palydėjo Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos apžiūrai, kurios metu jokių sveikatos būklės sutrikimų nebuvo nustatyta. Atsakovės atstovo teigimu, savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 28-669 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą.

Nurodo, jog, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu, pareiškėjas tvarkyti sanitarinį mazgą būtų turėjęs su pirštinėmis, kurios būtų apsaugojusios jo rankas nuo bet kokio sąlyčio su cheminėmis medžiagomis. Pabrėžia, kad pareiškėjas tik 2018 m. spalio 18 d. buvo atleistas nuo darbo su cheminėmis medžiagomis, o 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus PN APS specialistas pareiškėją palydėjo Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos apžiūrai, kurios metu jokių sveikatos būklės sutrikimų nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo nustatyta jokio objektyvaus pagrindo atleisti pareiškėją nuo darbo.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, nėra per griežta ar netinkama, nes pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tuo pažeidė režimo reikalavimus. Nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų ir tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

Mano, kad visos pareiškėjo skundo teismui aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais.

Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pareiškėjas jokiais skaičiavimais nepagrindė jam atsiradusios neturtinės žalos ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais pagrįstų reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. 

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo (b. l. 5–8). 

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta tinkamai (b. l. 25). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas skunde teismui ir teismo posėdyje prašė priteisti jam neturtinę žalą, kilusią dėl Vilniaus PN veiksmų, 2018 m. spalio 17 d. nesuteikiant jam medicininės pagalbos. 

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalis).

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. 15.50 val. atsisakė be sveikatos priežiūros tarnybos specialisto apžiūros atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtus darbus pagal sudarytą 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukšto sanitarinių patalpų tvarkymo grafiką (b. l. 10). Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, jog 2018 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo atvestas į procedūrinį kabinetą. Pareiškėjo teigimu, jis negali atlikti neatlygintinų darbų dėl bėrimų, esančių ant rankų. Bendrosios praktikos slaugytoja apžiūrėjusi nenustatė pakankamo pagrindo atleisti nuteistąjį nuo darbo. Jam buvo paaiškinta, kad valymo darbai atliekami naudojantis apsaugos priemonėmis, t. y. pirštinėmis. Dėl nežymių išbėrimų, esančių ant rankų, patarta kreiptis į šeimos gydytoją (b. l. 17).

Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo A. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Vilniaus PN direktoriui nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. 16.30 val. pareiškėjas kreipėsi į budinčią slaugytoją, reikalaudamas išduoti pažymą, kad jis negali dirbti. Pareiškėjas 18.30 val. pakartotinai, nenurodydamas konkrečios priežasties, reikalavo suteikti jam pagalbą. Jam buvo patarta kreiptis sekančią dieną, kai bus gydytojas. Taip pat nurodyta, kad 2018 m. spalio 18 d. pareiškėjas atvyko pas šeimos gydytoją, skųsdamasis nugaros skausmais ir bėrimais rankose. Gydytoja paskyrė nuskausminamųjų vaistų ir dėl odos pažeidimų atleido pareiškėją nuo darbo su cheminėmis medžiagomis. Pažymėta, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi po to, kai įvyko konfliktas su Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnais (b. l. 11).

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į gydytoją dėl nugaros skausmo ir rankų odos pažeidimų, dėl kurių gydytoja atleido pareiškėją nuo darbo, susijusio su cheminėmis medžiagomis, nuo 2018 m. spalio 18 d. iki spalio 24 d. (b. l. 17–15).

Administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina faktą, jog Vilniaus PN nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes pareiškėjui 2018 m. spalio 17 d. buvo suteikta teisė gauti medicinos pagalbą. Pažymėtina, jog ginčai dėl netinkamai suteiktos ar suteiktos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos nėra nagrinėjami administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. neatliko jam Vilniaus PN administracijos paskirtų atlikti darbų – sanitarinių patalpų tvarkymo su cheminėmis medžiagomis (ši aplinkybė nustatyta Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10) ir patvirtinta pareiškėjo teismo posėdyje), todėl pripažinti, kad Vilniaus PN 2018 m. spalio 17 d. sukėlė pareiškėjui fizines kančias ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, bei Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtintą humanizmo principą, nėra jokio pagrindo. 

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, akcentuotais teismo posėdyje, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                  Jolita Rasiukevičienė