Civilinė byla Nr. 2-33505-790/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15041-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 36.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams M. S., adv. pad. Linui Čižauskui, atsakovo atstovui adv. Eugenijui Karaliūnui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaibosauga LT“ ieškinį atsakovui UAB SKF „Arkada“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Žaibosauga LT“ kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB SKF „Arkada“ 8540 Lt skolos, 5807,20 Lt delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. priedo 40-43, 72-75 l). Ieškovas nurodė, kad 2012-12-05 su atsakovu UAB SKF „Arkada“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumontuoti žaibosaugą gyvenamajame pastate, esančiame Birutės g. 4a, Jonava, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti, sumokėdamas 12 200 Lt sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas sumokėjo 3660 Lt avansą prieš atliekant darbus, tačiau nors ir buvo pasirašyti 2013-09-25 ir 2013-10-25 atliktų darbų (medžiagų) priėmimo perdavimo aktai, ir 2013-10-25 atsakovui pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. ŽAI000303, tačiau atsakovas  likusios sumos pagal sutartį ieškovui nesumokėjo ir yra skolingas ieškovui 8540 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas taip pat prašo priteisti 5807,20 Lt delspinigių bei 9 proc. procesinių palūkanų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Žaibosauga LT“ iš atsakovo UAB SKF „Arkada“ 8540 Lt skolos, 5807,20 Lt delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 161 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas padavė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovo skolą,  581,40 Lt delspinigių ir 6 proc. procesinių palūkanų. Nurodo, kad teismas, priteisdamas net 5807 Lt delspinigių, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, sutartyje numatyti 0,4 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną yra akivaizdžiai per dideli,  ieškovui gali būti priteisti delspinigiai po 0,04 proc. už kiekvieną dieną. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 9 proc. dydžio procesines palūkanas, nes nesant byloje įrodymų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį, laikytina, kad CK 6.210 straipsnyje numatytos 6 proc. dydžio palūkanos turėtų padengti ieškovo minimalius nuostolius.

Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes abi sutarties šalys yra lygiaverčiai verslo subjektai, todėl laisva valia susitarė, kad atsakovo atsiskaitymo terminas bus 60 dienų, o delspinigiai bus 0,4 proc. dydžio. Nagrinėjamu atveju, kadangi šalys yra juridiniai asmenys ir ginčas tarp jų yra kilęs dėl praleisto mokėjimo pagal komercinį sandorį, todėl yra taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pagal kurį nagrinėjamu atveju taikoma 9 proc. metinių palūkanų norma.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad delspinigių norma buvo individualiai derinama su atsakovu prieš sudarant sutartį.

Preliminarus teismo sprendimas keistinas.

Ieškovas su atsakovu 2012-12-05 sudarė statybos rangos sutartį, kurios  pagrindu ieškovas įsipareigojo sumontuoti žaibosaugą gyvenamajame pastate, esančiame Birutės g. 4a, Jonavoje, o atsakovas įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus sumokėti 12 200 Lt su PVM  (el. b. priedo 46-50 l.; sutarties 4.1 punktas). Ieškovo atliktus darbus atsakovas priėmė pasirašydamas 2013-09-25 atliktų darbų (medžiagų) priėmimo/perdavimo aktą Nr. 1309/01 ir 2013-10-08 atliktų darbų (medžiagų) priėmimo/perdavimo aktą Nr. 131008/01 (el. b. 67-68 l.). Ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 2013-10-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ŽAI000303 (el. b. 66 l.), kurią atsakovas pagal sutarties 8.2 punktą įsipareigojo apmokėti per 60 dienų po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Nors atsakovas sumokėjo ieškovui 3660 Lt sumą prieš darbų atlikimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas apmokėjo likusią 8540 Lt sumą sutarties 8.2 punkte sulygtu terminu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl ieškovui iš atsakovo preliminariu teismo sprendimu pagrįstai buvo priteista 8540 Lt skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. 2012-12-05 statybos rangos sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,4 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (el. b. priedo 48 l.). Atsižvelgdamas į šią sutarties nuostatą, ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2013-12-25 iki 2014-06-13 (už 170 dienų) nuo nesumokėtos 8540 Lt skolos sumos apskaičiavo 5807,20 Lt delspinigių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir yra pagrindas jas mažinti. Netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą, jos negali būti pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sutartyje numatyta 0,4 proc. per dieną netesybų norma, perskaičiavus į metinę normą, sudaro net 146 procentus, kas aiškiai neatitinka įprastai taikomų palūkanų normų kreditavimo santykiuose bei taikomų palūkanų normų, apskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Prašoma priteisti delspinigių suma artima ½ daliai visos sutarties vertės. Pastebėtina, kad kasacinis teismas, nors ir yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo, tačiau paprastai vertina, kad net ir 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; kt.).

Teismo vertinimu, prašomų priteisti delspinigių suma mažintina iki 2000 Lt sumos, kadangi tokio dydžio delspinigių suma atitinka pažeidimo pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis), ji nėra pernelyg nutolusi nuo šalių valios sudarant sutartį (sudaro apie 0,13 proc. per dieną). Teismo vertinimu, pagrindo dar labiau mažinti delspinigius nėra, nes tai pernelyg nutoltų nuo šalių valios sudarant sutartį, be to, atsakovas, nors ir pripažįsta prievolę, tačiau net ir ieškovui kreipusis į teismą, jos nevykdo, nesiekia mažinti įsiskolinimo. 

Atmestini atsakovo argumentai, kad preliminariu teismo sprendimu nepagrįstai buvo priteistos 9 proc. dydžio procesinės palūkanos. Teismas pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi procesinės palūkanos preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos remiantis specialiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Nagrinėjamu atveju yra visos šio įstatymo taikymo sąlygos (įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalys).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, preliminarus teismo sprendimas keistinas delspinigių dalyje. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinta ieškinio reikalavimų 10540 Lt sumai, o tai sudaro 73,46 proc. bendros ieškinio reikalavimų sumos. Ieškovas sumokėjo 161 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt teisinei pagalbai apmokėti, viso patyrė 561 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš atsakovo priteistina 73,46 proc. šių išlaidų dalis, sudaranti  412,11 Lt. Iš šalių valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija nustatyto minimalaus valstybei priteistino dydžio (CPK 92, 96 straipsniai)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį iš dalies patenkinti. Priteisti ieškovui UAB „Žaibosauga LT“, juridinio asmens kodas 302632012, iš atsakovo UAB SKF „Arkada“, juridinio asmens kodas 120880317, 8540 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt Lt) skolos, 2000 Lt (du tūkstančius Lt) delspinigių, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 412,11 Lt (keturis šimtus dvylika Lt 11 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                        Marius Bajoras